2024-12-30 Nr. AB-18774-3-62-3-00930-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. ir 2024 m. liepos 5 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2024-12-30 Nr. AB-18774-3-62-3-00930-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-560-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00930-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. ir 2024 m. liepos 5 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, kad Alytaus kalėjime 2024 m. kovo 15 d. anksti ryte pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje atlikta krata, pareiškėjas buvo išvarytas į lauką, neleista pasiimti būtiniausių daiktų, neatsižvelgta, kad pareiškėjo sveikata prasta (diagnozuotas (duomenys neskelbtini); kt.). Pareiškėjas apie 2 valandas buvo priverstas stovėti lauke šaltyje nepatogioje pozicijoje, nebuvo leista pasinaudoti tualetu, jis prarado galimybę papusryčiauti, negalėjo vartoti vaistų, kentė grubų, žeminantį pareigūnų elgesį ir perteklinius reikalavimus bei patikrinimus. Pareiškėjo teigimu, be jokio protokolo apie daiktų paėmimą surašymo pareiškėjas po kratos pasigedo savo daiktų, kuriuos leidžiama nuteistiesiems turėti, vaistų, medicininės paskirties prietaisų, maisto produktų, arbatos. Gyvenamosios patalpos minkštasis inventorius po kratos buvo išmėtytas, visų nuteistųjų daiktai sumaišyti, rasti maisto produktai suberti į vieną maišą ir sulaistyti skysčiu. Pareiškėjas skundėsi, kad jam po kratos grąžintas televizorius po kelių sienų sugedo, taip pat atkreipė dėmesį, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai netinkamai nagrinėjo jo skundus dėl 2024 m. kovo 15 d. atliktos kratos ir nepagrįstai netenkino prašymo leisti papildomai apsipirkti parduotuvėje, kadangi dėl sveikatos būklės pareiškėjas turi maitintis nedarydamas pernelyg ilgų pertraukų. Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo tyčiniai ir žeminantys, pareiškėjas patyrė kankinimą, pablogėjo jo sveikata, jautėsi pažemintas, buvo priverstas badauti, dėl ko priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl teismas nustatė pareiškėjui terminą per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo šios nutarties nuorašo gavimo pašalinti skundo trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti skundo pagrindą, nurodyti konkrečius viešojo administravimo subjekto (jo pareigūnų) neteisėtus veiksmus, anot pareiškėjo, sukėlusius jam neturtinę žalą, pateikti neturtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Aptariamoje nutartyje teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra didelės apimties, jame nurodyta daug faktinių aplinkybių, cituojamos teisės normos, tačiau iš skundo turinio negalima aiškiai suprasti, iš kokių konkrečių Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (jo pareigūnų) neteisėtų veiksmų (sprendimų), atliktų viešojo administravimo srityje, yra kildinama neturtinė žala. Todėl pareiškėjui nurodyta patikslinti skundo pagrindą – skunde aiškiai nurodyti konkrečius viešojo administravimo subjekto (jo pareigūnų) neteisėtus veiksmus, sukėlusius jam neturtinę žalą.
Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu. Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 28 d. nutartis pareiškėjui pasirašytinai įteikta 2024 m. birželio 12 d., tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų, nurodytų 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje, nepašalino, taip pat nepateikė prašymo pratęsti šį terminą. Teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus laikė esminiais, kurių nepašalinus nėra galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo.
Regionų administraciniame teisme 2024 m. liepos 1 d. buvo gautas pareiškėjo dokumentas „Skundo trūkumų šalinimas“, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jis prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėta, jog pareiškėjas su skundu pateikė pakankamai įrodymų, kad į pareiškėjo miegamąją patalpą 2024 m. kovo 15 d. įsiveržė Alytaus kalėjimo pareigūnai, jie elgėsi netinkamai ir su nuteistaisiais, ir su jų daiktais, dingo pareiškėjo asmeniniai daiktai (aparatas (duomenys neskelbtini) matuoti) ir vaistai. Pareiškėjas patyrė prievartą, nežmonišką, orumą žeminantį elgesį, neturtinė žala pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais, bejėgiškumo jausmu, vertimu badauti, ką teismas turi įvertinti pinigais.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi nutarė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį, pareiškėjo P. M. skundą laikyti nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.
Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui pasirašytinai įteikta 2024 m. birželio 12 d., teisme 2024 m. liepos 1 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo trūkumų šalinimo, kurį pareiškėjas išsiuntė 2024 m. birželio 26 d., t. y. nepraleidęs nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti.
Teismas pastebėjo, kad nors pareiškėjas atskirojo skundo dėl teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties nebuvo pateikęs, tačiau atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas laiku išsiuntė pareiškimą dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teismas pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą.
Buvo atkreiptas dėmesys, kad teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodė, kad dokumentas yra didelės apimties, jame nurodyta daug faktinių aplinkybių, cituojamos teisės normos, tačiau iš skundo turinio negalima aiškiai suprasti, iš kokių konkrečių Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (jo pareigūnų) neteisėtų veiksmų (sprendimų), atliktų viešojo administravimo srityje, yra kildinama neturtinė žala. Pareiškėjui buvo nurodyta patikslinti skundo pagrindą, t. y. skunde aiškiai nurodyti konkrečius viešojo administravimo subjekto (jo pareigūnų) neteisėtus veiksmus, anot pareiškėjo, sukėlusius jam neturtinę žalą.
Teismas, susipažinęs su pareiškimu dėl skundo trūkumų šalinimo, darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nurodytų 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje. Teismas nustatė, kad paduotame dokumente pareiškėjas nurodė, jog Alytaus pataisos namuose (Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime) jis patiria tęstinius savo teisių pažeidimus, teigia, kad 2024 m. kovo 15 d. kratos jo gyvenamojoje patalpoje metu su pareiškėju buvo elgiamasi nežmoniškai, jis patyrė prievartą, be to, dingo jo asmeniniai daiktai, vaistai. Teismas vertino, kad pagal tokį faktinių aplinkybių apibūdinimą nėra aišku, iš kokių konkrečių Alytaus kalėjimo (jo pareigūnų) neteisėtų veiksmų (sprendimų), atliktų viešojo administravimo srityje, pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Teismo įsitikinimu, liko neaiškus skundo dalykas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, todėl jo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
III. Pareiškėjas P. M. atskirajame skunde (Nr. IAT-542/2024) prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartis yra nemotyvuota, teismas be teisinio pagrindo vilkina procesą, kadangi pareiškėjo skundas atitiko ABTĮ nustatytus reikalavimus – detalizuoti Alytaus kalėjimo pareigūnų neteisėti veiksmai, nurodytos aplinkybės ir argumentai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Pareiškėjas P. M. atskirajame skunde (Nr. IAT-559/2024) prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises, o jo skundas atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus – jis paduotas raštu, nurodytos proceso šalys, nurodyti skundžiami veiksmai, įrodymai ir argumentai, kad pareiškėjo teisių pažeidimai yra tęstiniai, skunde detalizuota, kokiais neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais pasireiškė pareiškėjo teisių pažeidimai. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartis yra deklaratyvaus pobūdžio, iš jos neįmanoma suprasti, kokie buvo skundo trūkumai. Pareiškėjas pažymi, kad teismo reikalavimas pagrįsti įrodymais neturtinę žalą yra perteklinis, t. y. jo neįmanoma įvykdyti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacijos pagal pareiškėjo atskiruosius skundus dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. ir 2024 m. liepos 5 d. nutarčių, kuriomis pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Visų pirma, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos 2024 m. liepos 19 d. rezoliucija priimtas pareiškėjo atskirasis skundas (Nr. IAT-542/2024) dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties. Šia nutartimi teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduodu, konstatavęs, kad pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi pats panaikino savo ankstesnę, t. y. 2024 m. liepos 1 d., nutartį ir iš naujo sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties yra atmetamas, kadangi šiuo atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartis buvo panaikinta ir neteko galios.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų – aiškiai suformuluoti skundo pagrindą, nurodyti konkrečius viešojo administravimo subjekto (jo pareigūnų) neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui neturtinę žalą, pateikti neturtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad jo skundas iš esmės atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, t. y. skunde nurodyti jo elementai, detalizuota, kokiais neteisėtais Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės, bei paaiškinta, kaip pasireiškė pareiškėjo patirta neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių konkrečiai ABTĮ reikalavimų neatitinka jo skundas.
Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).
Kartu pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė šiuos skundo trūkumus – aiškiai suformuluoti skundo pagrindą, nurodyti konkrečius viešojo administravimo subjekto (jo pareigūnų) neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui neturtinę žalą, pateikti neturtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, nesutinka su minėtais pirmosios instancijos teismo nustatytais skundo trūkumais. Pareiškėjas savo skunde ne tik suformulavo reikalavimą, tačiau detaliai nurodė aplinkybes ir Alytaus kalėjimo pareigūnų galbūt neteisėtus veiksmus, iš kurių jis kildino neturtinę žalą. Iš skundo turinio matyti, kad savo teisių pažeidimą pareiškėjas siejo su pataisos įstaigoje 2024 m. kovo 15 d. atlikta krata, pareigūnų elgesiu, dingusiais (paimtais) daiktais, vaistiniais preparatais, maisto produktais ir pan. Be to, pareiškėjas skundėsi ir dėl to, kad Alytaus kalėjimo administracija netinkamai nagrinėja pareiškėjo kreipimusis dėl kratos aplinkybių ištyrimo ir leidimo papildomai apsipirkti parduotuvėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde individualiai ir išsamiai paaiškino, kaip jam pasireiškė neturtinė žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Skundo priėmimo stadijoje nevertintinas pareiškėjo argumentų pagrįstumas ir civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), taip pat galbūt kilusios neturtinės žalos apibūdinimas trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis yra pakankamai aiškus (žalos atlyginimo reikalavimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo), skunde pateikta pakankama informacija, leidžianti apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (detalizuoti Alytaus kalėjimo pareigūnų galbūt neteisėti veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą ir neigiamas pasekmes, kurios teismo gali būti vertinamos kaip neturtinė žala). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus ir padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi teisę savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (ABTĮ 56 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas susijęs su kalinimo sąlygomis ir kad jis skundą teismui pateikė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, primintina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri mutatis mutandis (su tam tikrais (atitinkamais) pakeitimais), taikoma ir nagrinėjamu atveju, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi nepagrįstai nustatęs pareiškėjo skundo trūkumus, skundžiama 2024 m. liepos 5 d. nutartimi nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Negali būti tenkinamas pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti skundą nagrinėti, kadangi dar nėra išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas. Šį klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė naujus įrodymus (viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2024 m. liepos 30 d. epikrizę) ir prašo juos pridėti prie bylos. Pareiškėjas nurodo, kad šis įrodymas patvirtina, jog pareiškėjo teises atsakovas pažeidinėja nuolat ir pareiškėjas patiria žalą kiekvieną dieną. ir prašo juos pridėti prie bylos.
ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024 ir joje nurodytą praktiką).
Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.). Pareiškėjo skundo priėmimo klausimas nėra galutinai išspręstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį ir pateiktą medicininį dokumentą, pripažįsta jį nesusijusiu su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl netenkina pareiškėjo prašymo jį pridėti prie bylos. Pareiškėjui išaiškintina, kad įrodymus, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų ir / ar neturtinės žalos, pareiškėjas turi teisę teikti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui (ABTĮ 52 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties atmesti.
Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, panaikinti ir pareiškėjo P. M. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas