bf907a50-e202-4e1e-935a-4e2db090c030 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-354/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17893-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, nuteistojo L.

J. gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L.

J. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir L. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje bei 34 MGL (1700 Eur) bauda.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 17 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ atliktos laisvės apribojimo bausmės laikas. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu L. J. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nuspręsta nebendrinti ir vykdyti atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L.

J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. L. J. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 6 d., apie 18 val. 20 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei atlikdamas dviejų ta pačia eismo juosta važiavusių transporto priemonių lenkimo manevrÄ , pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128, 131.1, 136.2, 137, 140.1 ir 3 priedo 1.1 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , kad atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui galėtų sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, sudarė kliÅ«tis jų eismui, prieÅ¡ pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, priekyje važiuojančios ir kairįjį posÅ«kio signalÄ rodančios transporto priemonės neapvažiavo iÅ¡ deÅ¡inės pusės arba nepalaukė, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ , sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, paženklintame kelio ruože „Siaura iÅ¡tisinė linija“, atlikdamas dviejų ta pačia eismo juosta važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrÄ , virÅ¡ydamas jam, kaip vairuotojui leistinÄ 90 km/h greitį keliuose su asfalto danga, tikėtina, važiuodamas 100 km/h greičiu, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , artėjo link iÅ¡tisine kelio ženklinimo linija pažymėto kelio ruožo, kai tuo metu priekyje nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje su keliu, vedančiu į (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), kliudė pagrindiniu keliu važiavusį, kairiojo posÅ«kio signalÄ rodantį bei posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę pusę prieÅ¡prieÅ¡inėje kelio dalyje atliekantį lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ J.

Ž., dėl ko, nuo susidÅ«rimo smÅ«gio lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertėsi ir abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio sankasos, tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, kurio metu lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. Ž. buvo padarytas deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės II Å¡onkaulio lūžis, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės VIII Å¡onkaulio lūžis, nubrozdinimas kairėje plaÅ¡takoje, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ įrodyta pripažintos veikos apraÅ¡ymo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127, 128, 131.1, 137, 140.1 ir 3 priedo 1.1 punktus, nustatyti 6 mėnesių terminÄ baudai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriÅ¡kai sumokėti, panaikinti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. 2.1.

Skunde apeliantas nurodo, kad neginčija kaltės dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių, kaltę pripažino viso proceso metu, kaltę pripažino iÅ¡ karto po įvykio – tai patvirtino ir nukentėjusysis J. Ž., tačiau jis (L. J.) praÅ¡o 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti dėl to, kad teismas nepagrįstai jam inkriminavo eilę KET pažeidimų, neįrodytų ir nesančių priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, tai turėjo įtakos sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, skyrimo, dėl to darytina iÅ¡vada, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 p., 3 p.) 2.2.

Nuteistasis L. J. neneigia, kad lenkė kelias priekyje važiavusias transporto priemones ir pamatęs, jog pirmoji pradėjo daryto posÅ«kio į kairę manevrÄ , stabdė bei bandė grįžti į savo eismo juostÄ (deÅ¡inę), tačiau manevras nepavyko ir jis savo automobilio priekine kaire dalimi kliudė posÅ«kį darančio automobilio galinę dalį. Pastebi, kad KET nedraudžia lenkti kelias transporto priemones. Pažymi, kad ne visi jam inkriminuoti KET punktai atitinka nagrinėjamÄ situacijÄ , ne visi yra pagrįsti ir įrodyti.

Nors nuosprendyje nurodytų KET punktų kiekis ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui, tačiau teismas jais remiasi skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, argumentuodamas, kad jis (L. J.) pažeidė net aÅ¡tuonis svarbių KET reikalavimus, daro nuorodÄ Ä¯ Administracinių nusižengimų kodeksÄ , kuris už transporto priemonių vairavimÄ vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

Apelianto nuomone, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų dėl KET pažeidimų matyti, kad jie labai formalūs, nepagrįsti byloje užfiksuotais faktiniais eismo įvykio duomenimis. 2.3. Nurodo, kad jam (L. J.) inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas. KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvio pareiga, kurios turi laikytis visi eismo dalyviai, ne tik transporto priemonių vairuotojai, nuoroda į bendras eismo dalyvių pareigas negali būti atsakomybės pagrindas be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus – taip aiškinama kasacinio teismo praktikoje (pvz., LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10/2012).

Todėl KET 9 punkto inkriminavimas nereiÅ¡kia, kad padarytas atskiras pažeidimas. 2.4. Apeliantas taip pat pažymi, kad jam inkriminuotas KET 127 ir 131 punkto pažeidimas. Nuosprendyje nurodyta, kad jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , kad atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui galėtų sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, sudarė kliÅ«tis jų eismui, ir kad važiavo virÅ¡ydamas jam, kaip vairuotojui leistinÄ 90 km/h greitį keliuose su asfalto danga, tikėtina, važiuodamas 100 km/h greičiu.

Ä®vykio vietoje leistinas greitis 90 km/h, tiesus kelias, geros oro sÄ lygos, taigi nebuvo jokių aplinkybių, dėl ko jis (L. J.) turėjo rinktis kitokį, nei leistinas greitis, kad leistinas greitis buvo nesaugus. Todėl, apelianto nuomone, KET 127 p. pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. Pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (užfiksuoto greičio, specialisto tyrimu nustatyto greičio), kad jis bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį. Tiek paties jo parodymai, kad jis padidino greitį lenkdamas, tiek kitų vairuotojų parodymai, kaip jiems atrodė jo vairuoto automobilio greitis, nėra greitį nustatantys įrodymai – liudytojas M.

L. stovėjo Å¡alutiniame kelyje, liudytojas D. Č. nenurodė, kokiu greičiu pats važiavo, todėl pastarųjų parodymai apie jo vairuoto automobilio greitį yra labai subjektyvÅ«s, neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais remdamiesi jie sprendė apie greitį. Byloje nebuvo atliktas joks specialus tyrimas, kuris pagal objektyvius duomenis bÅ«tų pateikęs tikėtinÄ (kaip nurodyta kaltinime) greitį, Å¡iuo atveju kaltinimas greičio virÅ¡ijimu paremtas tik prielaidomis, o jomis kaltė negali bÅ«ti grindžiama.

Todėl KET 131 p. pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. 2.5. Nurodo, kad jam inkriminuotas KET 128 punkto ir 137 punkto pažeidimas. Apelianto nuomone, iÅ¡ jo ir nukentėjusiojo J. Ž. parodymų seka, kad jis (L. J.), pamatęs jam kliÅ«tį sudariusį kairį posÅ«kį darantį automobilį, stabdė ir bandė jį apvažiuoti grįždamas į deÅ¡inę eismo juostÄ , iÅ¡ eismo įvykio vietos schemos matyti, kad jo automobilio slydimo vėžės eina iÅ¡ deÅ¡inės eismo juostos, tai reiÅ¡kia, kad jis elgėsi taip, kaip reikalaujama KET 128 punkte, tik dėl to, kad jis posÅ«kį darantį automobilį pamatė per vėlai, nepavyko saugiai iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Todėl KET 128 punkto ir 137 punkto pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. 2.6. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jam inkriminuotas 140.1 punkto, KET 3 priedo 1.1 punkto ženklinimo pažeidimas. Dėl Å¡ių inkriminuotų pažeidimų pastebi, kad lenkimÄ jis pradėjo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , prieÅ¡ ženklÄ , prieÅ¡ prasidedant iÅ¡tisinei linijai, ir pagrįstai tikėjosi užbaigti lenkimÄ bei grįžti į eismo juostÄ iki sankryžos. Jo automobilio ratų pėdsakai deÅ¡inėje eismo juostoje patvirtina, kad jis taip ir padarė.

Faktas tas, kad jis po lenkimo grįžo į deÅ¡inę eismo juostÄ , byloje nėra nustatyta, kad jis nebuvo grįžęs į deÅ¡inę juostÄ prieÅ¡ ženklÄ ir iÅ¡tisinės linijos pradžiÄ . Net jei buvo kirsta iÅ¡tisinė linija grįžtant į savo eismo juostÄ , tai nelaikytina pažeidimu. 2.7. Nurodo, kad jam inkriminuotas KET 136.2 punkto pažeidimas. Pažymi, kad bÅ«tent Å¡io KET pažeidimo jis neneigė ir neneigia, jis nebuvo pakankamai atidus, pradėdamas dviejų automobilių lenkimÄ manė, kad jie važiuos nekeisdami krypties, iÅ¡ to ir kyla jo neatsargi kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos. 2.8.

BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kurie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Visais atvejais teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo turi bÅ«ti tinkamai motyvuota ir pagrįsta eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus –sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Todėl skundžiamu nuosprendžiu jį (L. J.) pripažįstant kaltu dėl eismo įvykio turėjo bÅ«ti nurodyti ne bet kokie KET pažeidimai, kuriuos ikiteisminio tyrimo institucija surašė į kaltinimÄ , o tik tie, kurie buvo priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio kilimu. Nagrinėjamo eismo įvykio atveju pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad jis (L. J.) pradėjo lenkimÄ manydamas, kad jo lenkiamos transporto priemonės važiuos tiesiai nekeisdamos krypties, ir neįsitikinęs, kad J.

Ž. rodo kairio posÅ«kio signalÄ , t. y. KET 136.2 punkto pažeidimas. 2.9. Pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo, asmenį pripažinus kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Bet kokia poveikio priemonė turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės naudotis jo įgyta teise vairuoti transporto priemones, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė atsakomybės naÅ¡ta.

Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). 2.10.

Apelianto vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Viena galiojanti nuobauda už greičio virÅ¡ijimÄ 22 km/h nereiÅ¡kia, kad jis yra piktybinis KET pažeidėjas. Tai, kad įvyko eismo įvykis, dar nėra pagrindas teigti, kad ir ateityje jis teise vairuoti transporto priemones gali naudotis nerÅ«pestingai. Jis teisę vairuoti transporto priemones įgijo prieÅ¡ 8 metus, 5 metus turi C kategorijÄ ir visÄ laikÄ dirbo vairuotoju, tai yra jo pragyvenimo Å¡altinis.

Darbdavys (duomenys neskelbtini) jį apibÅ«dino kaip svarbų komandos narį ir profesionalų vairuotojÄ , teismo prašė neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Todėl mano, kad uždraudimas jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, nėra proporcinga, teisinga ir bÅ«tina priemonė. 2.11. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje grįsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimÄ teismas cituoja Å iaulių apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-131-616/2017 – visgi, pažymėtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, kai dėl to padaroma žala kitų asmenų sveikatai, pavojingumÄ , nei kaltininko dirbamo darbo pobÅ«dis, nei jo teigiamas charakterizavimas darbe, gyvenamoje vietoje, paprastai, nelaikytinos pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės, kuria naudodamasis kaltininkas ir padarė Baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ .

Nors Å¡is apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas kitoje skundžiamÄ nuosprendį jo (L. J.) atžvilgiu priėmusios teisėjos iÅ¡nagrinėtoje byloje (Nr. 1-14-874/2017), cituojamas nuosprendis nėra precedentas bet kurioje byloje. Pažymi, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

Apelianto nuomone, nuosprendyje minimas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-131-616/2017 buvo priimtas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti keturi žmonės, dviem iš jų padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, todėl eismo įvykiai net negali būti lyginami. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuoja, kad eismo įvykio pasekmės galėjo būti daug sunkesnės, tačiau jis negali būti baudžiamas už tai, kas galėjo būti, bet neįvyko, apkaltinamasis nuosprendis priimamas dėl įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, o ne dėl hipotetinių pasekmių. 2.12.

Baudžiamajame įsakyme, priimtame jo atžvilgiu dėl to paties eismo įvykio, buvo nustatytas jam paskirtos bausmės – baudos – 6 mėnesių sumokėjimo terminas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas jam paskyrė tokio paties dydžio baudÄ , jos sumokėjimo termino nenustatė, kas reiÅ¡kia, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per įstatymo nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ . Prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas savarankiÅ¡kam baudos sumokėjimui, nuo to, kad prasidės priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, jo finansinės galimybės nepagerės, todėl, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, apelianto nuomone, teisinga bÅ«tų nustatyti 6 mėnesių sumokėjimo terminÄ .

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

4. Apygardos teismo posėdžio metu nuteistojo L. J. gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo L. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ , likusiÄ skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų, ir, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl L.

J. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. neginčija kaltės dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių, tačiau praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti dėl to, kad teismas nepagrįstai jam inkriminavo KET 127, 128, 131.1, 137, 140.1 ir 3 priedo 1.1 p. pažeidimus, jo nuomone, neįrodytus ir nesančius priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. Apeliantas nurodo, kad neteisingai inkriminuoti pažeidimai turėjo įtakos sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, skyrimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ , nesuteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apelianto skunde nurodytais argumentais dėl inkriminuotų KET 127, 128, 131.1, 137, 140.1 ir 3 priedo 1.1 p. pažeidimų.

7. KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 131.1. punkte numatyta, kad ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, <...> keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. 7.1. Nagrinėjamu atveju L. J. teigia, jog KET 127 ir 131.1. punktų pažeidimai jam inkriminuoti nepagrįstai, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį.

Å ie apelianto argumentai paneigiami bylos duomenimis. Nukentėjusysis J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo mažiausiai 100 km/h greičiu, nes smÅ«gis buvo labai didelis, po avarijos savo automobilį jis pardavė į metalo lauÅ¾Ä . Nukentėjusiojo teigimu, (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, pažeisdamas kelių eismo taisykles, draudžiančias lenkti prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , kirsti iÅ¡tisinę kelio juostÄ , pradėjo lenkti kolonÄ dideliu greičiu, nepastebėjo jo automobilio, sukančio į kairę, ir įvyko susidÅ«rimas (1 t., b. l. 62-63).

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamatė nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės dideliu greičiu atvažiuojantį juodos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), mano, kad šis važiavo apie 140-160 km/h greičiu, (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti, bandė išvengti smūgio, tačiau dėl didelio greičio jam nepavyko sustoti ir išvengti kliūties, todėl trenkėsi priešpriešinėje kelio dalyje į automobilio (duomenys neskelbtini) kairę galinę dalį.

Liudytojo M. L. aiÅ¡kinimu, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo labai dideliu greičiu, neatkreipė dėmesio į įspėjamuosius kelio ženklus, nepaisė iÅ¡tisinės kelio ženklinimo linijos prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , lenkė dviejų automobilių kolonÄ (1 t., b. l. 96–97). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas D. Č. parodė, kad jį apie 150 km/h greičiu aplenkė juodos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis (1 t., b. l. 101). 7.2. Ä®vertinus minėtų liudytojų parodymus matyti, kad jų visų parodymai iÅ¡ esmės buvo vienodi dėl to, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L.

J., lenkė daugiau nei vienÄ automobilį ir važiavo dideliu greičiu, mažiausiai 100 km/h. Taigi, nors, kaip ir apeliaciniame skunde nurodo L. J., specialus tyrimas, kuris pateiktų tikėtinÄ greitį ir nebuvo atliktas, tačiau įvertinus visumÄ aplinkybių pagrįstai nustatyta, kad L. J., atlikdamas dviejų ta pačia eismo juosta važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrÄ , virÅ¡ijo jam, kaip vairuotojui leistinÄ 90 km/h greitį keliuose su asfalto danga.

8. KET 128 punkte nurodyta, kad, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 137 punkte nurodyta, kad, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ . 8.1.

Apeliaciniame skunde L. J. nurodo, kad jis elgėsi taip, kaip reikalaujama KET 128 punkte. Apelianto nuomone, tik dėl to, kad jis posÅ«kį darantį automobilį pamatė per vėlai, nepavyko saugiai iÅ¡vengti susidÅ«rimo, todėl KET 128 punkto ir 137 punkto pažeidimai jam inkriminuoti nepagrįstai. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad automobilių lenkimas kelyje yra vienas pavojingiausių manevrų automobiliu, todėl atlikdamas šį manevrÄ vairuotojas turi bÅ«ti itin atsargus, įvertintini ir atsižvelgti į visas kelyje esančias ar galinčias atsirasti kliÅ«tis.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, pažeisdamas kelių eismo taisykles, draudžiančias lenkti prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , kirsti iÅ¡tisinę kelio juostÄ , pradėjo lenkti kolonÄ dideliu greičiu, nepastebėjo jo automobilio, sukančio į kairę (1 t., b. l. 62–63). Liudytojas M. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo labai dideliu greičiu, neatkreipė dėmesio į įspėjamuosius kelio ženklus, nepaisė iÅ¡tisinės kelio ženklinimo linijos prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , lenkė dviejų automobilių kolonÄ (1 t., b. l. 96–97).

IÅ¡ minėtų nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytų įvykio aplinkybių matyti, kad L. J. važiavo ne tik virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, bet ir priartėjęs prie ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių nesulėtino greičio, be to, matydamas kelio ženklÄ , informuojantį apie sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu, kelio ruože, paženklintame „Siaura iÅ¡tisinė linija“, pradėjo dviejų ta pačia eismo juosta važiavusių transporto priemonių lenkimo manevrÄ , neįsitikinęs, kad važiuojančios priekyje transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo.

Pats nuteistasis apeliaciniame skunde patvirtino, kad lenkimÄ jis pradėjo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , prieÅ¡ ženklÄ . Taigi nuteistasis, nors ir žinojo, jog kelyje yra kelio ženklas, informuojantis apie sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu, į kurį leidžiama pasukti iÅ¡ bet kurios kelio eismo juostos, to neįvertino, nusprendė atlikti lenkimo manevrÄ suprantant, jog į Å¡alia esantį keliÄ gali sukti ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė arba prieÅ¡ais važiuojantis transportas. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad aptarti nuteistojo L.

J. veiksmai buvo kilusių pasekmių bÅ«tina sÄ lyga (tiesioginė priežastis), todėl pagrįstai pripažinta, kad L. J. pažeidė KET 128 punktÄ ir 137 punktÄ .

9. KET 140.1. punkte nurodoma, kad lenkti draudžiama sankryžose, iÅ¡skyrus leistinÄ lenkimÄ pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta;

žymi eismo juostų kraÅ¡tus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ . Å iÄ linijÄ kirsti draudžiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ . 9.1. Nagrinėjamu atveju L. J. nurodo, kad lenkimÄ jis pradėjo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , prieÅ¡ ženklÄ , prieÅ¡ prasidedant iÅ¡tisinei linijai, ir pagrįstai tikėjosi užbaigti lenkimÄ bei grįžti į eismo juostÄ iki sankryžos.

Jo automobilio ratų pėdsakai dešinėje eismo juostoje patvirtina, kad jis taip ir padarė. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojo M. L. parodymų matyti, kad L. J. nepaisė ištisinės kelio ženklinimo linijos lenkiant automobilius. Be to, iš informacijos apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schemos bei foto nuotraukų matyti automobilio ratų slydimo žymės (1 t., b. l. 28–44, 45–46), kurios aiškiai parodo ir patvirtina minėtų asmenų parodymus, kad L.

J. vairuojamas automobilis visgi kirto iÅ¡tisinę linijÄ ir tokiu bÅ«du L. J. pažeidė KET 140.1. punktÄ ir KET 3 priedo 1.1 punktÄ .

10. Taigi, teisėjų kolegija, dar kartÄ patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad L. J., atlikdamas dviejų ta pačia eismo juosta važiavusių transporto priemonių lenkimo manevrÄ , pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128, 131.1, 136.2, 137, 140.1 ir 3 priedo 1.1 punktuose numatytus reikalavimus ir tai sÄ lygojo eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam J. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

11. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise 12. Atsakant į skundo argumentÄ dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, pažymėtina, jog BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimÄ asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Å is BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iÅ¡ visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡skirti turinčias didžiausiÄ reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). 12.1. Apygardos teismas sprendžia, kad tiek paskiriant aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios L.

J. padaryto pažeidimo pavojingumÄ ir jo asmenybę. Pažymėtina, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki trejų metų (vidurkis – 2 metai). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. J. dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, tačiau anksčiau yra teistas (1 t., b. l. 119-122), eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (1 t., b. l. 131–138), kaip jau aptarta anksčiau, nagrinėjamu atveju pažeidė aÅ¡tuonių svarbių KET punktų reikalavimus, dėl to padarė eismo įvykį, ir jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Taigi, minėtos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog L. J. padaryta veika laikytina mažiau pavojinga, dėl ko reiktų neskirti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. 12.2. Aplinkybė, kad L. J. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, Å¡iuo atveju nėra pakankamas pagrindas neskirti minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistajam L. J., nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010).

Apygardos teismo vertinimu, paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas minimaliam 1 metų terminui neabejotinai turės taisomÄ jį poveikį apeliantui, nes padės jam suvokti Å¡ios teisės turėjimo teikiamus privalumus, jos vertę bei tokiÄ teisę turinčio asmens atsakomybę. Dėl baudos sumokėjimo termino 13. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nenustatė baudos sumokėjimo termino. Nuteistojo L. J. nuomone, atsižvelgiant į jo finansines galimybes ir į paskirtos baudos dydį, teisinga bÅ«tų nustatyti 6 mėnesių sumokėjimo terminÄ . 13.1.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistasis jam paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį. L. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o nustatyti 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ . Ä®vertinus paskirtos baudos dydį bei nuteistojo praÅ¡ymo argumentus, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, paskirtos baudos sumokėjimo terminas nustatomas ilgesniam laikui, nei buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu.

Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti. L. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį paskirtai 34 MGL (1700 Eur) baudai sumokėti nustatyti 6 mėnesių terminÄ , jį skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos.

Per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus