bf8ef03b-29ac-4edc-b60f-cd3ced8c4478 · Å iaulių apygardos teismas

?Civiline byla Nr Civiline byla Nr. e2-420-569/2019m. Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00046-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 17 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei bankroto administratorei A. P., atsakovui V. K., trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ ieÅ¡kinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui E. F. M. F. U. G. dėl žalos atlyginimo, palÅ«kanų priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė BUAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 530 061,05 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovės atstovė bankroto administratorė A. P. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. Å iaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘, kuri įsiteisėjo 2018-08-14. 2018-10-04 Å iaulių apygardos teismas patvirtino kreditorių pareikÅ¡tus ir patikslintus pagal bendrovės finansinę atskaitomybę finansinius reikalavimus. Bankroto administratorė, vykdydama Å iaulių apygardos teismo nutartį, kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ buvusį direktorių, praÅ¡ydama perduoti jai bendrovės turtÄ pagal balanso duomenis bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai, t.y. 2018-08-14. Bankroto administratorei buvo perduotas tik materialus turtas - automobilis (duomenys neskelbtini) (likutinė vertė 9437 Eur) - ir pinigai banko sÄ skaitoje - 1435,90 Eur. Trumpalaikis turtas, kurio vertė 2018-12-15 dienai 488 961,11 Eur, bankroto administratorei neperduotas.

3. IÅ¡ bankroto administratorei pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad trumpalaikis turtas yra: 115 699,06 Eur R. J. pagal 2014-2017 metų reikalavimų teisių perleidimų sutartimi perleista reikalavimo suma UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘; 373 262,05 Eur atsakovo, kaip buvusio vadovo, skola ieÅ¡kovei, tame skaičiuje 74 494,22 Eur yra jo, kaip atskaitingo asmens, skola, ir 321 767,83 Eur skola susidarė atsakovui 2011 metų kovo - balandžio mėnesiais iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡simokėjus sau gautÄ akcininko paskolos dalį ir jos negrÄ Å¾inus. Atsakovo įmonei padaryta žala sudaro 530 061,05 Eur (373 061,05 Eur atsakovo skola ieÅ¡kovei ir 156 799,00 eurų sutartinės palÅ«kanos, kurios atsirado dėl nesavalaikio bankroto).

4. Visų pirma žala įmonei buvo padaryta atsakovui, kaip įmonės vadovui, pažeidus pareigÄ kreipti dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas turi pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (ar)negalės atsiskaityti su kreditoriais ir Å¡ie nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, t.y. įmonei tapus nemokiai.

Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibÅ«dinamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nuo 2011 iki 2018 metų atsakovas neteikė finansinės atskaitomybės VÄ® „Registrų centrui‘‘, neÅ¡aukė akcininkų susirinkimo bei neteisingai vertino ir rodė balanse mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. 5. 2012-01-01 balanso duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo 1/4 bendrovės turto.

Nors jau 2011-08-05 buvo suėjęs paskolos grÄ Å¾inimo pagal sutartį terminas, tačiau bendrovės balanse iki pat 2018 metų skola pagal paskolos sutartį rodoma balanso „po vienerių metų mokėtinos sumos‘‘ eilutėje, nors 522 663,34 Eur (1804651,98 Lt) suma pagal sutartį turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta ne vėliau kaip 2011-08-05. Jokių sutarties pakeitimų dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo nėra, todėl jau 2011-08-05 ji buvo pradelsta ir pagal apskaitos principus turėjo bÅ«ti rodoma kaip per vienerius metus mokėtina suma. 2012-01-01 balanse turtas - 520 199,46 Eur (1796144,70 Lt), tame skaičiuje 520 107,06 Eur (1795825,65 Lt) per vienerius metus gautinos sumos, 92,40 Eur (319,05 Lt) pinigai ir pinigų ekvivalentai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 522 681,08 Eur (1804713,23 Lt), tame skaičiuje 522 663,34 Eur (1804651,98 Lt) po vienerių metų mokėtinos sumos, ir 17,74 Eur (61,25 Lt) per vienerius metus mokėtinos sumos.

Tačiau, vadovaujantis pirminiais bendrovės dokumentais, pradelsti įsipareigojimai sudarė 522 681,08 Eur ir turėjo būti rodomi kaip per vienerius metus mokėtinos sumos (2010-02-10 trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta 522 663,34 Eur paskolos sutartis).

6. Ä®BÄ® prasme 2011-12-31 bendrovė buvo nemoki, nes bendrovės 2012-01-01 balanse nurodytas 520 199,46 Eur turtas, o puse jo yra 260 099,73 eurai. Tai reiÅ¡kia, kad pradelsti įsipareigojimai beveik du kartus virÅ¡ijo pusę turto ir atsakovas privalėjo kelti bankroto bylÄ arba imtis priemonių bendrovės bÅ«klei gerinti (įstatinio kapitalo didinimas, paskolos sutarties sÄ lygų keitimas ir kt.), tačiau to nepadarė. SÄ moningai blogas įmonės valdymas sÄ lygojo esminį įmonės padėties pabloginimÄ ir nemokumÄ .

7. Be to, už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ pagal sutartį buvo numatytos mokėti palÅ«kanos. Todėl be 522 663,34 eurų pagrindinės skolos Å iaulių apygardos teisme yra patvirtintos ieÅ¡kovės procesinės palÅ«kanos ir palÅ«kanos už pinigų naudojimÄ . Trečiojo asmens visas patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 810 128,17 eurų. Tai reiÅ¡kia, kad, laiku neatlikus prievolės pagal paskolos sutartį, nebendradarbiavus su ieÅ¡kove, bendrovės skola ženkliai padidėjo iki 287 464,83 Eur. PalÅ«kanos pagal 2010-02-10 paskolos sutartį sudaro 156 799 Eur. Todėl 156 799 Eur bendrovei padaryta žala atsirado dėl atsakovo neveikimo.

8. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡vengtų bendrovės nemokumo, nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu - pagrindiniu kreditoriumi ir akcininku. Atsakovas nevykdė ir kitų įmonės vadovui priskirtų funkcijų: neteikė bendrovės balansų VÄ® Registrų centras, neorganizavo akcininkų susirinkimų, neteikė ataskaitų VMI prie LR FM apie paskolų suteikimÄ fiziniams asmenis ir jų paskolų grÄ Å¾inimÄ , neracionaliai ir nesÄ Å¾iningai naudojo bendrovės lėšas, pirkdamas ir laikydamas prabangų automobilį (duomenys neskelbtini), kai negalėjo grÄ Å¾inti paskolos pagal sutartį, visas gautas lėšas iÅ¡ antstolių ar iÅ¡ naujųjų kreditorių be jokio juridinio pagrindo iÅ¡simokėjo sau ir kaip atskaitingas asmuo bendrovei liko skolingas 74 494,22 Eur.

9. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti bendrovės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ä®monės vadovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas bÅ«tų ne tik įtrauktas į apskaitÄ ir realiai iÅ¡saugotas, bet, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Bendrovės vadovas nuo 2010-01-08 yra atsakovas, o vienintelis akcininkas nuo 2010-04-28 – trečiasis asmuo.

10. Pagal atsakovo bankroto administratorei perduotus dokumentus nustatyta, kad įmonė jokios Å«kinės - gamybinės veiklos nevykdė ir jokių pajamų neuždirbo. 2010 metais buvo gauta 522 663,34 Eur paskola iÅ¡ akcininko - trečiojo asmens. GautÄ paskolÄ atsakovas paėmė iÅ¡ banko sÄ skaitos ir įnešė į bendrovės kasÄ .

11. Pagal bankroto administratoriui pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 522 681,08 Eur paskola 2010 metais buvo panaudota taip: 198389,71 Eur (685000 Lt) paskolinta vadybininkui R. J. 2010-03-01, 2010-03-07, 2010-04-07 paskolos sutartimis bei kasos iÅ¡laidų orderiais ir 321 767,83 Eur ( 1 111 000 Lt) per kasÄ iÅ¡mokėta atsakovui. Paskolos sutartyse su R. J. nurodyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui pirkti žemės Å«kio paskirties žemes Ignalinos rajone, kurių vertė prilygtų paskolos sumai.

Pagal 2-Ä paskolos punktÄ paskolos gavėjas tampa jam perduotų pinigų savininku, pagal 3-čiÄ punktÄ paskola suteikiama be palÅ«kanų, o pagal 4-jį punktÄ paskola pripažįstama grÄ Å¾inta, kaip perduodami paskolos davėjui žemės Å«kio paskirties žemės nuosavybės dokumentai arba įneÅ¡us (pervedus) į paskolos davėjo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ kredito įstaigoje. Tačiau R. J. skola bendrovei 2014-2017 metais buvo sudengta pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis, o toks paskolos grÄ Å¾inimo bÅ«das nebuvo numatytas paskolos sutartyse.

12. Atsakovui 321 767,83 Eur išmokėta iš kasos pagal kasos išlaidų orderius (2010-03-18, 2010-03-27, 2010-04-08, 2010-05-25). Kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad pinigai skiriami žemės ūkio paskirties žemės sklypams pirkti. Atsakovas pinigus išsimokėjo sau be jokių sutarčių.

13. IÅ¡ faktinių aplinkybių matyti kad gauta paskola buvo paimta iÅ¡ banko ir per kasÄ iÅ¡mokėta bendrovės darbuotojams žemės Å«kio paskirties žemės pirkimui. Jokių duomenų nėra, kad bÅ«tų nupirktas nors vienas žemės sklypas. Bendrovės direktoriui turėjo bÅ«ti žinoma, kad jis su įmonės skolintais pinigais turi elgtis atsakingai ir sÄ Å¾iningai, kad nepažeistų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Bendrovės pinigai perduoti fiziniams asmenims be jokių laidavimų ar turto įkeitimo. Tai rodo, bendrovės vadovo neprotingÄ elgesį. Galima teigti, kad bendrovės turtas buvo tinkamai neprižiÅ«rėtas bei nesugebėta sutelkti įmonės žmogiÅ¡kųjų resursų sėkmingam įmonės tikslų realizavimui, nebuvo parengta tinkama įmonės veiklos strategija.

14. Jokių duomenų, kad atsakovas grÄ Å¾ino paimtus pinigus bendrovei, nėra, iÅ¡skyrus 23 000 eurų ieÅ¡kovei perleisto ir iÅ¡ieÅ¡koto buvusio atsakovo reikalavimo. Todėl atsakovo skola įmonei dėl 2010 metais iÅ¡mokėtų ir negrÄ Å¾intų pinigų - 298 67,83 Eur (321 767,83 Eur - 23 000 Eur), tai įmonės vadovo atsakovo padaryta žala bendrovei.

15. VisÄ laikotarpį atsakovas bendrovės veiklai naudojo paskolos pinigus. Antstoliams pradėjus mokėti į bendrovės sÄ skaitÄ iÅ¡ieÅ¡kotus iÅ¡ trečiųjų asmenų pinigus pagal 2014 m. R. J. reikalavimo teisių perleidimo ieÅ¡kovei sutartis, atsakovas visus gautus į bendrovės sÄ skaitÄ pinigus mokėjosi sau be jokio juridinio pagrindo, nežiÅ«rint į tai, kad bendrovė buvo skolinga akcininkui ir turėjo grÄ Å¾inti bendrovei akcininko paskolintus pinigus. Jau 2011-08-05 pagal paskolos sutarties sÄ lygas bendrovė turėjo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ akcininkui – 522 063, 34 Eur. Atsakovas galėjo ir privalėjo grÄ Å¾inti akcininkui nors 74 500 Eur, bet to nepadarė.

16. Per laikotarpį nuo 2014 metų iki 2018-08-14 antstoliai bei patys skolininkai pervedė bendrovei 86 183,51 Eur į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Visus Å¡iuos pinigus paėmė iÅ¡ banko ir iÅ¡ kasos iÅ¡simokėjo sau kaip atskaitingam asmeniui atsakovas. Tik 11 689,29 Eur iÅ¡laidas vadovas sugebėjo pateisinti juridinę galiÄ turinčiais dokumentais ir 2018-08-14 kaip atskaitingas asmuo liko skolingas bendrovei 74 494,22 Eur. Kadangi bendrovė buvo skolinga akcininkui, todėl atsakovas pažeidė CK 6.930 1 str. reikalavimus ir padarė 74 494,22 Eur žalÄ bendrovei. Nurodyti atsakovo veiksmai nesusiję su verslo nesėkme, rodo bendrovės buvusio vadovo tyčinius veiksmus.

17. Viso atsakovas išsimokėjo iš bendrovės kasos ir yra skolingas ieškovei 373 262,05 Eur (298 767,83 Eur paskolos pinigai +74 494,22 Eur). Bendrovės balanso duomenimis 2018-08-15 bendrovės turtas – 499 833,61 Eur, tame skaičiuje 9 436,60 Eur ilgalaikis turtas ir 490 397,01 Eur trumpalaikis turtas. Trumpalaikiame turte per vienerius metu gautinos sumos – 488 961,11 Eur ir tame skaičiuje 373 262,05 Eur atsakovo skola bendrovei. Todėl pagrindinis bendrovės turtas yra atsakovo skola bendrovei.

18. Atsakovo veiksmuose nustatytos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), todėl atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovei 156 799 Eur ir 373 262,05 Eur nuostolius.

19. CK 6. 37 str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.210 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

20. Atsakovas V. K. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje į jį kreipėsi verslininkas M. V., kuris pasiÅ«lė užsidirbti padedant įgyvendinti jo kuruojamÄ verslo projektÄ , susijusį su miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų įsigijimu. Pagal verslo modelį buvo numatyta miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus įsigyti perkant iÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečių jų turimas teises atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal apskrities administracijų iÅ¡duotas iÅ¡vadas.

Jis (atsakovas) vertėsi įvairios paskirties žemės sklypų pirkimu, pardavinėjimu, tarpininkavimu perkant ar parduodant, taip pat konsultuodavo asmenis įvairiais klausimais, susijusiais su žemėtvarka. 21. 2009 m. buvo suorganizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo jis, M. V. ir į šį verslÄ investuojantis trečiasis asmuo E. F. I. M. F. V. U. G. v. W.. Susitikimo metu buvo aptarta paties verslo esmė, miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų įsigijimo galimybės, procedÅ«ros, rizikos, kainos ir kiti techniniai klausimai.

Jis (atsakovas) pabrėžė verslo modelio rizikingumÄ , nes tuo metu apskrities administracijų iÅ¡duotų iÅ¡vadų pirkimai ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesai buvo itin populiarÅ«s, todėl neretai pasitaikydavo iÅ¡vadų, kurios buvo suklastotos ar kitaip įgytos neteisėtai, tačiau trečiasis asmuo sutiko investuoti į iÅ¡vadų įsigijimÄ , nes įsigyti apskričių administracijų iÅ¡duotas iÅ¡vadas ir pagal jas atkurti nuosavybės teises į miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus buvo ženkliai pigiau, negu tiesiogiai įsigyti žemės sklypus.

22. Buvo susitarta, jog jis (atsakovas) įsteigs juridinį asmenį ir taps jo direktoriumi; bendrovės visÄ akcijų paketÄ perleis investuotojui; investuotojas bendrovei suteiks paskolÄ , iÅ¡sirinks apskrities administracijos iÅ¡vadas ir vietoves, kuriose bus perkami miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypai; bendrovei paskolintos piniginės lėšos bus „perskolintos" jam ir/ar kitiems įmonės darbuotojams, kurie vykdys apskrities administracijų iÅ¡vadų įsigijimo ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras (dėl paprastesnių teisinių formalumų); atkÅ«rus nuosavybės teises į miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus, Å¡ie bus parduoti ar kitaip perleisti bendrovei, atliekant jų paskolintų lėšų užskaitymus (atkurtų sklypų vertė lygiagrečiai turėjo užskaityti gautos paskolos dalį).

Pagal susitarimÄ jis buvo tik samdomas darbuotojas, kuris turėjo atlikti techninį nurodytų veiksmų įgyvendinimÄ . 23. 2010 m. sausio 8 d. buvo įsteigta bendrovė, jis tapo bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Tarp bendrovės ir trečiojo asmens 2010 m. vasario 10 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria jis įsipareigojo paskolinti 522 663,34 Eur sumÄ . 2010 m. vasario 28 d. jis akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi perleido visÄ bendrovės akcijų paketÄ trečiajam asmeniui, kuris nuo 2010 m. balandžio 28 d. tapo vieninteliu akcininku.

Buvo pasamdytas nauja darbuotojas – (duomenys neskelbtini) R. J., kuris turėjo padėti supirkti iÅ¡vadas. 2010 m. bendrovės gauta paskola buvo formaliai paskolinta jam ir R. J.. 2010 m. kovo 1 d., 2010 m. kovo 7 d., 2010 m. balandžio 7 d. paskolos sutartimis bei kasos iÅ¡laidų orderiais R. J. buvo paskolinta 198 389,71 Eur suma, o atliekant iÅ¡mokėjimus per kasÄ 321 767,83 Eur suma iÅ¡mokėta jam. IÅ¡ viso buvo „perskolinta" 520 157,54 Eur suma - iÅ¡ esmės visa bendrovės gauta paskola. 24. 2010 m. viduryje ar pabaigoje investuotojas buvo atvykęs į LietuvÄ , jam buvo aprodyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypai, į kuriuos bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės pagal pasirinktas ir nupirktas iÅ¡vadas.

Procesas nuo išvadų supirkimo iki nuosavybės teisės į žemės sklypus atstatymo turėjo užtrukti apie metus, todėl maždaug tokiam terminui ir buvo suteikta paskola.

25. Jam ir R. J. nupirkus apskričių administracijų iÅ¡duotas iÅ¡vadas bei vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras, paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡vados buvo suklastotos ar įgytos kitais neteisėtais bÅ«dais. Tada prasidėjo eilė teisminių ginčų, kuriuose jis ir R. J. buvo pripažinti nukentėjusiais ir jiems priteistas žalos atlyginimas, dalis bylų dar nagrinėjama teisme. Kadangi pagal nupirktas iÅ¡vadas nepavyko faktiÅ¡kai atkurti ir įgyti žemės sklypų, tai visos teisės į teisminiuose ginčuose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ buvo perleistos bendrovei, nes jų pirkimas buvo vykdomas iÅ¡ bendrovės lėšų, jos naudai.

Vienas iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų, neturėdamas piniginių lėšų žalos atlyginimui, jÄ atlygino natÅ«ra perleidžiant R. J. didesnės vertės automobilį (duomenys neskelbtini), kurį pastarasis pirkimo-pardavimo sutartimi perleido bendrovei ir atliko užskaitymÄ . Visas reikalavimo teises į priteistas pinigines lėšas ar turtÄ , kuris buvo perduotas kaip žalos atlyginimo forma, jis ir R. J. perdavė bendrovei.

26. Jis kaip įmonės vadovas nėra kaltas dėl nenusisekusio verslo modelio ar patirtų nuostolių, kadangi juos lėmė ne jo veiksmai. Paties trečiojo asmens pasirinktas verslo modelis buvo toks, jog bendrovė nevykdys realios komercinės-ūkinės veiklos, iš kurios nuosekliai bus gaunamos pajamos, o bus naudojamos miškų ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimui ir jų administravimui, vėliau gaunant pajamas iš parduodamos medienos.

27. Suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui (2011 m. rugpjūčio 2 d.) paskola galėjo bÅ«ti negrÄ Å¾inta, nes nuosavybės teisės atkÅ«rimo procesų pabaiga buvo apytikslė – apie vienerius metus. Be to, iÅ¡ Å¡ių sklypų bendrovė turėjo gauti pajamas, kad grÄ Å¾intų paskolÄ . Trečiajam asmeniui paskolinus pinigines lėšas bendrovei, o jai Å¡ias lėšas naudojant iÅ¡vadų pirkimui, Ä®BÄ® prasme įmonė formaliai buvo nemoki. Trečiasis asmuo nurodė, kad trumpas paskolos terminas yra formalumas. Dėl to jis bendrovės įsipareigojimÄ , kylantį iÅ¡ paskolos, visada apskaitos dokumentuose nurodydavo eilutėje „po vienerių metu mokėtinos sumos".

28. Nors paskolos grÄ Å¾inimo terminai nebuvo pratęsti raÅ¡tu, trečiasis asmuo, bÅ«damas vieninteliu akcininku ir tuo pačiu kreditoriumi, suėjus paskolos gražinimo terminui ilgus metus nesikreipė oficialiai nei į bendrovę, nei j teismÄ , neatÅ¡aukė jo iÅ¡ vadovo pareigų. 2012 m. vasario 13 d. elektroniniame laiÅ¡ke trečiasis asmuo teiravosi apie nupirktas iÅ¡vadas (prašė jų sÄ raÅ¡o), domėjosi, kiek iÅ¡leista joms pinigų, kiek dar likę, ir pan. Tokie konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad formaliai nurodytas paskolos gražinimo terminas buvo pratęstas, trečiasis asmuo nelaikė, kad paskola turi bÅ«ti gražinta 2011 m. rugpjūčio 2 d., o jis neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

29. Pirmiau grÄ Å¾indamas sau savo paskolintas bendrovės pinigines lėšas, jis nepažeidė CK 6.930 1 str. nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir nepadarė jokios žalos bendrovei ar kreditoriui. Paskolos gražinimo terminas buvo fiktyvus, todėl jis turėjo teisę atlikti tokius atsiskaitymus. Nors paskola bendrovei buvo įforminta jo vardu, tačiau faktiÅ¡kai Å¡ias pinigines lėšas įmonei skolino trečiasis asmuo, kuris jas bankiniu pavedimu pervedė į jo (atsakovo) asmeninę banko sÄ skaitÄ , kad jis pinigus įneÅ¡tų į bendrovės kasÄ .

Vėliau trečiasis asmuo nurodė jam grÄ Å¾inti dalį paskolos dėl jo santykių su banku (duomenys neskelbtini). Jis pinigines lėšas trečiajam asmeniui grÄ Å¾ino iÅ¡ savo asmeninių pinigų. Tik vėliau jis Å¡ias pinigines lėšas iÅ¡mokėjo sau iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos. Atsakovas Å¡iuose santykiuose veikė tik kaip tarpininkas. Todėl Å¡is piniginių lėšų iÅ¡mokėjimas buvo orientuotas į vienintelio akcininko ir kreditoriaus interesų patenkinimÄ .

30. Jis nepasisavino ir neiÅ¡Å¡vaistė bendrovės piniginių lėšų ir kitu bÅ«du tyčiniais veiksmais sÄ moningai nesiekė privesti bendrovės prie bankroto ar padaryti jai ar jos kreditoriams žalÄ . Jis nėra kaltas dėl to, kad nepavyko faktiÅ¡kai įgyti žemės sklypų, nes negalėjo iÅ¡ anksto žinoti, kad iÅ¡vados bus suklastotos ar kitaip neteisėtai įgytos. Jis susigrÄ Å¾ino sau lėšas, kurias faktiÅ¡kai gražino trečiajam asmeniui, iÅ¡ antstolio pervestu lėšų, t. y. iÅ¡ lėšų, kurios gautos vykdymo proceso metu pagal bendrovei perleistas reikalavimo teises. Jis nevaldė bendrovės sÄ moningai blogai ir visados veikė jos naudai ir interesais. Todėl nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti civilinę atsakomybę jo atžvilgiu.

31. Trečiojo asmens atstovas advokato padėjėjas V. L. ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pagrįstai teigia, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ 2011-12-31 buvo nemoki, nes bendrovės 2012-01-01 balanse nurodytas 520199,46 eurų turtas, o puse jo yra 260 099,73 eurai. Tai reiÅ¡kia, kad pradelsti įsipareigojimai beveik du kartus virÅ¡ijo pusę turto ir atsakovas privalėjo kelti bankroto bylÄ arba imtis priemonių bendrovės bÅ«klei gerinti, tačiau to nepadarė. Dėl nesavalaikio bankroto pagal 2010-02-10 paskolos sutartį paskaičiuotos ir patvirtintos 156 799 eurų palÅ«kanos.

32. Atsakovas ne tik kad nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei, bet jai tapus nemokia dar 2011-12-31, toliau bendrovės vardu sudarinėjo jai nenaudingus sandorius, vis labiau blogindamas bendrovės padėtį ir ribodamas kreditorių, įskaitant trečiÄ jį asmenį, galimybes atgauti bent dalį skolos. Atsakovas sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis su savo svainiu R. J., taip atleisdamas jį nuo įsipareigojimų bendrovei ir palikdamas bendrovei tik reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, kurių turtinė padėtis, remiantis bankroto administratorės pateiktais duomenimis, buvo nepakankama skoloms padengti. Be to, bendrovė iÅ¡ Å¡io asmens įsigijo automobilį, kuris nebuvo realizuotas ir jo vertė ženkliai sumažėjo.

33. Jokia trečiojo asmens bendrovei suteiktos paskolos sumos dalis nebuvo grÄ Å¾inta, nepaisant to, kad bendrovės naudai buvo iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Å ios lėšos buvo atsakovo pasiimtos be jokių pateisinančių dokumentų ir iki Å¡iol negrÄ Å¾intos bendrovei.

34. Atsakovas beveik visÄ trečiojo asmens bendrovei 2010-02-10 paskolos sutarties pagrindu suteiktÄ 522 663,34 Eur paskolos sumÄ perskolino bendrovės darbuotojui R. J. (198 389,71 Eur), kuris yra buvusios atsakovo sutuoktinės brolis, ir pats iÅ¡siėmė iÅ¡ bendrovės kasos grynaisiais pinigais (321 767,83 Eur). 2010-03-01, 2010-03-07 ir 2010-04-07 paskolos sutartys, kurių pagrindu bendrovės piniginės lėšos buvo paskolintos R. J., buvo akivaizdžiai nenaudingos bendrovei, kadangi paskolos pagal Å¡ias sutartis buvo suteiktos be palÅ«kanų, nors bendrovė privalėjo mokėti palÅ«kanas trečiajam asmeniui pagal 2010-02-10 paskolos sutartį.

Minėtose paskolos sutartyse net nebuvo numatytas paskolų grÄ Å¾inimo terminas ir atsakovas niekuomet nereikalavo Å¡ių paskolų grÄ Å¾inti, kad bÅ«tų bent iÅ¡ dalies padengtas įsiskolinimas trečiajam asmeniui. Tuo tarpu bendrovė paskolÄ trečiajam asmeniui turėjo grÄ Å¾inti 2011-08-05. Atsakovas, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ , 2010-04-30 ir 2010-05-15 susigrÄ Å¾ino savo paties bendrovei suteiktÄ paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas buvo 2015-12-31. Paskolai susigrÄ Å¾inti buvo panaudota trečiojo asmens suteikta paskola, kuri buvo skirta miÅ¡ko žemei pirkti.

Atsakovas ne tik pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ , bet ir panaudojo trečiojo asmens suteiktÄ paskolÄ ne pagal paskirtį.

35. R. J. niekuomet negrÄ Å¾ino jam suteiktų paskolų. Atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovu, 2014-03-14, 2014-09-24 ir 2017-01-17 su R. J. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurių pagrindu bendrovė perėmė reikalavimo teises į asmenis, su kuriais R. J. buvo sudaręs preliminarias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Å ių sutarčių pagrindu R. J. bendrovei grÄ Å¾intinos sumos pagal paskolos sutartis buvo įskaitytos į bendrovės minėtam asmeniui mokėtinas sumas už perleidžiamas reikalavimo teises, nors toks paskolų grÄ Å¾inimo bÅ«das nebuvo numatytas paskolos sutartyse.

Sudarydamas Å¡iuos sandorius atsakovas nesiėmė jokių veiksmų įvertinti minėtų asmenų galimybių įvykdyti bendrovei perleistus reikalavimus. R. J. bendrovė iÅ¡ viso paskolino 198 389,71 Eur, tuo tarpu iÅ¡ asmenų, į kuriuos reikalavimo teises įgijo bendrovė, buvo atgauta tik 74 494,22 Eur. Å iÄ sumÄ atsakovas 2016-2017 metais iÅ¡simokėjo sau, nors dar 2011-08-05 buvo suėjęs terminas grÄ Å¾inti paskolÄ trečiajam asmeniui. Tokiais veiksmais atsakovas padarė akivaizdų CK 6.930 1 straipsnio pažeidimÄ .

36. Atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovu, su R. J. 2012-04-12 sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė iÅ¡ minėto asmens įsigijo prabangų automobilį (duomenys neskelbtini) už 24 617,70 Eur. Automobilio kaina buvo įskaityta į R. J. skolÄ bendrovei. Å is sandoris akivaizdžiai blogino bendrovės padėtį, kadangi automobilis, prieÅ¡ingai negu piniginės lėšos, yra materialus turtas, kurio vertė nuolatos mažėja. Atsakovo tyčinius veiksmus Å¡iuo sandoriu bloginti įmonės turtinę padėtį rodo vėlesni jo veiksmai - automobilis nebuvo parduotas, siekiant padengti bent dalį skolos trečiajam asmeniui, bet buvo laikomas bendrovėje ir jo vertė nuolatos mažėjo. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ Bendrovei, Å¡io automobilio likutinė vertė buvo vos 9 436 Eur.

37. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad, sudarydamas akivaizdžiai bendrovei nenaudingus sandorius, jis veikė trečiojo asmens nurodymu ir interesais. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovas kartu su M. V. įtikino trečiÄ jį asmenį, kuris verčiasi miÅ¡kininkyste, investuoti į miÅ¡ko žemę Lietuvoje. Å ių asmenų siÅ«lymu buvo nuspręsta įsteigti bendrovę, kuri priklausytų trečiajam asmeniui ir kurios vardu bÅ«tų įsigyjama miÅ¡ko žemė. Buvo planuojama Å¡ioje žemėje užaugintÄ miÅ¡kÄ kirsti ir parduoti medienÄ , tokiu bÅ«du gaunant pelnÄ .

Trečiajam asmeniui atsakovas ir M. V. ne tik nenurodė, jog pirkti miÅ¡ko žemę yra rizikinga, bet visada teigė, kad miÅ¡ko žemės pirkimas yra saugus ir užtikrino, kad jie sutvarkys miÅ¡ko žemės įsigijimo formalumus. Tik gavęs Å¡ių asmenų patvirtinimÄ , jog miÅ¡ko žemės pirkimas yra saugus, trečiasis asmuo suteikė paskolÄ bendrovei. Trečiasis asmuo, žinodamas, jog miÅ¡ko žemės pirkimas yra itin rizikingas, kaip nurodo atsakovas, nebÅ«tų skolinęs bendrovei tokios didelės sumos.

38. Trečiasis asmuo pats ėmė paskolÄ (duomenys neskelbtini)s banke tam, kad galėtų suteikti paskolÄ bendrovei, o dėl atsakovo netinkamo bendrovės vadovo pareigų atlikimo laiku negrÄ Å¾inus paskolos ne tik patyrė nuostolius, bet ir buvo priverstas mokėti delspinigius bankui, iÅ¡ kurio paėmė paskolÄ . Trečiasis asmuo yra užsienietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis nesupranta lietuvių kalbos, todėl yra priklausomas nuo jam informacijÄ pateikiančių asmenų geranoriÅ¡kumo. Atsakovas pasinaudojo trečiojo asmens pasitikėjimu, iÅ¡viliodamas iÅ¡ jo pinigines lėšas.

39. Konkrečius žemės sklypus trečiasis asmuo rinkosi iÅ¡ atsakovo jam pateikto žemės sklypų plano. Atsakovas nurodė, kuriuos konkrečius žemės sklypus galima įsigyti, jis niekuomet nederino miÅ¡ko žemės pirkimo sutarčių sÄ lygų su trečiuoju asmeniu ir apskritai jam nepateikė Å¡ių sutarčių. Trečiasis asmuo niekuomet nebÅ«tų pritaręs beveik visos žemės kainos mokėjimui pagal preliminariÄ sias sutartis, kaip tai buvo numatyta atsakovo pasiraÅ¡ytose sutartyse.

40. Atsakovo teiginiai apie tariamÄ Å¾odinį jo ir trečiojo asmens susitarimÄ apie paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimÄ yra visiÅ¡kai neteisingi. Trečiasis asmuo buvo įtikinėjamas atsakovo nereikalauti paskolos grÄ Å¾inimo, jam žadant, kad netrukus bendrovės vardu bus įgyta miÅ¡ko žemė. Tačiau Å¡ie pažadai taip ir nebuvo iÅ¡pildyti. Žinodamas, kad už paskolÄ skaičiuojamos palÅ«kanos ir pasitikėdamas atsakovu, trečiasis asmuo nesikreipė į teismÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, tačiau nuolatos praÅ¡ydavo atsakovo žodžiu grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ .

41. Atsakovas visÄ laikÄ ignoravo akcininko praÅ¡ymus dėl informacijos apie bendrovės padėtį ir veiklÄ pateikimo, nevykdė ir kitų įmonės vadovui priskirtų pareigų - neteikė finansinių ataskaitų VÄ® Registrų centras, neorganizavo akcininkų susirinkimų, neteikė duomenų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos apie paskolų suteikimÄ fiziniams asmenims ir apie jų grÄ Å¾inimÄ , neekonomiÅ¡kai, pažeisdamas akcininko interesus valdė įmonę. Atsakovas neinformuodavo trečiojo asmens kaip bendrovės akcininko apie sudaromus sandorius, neteikė jam bendrovės finansinių duomenų.

Todėl trečiasis asmuo objektyviai neturėjo galimybės sužinoti apie atsakovo sudaromus akivaizdžiai bendrovei nenaudingus sandorius ir suteiktos paskolos panaudojimÄ . Atsakovas sÄ moningai bendrovę valdė taip, kad jis pats ir jam artimi žmonės gautų ekonominę naudÄ , panaudodami trečiojo asmens asmenines lėšas, ir kad bendrovė taptų nemoki, atimant galimybę iÅ¡ trečiojo asmens susigrÄ Å¾inti bent dalį suteiktos paskolos.

42. Atsakovas padarė žalÄ bendrovei ir tuo pačiu trečiajam asmeniui, netinkamai vykdydamas bendrovės vadovo funkcijas ir pasisavindamas dalį bendrovės lėšų, kurias jai paskolino trečiasis asmuo. IeÅ¡kinys tenkintinas.

43. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria iÅ¡kėlė UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2018-08-14. vykdydama Å iaulių apygardos teismo nutartį, kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ buvusį direktorių, praÅ¡ydama perduoti jai bendrovės turtÄ pagal balanso duomenis bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai, t.y. 2018-08-14. Bankroto administratorei buvo perduotas tik materialus turtas - automobilis (duomenys neskelbtini) (likutinė vertė 9437 Eur) - ir pinigai banko sÄ skaitoje - 1435,90 Eur. Trumpalaikis turtas, kurio vertė 2018-12-15 dienai 488 961,11 Eur, bankroto administratorei neperduotas.

44. Bendrovės trumpalaikį turtÄ sudaro 115 699,06 Eur R. J. pagal 2014-2017 metų reikalavimų teisių perleidimų sutartimi perleista reikalavimo suma UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘; 373 262,05 Eur atsakovo, kaip buvusio vadovo, skola ieÅ¡kovei: 74 494,22 Eur atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola ir 298 767,83 Eur likusi skola atsakovui 2011 metų kovo - balandžio mėnesiais iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡simokėjus sau gautÄ akcininko paskolos dalį ir jos negrÄ Å¾inus. Atsakovo įmonei padaryta žala sudaro 530 061,05 Eur (373 262,05 Eur atsakovo skola ieÅ¡kovei ir 156 799,00 eurų sutartinės palÅ«kanos, kurios atsirado dėl nesavalaikio bankroto).

45. Bankroto administratorius, gindamas ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ios ieÅ¡kovei padarytos žalos priteisimo iÅ¡ įmonės vadovo, kadangi jis nevykdė pareigos atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko įmonei buvo padaryta žala. Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo ir bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 46. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t.y. momentas, kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki (ji negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais).

IÅ¡ Å iaulių apygardos teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ matyti, kad nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ priimta 2018 m. rugpjūčio 3 d., įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 14d. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kad įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

47. IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, nurodė, kad įmonė buvo nemoki jau 2012 metų sausio mėnesį. IÅ¡ 2012 m. sausio 1 d. įmonės balanso matyti, kad trečiojo asmens suteikta paskolos suma 1804651,98 Lt balanse nurodyta eilutėje ,,po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai‘‘. IeÅ¡kovės atstovė pagrįstai nurodė, kad Å¡i suma balanse turėjo bÅ«ti nurodyta eilutėje ,,per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai‘‘, nes trečiojo asmens paskolos grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2011-08-05 dienÄ . Balanse nurodyta, kad 2011 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 1796144,70 Lt. Tačiau įvertinus aplinkybę, jog 1804651,98 Lt paskola jau buvo pradelstas įmonės įsipareigojimas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pradelstas įmonės įsiskolinimas virÅ¡ijo turimÄ turtÄ .

48. IÅ¡ atsakovo pateiktų preliminariųjų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių su O. J. (2010-03-19), A. S. I. (2010-03-18), R. K. (2010-06-06) matyti, kad sudarant sutartis jiems buvo sumokėta beveik visa žemės sklypų kaina, bÅ«simiems pardavėjams atsakovas buvo likę sumokėti tik po 100 Lt. Atsakovas triplike nurodė, kad Å¡iems asmenims sumokėtos sumos iÅ¡ esmės sudaro ieÅ¡kovės pateiktÄ reikalavimÄ jam dėl žalos atlyginimo. Atsakovas pripažino, kad įmonė jokių kitų pajamų, iÅ¡skyrus trečiojo asmens paskolÄ , negavo. Kadangi sklypai buvo perkami 2010 metais, abejotina, ar 2011 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 1796144,70 Lt.

49. Atsakovas nurodė, kad vertinant Å¡iuo aspektu įmonė jau nuo jos įsteigimo buvo nemoki, nes trečiajam asmeniui buvo žinoma, jog įmonė jokių pajamų negaus, tik užsiims žemės sklypų įsigijimu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad trečiojo asmens 2010 m. vasario 10 d. suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas įvertinus realų žemės sklypų įsigijimo momentÄ , iki Å¡io termino nupirkus iÅ¡vadas turėjo bÅ«ti atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus jų savininkams ir turtas perduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ nuosavybėn. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad iÅ¡ savo patirties Å¡ioje srityje sprendė, jog tokio termino turėjo pakakti įsigyti žemės sklypus ir perduoti juos įmonės nuosavybėn. Å ias aplinkybes patvirtina ir pateiktose preliminariose žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartyse numatyti terminai - iki 2010 m. gruodžio 31d. bÅ«simi pardavėjai įsipareigojo parduoti žemės sklypus.

Iš atsakovo 2010 m. sausio 25d. rašyto elektroninio laiško trečiajam asmeniui matyti, kad atsakovas ragino jį kuo greičiau pervesti pinigus žemės sklypų įsigijimui, nes jau yra susitaręs dėl jų įsigijimo, tuoj turėjo prasidėti žemės sklypų matavimo darbai. Šiame elektroniniame laiške atsakovas taip pat derina mokesčius dėl medienos ruošimo darbų pardavimui. Todėl atsakovo argumentai, jog įmonė po jos įsteigimo jau buvo užprogramuota bankrotui, prieštarauja jo paties paaiškinimas ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

50. Atsakovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu sudarius 2010 m. vasario 10 d. paskolos sutartį, paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo nurodytas fiktyvus, nes, jam pasibaigus, trečiasis asmuo grÄ Å¾inti paskolÄ nereikalavo, o palÅ«kanos paskolos sutartyje buvo numatytos tik todėl, kad buvo bÅ«tina numatyti pagal įstatymÄ . Atsakovo teigimu, paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęsiamas žodiniu susitarimu, o paskolos suma balansuose nuo 2012 m. buvo nurodoma eilutėje ,,po vienerių metų mokėtinos sumos‘‘.

51. Tačiau trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose tokias aplinkybes paneigė, Å¡iÄ pozicijÄ patvirtino ir trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad įmonės akcininkas buvo suinteresuotas kuo spartesniu žemės sklypų įsigijimu bei iÅ¡ jų gaunama nauda, nes pats paėmė paskolÄ (duomenys neskelbtini), kad suteiktų paskolÄ ieÅ¡kovei, paskolos sutartyje buvo numatytos palÅ«kanos už vėlavimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , jokių žodinių susitarimų dėl paskolos pratęsimo terminų nebuvo sudaryta.

Pagal 2010 m. vasario 10 d. paskolos sutarties 10 straipsnyje numatyta, kad Å¡ios sutarties pataisos, papildymai ar pakeitimai turi bÅ«ti atlikti raÅ¡tu ir tinkamai abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yti. Duomenų, kad sutartis buvo pakeista raÅ¡tu, byloje nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31d., nes jos pradelsti įsiskolinimai virÅ¡ijo turimÄ turtÄ .

52. Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

53. Atsakovas, kuris ėjo direktoriaus pareigas iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai 2011m. gruodžio 31d., nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kaip jau buvo minėta, toks įmonės vadovo neteisėtas neveikimas yra pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Iki 2011m. gruodžio 31 d. įmonė žemės sklypų neįsigijo, naudos iÅ¡ žemės sklypų negavo, paskolos trečiajam asmeniui iki 2011m. rugpjūčio 5d. nesumokėjo.

54. Ä®BÄ® 8 str. 4 d. numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovas neginčija, kad 2018m. spalio 4d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti trečiojo asmens kreditoriniai reikalavimai 810 128,17 Eur sumai, iÅ¡ kurių 522 663,34 Eur skola, 287 464,83 Eur palÅ«kanos, teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

IeÅ¡kovė nurodė, kad palÅ«kanos pagal 2010-02-10 paskolos sutartį sudaro 156 799 Eur, palÅ«kanos paskaičiuotos už paskutinius 5 metus, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir į sutartyje numatytÄ 6 procentų palÅ«kanų dydį nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos – 522 663,34 Eur. 55. 2018 m. gruodžio 20 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto požymių UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ veikloje, nustatė, kad nėra įrodymų, jog atsakovas tyčia neinicijavo įmonės bankroto.

Tačiau Å¡ioje byloje teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo neteisėtas neveikimas – pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nevykdymas – lėmė ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimÄ â€“ įmonei buvo skaičiuojamos palÅ«kanos pagal paskolos sutartį, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Todėl, nustačius bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas (kaltę, žalÄ ir žalos bei neteisėto neveikimo priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai), ieÅ¡kovei atsakovas privalo atlyginti 156 799 Eur nuostolius (Å¡is kreditorinis reikalavimas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto byloje yra patvirtintas pagal trečiojo asmens praÅ¡ymÄ ).

Dėl atsakovui iÅ¡mokėtų įmonės lėšų grÄ Å¾inimo bendrovei 56. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 298 767,83 Eur jam 2010 metais iÅ¡mokėtų ir negrÄ Å¾intų įmonei pinigų. Atsakovui 2010 metais buvo iÅ¡mokėta 321 767,83 Eur iÅ¡ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius (2010-03-18, 2010-03-27, 2010-04-08, 2010-05-25). Kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodyta, kad pinigai skiriami žemės Å«kio paskirties žemės sklypams pirkti. Duomenų, kad atsakovas grÄ Å¾ino paimtus pinigus bendrovei, nėra, iÅ¡skyrus 23 000 eurų ieÅ¡kovei perleisto ir iÅ¡ieÅ¡koto buvusio atsakovo reikalavimo.

Todėl atsakovo skola įmonei dėl 2010 metais jam iÅ¡mokėtų ir negrÄ Å¾intų pinigų sudaro 298 67,83 Eur (321 767,83 Eur - 23 000 Eur), tai įmonės vadovo atsakovo padaryta žala bendrovei.

57. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ Ä¯siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Atsakovas nurodė, kad visi paimti pinigai iÅ¡ įmonės buvo panaudoti tikslu įsigyti iÅ¡vadas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kurių pagrindu vėliau bÅ«tų buvę sudaryti žemės sklypų pirkimo sandoriai ir jų nuosavybės teisės perduotos ieÅ¡kovei. 2018 m. gruodžio 20 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog nėra įrodyta, kad sudarytais sandoriais bÅ«tų siekta tyčia pabloginti įmonės padėtį ar siekiant sÄ moningai iÅ¡Å¡vaistyti bei pasisavinti įmonės turtÄ , sandoriai neįvyko dėl to, kad buvo nustatyti iÅ¡vadų nuosavybei atkurti klastojimo atvejai.

58. Kaip jau buvo minėta, atsakovas triplike nurodė, kad pagal preliminariÄ sias žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis su O. J. (2010-03-19), A. S. I. (2010-03-18), R. K. (2010-06-06) sumokėtos sumos iÅ¡ esmės sudaro ieÅ¡kovės pateiktÄ reikalavimÄ jam dėl žalos atlyginimo. Atsakovas pripažino, kad įmonė jokių kitų pajamų, iÅ¡skyrus trečiojo asmens paskolÄ , negavo. Kadangi sklypai buvo perkami 2010 metais, akivaizdu, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monei Å¡ių piniginių lėšų jau nebebuvo ir atsakovas perduoti jų ieÅ¡kovei negalėjo.

59. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimÄ priimti ir kokiÄ protingÄ Å«kinę komercinę rizikÄ prisiimti. Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai bÅ«tų asmeniÅ¡kai atsakingi už kiekvienÄ nuostolius sukėlusį sprendimÄ , tai žlugdytų jų iniciatyvumÄ , versliÅ¡kumÄ , ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų Å¡ešėlinį vadovavimÄ bendrovėms.

Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus.

60. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ . Vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl galima tik esant jo kaltei (CK 6.248 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad jei bendrovės vadovas, neatsižvelgiant į jo dalykinę reputacijÄ , pats neprisiėmė pareigos pasiekti konkretų komercinį, investicinį ar kitÄ ekonominį rezultatÄ , jo civilinė atsakomybė negali bÅ«ti grindžiama vien tuo, kad jis nepasiekė konkretaus rezultato, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti ir jo kaltę - nerÅ«pestingumÄ arba tyčiÄ . Atsakomybė gali atsirasti ne dėl to, kad nebuvo laiku įgyvendintas projektas, bet, jei bÅ«tų nustatyta, kad vadovas nesugebėdavo deramai organizuoti darbo, imdavosi veiklos neturėdamas plano ir nepasirÅ«pindavo iÅ¡tekliais jam įgyvendinti, neužtikrino esminėms funkcijoms bÅ«tinos komunikacijos įmonėje, prisiimdavo įsipareigojimus, kuriuos įmonė sistemingai pažeisdavo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

61. Nagrinėjamu atveju 2010 m. vasario 10 d. bendrovei suteikta trečiojo asmens paskola liko negrÄ Å¾inta, bendrovė neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypus, t.y. įmonė patyrė nuostolius. Atsakovas nurodė, jog jis Å¡iuo atveju negalėjo numatyti, kad, pirkdamas iÅ¡vadas nuosavybės teisei į žemės sklypus atkurti, susidurs su jų klastojimu. Tačiau, kaip buvo minėta, įmonės vadovas privalo atlyginti ne tik tyčia, bet ir dėl nerÅ«pestingumo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei.

62. Atsakovas teigia, kad pagal preliminariÄ sias žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis su O. J. (2010-03-19), A. S. I. (2010-03-18), R. K. (2010-06-06) sumokėtos sumos iÅ¡ esmės sudaro ieÅ¡kovės pateiktÄ reikalavimÄ jam dėl žalos atlyginimo. Visų pirma pažymėtina, kad preliminariÄ sias sutartis dėl žemės sklypų pirkimo su Å¡iais asmenimis atsakovas sudarė veikdamas kaip fizinis asmuo. Visose preliminariose sutartyse bÅ«simi pirkėjai buvo įsipareigoję žemę atsakovui parduoti iki 2010 m. gruodžio 31d.

Tačiau, suėjus Å¡iam terminui, atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl sumokėtų avansų pagal sutartis iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kadangi preliminarios sutartys yra analogiÅ¡kos, prie sutarties nutraukimo sÄ lygų buvo numatyta bÅ«simų žemės sklypų pardavėjų pareiga, grÄ Å¾inus avansÄ , sumokėti ir 100 000 Lt, kurie laikomi iÅ¡ anksto Å¡alių numatytais nuostoliais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo nurodyti, kodėl nesiėmė veiksmų nei dėl avansų, nei dėl numatytų netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kad pinigines lėšas galėtų sugrÄ Å¾inti įmonei.

63. Pagal visas preliminariÄ sias sutartis atsakovas sumokėjo bÅ«simiems pirkėjams beveik visÄ sutartÄ kainÄ - sumokėdamas pinigines sumas, kurios yra pakankamai didelės, pasilikdamas bÅ«simiems pardavėjams sutarčių sudarymo metu sumokėti tik 100 Lt. Atsakovas, sudarydamas sutartis savo vardu ir, kaip teigia, mokėdamas bendrovės lėšomis, nesidomėjo nei bÅ«simų pardavėjų turtine padėtimi ir galimybėmis atlyginti nuostolius sutarčių nesudarymo atveju, nereikalavo jokių užtikrinimo priemonių, perduodamas pagal preliminariÄ sias sutartis bÅ«simiems pardavėjams iÅ¡ esmės visÄ pinigų sumÄ už ateityje ketinamÄ Ä¯sigyti žemę.

Atsakovas nurodė, kad sudarius preliminariÄ sias sutartis bÅ«simi žemės pardavėjai suraÅ¡ydavo testamentÄ , jog parduodamus žemės sklypus po mirties palieka asmeniÅ¡kai jam. Tokį bÅ«simo žemės sklypo pardavėjo R. K. testamentÄ atsakovas pateikė į bylÄ . Tačiau pažymėtina, kad atsakovo mirties atveju ieÅ¡kovė, kurios lėšomis atsakovo teigimu buvo pirkti žemės sklypai, neturėtų jokių teisių iÅ¡siieÅ¡koti patirtus nuostolius, kadangi preliminarios sutartys sudarytos ne įmonės, o asmeniÅ¡kai atsakovo vardu.

64. Nors atsakovas teigia, kad sudarydamas preliminariÄ sias sutartis dėl žemės sklypų pirkimo įmonės lėšomis nesiekė jų pasisavinti, toks nerÅ«pestingas atsakovo elgesys naudojant įmonės lėšas vertintinas kaip neteisėti veiksmai. Vien dėl Å¡ių veiksmų, nevertinant fakto, kad atsakovas teigia susidÅ«ręs su iÅ¡vadų atkurti nuosavybės teisę klastojimu, įmonei bei kreditoriams buvo padaryta žala – atsakovo paimti suteiktos paskolos pinigai iÅ¡ įmonės žemės sklypų įsigijimui liko negrÄ Å¾inti įmonei.

Pažymėtina, kad atsakovas Å¡ioje byloje nepateikė įrodymų, jog bÅ«tent iÅ¡ įmonės paimtus pinigus iÅ¡leido žemės sklypų įsigijimui, nes preliminariÄ sias sutartis sudarė asmeniÅ¡kai. Prie tripliko atsakovas pridėjo civilinį ieÅ¡kinį, kurį teikė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam Å iaulių apylinkės teismui, kuriame pats nurodo, kad 2011 m. birželio 27 d. jis baigė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir A.S. I. vardu įregistravo žemę, kuriÄ pardavė 2011 m. birželio 27d.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl žemė parduota kitai įmonei.

65. Kadangi ieÅ¡kovė žalÄ kildina tik iÅ¡ atsakovui įmonės iÅ¡mokėtų ir negrÄ Å¾intų pinigų - 298 767,83 Eur, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, susijusios su piniginių lėšų iÅ¡davimu pagal paskolas R. J. 198 389,71 Eur sumai Å¡ioje byloje nenagrinėjamos, nes tokiu atveju teismas iÅ¡eitų už ieÅ¡kinio ribų.

66. Juridinio asmens vadovui tenkanti pareiga juridinio asmens atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) taikoma tiek sandorių sudarymo, tiek jų vykdymo metu. Vadovui, organizuojančiam kasdienę bendrovės veiklÄ , tenka pareiga nuolat stebėti įmonės sutarčių naudingumÄ , o nustačius jų nenaudingumÄ â€“ imtis teisėtų ir protingomis pastangomis prieinamų priemonių, kurios padėtų sumažinti patiriamus nuostolius. Tokios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, dėl kurio gali atsirasti žala vadovo vadovaujamai įmonei ir kuri, esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, gali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ įmonės vadovo.

Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina atsakovo 298 767,83 Eur piniginių lėšų suma, kuriÄ atsakovas liko skolingas įmonei – atsakovui paėmus 321 767,83 Eur pinigines lėšas žemės sklypų pirkimui, ieÅ¡kovė sklypų neįgijo, 298 767,83 Eur suma dėl atsakovo nerÅ«pestingo veikimo liko negrÄ Å¾inta įmonei, dėl ko įmonė patyrė nuostolius (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

67. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2014 metų iki 2018-08-14 antstoliai bei patys skolininkai pervedė bendrovei 86 183,51 Eur į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , visus Å¡iuos pinigus paėmė iÅ¡ banko ir iÅ¡ kasos iÅ¡simokėjo sau kaip atskaitingam asmeniui atsakovas. Atsakovas pateisino tik 11 689,29 Eur iÅ¡laidas juridinę galiÄ turinčiais dokumentais ir 2018-08-14 kaip atskaitingas asmuo liko skolingas bendrovei 74 494,22 Eur. Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo, skolindamas lėšas įmonei, jas bankiniu pavedimu pervedė į jo (atsakovo) asmeninę banko sÄ skaitÄ , kad jis pinigus įneÅ¡tų į bendrovės kasÄ . Atsakovo teigimu, vėliau trečiasis asmuo nurodė jam grÄ Å¾inti dalį paskolos dėl jo santykių su banku (duomenys neskelbtini), o jis (atsakovas) pinigines lėšas trečiajam asmeniui grÄ Å¾ino iÅ¡ savo asmeninių pinigų, tik vėliau jis Å¡ias pinigines lėšas iÅ¡mokėjo sau iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos.

68. Tačiau atsakovas, nurodydamas minėtas aplinkybes, nepateikė teismui jokių jas patvirtinančių įrodymų. Dėl Å¡ios priežasties teismas negali nustatyti nei įmonės skolos fakto, nei dydžio. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas papildomai nurodė, kad iÅ¡ jo elektroninio susiraÅ¡inėjimo su trečiuoju asmeniu matyti, kad trečiasis asmuo jam buvo skolingas. 2010m. sausio 25d. raÅ¡ytame laiÅ¡ke trečiajam asmeniui atsakovas nurodė, kad iÅ¡ savo lėšų sumokėjo avansÄ sklypų pirkimui, tačiau Å¡is įrodymas nepatvirtina nei atsakovo paskolos dydžio, nei paskolos fakto apskritai. Kadangi atsakovas paėmė iÅ¡ įmonės pinigines lėšas ir 74 494,22 Eur sumos nepateisino juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė žalÄ bendrovei bei kreditoriams, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina ir 74 494,22 Eur nuostolių suma (CK 6.246–6.249 straipsniai).

69. Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 530 061,05 Eur žalos atlyginimo (298 767,83 Eur + 74 494,22 Eur + 156 799,00 Eur). Atsakovas yra praleidęs terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, todėl iÅ¡ jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos atitinkamai nuo iÅ¡ jų priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos - 2019-02-20- iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 70. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

71. Ä®rodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovė nepateikė. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė, kaip bankrutavausi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis). IÅ¡ atsakovo V. K. priteistina 530 061,05 Eur suma, žyminis mokestis už tokiÄ sumÄ , teikiant ieÅ¡kinį per EPP sistemÄ yra 4950 Eur.

72. Byloje patirtos 3,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

73. Trečiasis asmuo E. F. I. M. F. V. U. G. v. W. nurodo, kad byloje patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo dalyvavo ieÅ¡kovės pusėje, patenkinus ieÅ¡kinį turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡tų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 800 Eur yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo V. K. 530 061,05 Eur (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 5 ct ) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos - 2019-02-20 - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 4950 Eur (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio ir 3,22 Eur (tris eurus 22 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodÄ 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui E. F. I. M. F.v. U. G. v. W.. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėja Lina Muchtarovienė