Legislator Case Law & Legislation
bf8dbc5c-9d46-4114-8979-ea4cba60d773 AI generated

Appeal dismissed due to first instance court failure to address key legal issues regarding contract validity.

Case Number bf8dbc5c-9d46-4114-8979-ea4cba60d773
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeal against the first instance judgment, ruling that the lower court failed to address essential legal questions regarding the validity of the land sale contracts. The court found that the first instance proceedings did not adequately examine whether the 2004 agreement was preliminary or final, nor did it determine if the land was properly formed or if the seller had acquired ownership rights. Consequently, the decision was annulled and the case remanded for a new trial to ensure all material facts and legal arguments were properly considered.

Legislator headnote

AI generated

LR CPK 314 str.; LR CPK 359 str. 1 d. 5 p. - Where the court of first instance fails to address essential legal issues or material facts necessary for a decision, the appeal judgment must be annulled and the case remanded for retrial.

Keywords

AI generated
contract validity preliminary agreement property ownership appellate review remand for retrial procedural error land sale contract

Cited Legislation

AI generated
LR CPK 314 str.
LR CPK 359 str. 1 d. 5 p.
LR CPK 87 str. 1 d. 7 p.
LR CPK 93 str. 5 d.
LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.
LR CPK 327 str. 1 d. 1 p., 2 p.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Vilija Valantienė                                                               Civilinė byla Nr. 2A-410-440 /2013 Teisėja Vidutė Micevičienė                                                 Teisminio proceso Nr.2-36-3-00244-2010-7                       Procesinio sprendimo kategorija 21.1; 21.4; 21.6; 45.6; 99.1.5; 121.19; 121.20  (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 29 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-136/2013 pagal ieÅ¡kovų E. S.W. ir F. W. ieÅ¡kinį atsakovėms I.

R. ir A. S., tretiesiems asmenims T. R., V. G. dėl 2004-09-06 žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, dėl 2008-03-19 žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo pripažinimo negaliojančia, žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai E. S.W. ir F. W. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai nupirko, o I. R. pardavė žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais-gyvenamuoju namu, garažu, daržine, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I.

R. ir A. S. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, nuo jos sudarymo momento ir priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ I. R. žalos atlyginimo 20000,00 eurų, t.y. 69000,00 Lt, kiekvienam po lygiai, t.y. po 34500,00 Lt bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2004-09-06 sutartimi jie ir atsakovė I. R. susitarė, kad atsakovė I. R. ( ikisantuokinė pavardė G.) parduos, o ieÅ¡kovai nupirks sodybÄ (duomenys neskelbtini).

Atsakovė I. R. teigė, kad ji Å¡iÄ sodybÄ paveldėjo mirus tėvui, tačiau nebuvo sutvarkiusi visų reikiamų paveldėjimo dokumentų. Su atsakove I. R. sutarė, kad ieÅ¡kovai sumoka dalį sutartos kainos 500,00 eurų, o atsakovei sutvarkius visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, sumoka likusiÄ pinigų sumÄ 500,00 eurų, viso 1000,00 eurų. Sutartyje ieÅ¡kovai nurodė, kad rimtai ketina pirkti sodybÄ , nes sutarties pasiraÅ¡ymo dienai sodyboje jau pradėjo statybos darbus ir aptvėrė tvorÄ .

Å iÄ sutartį pasirašė atsakovė I. R., jos motina V. G. ir ieÅ¡kovai E. S. W. ir F. W.. Atsakovė atidavė visus Å¡ios sodybos dokumentus. Kadangi ieÅ¡kovai pasitikėjo atsakove, todėl netrukus sumokėjo visÄ sutartÄ pirkimo kainÄ , tai patvirtino atsakovė I. R. ir jos motina V. G., pasiraÅ¡ydamos sutartyje. IeÅ¡kovai sodyboje gyveno, kaip savo namuose. Ä®sivedė vandentiekį, sutvarkė Å¡ildymo įrangÄ , suremontavo garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , pakeitė duris, Å¡iems darbams iÅ¡leido 12000,00 eurų.

Tačiau atsakovė vis atidėliojo sodybos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymÄ notarinėje kontoroje, surasdama tam įvairiausias priežastis. 2009 metų vasarÄ ieÅ¡kovai sužinojo, kad sodybÄ atsakovė pardavė kitam asmeniui. Atsakovės I. R. iniciatyva iÅ¡ ieÅ¡kovų nupirktos sodybos buvo iÅ¡vežti ieÅ¡kovams priklausantys daiktai: baldai, namų apyvokos daiktai, buities prietaisai, darbo įrankiai, viso padaryta žala už 20 000,00 eurų arba 69 000,00 Lt. IÅ¡ 2009-09-09 VÄ® Registrų centro pažymos ieÅ¡kovai sužinojo, kad sodybÄ su žemės sklypu atsakovė 2008-03-19 pardavė A.

S.. IeÅ¡kovai mano, kad Å¡is pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes juo buvo siekiama iÅ¡vengti prisiimto įsipareigojimo sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį su ieÅ¡kovais, bet nesiekiant šį turtÄ realiai parduoti. 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, pažeidžianti ieÅ¡kovų teises į jų turtÄ , sutartis yra niekinė ir pripažintina negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Atsakovė I. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ji paaiÅ¡kino, kad 2004 m. ieÅ¡kovai susitarė su jos mama už 3000,00 Lt parduoti žemės sklypÄ su pastatais.

Ji tam pritarė, 2004 metais ji su ieÅ¡kovais pasirašė sutartį ir tada jai buvo sumokėta 500,00 eurų. Ji atidavė ieÅ¡kovams namų knygÄ , namo raktus. Likusius 500,00 eurų jai ieÅ¡kovai sumokėjo po poros mėnesių. Tačiau dokumentai nebuvo sutvarkyti. VienÄ kartÄ F. W. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas jÄ , bet jiems nėjo susikalbėti, nes nebuvo vertėjo. Kadangi tris metus nebuvo oficialiai įforminta pirkimo-pardavimo sutartis, ji mano, kad sutartis nebuvo sudaryta.

Apie name buvusį ieÅ¡kovų turtÄ ji nieko nežino, ten nėra buvusi. Kadangi ji iÅ¡tekėjo, jai trukdė tai, kad jos vardu tebebuvo įformintas nekilnojamasis turtas. Dėl to nutarė perraÅ¡yti namÄ A. S.. Ji faktiÅ¡kai nepardavė namo jai, 35000,00 Lt iÅ¡ jos negavo, o tik parašė sutartyje, kad parduoda. Ji A. S. pasitikėjo. PerraÅ¡ant namÄ pagal dovanojimo sutartį bÅ«tų kainavę daugiau negu parduoti. Atsakovė A. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad jos brolis gyveno su I.

R. seserimi. Ji iÅ¡ I. R. 2008 metais nupirko sodybÄ , sumokėjo 35000,00 Lt. Ji su I. R. sudarė sutartį notarinėje kontoroje ir pinigus sumokėjo per du kartus: pirmÄ kartÄ sumokėjo 7000,00 Lt ar 8000,00 Lt, o po sutarties pasiraÅ¡ymo 27000,00 Lt ar 28000,00 Lt. Ji Å¡iuos pinigus turėjo pardavusi savo žemę. Po sutarties sudarymo ji vis užsukdavo į namÄ , matė, kad namas sutvarkytas. Vėliau sužinojo, kad namas be priežiÅ«ros buvo likęs apie pusę metų, kas norėjo tas į jį ėjo.

Nuvažiavusi po kelių mėnesių pamatė, kad daug kas buvo iÅ¡daužyta, padaryta landynė. Ji yra sÄ Å¾ininga įgyjėja ir teisėta žemės sklypo ir pastatų savininkė. Trečiasis asmuo T. R. paaiÅ¡kino, kad jis žino, jog jo uoÅ¡vienė paėmė pinigus iÅ¡ F. W.. Po to F. W. buvo vienÄ kartÄ atvažiavęs pas juos, bet jie negalėjo susikalbėti. TÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo visi kartu į VÄ® Registrų centrÄ ir užsakė pažymÄ dėl namo pardavimo. Kadangi sutartis su ieÅ¡kovais nebuvo galutinai sutvarkyta, jie negalėjo gauti socialinio bÅ«sto, todėl nutarė namÄ perraÅ¡yti A.

S.. Jie namo tikrai jai nepardavė ir jokių pinigų negavo. Jeigu bÅ«tų gavę pinigus už namo pardavimÄ , nebÅ«tų ėmę paskolos iÅ¡ banko buto pirkimui. Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavė sodybÄ su joje esančiu pastatu - gyvenamuoju namu, garažu, daržine, kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I.

R. ir A. S., dėl 15/21 žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, nuo jos sudarymo momento. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje dėl žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytÄ , iÅ¡ atsakovių priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės I. R. ir A. S. pateikė apeliacinius skundus praÅ¡ydamos panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė nutartį, kuria Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų, t.y. neįtraukė į bylÄ dalyvaujančiu asmeniu atsakovės I. R. sutuoktinio T. R. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste LR CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat pirmos instancijos teismas padarė dar vienÄ procesinio įstatymo pažeidimÄ , nes neiÅ¡sprendė visų ieÅ¡kinio reikalavimų (LR CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punktas). IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti, kad atsakovė I.

R. pardavė ieÅ¡kovams žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pastatus, kiemo statinius esančius (duomenys neskelbtini). Teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl žemės sklypo pardavimo, Å¡ios aplinkybės net nesiaiÅ¡kino bylos nagrinėjimo metu. Taip pat teisėjų kolegija sprendė, kad teismas neatskleidė ir bylos esmės, nenustatinėjo ar 2004-09-06 pirkimo – pardavimo sutartis buvo preliminari ar pagrindinė, ar jÄ buvo galima patvirtinti, ar tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės I. R. buvo susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, ar žemės sklypas buvo suformuotas ir kada suformuotas, koks sklypo dydis (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavė sodybÄ su joje esančiu pastatu - gyvenamuoju namu, garažu, daržine, kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I. R. ir A. S., dėl 15/21 žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, nuo jos sudarymo momento.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje dėl 20000,00 eurų žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytÄ . IÅ¡ atsakovių I. R. ir A. S. priteisė po 130,00 Lt žyminio mokesčio ir po 84,97 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Teismas įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymus nustatė, kad E. S. W. su savo vyru F. W. susitarė, kad iÅ¡ I. G. perka sodybÄ , esančiÄ Užkalnių kaime Raseinių rajone. Sutarties sudarymo metu sumokėjo pusę kainos, likusiÄ kainos dalį sutarė sumokėti tada, kai bus sutvarkyti visi pirkimo-pardavimo dokumentai.

Vienintelė kliÅ«tis tinkamai įforminti pirkimo-pardavimo sutartį buvo tai, kad I. G. (R) dar neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo (jį gavo tik 2004-09-23). Spausdintame tekste buvo nurodyta, kad pirkėjų ketinimai yra labai rimti, jie sodyboje jau pradėjo statybÄ , aptvėrė tvorÄ . Su tuo sutiko pardavėja I. G. ir jos mama V. G., kurios abi pasirašė po spausdintu sutarties tekstu. Be to, buvo padarytas vėlesnis įraÅ¡as ranka – kad visa 1000,00 eurų suma sumokėta, pardavėja taip pat tai pripažino, atidavė pirkėjams namo dokumentus, kuriuos ieÅ¡kovas F.

W. pateikė teismui kaip įrodymÄ , raktus. Å iuos Å¡alių veiksmus teismas vertino kaip įsipareigojimÄ parduoti ir pirkti namÄ . Teismas nurodė, kad 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis tarp I. R. ir A. S. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta, tačiau tai buvo tik tariamas sandoris ir abi tariamo sandorio Å¡alys tai žinojo. Atsakovė I. R. paaiÅ¡kino, kad jai reikėjo neturėti namo, kad galėtų įsigyti butÄ , dėl to namÄ tik perrašė atsakovei A.

S., pirkimas –pardavimas faktiÅ¡kai nevyko, jokių pinigų iÅ¡ A. S. ji negavo. Jos parodymus patvirtino liudytoja I. S., trečiasis asmuo T. R., patvirtino, kad faktiÅ¡kai jokio sodybos pirkimo - pardavimo tarp I. R. ir A. S. nebuvo. NamÄ I. R. tik perrašė A. S. vardu, nes jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas trukdė gauti paskolÄ butui pirkti. A. S. norėjo padėti I. R..  Nors atsakovė A. S. teisme tvirtino, kad sodybÄ nusipirko iÅ¡ I. R., jai sumokėjo 35000,00 Lt, tačiau teismas jos parodymus vertino kritiÅ¡kai, nurodydamas, kad jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes juo buvo siekiama iÅ¡vengti prisiimto įsipareigojimo sudaryti su ieÅ¡kovais sodybos pirkimo-pardavimo sandorį, bet nesiekiant šį turtÄ realiai parduoti.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai, siekdami civilinės atsakomybės taikymo atsakovėms, turi įrodyti bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus,kaltę, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų. IeÅ¡kovai nepateikė pakankamai duomenų, kad atsakovė I. R. bÅ«tų atlikusi neteisėtus veiksmus, sugadinusi ar pradanginusi jų turtÄ . Ikiteisminis tyrimas dėl įsilaužimo į ieÅ¡kovų namus ir turto grobstymo neužbaigtas, kalti asmenys nenustatyti. IeÅ¡kovai neįrodė atsakovės I.

R. neteisėtų veiksmų, jos kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp jų ir žalos kilimo, todėl teismas ieÅ¡kinį dėl materialinės žalos atlyginimo netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atsakovė A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3-136/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad 2004-09-06 pirkimo – pardavimo sutartimi E. S. W. ir F.

W. nupirko, o I. R. jiems pardavė sodybÄ su joje esančiais pastatais. Taip pat panaikinti tÄ sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia 2008-03-19 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I. R. ir apeliantės A. S. bei iÅ¡ apeliantės priteisė žyminį mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas. Apeliantė praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi ir faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidas (400,00 Lt). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, neatskleidė ginčo esmės, neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus.

Nurodoma, kad teismas byloje esančius įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Apeliantės nuomone, teismas vertindamas įrodymus padarė LR CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimus, kurie laikytini esminiais. Pažymėjo, kad byla iÅ¡nagrinėta neapklausus ieÅ¡kovės E. S. W., Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarės G. S., trečiojo asmens V. G., dviejų liudytojų – T.

Å . ir M. Å .. Dėl Å¡ių pažeidimų teismas neatskleidė bylos esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių faktinių bylos aplinkybių, neįvykdė ankstesnės apeliacinio teismo nutarties. Apeliantė akcentuoja, kad teismo sprendimu liko neiÅ¡spręstas žemės sklypo klausimas – teismas nusprendė, kad E. S. W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavė tik sodybÄ su joje esančiais pastatais. Pažymi, kad raÅ¡telyje, vadinamame sutartimi, jokios kalbos apie žemės sklypo pirkimÄ nėra. Atsakovė A.

S. teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste LR CK) 6.309 straipsnio nuostatomis, kadangi tai yra bendra teisės norma, o ginčas vyksta dėl nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo sutarties, kurios sÄ lygas reguliuoja specialiame skyriuje suformuotos tikslinės teisės normos (LR CK 6.329-6.401 straipsniai). Teismas netinkamai aiÅ¡kino LR CK 6.193 straipsnio nuostatas, t.y. nesiaiÅ¡kino Å¡alių tikrųjų ketinimų. 2004-09-06 ieÅ¡kovų ir I. R. bei jos motinos pasiraÅ¡ytas dokumentas gali bÅ«ti tik tam tikras ketinimas sodybÄ pirkti ateityje, kai bus sutvarkyti nuosavybės, nekilnojamo daikto pardavimui reikalingi dokumentai ir tai bus įregistruota vieÅ¡ajame registre. 2004-09-06 I.

R. turto, kurį ketino parduoti, nuosavybės teise neturėjo ir jo nevaldė, be to, nebuvo žemės sklypo, kuriame yra sodyba, savininkė, todėl negalėjo sudaryti sutarties ir dėl LR CK 6.394 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismas nevertino fakto, kad po raštelio pasirašymo yra sudaryta notarine tvarka patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, nepagrįstai nesivadovavo LR CK 1.71 straipsnio, 1.74 straipsnio, 1.75 straipsnio 2 dalimi, 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Teismas nenagrinėjo ir nesprendė kuri šalis kalta (ar abi kaltos) dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Pagal LR CK 6.346 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieÅ¡kovai neatliko jokių konkrečių veiksmų, kad sudarytų sutartį, todėl atsakovė I. R. turėjo teisę atsisakyti vykdyti susitarimÄ . Remiantis LR CK 6.348 straipsniu ir 1.117 straipsnio 6 dalimi, ieÅ¡kovams terminas kreiptis į atsakovę I. R. baigėsi 2006-09-06, vėliausiai 2007-10-18 (žemės sklypo įteisinimo dienÄ ). Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas pripažindamas 2008 m. sandorį negaliojančiu dviem pagrindais (LR CK 1.86 ir 1.87 straipsniai).

Pripažinus buvus sandorį apsimestiniu, kartu tas pats sandoris negali bÅ«ti pripažintas tariamu. Be to teismas konstatuodamas, kad 2008-03-19 sandoris yra apsimestinis, nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Apeliantės manymu, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio dalykÄ Ä¯rodinėjo neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis, savo reikalavimų juridinio pagrįstumo neįrodė, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė civilinio proceso įstatymÄ , netinkamai taikė materialines teisės normas bei jas aiÅ¡kino.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas F. W. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovai visiÅ¡kai įvykdė sandorį, todėl sutinkamai su LR CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, 6.309 straipsnio 1, 3 dalimis, teismas pagrįstai pripažino 2004-09-06 sandorį galiojančiu, nepažeidė įrodymus ir įrodinėjimÄ reguliuojančių civilinio proceso kodekso normų ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino pagrįstai.

Apeliantės argumentai dėl to, kad 2004-09-06 I. R. dar nebuvo sodybos savininkė neturi teisinės reikÅ¡mės, nes palikimÄ I. R. jau buvo priėmusi. Nors paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei I. R. buvo iÅ¡duotas 2004-09-23, tačiau net ir tarus, kad 2004-09-06 sutartis yra susitarimas dėl sutarties sudarymo ateityje (preliminarioji sutartis), Å¡i sutartis turi bÅ«ti laikoma pagrindine – pagal jÄ buvo atlikti mokėjimai, sumokėta visa sutarties kaina, nekilnojamas turtas buvo perduotas pirkėjui. Pažymi, kad vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , Å¡io termino nepažeidė.

Pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino LR CK 1.86 – 1.87 straipsnių nuostatas ir pagrįstai 2008-03-19 sandorį pripažino negaliojančiu kaip sudarytÄ tik dėl akių, neturint tikslo sukurti jokių teisinių padarinių. Å ios aplinkybės byloje yra visiÅ¡kai įrodytos Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais. Atsakovė I. R., pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ 2004-09-06 ieÅ¡kovams F. W. ir E. S. W., neturėjo teisės sudaryti 2008-03-19 sandorio, nes nebuvo minėto turto savininkė.

IeÅ¡kovo manymu, pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimÄ , nepadarė jokių procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimo ir priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. S. W. praÅ¡o apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėti. Nurodo, kad atsakovė I. R. pati pripažįsta, kad pastatÄ pardavė ieÅ¡kovams ir už tai jai buvo sumokėta. Teigia, kad tik dėl atsakovės I. R. kaltės sandoris nebuvo įregistruotas notariÅ¡kai. Atsakovės I.

R. ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio  2 dalis).

Dėl apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nepaisė Å iaulių apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir nurodymų nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai ir į byloje teismų priimtus procesinius sprendimus (nutartis), teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tina pasisakyti dėl teismų tarpusavio santykio procesinės kompetencijos aspektu. Konstitucinis Teismas interalia pažymėjo, kad pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais bÅ«tų iÅ¡trintas esminis skirtumas tarp bylų proceso pirmosios instancijos teisme, bylų proceso apeliacinės instancijos teisme ir (arba) bylų proceso kasacinės instancijos teisme (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų procesinis savarankiÅ¡kumas taikomas ta apimtimi kiek aukÅ¡tesnės grandies teismai negali duoti konkrečių, privalomų nurodymų dėl bylos baigties, tačiau jis savaime nereiÅ¡kia, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylÄ , gali nepaisyti aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis.

 Nagrinėjamoje byloje Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vienas iÅ¡ sprendžiamų klausimų buvo 2008-03-19 žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimas.

Pagal apeliacinėje instancijoje pateiktÄ sutarties kopijÄ , viena iÅ¡ sutarties Å¡alių buvo ir atsakovės I. R. sutuoktinis T. R., kurio teisėms ir pareigoms minėtos sutarties panaikinimas betarpiÅ¡kai turės įtakos. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pirmos instancijos teismas padarė dar vienÄ procesinio įstatymo pažeidimÄ , nes neiÅ¡sprendė visų ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti, kad atsakovė I. R. pardavė ieÅ¡kovams žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus, kiemo statinius esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl žemės sklypo pardavimo, Å¡ios aplinkybės net nesiaiÅ¡kino bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija akcentavo, kad priėmus tokį sprendimÄ , sutartis dėl pastatų įgijimo net negalės bÅ«ti įregistruota Nekilnojamo turto registre. LR CK 6.394 straipsnis numato, kad parduodant pastatus, pirkimo - pardavimo sutartyje turi bÅ«ti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , kuriame yra parduodamas pastatas. Å ios imperatyvios teisės normos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančia.

Be to, pagal LR CK 6.396 straipsnį pastato pirkimo - pardavimo sutartyje turi bÅ«ti nurodyti vieÅ¡o registro duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , individualizuojantys daiktÄ , nurodyta daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype. Å ių reikalavimų nesilaikymas daro sutartį negaliojančia ir tokia sutartis negalės bÅ«ti įregistruota registre. Taip pat kolegija sprendė, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė ir bylos esmės – nenustatinėjo ar 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartis buvo preliminari ar pagrindinė, ar jÄ buvo galima patvirtinti, ar tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės I.

R. buvo susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, ar jis buvo suformuotas ir kada suformuotas (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija mato pagrindÄ sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad, nepaisant apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ neiÅ¡sprendė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žemės sklypo pardavimo. Rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad 2004-09-06 sutartimi ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovės I.

R. nupirko tik pastatus, tačiau motyvuojamoje dalyje nepateikė nei vieno argumento, kuriuo remiantis buvo iÅ¡spręstas (atmestas arba tenkintinas) ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti, kad 2004-09-06 sutartimi iÅ¡ atsakovės jie taip pat nupirko ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavė sodybÄ su joje esančiais pastatais. Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, sodyba, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra nekilnojamojo turto objektas, t.y. nėra žemės sklypas.

Akcentuotina, kad pirmos instancijos teismas pripažinęs, kad pagal 2004-09-06 pirkimo - pardavimo sutartį ieÅ¡kovai nupirko tik pastatus (gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)), konstatavo, kad 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp I. R. ir A. S., pripažįstama negaliojanti ir dėl 15/21 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo.

Tokia sprendimo rezoliucinė dalis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas neiÅ¡sprendė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, o dėl tų reikalavimų, kuriuos iÅ¡sprendė, nenurodė jokių motyvų. Atsižvelgiant į priimtÄ teismo sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo pagal 2004-09-06 pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovai neįsigijo, todėl lieka neaiÅ¡ku kokiu pagrindu teismas 2008-03-19 sandorį dalyje dėl žemės sklypo įsigijimo pripažino negaliojančia.

IÅ¡ byloje esančių duomenų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžiuose ( 1 t. b.l. 86-93, 3 t. b.l. 61-67) yra pagrindo spręsti, kad teismas nagrinėdamas bylÄ nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kokia buvo tikroji Å¡alių valia sudarant 2004-09-06 sutartį. Sutartyje nurodoma, kad perkama sodyba, kad yra sutvarkyti ne visi dokumentai, kad Å¡iÄ sodybÄ ieÅ¡kovai tikrai pirks ir kita. ( 1 t. 6 b.l.). Bylos duomenimis sutartį dėl pardavimo pasirašė ne tik I. R. bet ir V. G.. I. R. nurodė, kad ieÅ¡kovai susitarė su jos motina dėl pardavimo, o ji tam pritarė.

Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausiai reiÅ¡kia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriÅ¡ko įsipareigojimo (LR CK6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik suderinta Å¡alių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukÅ«rimÄ , pakeitimÄ ar nutraukimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y.

Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dėl kurių Å¡alys apskritai nebuvo susitarusios. Siekiant nustatyti, dėl kokių teisinių santykių Å¡alys susitarė, faktus reikia vertinti kompleksiÅ¡kai, atsižvelgti į jų visumÄ ir tarpusavio sÄ ryšį.

LR CK6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Å¡alių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis suteiktų analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Kaip minėta, teismas nesiaiÅ¡kino, kokie buvo tikrieji Å¡alių ketinimai, ar Å¡alys susitarė pirkti tik pastatus, ar susitarė ir dėl žemės sklypo pirkimo, kokių dokumentų sutvarkymÄ turėjo omenyje, ar dėl palikimo priėmimo, ar ir dėl žemės nuosavybės. Teismo posėdžiuose nedalyvavo trečiuoju asmeniu patraukta V.

G., kuri pasirašė sutartį, jos pozicija nėra žinoma dėl sandorio sudarymo faktinių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kada atsakovė I. R. kreipėsi į notarÄ . Byloje nėra pateikta duomenų kada žemės sklypas buvo suformuotas bei kada I. R. ir kokiu pagrindu įgijo šį sklypÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro pažymos, registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, 2005-02-18 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1t. b.l. 10-11). 2008-03-19 žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalis priklausė pardavėjai I.

R. pagal 2007-10-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2 t. b.l. 56). Byloje nėra duomenų, kokia buvo situacija dėl žemės sklypo 2004-09-06 sudarant sutartį. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir nevertino, įrodymų susijusių su žemės sklypo suformavimu ir įsigijimu neiÅ¡reikalavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariÄ jÄ sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp Å¡alių neatliekami, tačiau Å¡ios iÅ¡vados negalima suabsoliutinti.

Kaip minėta sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia Å¡alims susitarti dėl bet kokių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Nustačius, kad iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia aiÅ¡kiai rodo jų susitarimÄ ateityje sudaryti kitÄ , t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. LR CK1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯pareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ . Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdė kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino faktinių bylos aplinkybių dėl kokių priežasčių šalys nesudarė notarinės sutarties, kuri šalis to vengė pardavėja ar pirkėjai. Be to, jei šalių ketinimai buvo sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį, tai ar šalys atsižvelgė į tai kada atsakovei I. R. nebuvo įforminta bei įregistruota žemės nuosavybė Nekilnojamojo turto registre.

Ar ieÅ¡kovams buvo žinomos Å¡ios aplinkybės. Teismas nesiaiÅ¡kino ar Å¡alys buvo numačiusios kada ir kokiomis aplinkybėmis, bei kuriam laikui praėjus ketina sudaryti notarinę sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas pripažindamas negaliojančia 2008-03-19 pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp I. R. ir A. S. dėl žemės sklypo ir pastatų pardavimo, neįvertino dar ir tos aplinkybės, kad 2008-03-19 pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp trijų Å¡alių - T.

R., I. R. ir A. S.. Remiantis pirmos instancijos teismo sprendimu, 2008-03-19 pirkimo – pardavimo sutartis toje dalyje, kurioje yra sudaryta tarp T. R. ir A. S. liko galioti, todėl ir šia prasme laikytina, kad ieškovų ieškinys liko iš esmės neišspręstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų, kad apeliacinio teismo nutartimi nurodytos esminės aplinkybės bei visi ieškinio reikalavimai būtų ištirti ir išspręsti (LR CPK 198 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1, 6 punktai).

Pirmosios instancijos teismas pagal apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs bylos faktinių aplinkybių, priėmė sprendimÄ , kurį pagrindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė ir ankstesnį, Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikintÄ , sprendimÄ . Dėl 2008-03-19 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo tariama ir apsimestine. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp I.

R. ir A. S. dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), buvo tik tariamas sandoris ir abi tariamo sandorio Å¡alys tai žinojo.Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis liudytojos I. S. ir trečiojo asmens T. R. parodymais, atsakovės I. R. paaiÅ¡kinimais, kad faktiÅ¡kai pirkimas - pardavimas tarp sandorio Å¡alių neįvyko, nes jokių pinigų pardavėjai negavo, namÄ tik perrašė A.

S., nes atsakovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas trukdė jai gauti paskolÄ butui pirkti. Apeliantės A. S. parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, nes jie teismo vertinimu prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliantė nurodė, kad pripažinus buvus sandorį apsimestiniu, kartu tas pats sandoris negali bÅ«ti pripažintas tariamu. Teismas konstatuodamas, kad 2008-03-19 sandoris yra apsimestinis, nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Apeliantė nurodė, kad LR CK 1.86 straipsnyje ( tariamas sandoris) ir 1.87 straipsnyje ( apsimestinis sandoris) numatomi skirtingi sandorio negaliojimo pagrindai.

Nurodė, kad dėl sandorio sudarymo teismas įrodymų neanalizavo. Apeliantės pozicija, kad ji siekė įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ , jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, kad jai buvo žinoma tik tiek, kad sodybÄ ketinta parduoti bet sutartis nesudaryta, kad gyveno nuomininkai, nevertinta ir dėl jos nepasisakyta iÅ¡ viso. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs visų įrodymų, negalėjo pripažinti, kad sandorio Å¡alys, sudarydamos sandorį nesiekė sukurti jokių teisinių padarinių ir, kad atsakovė A.

S. sudarydama pirkimo - pardavimo sandorį elgėsi nesÄ Å¾iningai. Bylos duomenimis apeliantė norėjo parduoti 2008-03-19 įsigytÄ nekilnojamÄ turtÄ kitam asmeniui, tai iÅ¡ dalies gali patvirtinti, kad sudarytu sandoriu apeliantė siekė sukurti teisinius padarinius – valdyti, naudoti ir disponuoti įsigytu turtu. Esant prieÅ¡taringiems liudijimams dėl piniginių lėšų sumokėjimo, teismas turėjo į tai atsižvelgti ir iÅ¡samiau iÅ¡nagrinėti Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju apeliantė teikė įrodymus, kad ji turėjo pakankamai lėšų sumokėti 2008-03-19 pirkimo - pardavimo sutartyje numatytÄ nekilnojamo turto kainÄ , abu pardavėjai – I. ir T. R. - savo paraÅ¡ais patvirtino, kad 35000,00 Lt sumÄ iÅ¡ apeliantės jie gavo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi I. R. nurodytomis aplinkybėmis, kad ji siekė perleisti, o ne parduoti turtÄ apeliantei, nes atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jos vardu įregistruotas nekilnojamas turtas kliudė gauti socialinį bÅ«stÄ ar bÅ«sto kreditÄ .

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė notarės, patvirtinusios 2008-03-19 sandorį bei galėjusios nurodyti bylai svarbias aplinkybes dėl pinigų sumokėjimo ir kt. Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK178 straipsnis). Darytina iÅ¡vada, kad nesant pakankamai įrodymų, kad apeliantė sandorio metu elgėsi nesÄ Å¾iningai, kad Å¡alys sudarydamos sandorį nesiekė sukurti jokių teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti 2008-03-19 sudarytÄ sandorį tariamu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pripažindamas sandorį apsimestiniu, savo iÅ¡vadų nemotyvavo bei nenurodė kokį konkretų sandorį apeliantė ir I. R. siekį pridengti ir kaip tai buvo padaryta. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Bylos duomenimis atsakovė I. R. nurodė, kad ji pirkimo-pardavimo sandorį sudarė, nes jai trukdė tai, kad jos vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, ji norėjo paimti paskolÄ ir įsigyti butÄ . Paminėtina, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti.

Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas. Ä®statymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (LR CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio Å¡alys.

Taigi apsimestinis sandoris turi bÅ«ti vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį.

Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai. PareigÄ Ä¯rodyti aplinkybę, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad nei ieÅ¡kovai, nei I. R. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sandorį buvo siekiama sudaryti ne su apeliante, o su kitu asmeniu, taip pat nenurodė kokį sandorį apeliantė ir I.

R. siekė pridengti. Sutiktina, kad pirmosios  instancijos teismas Å¡ių aplinkybių taip pat nesiaiÅ¡kino. Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl 2008-03-19 sandorio pripažinimo negaliojančiu (tariamu bei apsimestiniu), nesilaikė pirmiau nurodytų LR CPK 177–185 straipsniuose suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir, tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kinęs byloje reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei priėmė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ .

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovai reikalaudami pripažinti jų nuosavybe pagal 2008-03-19 pirkimo – pardavimo sutartį apeliantės įgytÄ turtÄ , nepateikė įrodymų, o teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių ar apeliantė nekilnojamus daiktus įgijo sÄ Å¾iningai ar nesÄ Å¾iningai. Vadovaujantis LR CK4.96 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

LR CK4.96 straipsnio 2 dalis suformuluota imperatyvia forma, ir tai yra daiktinės teisės norma, skirta apsaugoti asmens, nežinojusio ir neturėjusio žinoti, kad perleidėjas neturėjo teisės daikto perleisti, interesus. Å alys negali susitarti dėl Å¡ios normos netaikymo, t. y. sÄ Å¾iningas įgijėjas yra saugomas įstatymo pagrindu. Antra, Å¡i norma yra viena svarbiausių Lietuvos privatinės teisės normų, garantuojanti ne tik sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugÄ , bet ir civilinės apyvartos stabilumÄ .

Asmenys, sÄ Å¾iningai įsigyjantys daiktÄ , turi bÅ«ti tikri, kad Å¡is daiktas iÅ¡ jų nebus iÅ¡reikalautas; jie gali paleisti tÄ daiktÄ Ä¯ tolesnę apyvartÄ , nerizikuodami, kad perleidimo sandoris bus pripažintas negaliojančiu. Tačiau sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsauga netaikoma tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti valdomas. Tokiu reglamentavimu užtikrinama savininko ir sÄ Å¾iningo įgijėjo interesų pusiausvyra, nes daikto savininkas, be savo valios praradęs jo valdymÄ , paprastai neturi galimybės pareikÅ¡ti reikalavimÄ daiktÄ pagrobusiam (radusiam) asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-446/2010).

Be to akcentuotina, kad remiantis LR CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. LR CK 6.393 straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad prieÅ¡ trečiuosius asmenis nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo sutartis gali bÅ«ti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymu nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ajame registre.

 Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino Å¡ių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nesprendė kuri Å¡alis elgėsi nesÄ Å¾iningai, kokios pasekmės kyla pripažinus 2008-03-19 sandorį negaliojančiu, nekėlė restitucijos klausimo ( LR CK 1.80 straipsnis, 1.86 straipsnis, 1.87 straipsnis, 4.96 straipsnis). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimo negaliojančiais taisykles, bei pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų Atsakovės A. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad yra LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl žemės sklypo pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad pirmos instancijos teismas antrÄ kartÄ priimdamas sprendimÄ nagrinėjamoje byloje nesiėmė reikiamų veiksmų, kad Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartyje iÅ¡vardytos esminės bylos aplinkybės bÅ«tų iÅ¡nagrinėtos bei iÅ¡spręstas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žemės sklypo pardavimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pažeidė civilinio proceso įstatymÄ , dėl ko teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti (LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas) Lietuvos Respublikos LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra pripažįstamas ir toks atvejis, kai sprendimas yra be motyvų.

Kaip jau aukščiau nurodyta, teismo sprendime nėra jokių motyvų dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties tiek pripažinimo galiojančia tiek negaliojančia. Priimant sprendimÄ Â apsiribota bendromis įstatyminėmis nuostatomis, iÅ¡vardinti įrodymai (jų nevertinant pareikÅ¡tų reikalavimų atžvilgiu), tačiau nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos daromos iÅ¡vados, nenurodyti argumentai, kodėl yra atmetami atsakovių pateikti įrodymai, kodėl ieÅ¡kovų pateikti įrodymai yra tinkamesni.

Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visa apimtimi, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam teismui (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali bÅ«ti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 328 straipsnis), siekiant neriboti procesinių teisių, tame tarpe teisės į apeliacijÄ .

Apeliacinės instancijos teisme nėra numatyta galimybė iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos neiÅ¡nagrinėtų reikalavimų dalį, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (LR CPK 313 straipsnis). Be to nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra neatskleidęs bylos esmės, tai reikÅ¡tų naujai iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ esmės, o ne patikrinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacine tvarka (LR CPK 301 straipsnio 1 dalis, LR CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Toks pagrindas apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nustatytas atsižvelgiant į tai, kad LR CPK įtvirtinta ribota apeliacija, apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengiant LR CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų.

Ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos pakankamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Be to, apeliaciniame procese įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui galimybės ribojimas (LR CPK314 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje esminėmis bylos aplinkybėmis gali bÅ«ti vertinamos aplinkybės, ar 2004-09-06 pirkimo - pardavimo sutartis buvo preliminari ar pagrindinė, ar jÄ buvo galima patvirtinti, ar tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės I. R. ir V. G. buvo susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, ar žemės sklypas buvo suformuotas ir kada suformuotas, kada I. R. įgytas nuosavybės teise, dėl kurios Å¡alies kaltės galėjo bÅ«ti nesudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, kuri bylos Å¡alis elgėsi nesÄ Å¾iningai, kokios sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmes, ar galimas restitucijos taikymas.

Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys įgalina padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobÅ«dį, negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis negali bÅ«ti palikta galioti, todėl yra naikintina, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Panaikinus teismo sprendimÄ dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako. Pagal LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , panaikinus sprendimÄ dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grÄ Å¾intinas atsakovei A. S. 260,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2013-02-28 dienos nurodymu už apeliacinio skundo pateikimÄ (t. 3, 158 b.l.). Šį mokestį grÄ Å¾ina valstybinė mokesčių inspekcija, atsakovei pateikus Å¡iÄ nutartį.

Kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant sprendimÄ iÅ¡ esmės (LR CPK 93 straipsnio 5 dalis) . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,  327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Gražinti apeliantei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,00 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė                                                                              Vilija Valantienė  Teisėjai                                                                                                      Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                     Egidijus Mockevičius     Â