2021-03-31 Nr. AB-6415-3-61-3-01796-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1081-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01796-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2019 m. kovo 21 d. sprendimą „Dėl D. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ Nr. KV_03_08 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Agentūra Sprendimu įpareigojo pareiškėją sugrąžinti išmokėtą 54 556,93 Eur paramos sumą. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. pavasarį įveisė mišką ir 2011 m. balandžio 21 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 2NM-KV-11-1-004107-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pareiškėjai buvo skirta 111 960,19 Lt dydžio parama už miško įveisimą. Agentūra patikrinimo metu nustatė, kad medžių rūšių tankis neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose (toliau – ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai) nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų, miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad jau po paramos suteikimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatyta atsakomybė buvo pakeista, ją sugriežtinant, nenumatant teisės normų galiojimo atgal. Pareiškėjai buvo pritaikyta griežtesnė atsakomybė, nei buvo numatyta įsipareigojimų prisiėmimo metu. Be to, želdinių kokybės vertinimas turėjo būti atliktas aštuntaisiais metais po miško įveisimo (šiuo atveju vertinimas atliktas šeštaisiais metais po miško įveisimo). Pareiškėja nurodė, kad Agentūra Sprendimą priėmė vadovaudamasi Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. A-7K-04-80 (toliau – ir Pažyma), tačiau iš Pažymos turinio nėra aišku, kokiais rodikliais remiantis buvo atliktas kokybės vertinimas. Be to, miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas buvo nulemtas blogų oro sąlygų.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. gavo Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio Pažymą, kurioje nurodyta, kad viso 6,95 ha sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas blogas. Nurodė, kad Tarnyba kartu su Agentūros atstovais 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjos prašymu atliko papildomą patikrą. Pakartotinai išduotoje Tarnybos 2018 m. sausio 4 d. pažymoje Nr. A-7K-37 nurodyta, kad įveisto miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas blogas.

5. Agentūra pažymėjo, kad keitėsi teisinis reglamentavimas dėl išmokų pagal ginčui aktualią priemonę administravimo ir mokėjimo sąlygų. Pareiškėja 2011 m. balandžio 20 d. pateikė Paraišką ir prisiėmė įsipareigojimus, jog miškas bus įveistas ir želdinių priežiūra bei apsauga bus atliekama laikantis projekte numatytų priemonių ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų iki to laiko, kol bus atliktas miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimas. Nurodė, kad pareiškėjos įveisto miško kokybės vertinimas buvo atliekamas šeštaisiais metais, nes miškas buvo įveistas pavasarį. NMA Pareiškėją patvirtinus paramos gavėja, susiklostė tęstiniai santykiai, kurie galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo ir kurie gali būti keičiami teisės aktų normomis priklausomai nuo situacijos. Pažymėjo, kad pareiškėjai privalo sekti taisyklių, reglamentuojančių paramos įsisavinimą, pakeitimus ir vykdyti visus nustatytus reikalavimus bei įsipareigojimus, priešingu atveju pareiškėjams būtų sudarytos nevienodos sąlygos ir jie galimai būtų diskriminuojami – vieni vykdytų vienus reikalavimus, kiti – kitus, priklausomai nuo to, kada jie pateikė paraiškas. Manė, kad skundžiamas Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalį, kuria nuspręsta susigrąžinti iš pareiškėjos išmokėtą 32 425,91 Eur dydžio paramos sumą už miško įveisimą, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pagal Paraišką pareiškėjai buvo išmokėta 22 131,02 Eur dydžio parama už miško priežiūrą ir apsaugą ir 32 425,91 Eur dydžio parama už miško įveisimą. Tarnyba Pažymoje nustatė, kad viso Sklypo miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra blogas. Agentūra Sprendimu, atsižvelgusi į tai, kad miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra blogas, nusprendė susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą 54 556,93 Eur paramos sumą, suteiktą miško įveisimui ir miško priežiūrai ir apsaugai.

8. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (Sprendimo priėmimo ir Paraiškos administravimo metu galiojusi teisės akto redakcija nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. birželio 21 d.) 52 punktą, šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą. Teismas nustatė, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūra 2011 m. gegužės 12 d. surašė pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą Nr. 10, kurioje nurodyta, kad pareiškėja įveisė miško želdinius, taigi pareiškėjos miškas buvo įveistas pavasarinio miško želdinimo metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos miško želdiniai buvo įvertinti Tarnybos 2017 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. A-7K-04-80 ir 2018 m. sausio 4 d. pažymoje Nr. A-7K-37, kuriose nustatyta, kad viso Sklypo miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra blogas. Dėl to pagal Taisyklių 68.6.2 punktą pareiškėjai gali būti taikoma sankcija.

9. Teismas nurodė, kad iš Pažymos turinio matyti, jog Tarnyba patikrinimo metu atliko medelių gyvybingumo vertinimą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priedą ir miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą 7 metais pagal šių nuostatų 9 priedą. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos atstovai teismo posėdyje paaiškino aplinkybes, jog Pažymoje yra klaidingai nurodyta, kad patikrinimas atliktas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 8 priedu, turėjo būti nurodyta, kad patikrinimas atliktas vadovaujantis 7 ir 9 priedu. Pareiškėja skunde pati nurodė, kad pagal Pažymoje pateiktus duomenis matyti, jog patikrinimas atliktas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 9 priedais. Teismo vertinimu, Pažymoje esanti klaida šiuo atveju nesudaro pagrindo Pažymą laikyti iš esmės nepagrįsta.

10. Teismas nurodė, kad Paraiškos teikimo metu (2011 m. balandžio 21 d.) galiojusių Taisyklių nuostatose išmokėtos paramos už miško įveisimą susigrąžinimo sankcija nebuvo numatyta. Agentūra, priimdama Sprendimą, taikė pareiškėjai paramos susigrąžinimo sankciją ne tik už miško priežiūrą ir apsaugą, bet ir už miško įveisimą. Taigi Agentūra vadovavosi Sprendimo priėmimo metu galiojusia Taisyklių redakcija, iš esmės bloginančia pareiškėjos teisinę padėtį. Atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju tęstinių santykių ilgalaikiškumas apsprendžia teisės aktų, taikytinų per visą įsipareigojimų laikotarpį nustatomus vis naujus reikalavimus, yra nepagrįsta ir pažeidžia lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principą bei teisėtų lūkesčių principą.

III. 11. Pareiškėja D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pažymoje nurodyta, kad tai yra 6 priedas prie Miško želdinimo darbų kokybės vertinimo, miško želdinių, žėlinių apskaitos ir miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo tvarkos aprašo. Pareiškėja tokio teisės akto nerado Teisės aktų registre. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovai pateikė Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr.120-16-V patvirtintą Miško želdinimo darbų kokybės vertinimo, miško želdinių, žėlinių apskaitos, ir miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo ir miško ugdymų darbų kokybės vertinimo tvarkos aprašą be priedų, ir nurodė, kad juo buvo vadovautasi. Pažymoje nurodyto tvarkos aprašo ir teismo posėdžio metu pateikto tvarkos aprašo pavadinimai yra skirtingi, todėl darytina išvada, kad tai yra skirtingi dokumentai ir pildant Pažymą teismo posėdžio metu pateiktu teisės aktu nebuvo vadovautasi. Atsižvelgiant į tai, nei pareiškėja, nei teismas negalėjo įvertinti Pažymos teisingumo ir atitikimo joje nurodytam tvarkos aprašui. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos atstovo teismo posėdyje išsakytų argumentų, susijusių su teisės aktų pavadinimų neatitikimu ir dėl to, kad šie teisės aktai nepaskelbti Teisės aktų registre ir nėra galimybės su jais susipažinti. Nepaskelbto teisės akto pagrindu surašyta pažyma negali būti laikoma teisėta ir galiojančia. Be to, atsižvelgiant į Pažymoje nurodytus netinkamus Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatų priedus, kuriais buvo remiamasi, neaišku, kuo ir kokiais rodikliais remiantis buvo atliktas kokybės vertinimas. Tarnybos atstovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Pažymoje suklysta nurodant Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatų priedus, kuriais vadovaujantis atliktas patikrinimas. Pažymos forma yra tvarkos aprašo 6 priedas, taigi, tokia klaida negalėjo įsivelti. Galima daryti išvadą, kad Tarnyba užpildė ne tą priedą, kurį reikėjo. Teismas turėjo išreikalauti taikytą tvarkos aprašą ir jo priedus bei įsitinkinti, ar tai yra klaida ir ar tai tikrai neturėjo įtakos Pažymos teisingumui ir teisėtumui.

11.2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede yra nurodomi septynmečių želdinių rodikliai, o ginčo atveju miškas buvo įveistas 2011 m., Pažyma surašyta 2017 m. Atsižvelgiant į tai, šešiamečiams želdiniams buvo taikomi septynmečių želdinių rodikliai. Pagal įsipareigojimų prisiėmimo metu galiojusį reglamentavimą, želdinių kokybės vertinimas turėjo turi būti atliktas tik aštuntaisiais metais po miško įveisimo. Želdinių kokybės vertinimas anksčiau nei buvo nustatyta paramos skyrimo metu, laikytina sunkinančia aplinkybe.

12. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. NMA priimdama Sprendimą vadovavosi Taisyklių redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja 2011 m. balandžio 21 d. pateikė Paraišką ir prisiėmė įsipareigojimus, jog miškas įveistas ir tolesnė želdinių priežiūra ir apsauga bus atliekama laikantis projekte suprojektuotų priemonių ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų, iki to laiko, kol bus atliktas miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimas. NMA pareiškėją patvirtinus paramos gavėja, susiklostė tęstiniai santykiai, kurie galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo ir kurie gali būti keičiami teisės aktų normomis priklausomai nuo situacijos. Pareiškėjai privalo sekti taisyklių, reglamentuojančių paramos įsisavinimą, pakeitimus ir vykdyti visus nustatytus reikalavimus, priešingu atveju pareiškėjams būtų sudarytos nevienodos sąlygos, atsižvelgiant į paraiškos pateikimo datą. Nors Taisyklių nuostatos pasikeitė projekto vykdymo metu, laikytina, jog pareiškėja tuomet jau žinojo, kad želdinių tankiui šeštaisiais metais po miško pasodinimo neatitinkant Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų jai gali tekti grąžinti išmokėtą paramą. Ji turėjo galimybes užtikrinti, kad nustatyti reikalavimai būtų įvykdyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai yra mokama ne vienkartinė išmoka už prisiimtus įsipareigojimus, o kompensacinė parama, t. y. pareiškėjos įsipareigojimai yra tęstiniai ir jų privaloma laikytis visą įsipareigojimų laikotarpį.

12.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartyje Nr. A-2713-629/2019 patvirtino, jog NMA teisėtai bei pagrįstai pritaikė pareiškėjui sankcijas pagal Tarnybos pateiktą pažymą, todėl šiuo atveju NMA remiantis Tarnybos pažyma dėl sodinukų būklės įvertinimo, kuri pareiškėjai buvo žinoma, pareiga įrodyti, kad ginčo miško želdinių kokybė faktiškai buvo gera, tenka pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių Tarnybos nustatytas aplinkybes.

13. Pareiškėja D. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Pareiškėja pakartoja argumentus, išdėstytus jos skunde, papildomai nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad Paraiškos pateikimo metu nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį NMA galėjo susigrąžinti išmokėtą paramą už miško įveisimą. NMA, priimdama Sprendimo dalį, kuria nuspręsta susigrąžinti išmokėtą paramos už miško įveisimą, vadovavosi Sprendimo priėmimo metu galiojusia Taisyklių redakcija, iš esmės bloginančia pareiškėjos teisinę padėtį. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta susigrąžinti paramą už miško įveisimą, yra neteisėta.

15. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

16. Atsakovas, be jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nurodo, kad priimdamas Sprendimą vadovavosi Tarnybos pateikta informacija. Būtent Tarnyba yra įgaliota teikti NMA duomenis apie miško želdinių kokybės vertinimą, o NMA remdamasi pateiktais duomenimis priima atitinkamus sprendimus. Pareiškėja neginčijo Tarnybos pateiktų pažymų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jos yra galiojančios ir sukeliančios teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl ginčo teisiniuose santykiuose taikytinos teisės, teisės pažeidimo ir teisinių padarinių, kylančių pareiškėjai

17. Pasisakydama dėl ginčo paramos teisiniams santykiams taikytinos teisės, inter alia (be kita ko) ir teisės taikymo laike aspektu, teisėjų kolegija įvertina, kokių teisinės aktų ir teisinę reikšmę turinčių veiksmų pagrindu tarp šalių susiformavo prievoliniai teisiniai santykiai ir koks tų prievolių turinys.

18. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60.

19. Paramos teisinių santykių atsiradimo momentu yra pripažintina teisinė padėtis, kai pareiškėja 2011 m. balandžio 21 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-11-1-004107-PER001gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir NMA 2011 m. birželio 20 d. informaciniu pranešimu Nr. S-KV-0042900 informavo, kad pareiškėja patvirtinta paramos gavėju.

20. Tuo metu galiojo 2011 m. kovo 4 d. įsigaliojusi Taisyklių redakcija.

21. Pareiškėjo ir paramos gavėjo įsipareigojimai nustatyti Taisyklių VI skyriuje. Taip pat pareiškėja, teikdama paraišką, jos V dalyje „Pareiškėjo deklaracija“ (toliau – ir Deklaracija) patvirtino, kad susipažinusi su Taisyklėmis (1 p.), žino, kad Agentūra gali atlikti patikrą vietoje (22 p.), žino, kad pažeidus įsipareigojimus, jai bus taikomos numatytos sankcijos (23 p.), ir prisiėmė tokias prievoles: įsipareigojo, veisdama mišką, prižiūrėdama ir saugodama jį, laikytis miškų įveisimo, priežiūros ir apsaugos reikalavimų, nustatytų Aplinkos ministerijos tvirtinamuose Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatuose (13 p.); įsipareigojo vykdyti projektą iki prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pabaigos (14 p.); prisiėmė prievolę atsodinti žuvusius želdinius ir (arba) žėlinius, kad būtų įvykdyti su Paraiška pateikto miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai (15 p.); iki aštuntųjų metų po miško įveisimo, atsižvelgiant į želdinamų ar želiančių medžių rūšis, atlikti miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimą (18 p.).

22. Prievolių atsiradimo metu galiojusių Taisyklių 54 punkte buvo nustatyta, kad pareiškėjai, gavę įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką, iki šeštųjų metų pabaigos (kai vyrauja minkštieji lapuočiai) arba iki aštuntųjų metų pabaigos (kai vyrauja spygliuočiai ir (arba) kietieji lapuočiai) po miško įveisimo privalo pateikti pažymą apie miško želdinių/žėlinių kokybės įvertinimą. Jeigu miško želdinių ar žėlinių rūšinėje sudėtyje minkštųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., želdinių kokybė vertinama penktaisiais arba šeštaisiais metais po miško įveisimo, žėlinių kokybė – penktaisiais arba šeštaisiais metais po miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo. Jeigu miško želdinių rūšinėje sudėtyje spygliuočių ir (arba) kietųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., želdinių kokybė vertinama septintaisiais arba aštuntaisiais metais po miško įveisimo, žėlinių kokybė – septintaisiais arba aštuntaisiais metais po miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo. Šią pažymą išduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) rajonų agentūrų pareigūnai, vadovaudamiesi RAAD nustatyta tvarka. Pažyma Agentūrai pateikiama iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

23. Ginčo teisiniams santykiams jų atsiradimo metu buvo teisinis pagrindas taikyti tas Taisyklių 54 punkto nuostatas, pagal kurias, kai miško želdinių rūšinėje sudėtyje kietųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., želdinių kokybė vertinama septintaisiais arba aštuntaisiais metais po miško įveisimo.

24. Ginčo atveju želdinių kokybė įvertinta vadovaujantis Taisyklių, galiojusių nuo 2016 m. lapkričio 30 d., 52 punkte įtvirtintais reikalavimais, pagal kuriuos šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atlieka įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą.

25. Atsižvelgiant į šios Nutarties 19–24 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą ir prievolinių teisinių santykių, kilusių jo bei pareiškėjos Paraiškos (be kita ko, joje pateiktos Deklaracijos) pagrindu, turinį, konstatuotina, kad Nutarties 24 punkte nurodytoje Taisyklių nuostatoje įtvirtinta Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnų pareiga atlikti kokybės vertinimo funkciją patenka į pareiškėjos Paraiškoje deklaruoto sutikimo, kad Agentūra atliks patikras vietoje, apimtį (Nutarties 21 p., ten nurodytos Deklaracijos 22 p.). Be to, Nutarties 22 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas nustatė paramos gavėjo pareigas, o 24 punkte nurodytoje Taisyklių nuostatoje įtvirtinta Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnų pareiga atlikti kokybės vertinimo funkciją. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai privalėjo laikytis paramos teisinių santykių atsiradimo metu galiojusių Taisyklių 54 punkte įtvirtintų kontrolės reikalavimų. Taip pat akcentuotina, kad Pareiškėjos Paraiškoje pateiktoje Deklaracijoje prisiimti įsipareigojimai, prižiūrint ir saugant mišką laikytis miškų įveisimo, priežiūros ir apsaugos reikalavimų (Deklaracijos 13 p.), atsodinti žuvusius želdinius ir (arba) žėlinius, kad būtų įvykdyti su Paraiška pateikto miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai (Deklaracijos 15 p.), nesusieti su tam tikrais metais po miško įveisimo, kai atliekama patikra / vertinimas, t. y., šias pareigas pareiškėja privalėjo vykdyti visą laiką iki įsipareigojimų vykdymo pabaigos. Todėl nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad želdinių kokybės vertinimo atlikimas anksčiau nei 8-aisiais metais po miško įveisimo laikytina sunkinančia aplinkybe (Nutarties 11.2 p.).

26. Pagal paramos teisinių santykių susiformavimo metu galiojusių Taisyklių (64 p., 64.6 p., 64.6.2 p.) nuostatas dėl sankcijų taikymo pagrindų ir paramos sumų, kurioms tokios sankcijos taikomos, nustatyta, jog paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus), taikomos sankcijos; sankcija taikoma paramos sumai, apskaičiuotai remiantis miško želdinimo ir žėlimo projekte pateiktais duomenimis; kai miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytame veisiamo miško sklype nustatoma, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų apsaugos pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama.

27. Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusių ir atsakovo taikytų Taisyklių (68 p., 68.6 p., 68.6.2 p.) nuostatas paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus), taikomos sankcijos; sankcija taikoma paramos sumai, apskaičiuotai remiantis Miško želdinimo ir žėlimo projekte pateiktais duomenimis; kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai.

28. Vertinant šios Nutarties 26 ir 27 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo skirtumus, darytina išvada, kad Taisyklėse, galiojusiose nuo 2016 m. lapkričio 30 d. ir taikytose atsakovo ginčijamame sprendime, už tą patį pažeidimą numatyta griežtesnė sankcija, nei ji buvo numatyta paramos teisinių santykių atsiradimo metu, nes numatė visų paramos sumų – tiek išmokų už miško įveisimą, tiek išmokų už miško priežiūrą ir apsaugą, susigrąžinimą.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog būtų pagrindas taikyti griežtesnę sankciją paramos teisiniuose santykiuose, susiformavusiuose iki naujo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo, turi būti tokia aiškiai išreikšta paramos teisinių santykių šalių valia, pvz., paramos gavėjo prisiimta prievolė sugrąžinti išmokas už pažeidimus pagal tas Taisyklių nuostatas, kurios nustato sankcijas pažeidimo nustatymo metu, ar kitu aktualiu momentu arba bent jau aiškiai išreikšta ir paramos gavėjo būtent taip suprantama atsakovo teisė taikyti tokias sankcijas iš anksto informavus paramos gavėją apie sankcijų apimties pasikeitimus ir pan.

30. Šiuo atveju tokių sąlygų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad už pareiškėjos padarytus pažeidimus taikytinas tik išmokėtos paramos už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinimas, vadovaujantis šios Nutarties 26 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu.

31. Dėl šios Nutarties 11.1 punkte nurodytų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų:

31.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pažymoje nurodytus duomenis, pagrįstai pripažino, kad iš Pažymos turinio matyti, jog Tarnyba patikrinimo metu atliko medelių gyvybingumo vertinimą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priedą ir miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą 7 metais pagal šių nuostatų 9 priedą.

31.2. Tarnybos atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino aplinkybes, kad Pažymoje yra klaidingai nurodyta, kad patikrinimas atliktas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 8 priedu, turėjo būti nurodyta, kad patikrinimas atliktas vadovaujantis 7 ir 9 priedu.

31.3. Pareiškėja skunde teismui pati nurodė, kad pagal Pažymoje pateiktus duomenis, patikrinimas atliktas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 9 priedais. Be to, nurodė, kad 9 priedas taikytas nepagrįstai, nes pagal jį vertintini miško želdiniai ir žėliniai 7-aisiais metais, o šiuo atveju vertinimas atliktas 6-aisiais metais.

31.4. Dėl Pažymoje nurodytų priedų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad padaryta Nuostatų priedų numeravimo klaida, neturinti reikšmės Pažymos turiniui.

31.5. Dėl Nuostatų 9 priedo taikymo. Nuostatų 9 priedo antraštinė dalis yra „Miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimas 7 metais“. Tačiau vertinant 9 priedo turinį ir lyginant Pažymos duomenis, akivaizdu, kad medžių tankis, jei jis matuotas 6-siais metais, septintaisiais metais objektyviai negali kisti tankėjimo linkme, todėl šis rodiklis ir 6-siais metais atspindi tikrąją reikalų padėtį. Kitas rodiklis – medžių aukštis – nebuvo vertinamas, todėl Nuostatų 9 priedo medžių vidutinio aukščio rodikliai nėra aktualūs šio konkretaus pažeidimo konstatavimui.

31.6. Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-976-492/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1616-629/2019 ir kt.)

31.7. Vadovaujantis minėtomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo administracinių bylų teisenoje taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. lapkričio 23 d. miško želdinių vertinimo pažyma, kuri buvo žinoma pareiškėjui, pareiga įrodyti, kad ginčo miško želdinių kokybė faktiškai buvo gera, tenka pareiškėjai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. lapkričio 23 d. miško želdinių vertinimo pažyma, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių šioje išvadoje nustatytas aplinkybes, nepateikė (ABTĮ 15 str. 1 d.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2713-629/2019).

31.8. Teisėjų kolegija, patikrinusi Teisės aktų registro duomenis, nustatė, kad Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 9 priedai yra paskelbti teisės aktų skelbimui nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Nurodytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

33. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys