2020-03-18 Nr. AB-5718-3-63-3-00032-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-197-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00032-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ Nr. (4.17.)-D3-3702 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovus Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo dėl jai priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (4.17)-D3-3702, kuriuo išnagrinėtas jos 2019 m. gruodžio 14 d. prašymas „Dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, išbraukimo iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo“, ir konstatuota, jog nepateikti duomenys, įrodantys, kad pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas neatitinka Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. Nr. T2-147 sprendimo „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte išvardintų kriterijų arba, kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar keleto aplinkybių. Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas buvo teikiamas 2019 m. spalio 30 d. gavus rašytinį pranešimą „Dėl apleisto ir neprižiūrimo, naudojamo ne pagal paskirtį statinio“, kuriuo pareiškėjai pranešta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T2-217 jai nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtino Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 15 punkte numatyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į sąrašą, gali per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymo į sąrašą išsiuntimo dienos arba kai šis sąrašas paskelbiamas Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt, raštu pateikti Savivaldybės administracijai motyvuotą prašymą išbraukti statinį iš sąrašo ir pateikti duomenis, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka šio Aprašo 5 punkte išvardytų kriterijų, arba kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar keleto šių aplinkybių: 15.1. kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas ir šis faktas konstatuotas kompetentingos institucijos išvadose ir nuo fakto konstatavimo praėjo ne daugiau kaip trys mėnesiai; 15.2. kai nekilnojamojo turto savininkas gavo statybą leidžiantį dokumentą dėl į sąrašą įrašyto objekto remonto, rekonstrukcijos, griovimo, paskirties keitimo, pradėjo vykdyti statybos darbus ir įvykdė ne mažiau kaip ¼ projekte numatytų darbų arba įgyvendino visus pagal projektą numatytus darbus; 15.3. kai turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki šio objekto įtraukimo į Sąrašą dienos.

Teismas vertino, kad pareiškėja prie 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo nepridėjo Aprašo 15 punkte nurodytų dokumentų, o pats prašymas yra nukreiptas į Palangos miesto savivaldybės tarnybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 teisėtumo kritiką dėl nepagrįsto statinio įtraukimo į sąrašą ir joks papildomas aplinkybių vertinimas, teisinių santykių kvalifikavimas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (4.17)-D3-3702 nebuvo atliekamas. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismine tvarka jau yra apskundusi Palangos miesto savivaldybės tarnybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T2-217, skundas yra grindžiamas iš esmės analogiškais teisiniais argumentais kaip ir 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas, į kurį pateiktas ginčijamas raštas. Byla paskirta nagrinėti 2020 m. vasario 6 d.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčas byloje yra iš esmės kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės tarnybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 pagrįstumo, kuris yra skundo į teismą dalyku nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-1017-342/2020, o statinio atitikimas Aprašo 5 punkte numatytiems kriterijams bus vertinamas būtent administracinės bylos Nr. I3-1017-342/2020 nagrinėjimo metu. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (4.17)-D3-3702 nauja teisinių santykių kvalifikacija nebuvo atliekama, aktas nesukelia pareiškėjai savarankiškų teisinių pasekmių, todėl toks raštas (atsakymas) pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, ginčytinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. T2-217 buvo priimtas apie tai nieko nežinant pareiškėjai, kadangi Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių neprižiūrimų objektų sąrašas sudarytas taip pat be pareiškėjos dalyvavimo ir jai nežinant šių administracinių procedūrų. Palangos miesto savivaldybė paštu atsiuntė jai Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 išrašą, tačiau nepateikė jokių papildomų dokumentų, todėl pareiškėjai nebuvo žinomi motyvai ir kriterijai, kurių pagrindu jos nekilnojamojo turto objektas buvo įtrauktas į neprižiūrimų statinių sąrašą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2- 217 pagrindu. Dėl šios priežasties pareiškėja neturėjo galimybės 2019 m. lapkričio 14 d. pateikti motyvuoto prašymo dėl objekto išbraukimo iš atitinkamo neprižiūrimų statinių sąrašo, tačiau ši aplinkybė nesuteikė teisės Palangos miesto savivaldybės tarybai nenagrinėti minėto prašymo ir nepriimti jokio viešojo administravimo subjekto sprendimo.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyta nuomone, kad tik Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. T2-217 pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, nes, pareiškėjos nuomone, Apraše yra numatyta objektų išbraukimo iš sąrašo administracinė procedūra, kuri yra konkreti – numatyti prašymo pateikimo terminai ir nurodytas asmuo, kuris turi teisę išbraukti objektą iš atitinkamo sąrašo. Pareiškėjos teigimu, lingvistiškai aiškinant Aprašo turinį yra akivaizdu, kad tik savivaldybės taryba turi teisę išbraukti iš sąrašo neprižiūrimus statinius, o jeigu savivaldybės taryba nusprendžia tokio objekto neišbraukti iš atitinkamo sąrašo, tai tokiu atveju savivaldybės taryba privalo priimti alternatyvų (neigiamą) sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjui atitinkamas teisines pasekmės ir toks savivaldybės tarybos sprendimas galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjos nuomone, Palangos miesto savivaldybės taryba neatliko jai pavestų funkcijų, kadangi neišnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo, todėl ji teismo turi būti įpareigota tinkamai ir nuosekliai vykdyti Aprašo nuostatas, t. y. priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo, nepriklausomai nuo pareiškėjos prašymo turinio. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimas yra tik informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, tai tokiu atvejų turėtų būti teismo priimtas nagrinėti antrasis pareiškėjos reikalavimas, kuriuo Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigota atlikti savivaldybės tarybai priskirtas funkcijas ir tinkamai pagal Aprašo reglamentavimą išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; ir kt.). Asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-146/2016; 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-488-575/2016; ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ Nr. (4.17.)-D3-3702 ir įpareigoti atsakovus Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas neatitiko Aprašo 15 punkto reikalavimų ir kad ginčas byloje iš esmės kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės tarnybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 pagrįstumo, kuris yra skundo teisme dalyku administracinėje byloje Nr. I3-1017-342/2020.

Pažymėtina, kad pagal Aprašo 15 punktą asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Sąrašą, gali per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymo į Sąrašą išsiuntimo dienos arba kai šis Sąrašas paskelbiamas Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt, raštu pateikti Savivaldybės administracijai motyvuotą prašymą išbraukti statinį iš Sąrašo ir pateikti duomenis, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka šio Aprašo 5 punkte išvardytų kriterijų arba kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar keleto šių aplinkybių: 15.1. kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas ir šis faktas konstatuotas kompetentingos institucijos išvadose ir nuo fakto konstatavimo praėjo ne daugiau kaip trys mėnesiai; 15.2. kai nekilnojamojo turto savininkas gavo statybą leidžiantį dokumentą dėl į Sąrašą įrašyto objekto remonto, rekonstrukcijos, griovimo, paskirties keitimo, pradėjo vykdyti statybos darbus ir įvykdė ne mažiau kaip ¼ projekte numatytų darbų arba įgyvendino visus pagal projektą numatytus darbus; 15.3. kai turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki šio objekto įtraukimo į Sąrašą dienos.

Iš byloje pateiktų duomenų ir pareiškėjos argumentų nustatyta, kad pareiškėja paštu gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. pranešimą „Dėl apleisto ir neprižiūrimo, naudojamo ne pagal paskirtį statinio“, kuriuo jai buvo pranešta, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T2-217 pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 14 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorę A. K., prašydama išbraukti jai priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo. Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-3702 pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 5 punkte išvardintų kriterijų arba, kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar keleto aplinkybių. Ginčijame spendime taip pat nurodyta, kad nepanaikinus įtraukimo į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą aplinkybių, pastatas liks įtrauktas į galutinį sąrašą ir jam bus taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, nustatytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ 1.5 punkte.

Taigi pareiškėja, vadovaudamasi Aprašo 15 punkte nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kuri nėra privaloma, nes nenustatyta įstatyme, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kaip į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, prašydama išbraukti jai priklausantį pastatą iš Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo. Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą, kuriuo minėto prašymo netenkino ir kurį pareiškėja siekia toliau ginčyti teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nagrinėja administracinę bylą Nr. I3-1017-342/2020 pagal pareiškėjos skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 dalies, kuria pareiškėjai priklausantis statinys, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą, panaikinimo. Taigi pareiškėja dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 panaikinimo, kuris yra individualus administracinis aktas ir sukelia jai teisines pasekmes, jau yra kreipusis tiesiogiai į teismą, administracinė byla yra sustabdyta iki kol įsiteisės teismo sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I3-2548-243/2020, kurioje pareiškėja ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-16-2.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja, skųsdama Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ Nr. (4.17.)-D3-3702, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą pagal Aprašo 15 punkte nustatytą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, ir ginčydama teisme Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T2-217, kuriuo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą, iš esmės inicijuoja ginčus teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia tapačių teisinių pasekmių, t. y. jai priklausančio nekilnojamojo turto išbraukimo iš Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašo. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šioje administracinėje byloje inicijuotas ginčas ir teisme jau nagrinėjamoje byloje Nr. I3-2548-243/2020 kilęs ginčas yra tapatūs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau nurodė neteisingą atsisakymo priimti skundą pagrindą – teismas pareiškėjos skundą turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu – kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, tačiau šia teismo nutartimi pakeičiamas atsisakymo priimti pareiškėjos skundą teisinis pagrindas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius