2019-11-20 Nr. AB-21861-3-61-3-01274-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-903-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01274-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Širvintų ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Širvintų ligoninės skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Širvintų ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, Ligoninė) 2017 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. T4-78(1.34.) „Dėl V. D. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba), remdamasi T. D. skunde nurodyta informacija, atliko neplaninę pacientui V. D. Ligoninėje 2016 m. rugsėjo 29–30 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės atitikties teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams kontrolę ir konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo teikiamos pažeidžiant šiuos reikalavimus, o ginčijamu Įsakymu Ligoninė buvo įspėta dėl nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų bei jai rekomenduota asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimui koreguoti vyr. gydytojo 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 36V patvirtintų RITS skyriaus nuostatų „Skyriaus valdymo ir darbo organizavimo“ skyriaus 1 punktą ir jį papildyti papunkčiu, numatant slaugytojų padėjėjų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją, paslaugų teikimą RITS.

3. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas atsakovui neįvertinus visų svarbių aplinkybių (pvz., nukrypimo nuo teisės aktų reikalavimų mažareikšmiškumo, pobūdžio), nepagrįstai sureikšminant duomenis, kurie realiai neįtakojo pacientui suteiktų paslaugų kokybės ir tinkamumo tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Tarnybos parengtoje 2017 m. kovo 13 d. kontrolės ataskaitoje Nr. T3-432/2017 (toliau – ir Ataskaita) užfiksuoti duomenys nepatvirtina nei šioje ataskaitoje, nei Įsakyme prieitų išvadų apie tariamai netinkamai (nekokybiškai) pacientui suteiktas paslaugas. Be to, pareiškėjo teigimu, atliekant neplaninę kontrolę, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, lėmę atsakovo padarytas neteisingas išvadas bei pareiškėjo teisių pažeidimą, nes pareiškėjui buvo užkirstas kelias pateikti visus nagrinėjamu atveju svarbius duomenis, nesudaryta galimybė susipažinti su T. D. skundu (pareiškėjas to prašė net kelis kartus). Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, skundas pirmiausiai turėjo būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, paciento manymu, buvo pažeistos jo teisės, ir tik skundo netenkinimo atveju pacientas turi teisę kreiptis į kitas institucijas. Šiuo atveju pacientas V. D. Ligoninei nepateikė skundo, todėl skundas Tarnybai pateiktas nesilaikant įstatyme numatytos išankstinės skundų nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjas taip pat kėlė abejones dėl T. D. įgaliojimų paduoti skundą Tarnybai.

4. Dėl konstatuoto pažeidimo, kad, 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 8.30 val. pacientui V. D. staiga pasireiškus ūmiems neurologiniams simptomams, iki 10.00 val. nebuvo organizuotas paciento pervežimas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (toliau – ir Santariškių klinikos) Insulto centrą ir nesuteikta skubi konsultacinė pagalba, tuo pažeidžiant Ligoninės direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtintos Gydytojų specialistų konsultavimo tvarkos (toliau – ir Konsultavimo tvarka) 5 punkto reikalavimus, kad „skubi konsultacinė pagalba teikiama laike 1 valandos“, pareiškėjas pažymėjo, kad neplaninės kontrolės metu paties atsakovo pasitelktas konsultantas (gydytojas neurologas) konstatavo, jog, be kita ko, buvo laiku ir tinkamai reaguota į staiga 2016 m. rugsėjo 30 d. 8.30 val. atsiradusius paciento sveikatos sutrikimus, pacientas Ligoninėje gydytas savalaikiai, tinkamai ir kokybiškai. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog Ligoninė neturi licencijos, suteikiančios teisę teikti stacionarines neurologija II paslaugas; gydytoja P. A. dėl paciento perkėlimo telefonu konsultavosi su Santariškių klinikomis, VšĮ Respublikine universitetine ligonine, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotimi, tačiau iš pradžių buvo atsisakyta perkelti ir priimti pacientą; Ligoninės personalas reagavo į paciento būklės pasikeitimus; paciento artimųjų reiškiami nepagrįsti priekaištai ir keliamas konfliktas apsunkino personalo darbą. Be to, norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kraujotakos sutrikimų aprašus bei insulto gydymo standartus, nėra reglamentuota konkreti laiko trukmė dėl paciento pervežimo organizavimo bei reikalavimų dėl skubios konsultacinės pagalbos laiko limito.

5. Pareiškėjo vertinimu, kiti atsakovo konstatuoti pažeidimai (gydytoja O. B. paciento ar jo atstovo nesupažindino pasirašytinai su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, tyrimo ir gydymo planu, informacijos teikimu kitiems asmenims ir kt., o gydytoja P. A. paciento sutikimo teikiant stacionarias paslaugas lape nurodė klaidingą datą („2016-02-29“ vietoj „2016-09-29“), be to, P. A. 2016 m. rugsėjo 29 d. nedirbo) yra formalūs, juos lėmė žmogiškas suklydimas ir tuo metu susidariusios aplinkybės (staigiai pablogėjusi paciento būklė ir kt.). Tokie mažareikšmiai pažeidimai visiškai neįtakojo pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, savalaikiškumo, nes pacientas realiai buvo supažindintas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, tyrimo ir gydymo planu, stacionarių paslaugų teikimu ir su tuo sutiko, tai užfiksuota P. A. pasirašytame Paciento (jo atstovo) sutikimo teikiant stacionarias paslaugas lape.

6. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas tvirtino įvertinęs visą Ligoninės pateiktą paciento V. D. medicininę dokumentaciją, susijusią su skundžiamu laikotarpiu jam teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, šios įstaigos vidaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir šį vertinimą nuosekliai išdėstęs Ataskaitoje. Paaiškino, kad, Tarnybai priėmus sprendimą atlikti neplaninę kontrolę Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 patvirtintame Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka, paciento ar jo atstovo skundas vertinamas tik kaip informacijos šaltinis / vada pradėti tyrimą, tačiau toks skundas minėtame apraše nėra įtvirtintas kaip pagrindas iniciuoti neplaninės kontrolės atlikimą, todėl Apraše nenumatyti reikalavimai, susiję su asmens tapatybę ir (ar) atstovavimą patvirtinančių dokumentų pateikimu bei su paciento ar jo atstovo pareiga pirmiausiai skundu kreiptis į skundžiamas paslaugas teikusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Įvertinusi 2016 m. spalio 29 d. gautą T. D. skundą, Tarnyba 2016 m. lapkričio 8 d. rezoliucija nusprendė savo iniciatyva atlikti neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Atsakovas, atsakydamas pareiškėjui į jo prašymą leisti susipažinti su T. D. skundu, buvo nurodęs minėtas aplinkybes bei papildomai pažymėjęs, kad Aprašo nuostatos nenustato pareigos Tarnybai supažindinti kontroliuojamą įstaigą su tarnybos turima informacija, kurios pagrindu inicijuojama neplaninė kontrolė. Be to, atsakovo teigimu, turimos informacijos atskleidimas gali sutrukdyti atliekamos kontrolės sklandumui ir objektyvumui.

Atsakovas nurodė ir tai, kad jis turi teisę neplaninės kontrolės metu gauti įstaigos darbuotojų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų, teikusių paslaugas pacientui, su nagrinėjama situacija susijusius paaiškinimus (Aprašo 16 p.), tačiau šie paaiškinimai, būdami subjektyvūs, vertinami tik kaip papildoma informacija. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į anksčiau atliktą Ligoninės patikrinimą (2016 m. kovo–rugsėjo mėn. gydytojų paslaugų užtikrinimas, teikiant vidaus ligų, dienos chirurgijos, priėmimo–skubiosios pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas), kurio metu atsakovas nustatė daug pažeidimų ir 2016 m. lapkričio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Šios aplinkybės buvo reikšmingos sprendžiant dėl ginčo neplaninės kontrolės iniciavimo.

8. Dėl Įsakymo 1.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo, susijusio su paciento V. D. perkėlimo į Santariškių klinikas trukme, atsakovas akcentavo, kad, nors pasitelktas konsultantas – Santariškių klinikų Neurologijos centro Neurologinių funkcijų tyrimų kabineto vyr. ordinatorius prof. D. J. – į klausimą, ar buvo laiku ir tinkamai reaguota į paciento sveikatos pasikeitimus, konsultacinėje išvadoje atsakė: „remiantis medicinine dokumentacija – iš esmės taip“, tačiau konsultantas pažymėjo, jog nuo simptomų atsiradimo / pastebėjimo iki pervežimo praėjęs 1,5 val. laikas yra kiek per ilgas, tokiu atveju reikėtų neviršyti 1 val. Atsakovas pastebėjo, kad Konsultavimo tvarkos 5 punktas sukuria prievolę įstaigai skubią konsultacinę pagalbą suteikti „laike 1 valandos“, tačiau ginčo atveju šis įstaigos lokalaus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas. Atsakovas konstatuotą pažeidimą siejo su pačios Ligoninės sau nustatyto laiko reikalavimo nevykdymu, o ne su išvis paciento pervežimo neorganizavimu ar tam tikrų paslaugų nesuteikimu, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu, be kita ko, pacituotos konsultanto vertinimo ištraukos, nepaneigia atsakovo padarytų išvadų.

9. Dėl Įsakymo 1.2 ir 1.3 papunkčiuose konstatuotų pažeidimų, susijusių su paciento informavimu ir dokumentų pildymų, atsakovas paaiškino, jog jis, atlikdamas neplaninę kontrolę, vertina visą įstaigos veiklą, kiek tai susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o nustatytų teisės aktų (įskaitant lokalius teisės aktus) reikalavimų pažeidimų neskirsto į formalius ir neformalius, esminius ir neesminius, turėjusius ir neturėjusius įtakos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo nustatymo klausimai reglamentuojami Aprašo 29 ir 30 punktuose, tačiau Įsakymo 1.2 ir 1.3 papunkčiuose konstatuoti pažeidimai neatitinka šiose teisės normose įtvirtintų sąlygų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo VšĮ Širvintų ligoninės skundą.

11. Teismas nustatė, kad Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius 2017 m. kovo 13 d. surašė kontrolės Nr. T3-432/2017 ataskaitą Nr. D17-64(1.27.), iš kurios matyti, kad Tarnyba, vadovaudamasi 2016 m. spalio 29 d. T. D. skunde nurodyta informacija, atliko Ligoninės neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Šio patikrinimo objektas – pacientui V. D. 2016 m. rugsėjo 29–30 d. Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams.

12. Ginčijamu Tarnybos 2017 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. T4-78(1.34.) nustatyta, kad pacientui V. D. 2016 m. rugsėjo 29–30 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Ligoninėje buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 8.30 val. staiga pasireiškus ūmiems neurologiniams simptomams, iki 10.00 val. nebuvo organizuotas paciento pervežimas į Santariškių klinikų Insulto centrą ir nesuteikta skubi konsultacinė pagalba, taip pažeistas Konsultavimo tvarkos 5 punkto reikalavimas (1.1 p.); gydytoja O. B. paciento V. D. ar jo atstovo nesupažindino pasirašytinai su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, tyrimo ir gydymo planu, informacijos teikimu kitiems asmenims ir neįformino paciento (jo atstovo) sutikimo dėl stacionarių paslaugų teikimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1054 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 25:2009 „Gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir Medicinos norma MN 25:2009) 11.10 papunkčio reikalavimą ir Ligoninės direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintos Ligos istorijos pildymo schemos skyriaus „Ligos istorijos pildymo tvarka“ (toliau – ir Ligos istorijos pildymo tvarka) pirmos pastraipos nuostatą (1.2 p.); gydytoja P. A. 2016 m. rugsėjo 29 d. paciento (jo atstovo) sutikimo teikiant stacionarias paslaugas lape savo parašu patvirtino, kad supažindino pacientą V. D. su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, tyrimo ir gydymo planu, informacijos teikimu kitiems asmenims, taip pat kai kuriose šio dokumento grafose klaidingai nurodė paciento supažindinimo datą (2016-02-29), tačiau tuo metu nedirbo, taip pažeidė Medicinos normos MN 25:2009 11.10 papunkčio reikalavimą (1.3 p.). Įsakymu pareiškėjas įspėtas dėl 1 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, taip pat rekomenduota koreguoti vyr. gydytojo 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 36V patvirtintų RITS skyriaus nuostatų „Skyriaus valdymo ir darbo organizavimo“ 1 punktą ir jį papildyti papunkčiu, jame numatant slaugytojų padėjėjų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją, paslaugų teikimą RITS.

13. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualus Aprašo 13.1 papunktyje nurodytas neplaninio patikrinimo pagrindas – tai Tarnyboje gautas T. D. skundas dėl pacientui laiku nesuteiktos medicininės pagalbos ir aplaidaus gydymo. Tai laikytina rašytine informacija dėl įstaigos veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad T. D. skundą pirmiausiai turėjo paduoti Ligoninei, bet ne Tarnybai, t. y. nebuvo laikytasi išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos, taip pat kad pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su skundu ir pateikti paaiškinimus, nors Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato tokią teisę asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra. Teismas nurodė, kad šiuo atveju buvo atliktas pareiškėjo veiklos neplaninis patikrinimas, bet ne pradėta administracinė procedūra, todėl nei išankstinė skundo nagrinėjimo tvarka, nei Viešojo administravimo įstatymo Trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatos netaikytinos.

14. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 27 punktu ir teismų praktika, nurodė, kad Ataskaita vertintina kaip ginčijamo Įsakymo motyvuojamoji dalis, t. y. Įsakymas ir Ataskaita laikytini vientiso atsakovo priimto (pareiškėjo skundžiamo) administracinio akto dalimis.

15. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija konstatuoto Medicinos normos MN 25:2009 11.10 papunkčio pažeidimo (Įsakymo 1.2 p. ir 1.3 p.), tačiau mano, kad Tarnyba turėjo įvertinti nukrypimo nuo teisės aktų reikalavimų mažareikšmiškumą, pobūdį, įtaką asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo kokybei. Aprašo 2.3 papunktyje nurodytas teisės akto pažeidimo mažareikšmiškumas sietinas su aplinkybe, kad įstaiga gali pažeidimą pašalinti, bet, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad minėtų pažeidimų Ligoninė negalėtų pašalinti. Be to, nei Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, nei Aprašas nenustato Tarnybai pareigos vertinti konstatuotų teisės aktų reikalavimų pažeidimų mažareikšmiškumą, taikant minėto įstatymo 58 straipsnyje nustatytas kontrolės priemones ir sankcijas.

16. Teismas, spręsdamas dėl Įsakymo 1.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo pagrįstumo, atkreipė dėmesį į sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-40 patvirtinto Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašo nuostatas, iš kurių matyti, kad ūminio galvos smegenų insulto specializuotas gydymas taikomas tik tam tikruose centruose, tarp jų nėra Ligoninės. Kaip nurodė konsultantas D. J., paciento perkėlimas į Insulto centrą 2016 m. rugsėjo 30 d. skubia tvarka buvo pagrįstas ir būtinas, tačiau 1,5 val. (8.30–10.00 val.) laikotarpis nuo ūminių neurologinių simptomų atsiradimo iki ligonio išrašymo iš Ligoninės ir išvežimo į Santariškių klinikas buvo kiek per ilgas, tokiu atveju reikėtų laikytis „auksinės valandos“ principo, t. y. neviršyti 1 val. nuo simptomų atsiradimo (pastebėjimo) iki pervežimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, Konsultavimo tvarkos 5 punkte nustatęs 1 valandos trukmę skubiai konsultacinei pagalbai teikti, tokią pagalbą ir turi suteikti per 1 valandą, t. y. ne tik diagnozuoti ligą ir komplikacijas, tačiau ir fiziškai perkelti pacientą į specializuotą gydymo įstaigą, šiuo atveju – į Santariškių klinikas. Ligoninė, pacientą perkeldama į Santariškių klinikas per 1 val. 30 min., pažeidė vidaus teisės akte nustatytą tvarką.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamu Įsakymu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas pacientui V. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė pažeisdamas Konsultavimo tvarkos 5 punktą, Medicinos normos MN 25:2009 11.10 papunktį, Ligos istorijos pildymo tvarkos pirmos pastraipos nuostatą, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III. 18. Pareiškėjas VšĮ Širvintų ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

19. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, todėl priėjo neteisingas išvadas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka, kad šiuo atveju buvo pradėta ne administracinė procedūra, nes Tarnyba tikrinimo veiksmus pradėjo T. D. skundo pagrindu, tikrinama buvo ne bendrai Ligoninės teikiamų paslaugų kokybė, o tik konkrečiam pacientui V. D. suteiktų paslaugų kokybė, nebuvo jokio pagrindo pradėti neplaninį Ligoninės patikrinimą. Atsakovas akivaizdžiai vykdė asmens skundo tyrimą (t. y. administracinę procedūrą), jį klaidingai įvardydamas neplaniniu įstaigos patikrinimu, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su išankstine skundų nagrinėjimo tvarka, su tuo, kad Tarnybai pateiktas skundas buvo nepasirašytas paties paciento arba jo atstovo pagal pavedimą (atstovavimą įforminus notarine tvarka), taip pat kad pareiškėjui nebuvo pateiktas susipažinti T. D. skundas (pareiškėjo teisėtų interesų pažeidimas ir teisių suvaržymas).

20. Pareiškėjo nuomone, teismas išsamiai neišanalizavo Ataskaitos turinio, nes šioje ataskaitoje užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina nei Ataskaitos, nei Įsakymo išvadų, o priešingai – jas paneigia. Konsultanto D. J. teiginiai, kad 1,5 val. nuo ūminių neurologinių simptomų atsiradimo iki ligonio išrašymo iš Ligoninės ir išvežimo į Santariškių klinikas buvo kiek per ilgas ir tokiu atveju reikėtų laikytis „auksinės valandos“ principo, t. y. neviršyti 1 val. nuo simptomų atsiradimo (pastebėjimo) iki pervežimo, niekaip nepatvirtina Konsultavimo tvarkos 5 punkto pažeidimo. Be to, teismas ignoravo kitus konsultanto išvadoje ir kituose rašytiniuose dokumentuose fiksuotus duomenis apie įvykio metu buvusias aplinkybes, kas lėmė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad ginčo atveju Konsultavimo tvarkos 5 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, nes pacientui buvo savalaikiai teikiama visa būtina pagalba, kurią susiklosčiusiomis aplinkybėmis galėjo suteikti ir suteikė Ligoninės personalas. Teismas netinkamai aiškino Konsultavimo tvarkos 5 punkto nuostatas, nurodydamas, jog Ligoninė privalėjo per 1 valandą ne tik diagnozuoti ligą ir komplikacijas, bet ir fiziškai perkelti pacientą į specializuotą gydymo įstaigą – Santariškių klinikas. Pareiškėjas akcentuoja, jog skubi būtina pagalba pacientui buvo teikiama 1 valandos bėgyje, jis pakartoja skunde išdėstytas atvejo aplinkybes (be kita ko, licencija Ligoninei suteikia teisę teikti ne visas sveikatos priežiūros paslaugas, gydytoja P. A. nedelsiant pradėjo konsultacijas telefonu, paciento artimųjų keliamas konfliktas apsunkino personalo darbą). Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, jog teisės aktuose nėra reglamentuota konkreti laiko trukmė dėl paciento pervežimo organizavimo bei reikalavimų dėl skubios konsultacinės pagalbos laiko limito, o „auksinės valandos“ principas tėra rekomenduojamas laiko tarpas.

21. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas jo argumentus dėl Įsakymo 1.2 ir 1.3 papunkčiuose konstatuotų pažeidimų atmetė formaliais pagrindais. Pareiškėjas dėl pastarųjų pažeidimų pakartoja skunde išdėstytus argumentus (šie pažeidimai formalūs, mažareikšmiai, juos lėmė žmogiška klaida ir susiklosčiusios aplinkybės staiga pablogėjus paciento sveikatai, ir t. t.).

22. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas pastebi, kad apeliacinis skundas grindžiamas panašiais skundui motyvais, ir pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. Atsakovas mano, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias administracinės procedūros instituto taikymą. Administracinė procedūra taikoma tada, kai nagrinėjami viešojo administravimo subjektų padaryti pažeidimai, o asmens sveikatos priežiūros įstaiga nėra viešojo administravimo subjektas, todėl Viešojo administravimo įstatymo Trečiojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą, Tarnybai netaikytinos, jos funkcijos, įgaliojimai ir teisinės procedūros, atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, apibrėžtos atskiruose teisės aktuose. Taigi teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju netaikytina nei išankstinė skundo nagrinėjimo tvarka, nei Viešojo administravimo įstatymo Trečiojo skirsnio nuostatos. Dėl Įsakymo 1.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo atsakovas papildomai pažymi, jog jis neturi įgaliojimų koreguoti objektyviai teisingas išvadas (šiuo atveju – kad pacientas į Santariškių klinikas pateko po 1,5 val. nuo ūmių neurologinių simptomų pasireiškimo), atsižvelgdamas į įvairias subjektyvias aplinkybes, galbūt sukliudžiusias paslaugas suteikti laiku (pareiškėjo minimas kitų įstaigų atsisakymas perkelti ir priimti pacientą, paciento artimųjų keliamas konfliktas ir kt.). Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi Ataskaitoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas įvertino juridiniu aspektu pagal Ataskaitoje ir Įsakyme nurodytas aktualias teisės aktų nuostatas, buvo aktyvus ir motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įspėjimo, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos skirto VšĮ Širvintų ligoninė už konstatuotus pažeidimus, susijusius su sveikatos priežiūros teikimu pacientui V. D. 2016 m. rugsėjo 29–30 d., įforminto Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. įsakymui Nr. T4-78(1.34.), teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjas pacientui V. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė pažeisdamas Konsultavimo tvarkos 5 punktą, Medicinos normos MN 25:2009 11.10 papunktį, Ligos istorijos pildymo tvarkos pirmos pastraipos nuostatą, todėl jam pagrįstai skirtas įspėjimas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas atliko ne neplaninį Ligoninės patikrinimą, o skundo nagrinėjimo procedūrą, t. y. administracinę procedūrą, todėl atsakovo veiksmai vertintini pagal administracinę procedūrą reglamentuojančias Viešojo administravimo įstatymo normas; mano, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių (staiga pasikeitusi paciento sveikatos būklė, paciento artimųjų keliamas konfliktas ir kt.) nustatytų trūkumų negalima laikyti pažeidimais; pabrėžia, jog teisės aktuose nėra reglamentuota konkreti laiko trukmė dėl paciento pervežimo organizavimo bei reikalavimų dėl skubios konsultacinės pagalbos laiko limito; yra įsitikinęs, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į du Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus institutus. Pirmasis – administracinė procedūra, kuri suprantama kaip pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (19 str. 1 d.). Antrasis – ūkio subjektų veiklos priežiūra, kuri apibrėžiama kaip šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti (361 str. 1 d.). Ūkio subjektų veiklos priežiūra apima, be kita ko, ūkio subjektų veiklos patikrinimus ir poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka (361 str. 2 d. 2 ir 4 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors minėti teisės institutai yra panašūs, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas atliko ne ūkio subjektų veiklos priežiūrą, o administracinę procedūrą.

29. Pagal Viešojo administravimo įstatymą, ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai (364 str. 1 d.). Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą (364 str. 11 d.). Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: 1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų; 3) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 4) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo (364 str. 13 d.).

30. Valstybės institucijų (vadovų ar jų paskirtų pareigūnų), kontroliuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, teisės ir pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnyje, tarp jų – bet kuriuo laiku, pateikę paskyrimo dokumentą įstaigos vadovui ar jį pavaduojančiam asmeniui, netrukdomi patekti į įstaigą ir tikrinti, ar nėra pažeidžiami teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimai (1 str. 1 d.). To paties įstatymo 52 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą.

31. Pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių tvarkos aprašo (2017 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. T1-76 redakcija) 2.1 papunktį, neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas – Tarnybos atliekamas neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, kurio metu nustatoma Įstaigų veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Aprašo 11 punkte numatyta, kad neplaninio patikrinimo metu gali būti tikrinama visa Įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra, ar jos dalis. Tarnyba gali atlikti neplaninį patikrinimą, jei yra gauta rašytinės informacijos ar kilo pagrįstų įtarimų dėl Įstaigos veiklos, kuri gali neatitikti teisės aktų reikalavimų (Aprašo 13.1 p.), arba siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti ankstesnio Tarnybos atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai dėl Įstaigos veiklos ir įgyvendinti priimti sprendimai (Aprašo 13.2 p.).

32. Teisėjų kolegija, išanalizavusi anksčiau minėtas teisės normas bei byloje esančius dokumentus, konstatuoja, kad atsakovas 2016 m. spalio 29 d. T. D. skundą, kuriuo ji prašė ištirti atvejį ir atsakyti į klausimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu V. D. (I t., b. l. 195–196), laikė gauta rašytine informacija apie sveikatos priežiūros įstaigos (šiuo atveju – pareiškėjo) veiklą, kuri gali neatitikti teisės aktų reikalavimų, t. y. pagrindu pradėti neplaninį patikrinimą (Viešojo administravimo įstatymo 364 str. 12 d. 2 p., Aprašo 13.1 p.). Kaip minėta, neplaninis patikrinimas gali būti pradėtas ir dėl dalies sveikatos priežiūros įstaigos veiklos, ir jokios teisės normos neužkerta kelio patikrinimą atlikti tik dėl tos įstaigos veiklos, kuri susijusi su vienam konkrečiam pacientui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pastebėtina, jog ir pats pacientas V. D., pateikdamas 2017 m. vasario 2 d. pareiškimą, kuriuo sutiko su savo sutuoktinės T. D. pateiktu skundu (I t., b. l. 81), prašė atlikti neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Taigi nei 2016 m. spalio 29 d. skundas, nei ginčo neplaninio patikrinimo metu atlikti atsakovo veiksmai nevertintini pagal Viešojo administravimo įstatymo Trečiojo skirsnio, reglamentuojančio administracinę procedūrą, reikalavimus, o atitinkami pareiškėjo argumentai yra atmetami.

33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. gydytoja O. B. paciento ar jo atstovo nesupažindino pasirašytinai su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, tyrimo ir gydymo planu, informacijos teikimu kitiems asmenims ir kt., o gydytoja P. A. paciento sutikimo teikiant stacionarias paslaugas lape kai kuriose grafose nurodė klaidingą datą („2016-02-29“ vietoj „2016-09-29“), be to, pastebėtina, kad, pagal darbo grafiką, P. A. 2016 m. rugsėjo 29 d. nedirbo. Taigi, medicininė dokumentacija buvo tvarkoma pažeidžiant Ligos istorijos pildymo tvarkos pirmos pastraipos nuostatą („Pacientas ar jo atstovas supažindinamas su vidaus tvarkos taisyklėmis, tyrimo ir gydymo planu, informacijos teikimu kitiems asmenims ir žiniasklaidai pasirašytinai „Paciento sutikimo“ lape“) bei Medicinos normos MN 25:2009 11.10 papunktį („Gydytojas anesteziologas-reanimatologas privalo: <...> tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus bei teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus“). Pareiškėjas minėtus pažeidimus sieja su suklosčiusiomis aplinkybėmis (staiga ėmusi blogėti paciento sveikatos būklė, jo artimųjų keliamas konfliktas ir kt.), žmogiška klaida bei juos laiko mažareikšmiais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog minėti pažeidimai negali būti pripažinti mažareikšmiais Aprašo 2.3 papunkčio nuostatų prasme, nes jie negali būti ištaisyti. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, sprendžiant dėl skirtinos sankcijos už nustatytą teisės pažeidimą, turi būti atsižvelgiama ir į bendruosius teisės principus, tarp jų – teisingumo ir proporcingumo principus, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su klaidų padarymo priežastimis, kurias patvirtina byloje esantys duomenys (pvz., įrašai asmens sveikatos istorijoje), nelaikytini teisiškai nereikšmingais.

34. Dėl konstatuoto Gydytojų specialistų konsultavimo tvarkos 5 punkto nuostatos, numatančios, kad, jeigu tai būtinoji pagalba, gyd. specialistas savo darbo laiku, skubia tvarka atvyksta į skyrių ir konsultuoja ligonį laike 1 val., savo konsultaciją aprašo ligos istorijoje F003/a, pažymėdamas konsultavimo valandą, nusiskundimus, paciento būklę ir kliniką, užrašo diagnozę, jeigu reikia, skiria papildomus tyrimus ir gydymą, paskiria pakartotiną konsultaciją, pažeidimo pareiškėjas laikosi dviprasmiškos pozicijos: viena vertus, jis tvirtina, kad konkreti laiko trukmė dėl paciento pervežimo organizavimo bei reikalavimų dėl skubios konsultacinės pagalbos laiko limito jokiuose teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuota; kita vertus, pareiškėjas mano, kad jis įgyvendino reikalavimą specialistų pagalbą pacientui suteikti 1 valandos bėgyje.

Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad pareiškėjas, Konsultavimo tvarkos 5 punkte nustatęs 1 valandos trukmę skubiai konsultacinei pagalbai teikti, tokią pagalbą ir turi suteikti per 1 valandą, todėl priešingi jo teiginiai yra atmestini. Iš įrašų Asmens sveikatos istorijoje (I t., b. l. 118–119) matyti, jog šiuo atveju aiškūs simptomai pacientui pasireiškė apie 8.30 val.; 9.00 val. buvo įtariamas ūmus galvos smegenų infarktas, pažymėta, kad nėra galimybės Ligoninėje atlikti reikiamus tyrimus, skambinta Santariškių klinikų bud. neurologui, indikacijų perkelti į RITS nenustatyta; 9.30 val. užfiksuotas paciento būklės blogėjimas, todėl, negalint atmesti ūmaus galvos smegenų infarkto diagnozės ir įvertinus transportavimo laiką, nuspręsta kreiptis į Ligoninės administraciją dėl pervežimo Ligoninės transportu, nelaukiant neurologo konsultacijos; paciento perkėlimas į Santariškių klinikas įvyko 10.00 val.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo posėdyje atsakovo išsakyta pozicija, jog Ligoninės direktoriui buvo žinoma, kokie specialistai dirba Ligoninėje, ir jis galėjo atitinkamai nustatyti kreipimosi į specialistus, dirbančius kitose sveikatos priežiūros įstaigose, tvarką, taip pat organizuoti savalaikį pacientų pervežimą į reikiamą įstaigą. Nors pareiškėjas teismo posėdyje pažymėjo, kad šiuo atveju ne jam buvo numatyta pareiga vykdyti paciento pervežimą į Santariškių klinikas, pastebėtina, jog pacientas į Santariškių klinikas pervežtas Ligoninės transportu, pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl, sužinojus apie Santariškių klinikų automobilio užimtumą, negalėjo būti nedelsiant organizuojamas paciento pervežimas Ligoninės transportu.

Be to, iš teismui pateiktų dokumentų neaišku, ar konsultacija su neurologu, kuriam skambinta telefonu, ar kitais gydytojais specialistais išvis įvyko ir, jei taip, kokia buvo rekomendacija. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su išvada, jog Ligoninės sveikatos priežiūros specialistų veiksmai nebuvo pakankami Konsultavimo tvarkos 5 punkto reikalavimams įgyvendinti, t. y. užtikrinti, kad gydytojo specialisto konsultacija ligoniui būtų suteikta per 1 valandą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakyme konstatuotų pažeidimų pobūdį, intensyvumą ir mastą, pareiškėjo nurodytas papildomas aplinkybes (paciento sveikatos būklė suprastėjo staiga, jo artimieji buvo konfliktiški ir trikdė specialistų darbą), skirtos sankcijos griežtumą, bei atsižvelgdama į bendruosius teisės principus, sprendžia, jog pareiškėjui skirta sankcija – įspėjimas – yra adekvati nustatytiems pažeidimams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakyme aiškiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui skiriama sankcija, šis Įsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl motyvų trūkumo, netikslumo yra atmetamos.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Širvintų ligoninės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė