bf94700d-d9f0-491e-b39a-e65efbe1fcad · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-7-323/2014(Proceso Nr. 2-06-3-01795-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.2.3.; 34.4.1.; 34.4.7.1.;99.5.; 110.4.; 116.1.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, atsakovui A. Z. (A. Z.), jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, trečiajam asmeniui notarei D.

C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos m. 3-ojo notaro biuro notarė D. C., n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiu 2011-07-20 V. Z. sudarytÄ testamentÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės motina V. Z. 2011-07-20 testamentu visÄ savo turtÄ paliko savo sÅ«nui atsakovui A. Z.. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2006-07-27 gyveno su motina ir jos sugyventiniu motinos bute, adresu (duomenys neskelbtini), ja rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo.

Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. motina nuolat sirgo, daug kartų gulėjo ligoninėje, paskutiniu metu prieÅ¡ mirtį, įvykusiÄ (duomenys neskelbtini), ypač pablogėjo jos sveikata, ji neturėjo atminties, nesiorientuodavo aplinkoje, jai skaudėdavo galvÄ . 2011 m. motinai įvyko iÅ¡eminis insultas, galvos smegenų insultas, pablogėjo regėjimas, motinai nuolat buvo iÅ¡raÅ¡omi raminantys vaistai, kuriuos ji visada vartojo. Laiko, kad Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, jog sudarydama 2011-07-20 testamentÄ motina nesuprato savo veiksmų ir jų pasekmių, testamentÄ surašė sÅ«naus (atsakovo) poveikyje, ir tai nebuvo jos tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡ka (b. l. 2 - 3).

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė ginčija motinos 2011-07-20 sudarytÄ testamentÄ : ar tuo, kad ieÅ¡kovė, jo nenuginčijus, bus priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ motinai priklausiusio buto, ar tuo, kad testamentas suraÅ¡ytas atsakovo įtakoje, ar tuo, kad motina nesuprato savo veiksmų esmės. Pažymėjo, kad bendra testatorės sveikatos bÅ«klė, vartojami vaistai, negalėjo turėti įtakos jos valiai, be to, įprastinis suinteresuotų asmenų įkalbinėjimas, praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (b. l. 41 - 42).Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad testatorei V. Z. testamento tekstas buvo perskaitytas, iÅ¡verstas žodžiu iÅ¡ lietuvių į rusų k., jos suprastas ir asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytas. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog asmuo yra senyvo amžiaus ir serga įvairiomis ligomis, neatima iÅ¡ jo teisės suraÅ¡yti testamentÄ (b. l. 38).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad motina visada žadėjo palikti butÄ jai, jei ieÅ¡kovė gyvens kartu, prižiÅ«rės, rÅ«pinsis, kÄ darė nuo 1996 m.

Nuo 2011 m. sausio mėn. ypatingai suprastėjo motinos sveikata, jai nuolat skaudėdavo galvÄ , pasireiÅ¡kė atminties sutrikimai. Testamento suraÅ¡ymo dienÄ ji paprašė atsakovo nuvežti motinÄ pas gydytojÄ , tačiau jis motinÄ nuvežė pas notarÄ , laiko, kad tuo pasireiÅ¡kė atsakovo poveikis motinis valiai. Taip pat paaiÅ¡kino, kad motina, sudarydama testamentÄ , nesuvokė, jog atsakovas iÅ¡varys jÄ iÅ¡ buto, nori panaikinti testamentÄ , nes neturi kur gyventi. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pažymėjo, kad testamentas atitinka tikrÄ jÄ motinos valiÄ , kuri turi bÅ«ti gerbiama. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ testamento pasiraÅ¡ymÄ patikrintas neveiksnių asmenų registras, su testatore buvo bendrauta, jai užduota daug klausimų, ir notarei nekilo jokių abejonių dėl asmens galėjo suprasti savo veiksmus. IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. liepos 20 d.

V. Z. sudarė oficialų testamentÄ , kurį patvirtino Klaipėdos m. 3-ojo notaro biuro notarė D. C. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal kurį testatorė visÄ savo turtÄ paliko sÅ«nui atsakovui A. Z. (b. l. 14). (duomenys neskelbtini) testatorė mirė (b. l. 5). Testatorės duktė (b. l.

6) ieÅ¡kovė N. J. ginčija testamento sudarymÄ dviem pagrindais: pirma, jog testatorė nesuprato savo veiksmų esmės, jų pasekmių, antra, jog testamentas buvo sudarytas testatorės sÅ«naus atsakovo A. Z. įtakoje. Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį Testamentas – tai asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes.

Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d., 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 str. pagrindu.

Å io straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ .

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).Å ioje byloje, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar V.

Z. 2011-07-20 testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė (b. l. 106-107). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog V. Z. bÅ«tų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu, bei 2011-07-20 sudarydama testamentÄ , dėl kokio nors psichikos sutrikimo bÅ«tų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 117-118). Pažymėtina, kad eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinės galios. Ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-16 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).Nagrinėjamu atveju teismas, kitų byloje esančių duomenų kontekste vertindamas ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumÄ , nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadomis neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Å ioje byloje liudytojais buvo apklausti R. Å ., N. A., A. L., E. K., M. A. D., G. Z.. Liudytoja R. Å . (apklausta 2012-09-18 ir 2014-10-27 teismo posėdžiuose) parodė, kad yra Å¡eimos gydytoja ir apie 10 metų gydė V. Z., kuri buvo suki ligonė, sirgo Å¡irdies, neurologinėmis ligomis: iÅ¡emine Å¡irdies liga, iÅ¡emine galvos smegenų liga, taip pat Parkinsono liga, katarakta ir kitomis. Jai nebuvo skirta jokių slopinančių vaistų. 2010-2011 m. V. Z. ateidavo lydima vyriÅ¡kio, visus klausimus spręsdavo su juo, pamirÅ¡davo, kada, kokį vaistÄ iÅ¡gerti, nesiorientuodavo kur, į kokį kabinetÄ eiti, tačiau su ja buvo galima susikalbėti, jos bÅ«klė buvo stabiliai bloga.

Pažymėjo, kad nematė reikalo nukreipti V. Z. pas psichiatrÄ , niekada nekilo abejonė dėl jos veiksnumo, nors V. Z. ir pasireikÅ¡davo momentiniai pasimetimo, nesiorientavimo, atminties sutrikimo epizodai. Taip pat liudytoja nurodė, kad pagal diagnozuotas ligas negali pasakyti, ar tos ligos turi įtakos valios iÅ¡reiÅ¡kimui, ar V. Z. galėjo priiminėti sprendimus be kito asmens. Liudytoja N. A. parodė, kad yra Å¡alių giminaitė, paaiÅ¡kino, kad su V. Z. dažnai susitikdavo, paskutiniu metu ji labai sirgo, susitikus 2011 m. vasarÄ V.

Z. jos nepažino, o tų pačių metų rudenį painiojosi savo gimimo datoje. Liudytoja A. L. parodė, kad yra sodininkų bendrijos pirmininkė, V. Z. pažinojo apie 20 metų, 2011 m. balandžio mėn. sutikta poliklinikoje V. Z. jos nepažino, o 2011 m. birželio – liepos mėn. atėjo sumokėti mokesčių, nors juos jau buvo sumokėjusi, t.y. V. Z. buvo sutrikusi atmintis. Liudytoja E. K. parodė, kad V. Z. pažinojo apie 15 metų, buvo kaimynės, gyveno netoliese, 2011 m. vasarÄ pastebėjo jos atminties sutrikimus – V.

Z. nerasdavo jos namo, pasiklysdavo, nesiorientuodavo aprangoje. Liudytoja M.A. D. parodė, kad V. Z. pažinojo apie 20 metų, buvo sodo kaimynės, taip pat netoliese viena kitos gyveno, 2011 m. vasarÄ V. Z. pradėjo keistai elgtis, nors eidavo pas jÄ , tačiau praeidavo pro Å¡alį, parduotuvėje bÅ«davo visiÅ¡kai pasimetusi, sutikta gatvėje sakė nežinanti, kur gyvena, reikėdavo jÄ lydėti namo, vėliau su ja susikalbėti tapo visai neįmanoma. Liudytoja G. Z. parodė, kad V. Z. buvo jos uoÅ¡vienė, nurodė, kad V.

Z. nesugyveno su dukterimi ir norėdama jÄ nubausti surašė testamentÄ atsakovo naudai, t.y. 2011-07-20 ryte pati atvažiavo pas atsakovÄ , paprašė nuvežti jÄ pas notarÄ , pas kurį nuvežta nuėjo viena, niekieno nelydima. Byloje trečiuoju asmeniu apklausta notarė D. C. patvirtino, kad ji pabendravo su testatore, patikrino neveiksnių asmenų sÄ raÅ¡e ir nekilus abejonių dėl asmens suvokimo sudaromo sandorio ir jo padarinių, patvirtino testatorės sudarytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ sandorį, t. y. testamentÄ (Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalis).

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kaip jau aukščiau minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia buvo testatorės tikroji valia ir ar ji, testamento sudarymo dienÄ (2011-07-20), iÅ¡reikÅ¡ta sÄ moningai, suvokiant savo veiksmų reikÅ¡mę ir sugebant juos valdyti. Teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai: 1) 2014-03-28 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-107/2014 (nurodoma, kad nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu V. Z. bÅ«tų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti), 2) trečiojo asmens notarės paaiÅ¡kinimai (nurodė, kad nebuvo abejonių dėl testatorės tikrosios valios ir jos psichinės bÅ«klės), 3) liudytojos R.

Å . (Å¡eimos gydytojos) parodymai (nurodo, kad nebuvo jokių požymių, kurie leistų teigti, kad velionė bÅ«tų sirgusi psichine liga, ir dėl momentinių, epizodinių atminties, orientavimosi sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų), yra pakankami daryti iÅ¡vadai, kad testatorė V. Z. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. Pažymėtina, kad teismas nesivadovavo liudytojų N. A., A. L., E. K., M. A. D. parodymais, kadangi pagal bylos duomenis V. Z. atminties, orientavimosi sutrikimai buvo epizodiniai, praeinantys, svyruojantys, priklausantys nuo bendros organizmo bÅ«klės, o Å¡ie liudytojai testamento sudarymo dienÄ su testatore nebendravo, taigi, aplinkybių, kad testamento sudarymo dienÄ testatorė V.

Z. buvo tokios bÅ«senos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, nepatvirtino, taip pat liudytojos G. Z. parodymais, nes ji yra atsakovo sutuoktinė (testatorės marti), t. y. suinteresuota bylos baigtimi.Taigi iÅ¡ visų nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog V. Z. testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«klės, kad nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti (CPK 185 str.). Teismas mano, kad Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tikslas yra ne motinos tikrosios valios, kurios 2011-07-20 testamentas neva neatitinka, nustatymas ir patvirtinimas, o ieÅ¡kovės siekis užsitikrinti sau gyvenamÄ jÄ vietÄ , kÄ teismo posėdžių metu savo paaiÅ¡kinimais patvirtino pati ieÅ¡kovė, nurodydama, jog jei testamentas bÅ«tų suraÅ¡ytas tomis pačios aplinkybėmis, tačiau tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui paliekant po ½ dalį motinos turto, ieÅ¡kovei nebÅ«tų kilę abejonių dėl motinos sugebėjimo suprasti savo veiksmus (b. l. 74).

Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė mano turinti prigimtinę teisę paveldėti ½ dalį testatorės turto, nes yra testatorės duktė, savaime nėra pagrindas testamento pripažinti negaliojančiu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų viseto duomenys yra pakankami padaryti iÅ¡vadai, kad testatorė galėjo suprasti 2011-07-20 sudaromo testamento esmę ir pasekmes, todėl ginčijamÄ testamentÄ pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str.).

Dėl testamento negaliojimo pagal CK 5.18 straipsnį IeÅ¡kovė nurodė, kad jos motinos 2011-07-20 sudarytas testamentas yra negaliojantis, kadangi sudarytas sÅ«naus (atsakovo) įtakoje, kuriÄ aiÅ¡kina taip, jog atsakovas, papraÅ¡ytas motinÄ nuvežti pas gydytojÄ , jÄ nuvežė pas notarÄ , kad ji sudarytų jam palankų testamentÄ . CK 5.18 straipsnio 1 dalis numato, kad testamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Ä®prastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.

Testamento sudarymo teisėtumui neturi reikÅ¡mės ir aplinkybė, kas atvežė testatorių pas notarÄ , kokiu bÅ«du atvyko pas jį sudaryti testamento. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių darytÄ neleistinÄ poveikį testatorės valiai; tariamÄ prievartÄ , bauginimus ieÅ¡kovė grindžia tik savo spėlionėmis, samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, kurie negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais, sudarančiais pagrindÄ testamentÄ pripažinti negaliojančiu, ir teismas jais remtis negali (CPK 178 str., 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog 2011-07-20 testamentas neatitinka testatorės valios, todėl pripažinti Å¡io testamento negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie 4840,00 Lt (su PVM) advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 43).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , ginčo pobÅ«dį, bylos nagrinėjimo laikÄ , atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, atstovavimo teismo posėdžiuose laikÄ , taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 4000,00 Lt (su PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).Panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui A.

Z. (A. Z.) iÅ¡ ieÅ¡kovės N. J. 4000,00 Lt (1158,48 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-3995-323/2012) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovui A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                             Genovaitė Vaizgėlienė