Appeal dismissed due to first instance court failure to address key legal issues regarding contract validity.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appeal against the first instance judgment, ruling that the lower court failed to address essential legal questions regarding the validity of the land sale contracts. The court found that the first instance proceedings did not adequately examine whether the 2004 agreement was preliminary or final, nor did it determine if the land was properly formed or if the seller had acquired ownership rights. Consequently, the decision was annulled and the case remanded for a new trial to ensure all material facts and legal arguments were properly considered.
Legislator headnote
AI generatedLR CPK 314 str.; LR CPK 359 str. 1 d. 5 p. - Where the court of first instance fails to address essential legal issues or material facts necessary for a decision, the appeal judgment must be annulled and the case remanded for retrial.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
PraneÅ¡Äja Vilija ValantienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CivilinÄ byla Nr. 2A-410-440 /2013 TeisÄja VidutÄ MiceviÄienÄ                                                 Teisminio proceso Nr.2-36-3-00244-2010-7                       Procesinio sprendimo kategorija 21.1; 21.4; 21.6; 45.6; 99.1.5; 121.19; 121.20  (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužÄs 29 d.
Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Vilijos ValantienÄs, kolegijos teisÄjų Rasos BartaÅ¡ienÄs, Egidijaus MockeviÄiaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs A. S. apeliacinį skundÄ dÄl Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-3-136/2013 pagal ieÅ¡kovų E. S.W. ir F. W. ieÅ¡kinį atsakovÄms I.
R. ir A. S., tretiesiems asmenims T. R., V. G. dÄl 2004-09-06 žemÄs sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, dÄl 2008-03-19 žemÄs sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo pripažinimo negaliojanÄia, žalos atlyginimo, bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovai E. S.W. ir F. W. ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai nupirko, o I. R. pardavÄ Å¾emÄs sklypÄ su jame esanÄiais pastatais-gyvenamuoju namu, garažu, daržine, kiemo statiniais, esanÄiais (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojanÄia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I.
R. ir A. S. dÄl žemÄs sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinÄs ir kiemo statinių, esanÄių (duomenys neskelbtini), pardavimo, nuo jos sudarymo momento ir priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ I. R. žalos atlyginimo 20000,00 eurų, t.y. 69000,00 Lt, kiekvienam po lygiai, t.y. po 34500,00 Lt bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodÄ, kad 2004-09-06 sutartimi jie ir atsakovÄ I. R. susitarÄ, kad atsakovÄ I. R. ( ikisantuokinÄ pavardÄ G.) parduos, o ieÅ¡kovai nupirks sodybÄ (duomenys neskelbtini).
AtsakovÄ I. R. teigÄ, kad ji Å¡iÄ sodybÄ paveldÄjo mirus tÄvui, taÄiau nebuvo sutvarkiusi visų reikiamų paveldÄjimo dokumentų. Su atsakove I. R. sutarÄ, kad ieÅ¡kovai sumoka dalį sutartos kainos 500,00 eurų, o atsakovei sutvarkius visus nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄius dokumentus, sumoka likusiÄ pinigų sumÄ 500,00 eurų, viso 1000,00 eurų. Sutartyje ieÅ¡kovai nurodÄ, kad rimtai ketina pirkti sodybÄ , nes sutarties pasiraÅ¡ymo dienai sodyboje jau pradÄjo statybos darbus ir aptvÄrÄ tvorÄ .
Å iÄ sutartį pasiraÅ¡Ä atsakovÄ I. R., jos motina V. G. ir ieÅ¡kovai E. S. W. ir F. W.. AtsakovÄ atidavÄ visus Å¡ios sodybos dokumentus. Kadangi ieÅ¡kovai pasitikÄjo atsakove, todÄl netrukus sumokÄjo visÄ sutartÄ pirkimo kainÄ , tai patvirtino atsakovÄ I. R. ir jos motina V. G., pasiraÅ¡ydamos sutartyje. IeÅ¡kovai sodyboje gyveno, kaip savo namuose. Ä®sivedÄ vandentiekį, sutvarkÄ Å¡ildymo įrangÄ , suremontavo garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , pakeitÄ duris, Å¡iems darbams iÅ¡leido 12000,00 eurų.
TaÄiau atsakovÄ vis atidÄliojo sodybos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymÄ notarinÄje kontoroje, surasdama tam įvairiausias priežastis. 2009 metų vasarÄ ieÅ¡kovai sužinojo, kad sodybÄ atsakovÄ pardavÄ kitam asmeniui. AtsakovÄs I. R. iniciatyva iÅ¡ ieÅ¡kovų nupirktos sodybos buvo iÅ¡vežti ieÅ¡kovams priklausantys daiktai: baldai, namų apyvokos daiktai, buities prietaisai, darbo įrankiai, viso padaryta žala už 20 000,00 eurų arba 69 000,00 Lt. IÅ¡ 2009-09-09 VÄ® Registrų centro pažymos ieÅ¡kovai sužinojo, kad sodybÄ su žemÄs sklypu atsakovÄ 2008-03-19 pardavÄ A.
S.. IeÅ¡kovai mano, kad Å¡is pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes juo buvo siekiama iÅ¡vengti prisiimto įsipareigojimo sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį su ieÅ¡kovais, bet nesiekiant šį turtÄ realiai parduoti. 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinÄ, pažeidžianti ieÅ¡kovų teises į jų turtÄ , sutartis yra niekinÄ ir pripažintina negaliojanti nuo jos sudarymo momento. AtsakovÄ I. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. Ji paaiÅ¡kino, kad 2004 m. ieÅ¡kovai susitarÄ su jos mama už 3000,00 Lt parduoti žemÄs sklypÄ su pastatais.
Ji tam pritarÄ, 2004 metais ji su ieÅ¡kovais pasiraÅ¡Ä sutartį ir tada jai buvo sumokÄta 500,00 eurų. Ji atidavÄ ieÅ¡kovams namų knygÄ , namo raktus. Likusius 500,00 eurų jai ieÅ¡kovai sumokÄjo po poros mÄnesių. TaÄiau dokumentai nebuvo sutvarkyti. VienÄ kartÄ F. W. buvo atvažiavÄs į (duomenys neskelbtini) pas jÄ , bet jiems nÄjo susikalbÄti, nes nebuvo vertÄjo. Kadangi tris metus nebuvo oficialiai įforminta pirkimo-pardavimo sutartis, ji mano, kad sutartis nebuvo sudaryta.
Apie name buvusį ieÅ¡kovų turtÄ ji nieko nežino, ten nÄra buvusi. Kadangi ji iÅ¡tekÄjo, jai trukdÄ tai, kad jos vardu tebebuvo įformintas nekilnojamasis turtas. DÄl to nutarÄ perraÅ¡yti namÄ A. S.. Ji faktiÅ¡kai nepardavÄ namo jai, 35000,00 Lt iÅ¡ jos negavo, o tik paraÅ¡Ä sutartyje, kad parduoda. Ji A. S. pasitikÄjo. PerraÅ¡ant namÄ pagal dovanojimo sutartį bÅ«tų kainavÄ daugiau negu parduoti. AtsakovÄ A. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad jos brolis gyveno su I.
R. seserimi. Ji iÅ¡ I. R. 2008 metais nupirko sodybÄ , sumokÄjo 35000,00 Lt. Ji su I. R. sudarÄ sutartį notarinÄje kontoroje ir pinigus sumokÄjo per du kartus: pirmÄ kartÄ sumokÄjo 7000,00 Lt ar 8000,00 Lt, o po sutarties pasiraÅ¡ymo 27000,00 Lt ar 28000,00 Lt. Ji Å¡iuos pinigus turÄjo pardavusi savo žemÄ. Po sutarties sudarymo ji vis užsukdavo į namÄ , matÄ, kad namas sutvarkytas. VÄliau sužinojo, kad namas be priežiÅ«ros buvo likÄs apie pusÄ metų, kas norÄjo tas į jį Äjo.
Nuvažiavusi po kelių mÄnesių pamatÄ, kad daug kas buvo iÅ¡daužyta, padaryta landynÄ. Ji yra sÄ Å¾ininga įgyjÄja ir teisÄta žemÄs sklypo ir pastatų savininkÄ. TreÄiasis asmuo T. R. paaiÅ¡kino, kad jis žino, jog jo uoÅ¡vienÄ paÄmÄ pinigus iÅ¡ F. W.. Po to F. W. buvo vienÄ kartÄ atvažiavÄs pas juos, bet jie negalÄjo susikalbÄti. TÄ paÄiÄ dienÄ nuvažiavo visi kartu į VÄ® Registrų centrÄ ir užsakÄ pažymÄ dÄl namo pardavimo. Kadangi sutartis su ieÅ¡kovais nebuvo galutinai sutvarkyta, jie negalÄjo gauti socialinio bÅ«sto, todÄl nutarÄ namÄ perraÅ¡yti A.
S.. Jie namo tikrai jai nepardavÄ ir jokių pinigų negavo. Jeigu bÅ«tų gavÄ pinigus už namo pardavimÄ , nebÅ«tų ÄmÄ paskolos iÅ¡ banko buto pirkimui. Raseinių rajono apylinkÄs teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavÄ sodybÄ su joje esanÄiu pastatu - gyvenamuoju namu, garažu, daržine, kiemo statiniais, esanÄius (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojanÄia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I.
R. ir A. S., dÄl 15/21 žemÄs sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinÄs ir kiemo statinių, esanÄių (duomenys neskelbtini), pardavimo, nuo jos sudarymo momento. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje dÄl žalos priteisimo atmetÄ kaip neįrodytÄ , iÅ¡ atsakovių priteisÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas. AtsakovÄs I. R. ir A. S. pateikÄ apeliacinius skundus praÅ¡ydamos panaikinti Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. priÄmÄ nutartį, kuria Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ panaikino ir perdavÄ bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
ApeliacinÄs instancijos teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas nusprendÄ dÄl neįtrauktų į bylos nagrinÄjimÄ asmenų, t.y. neįtraukÄ Ä¯ bylÄ dalyvaujanÄiu asmeniu atsakovÄs I. R. sutuoktinio T. R. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste LR CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat pirmos instancijos teismas padarÄ dar vienÄ procesinio įstatymo pažeidimÄ , nes neiÅ¡sprendÄ visų ieÅ¡kinio reikalavimų (LR CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punktas). IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti, kad atsakovÄ I.
R. pardavÄ ieÅ¡kovams žemÄs sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pastatus, kiemo statinius esanÄius (duomenys neskelbtini). Teismas neiÅ¡sprendÄ klausimo dÄl žemÄs sklypo pardavimo, Å¡ios aplinkybÄs net nesiaiÅ¡kino bylos nagrinÄjimo metu. Taip pat teisÄjų kolegija sprendÄ, kad teismas neatskleidÄ ir bylos esmÄs, nenustatinÄjo ar 2004-09-06 pirkimo â pardavimo sutartis buvo preliminari ar pagrindinÄ, ar jÄ buvo galima patvirtinti, ar tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs I. R. buvo susitarimas dÄl žemÄs sklypo pirkimo, ar žemÄs sklypas buvo suformuotas ir kada suformuotas, koks sklypo dydis (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
I. P. instancijos teismo sprendimo esmÄ Raseinių rajono apylinkÄs teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavÄ sodybÄ su joje esanÄiu pastatu - gyvenamuoju namu, garažu, daržine, kiemo statiniais, esanÄius (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojanÄia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I. R. ir A. S., dÄl 15/21 žemÄs sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinÄs ir kiemo statinių, esanÄių (duomenys neskelbtini), pardavimo, nuo jos sudarymo momento.
IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje dÄl 20000,00 eurų žalos priteisimo atmetÄ kaip neįrodytÄ . IÅ¡ atsakovių I. R. ir A. S. priteisÄ po 130,00 Lt žyminio mokesÄio ir po 84,97 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybÄs pajamas. Teismas įvertinÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymus nustatÄ, kad E. S. W. su savo vyru F. W. susitarÄ, kad iÅ¡ I. G. perka sodybÄ , esanÄiÄ Užkalnių kaime Raseinių rajone. Sutarties sudarymo metu sumokÄjo pusÄ kainos, likusiÄ kainos dalį sutarÄ sumokÄti tada, kai bus sutvarkyti visi pirkimo-pardavimo dokumentai.
VienintelÄ kliÅ«tis tinkamai įforminti pirkimo-pardavimo sutartį buvo tai, kad I. G. (R) dar neturÄjo paveldÄjimo teisÄs liudijimo (jį gavo tik 2004-09-23). Spausdintame tekste buvo nurodyta, kad pirkÄjų ketinimai yra labai rimti, jie sodyboje jau pradÄjo statybÄ , aptvÄrÄ tvorÄ . Su tuo sutiko pardavÄja I. G. ir jos mama V. G., kurios abi pasiraÅ¡Ä po spausdintu sutarties tekstu. Be to, buvo padarytas vÄlesnis įraÅ¡as ranka â kad visa 1000,00 eurų suma sumokÄta, pardavÄja taip pat tai pripažino, atidavÄ pirkÄjams namo dokumentus, kuriuos ieÅ¡kovas F.
W. pateikÄ teismui kaip įrodymÄ , raktus. Å iuos Å¡alių veiksmus teismas vertino kaip įsipareigojimÄ parduoti ir pirkti namÄ . Teismas nurodÄ, kad 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis tarp I. R. ir A. S. dÄl žemÄs sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinÄs ir kiemo statinių, esanÄių (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta, taÄiau tai buvo tik tariamas sandoris ir abi tariamo sandorio Å¡alys tai žinojo. AtsakovÄ I. R. paaiÅ¡kino, kad jai reikÄjo neturÄti namo, kad galÄtų įsigyti butÄ , dÄl to namÄ tik perraÅ¡Ä atsakovei A.
S., pirkimas âpardavimas faktiÅ¡kai nevyko, jokių pinigų iÅ¡ A. S. ji negavo. Jos parodymus patvirtino liudytoja I. S., treÄiasis asmuo T. R., patvirtino, kad faktiÅ¡kai jokio sodybos pirkimo - pardavimo tarp I. R. ir A. S. nebuvo. NamÄ I. R. tik perraÅ¡Ä A. S. vardu, nes jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas trukdÄ gauti paskolÄ butui pirkti. A. S. norÄjo padÄti I. R..  Nors atsakovÄ A. S. teisme tvirtino, kad sodybÄ nusipirko iÅ¡ I. R., jai sumokÄjo 35000,00 Lt, taÄiau teismas jos parodymus vertino kritiÅ¡kai, nurodydamas, kad jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes juo buvo siekiama iÅ¡vengti prisiimto įsipareigojimo sudaryti su ieÅ¡kovais sodybos pirkimo-pardavimo sandorį, bet nesiekiant šį turtÄ realiai parduoti.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovai, siekdami civilinÄs atsakomybÄs taikymo atsakovÄms, turi įrodyti bÅ«tinas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas: neteisÄtus veiksmus,kaltÄ, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų. IeÅ¡kovai nepateikÄ pakankamai duomenų, kad atsakovÄ I. R. bÅ«tų atlikusi neteisÄtus veiksmus, sugadinusi ar pradanginusi jų turtÄ . Ikiteisminis tyrimas dÄl įsilaužimo į ieÅ¡kovų namus ir turto grobstymo neužbaigtas, kalti asmenys nenustatyti. IeÅ¡kovai neįrodÄ atsakovÄs I.
R. neteisÄtų veiksmų, jos kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp jų ir žalos kilimo, todÄl teismas ieÅ¡kinį dÄl materialinÄs žalos atlyginimo netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai AtsakovÄ A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-3-136/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ â panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad 2004-09-06 pirkimo â pardavimo sutartimi E. S. W. ir F.
W. nupirko, o I. R. jiems pardavÄ sodybÄ su joje esanÄiais pastatais. Taip pat panaikinti tÄ sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojanÄia 2008-03-19 pirkimo â pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I. R. ir apeliantÄs A. S. bei iÅ¡ apeliantÄs priteisÄ Å¾yminį mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas. ApeliantÄ praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinÄjimosi ir faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidas (400,00 Lt). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas pažeidÄ tiek procesinÄs, tiek materialinÄs teisÄs normas, neatskleidÄ ginÄo esmÄs, neiÅ¡tyrÄ visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus.
Nurodoma, kad teismas byloje esanÄius įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu. ApeliantÄs nuomone, teismas vertindamas įrodymus padarÄ LR CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimus, kurie laikytini esminiais. PažymÄjo, kad byla iÅ¡nagrinÄta neapklausus ieÅ¡kovÄs E. S. W., KÄdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarÄs G. S., treÄiojo asmens V. G., dviejų liudytojų â T.
Å . ir M. Å .. DÄl Å¡ių pažeidimų teismas neatskleidÄ bylos esmÄs, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių faktinių bylos aplinkybių, neįvykdÄ ankstesnÄs apeliacinio teismo nutarties. ApeliantÄ akcentuoja, kad teismo sprendimu liko neiÅ¡sprÄstas žemÄs sklypo klausimas â teismas nusprendÄ, kad E. S. W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavÄ tik sodybÄ su joje esanÄiais pastatais. Pažymi, kad raÅ¡telyje, vadinamame sutartimi, jokios kalbos apie žemÄs sklypo pirkimÄ nÄra. AtsakovÄ A.
S. teigia, kad teismas nepagrįstai rÄmÄsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste LR CK) 6.309 straipsnio nuostatomis, kadangi tai yra bendra teisÄs norma, o ginÄas vyksta dÄl nekilnojamo daikto pirkimo â pardavimo sutarties, kurios sÄ lygas reguliuoja specialiame skyriuje suformuotos tikslinÄs teisÄs normos (LR CK 6.329-6.401 straipsniai). Teismas netinkamai aiÅ¡kino LR CK 6.193 straipsnio nuostatas, t.y. nesiaiÅ¡kino Å¡alių tikrųjų ketinimų. 2004-09-06 ieÅ¡kovų ir I. R. bei jos motinos pasiraÅ¡ytas dokumentas gali bÅ«ti tik tam tikras ketinimas sodybÄ pirkti ateityje, kai bus sutvarkyti nuosavybÄs, nekilnojamo daikto pardavimui reikalingi dokumentai ir tai bus įregistruota vieÅ¡ajame registre. 2004-09-06 I.
R. turto, kurį ketino parduoti, nuosavybÄs teise neturÄjo ir jo nevaldÄ, be to, nebuvo žemÄs sklypo, kuriame yra sodyba, savininkÄ, todÄl negalÄjo sudaryti sutarties ir dÄl LR CK 6.394 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismas nevertino fakto, kad po raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo yra sudaryta notarine tvarka patvirtinta pirkimo â pardavimo sutartis, nepagrįstai nesivadovavo LR CK 1.71 straipsnio, 1.74 straipsnio, 1.75 straipsnio 2 dalimi, 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Teismas nenagrinÄjo ir nesprendÄ kuri Å¡alis kalta (ar abi kaltos) dÄl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinÄ sutartis.
Pagal LR CK 6.346 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieÅ¡kovai neatliko jokių konkreÄių veiksmų, kad sudarytų sutartį, todÄl atsakovÄ I. R. turÄjo teisÄ atsisakyti vykdyti susitarimÄ . Remiantis LR CK 6.348 straipsniu ir 1.117 straipsnio 6 dalimi, ieÅ¡kovams terminas kreiptis į atsakovÄ I. R. baigÄsi 2006-09-06, vÄliausiai 2007-10-18 (žemÄs sklypo įteisinimo dienÄ ). Teismas netinkamai taikÄ materialines teisÄs normas pripažindamas 2008 m. sandorį negaliojanÄiu dviem pagrindais (LR CK 1.86 ir 1.87 straipsniai).
Pripažinus buvus sandorį apsimestiniu, kartu tas pats sandoris negali bÅ«ti pripažintas tariamu. Be to teismas konstatuodamas, kad 2008-03-19 sandoris yra apsimestinis, nenurodÄ kokiais įrodymais remdamasis padarÄ tokiÄ iÅ¡vadÄ . ApeliantÄs manymu, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio dalykÄ Ä¯rodinÄjo neleistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis, savo reikalavimų juridinio pagrįstumo neįrodÄ, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidÄ civilinio proceso įstatymÄ , netinkamai taikÄ materialines teisÄs normas bei jas aiÅ¡kino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas F. W. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei atlyginti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovai visiÅ¡kai įvykdÄ sandorį, todÄl sutinkamai su LR CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, 6.309 straipsnio 1, 3 dalimis, teismas pagrįstai pripažino 2004-09-06 sandorį galiojanÄiu, nepažeidÄ Ä¯rodymus ir įrodinÄjimÄ reguliuojanÄių civilinio proceso kodekso normų ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino pagrįstai.
ApeliantÄs argumentai dÄl to, kad 2004-09-06 I. R. dar nebuvo sodybos savininkÄ neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, nes palikimÄ I. R. jau buvo priÄmusi. Nors paveldÄjimo teisÄs liudijimas atsakovei I. R. buvo iÅ¡duotas 2004-09-23, taÄiau net ir tarus, kad 2004-09-06 sutartis yra susitarimas dÄl sutarties sudarymo ateityje (preliminarioji sutartis), Å¡i sutartis turi bÅ«ti laikoma pagrindine â pagal jÄ buvo atlikti mokÄjimai, sumokÄta visa sutarties kaina, nekilnojamas turtas buvo perduotas pirkÄjui. Pažymi, kad vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , Å¡io termino nepažeidÄ.
Pirmos instancijos teismas teisingai taikÄ ir aiÅ¡kino LR CK 1.86 â 1.87 straipsnių nuostatas ir pagrįstai 2008-03-19 sandorį pripažino negaliojanÄiu kaip sudarytÄ tik dÄl akių, neturint tikslo sukurti jokių teisinių padarinių. Å ios aplinkybÄs byloje yra visiÅ¡kai įrodytos Å¡alių ir treÄiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais. AtsakovÄ I. R., pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ 2004-09-06 ieÅ¡kovams F. W. ir E. S. W., neturÄjo teisÄs sudaryti 2008-03-19 sandorio, nes nebuvo minÄto turto savininkÄ.
IeÅ¡kovo manymu, pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimÄ , nepadarÄ jokių procesinÄs ar materialinÄs teisÄs normų pažeidimo ir priÄmÄ iÅ¡ esmÄs teisingÄ sprendimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ E. S. W. praÅ¡o apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinÄti. Nurodo, kad atsakovÄ I. R. pati pripažįsta, kad pastatÄ pardavÄ ieÅ¡kovams ir už tai jai buvo sumokÄta. Teigia, kad tik dÄl atsakovÄs I. R. kaltÄs sandoris nebuvo įregistruotas notariÅ¡kai. AtsakovÄs I.
R. ir treÄiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio  2 dalis).
DÄl apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nepaisÄ Å iaulių apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir nurodymų nagrinÄjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai ir į byloje teismų priimtus procesinius sprendimus (nutartis), teisÄjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tina pasisakyti dÄl teismų tarpusavio santykio procesinÄs kompetencijos aspektu. Konstitucinis Teismas interalia pažymÄjo, kad pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais bÅ«tų iÅ¡trintas esminis skirtumas tarp bylų proceso pirmosios instancijos teisme, bylų proceso apeliacinÄs instancijos teisme ir (arba) bylų proceso kasacinÄs instancijos teisme (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnÄs instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnÄs instancijos teismų teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose. TeisÄjų kolegija pažymi, kad teismų procesinis savarankiÅ¡kumas taikomas ta apimtimi kiek aukÅ¡tesnÄs grandies teismai negali duoti konkreÄių, privalomų nurodymų dÄl bylos baigties, taÄiau jis savaime nereiÅ¡kia, kad pirmosios ar apeliacinÄs instancijos teismas, pakartotinai nagrinÄjantis bylÄ , gali nepaisyti aukÅ¡tesnÄs instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkreÄioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikintas žemesnÄs instancijos teismo sprendimas ar nutartis.
 NagrinÄjamoje byloje Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir perdavÄ bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. TeisÄjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendÄ dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. PažymÄjo, kad nagrinÄjamu atveju vienas iÅ¡ sprendžiamų klausimų buvo 2008-03-19 žemÄs sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų pirkimo â pardavimo sutarties panaikinimas.
Pagal apeliacinÄje instancijoje pateiktÄ sutarties kopijÄ , viena iÅ¡ sutarties Å¡alių buvo ir atsakovÄs I. R. sutuoktinis T. R., kurio teisÄms ir pareigoms minÄtos sutarties panaikinimas betarpiÅ¡kai turÄs įtakos. TeisÄjų kolegija taip pat konstatavo, kad pirmos instancijos teismas padarÄ dar vienÄ procesinio įstatymo pažeidimÄ , nes neiÅ¡sprendÄ visų ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti, kad atsakovÄ I. R. pardavÄ ieÅ¡kovams žemÄs sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus, kiemo statinius esanÄius (duomenys neskelbtini).
NurodÄ, kad teismas neiÅ¡sprendÄ klausimo dÄl žemÄs sklypo pardavimo, Å¡ios aplinkybÄs net nesiaiÅ¡kino bylos nagrinÄjimo metu. TeisÄjų kolegija akcentavo, kad priÄmus tokį sprendimÄ , sutartis dÄl pastatų įgijimo net negalÄs bÅ«ti įregistruota Nekilnojamo turto registre. LR CK 6.394 straipsnis numato, kad parduodant pastatus, pirkimo - pardavimo sutartyje turi bÅ«ti aptartos pirkÄjo teisÄs į žemÄs sklypÄ , kuriame yra parduodamas pastatas. Å ios imperatyvios teisÄs normos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojanÄia.
Be to, pagal LR CK 6.396 straipsnį pastato pirkimo - pardavimo sutartyje turi bÅ«ti nurodyti vieÅ¡o registro duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , individualizuojantys daiktÄ , nurodyta daikto buvimo vieta atitinkamame žemÄs sklype. Å ių reikalavimų nesilaikymas daro sutartį negaliojanÄia ir tokia sutartis negalÄs bÅ«ti įregistruota registre. Taip pat kolegija sprendÄ, kad pirmos instancijos teismas neatskleidÄ ir bylos esmÄs â nenustatinÄjo ar 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartis buvo preliminari ar pagrindinÄ, ar jÄ buvo galima patvirtinti, ar tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs I.
R. buvo susitarimas dÄl žemÄs sklypo pirkimo, ar jis buvo suformuotas ir kada suformuotas (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , teisÄjų kolegija mato pagrindÄ sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad, nepaisant apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, Raseinių rajono apylinkÄs teismas priimdamas sprendimÄ neiÅ¡sprendÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl žemÄs sklypo pardavimo. RezoliucinÄje sprendimo dalyje teismas nurodÄ, kad 2004-09-06 sutartimi ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovÄs I.
R. nupirko tik pastatus, taÄiau motyvuojamoje dalyje nepateikÄ nei vieno argumento, kuriuo remiantis buvo iÅ¡sprÄstas (atmestas arba tenkintinas) ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti, kad 2004-09-06 sutartimi iÅ¡ atsakovÄs jie taip pat nupirko ir žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavÄ sodybÄ su joje esanÄiais pastatais. ApeliacinÄs instancijos kolegijos nuomone, sodyba, kaip kad nurodÄ pirmosios instancijos teismas, nÄra nekilnojamojo turto objektas, t.y. nÄra žemÄs sklypas.
Akcentuotina, kad pirmos instancijos teismas pripažinÄs, kad pagal 2004-09-06 pirkimo - pardavimo sutartį ieÅ¡kovai nupirko tik pastatus (gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius (duomenys neskelbtini)), konstatavo, kad 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp I. R. ir A. S., pripažįstama negaliojanti ir dÄl 15/21 žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo.
Tokia sprendimo rezoliucinÄ dalis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas neiÅ¡sprendÄ dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, o dÄl tų reikalavimų, kuriuos iÅ¡sprendÄ, nenurodÄ jokių motyvų. Atsižvelgiant į priimtÄ teismo sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad žemÄs sklypo pagal 2004-09-06 pirkimo â pardavimo sutartį ieÅ¡kovai neįsigijo, todÄl lieka neaiÅ¡ku kokiu pagrindu teismas 2008-03-19 sandorį dalyje dÄl žemÄs sklypo įsigijimo pripažino negaliojanÄia.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posÄdžiuose ( 1 t. b.l. 86-93, 3 t. b.l. 61-67) yra pagrindo sprÄsti, kad teismas nagrinÄdamas bylÄ nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kokia buvo tikroji Å¡alių valia sudarant 2004-09-06 sutartį. Sutartyje nurodoma, kad perkama sodyba, kad yra sutvarkyti ne visi dokumentai, kad Å¡iÄ sodybÄ ieÅ¡kovai tikrai pirks ir kita. ( 1 t. 6 b.l.). Bylos duomenimis sutartį dÄl pardavimo pasiraÅ¡Ä ne tik I. R. bet ir V. G.. I. R. nurodÄ, kad ieÅ¡kovai susitarÄ su jos motina dÄl pardavimo, o ji tam pritarÄ.
CivilinÄje teisÄje galiojantis sutarties laisvÄs principas pirmiausiai reiÅ¡kia laisvÄ sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriÅ¡ko įsipareigojimo (LR CK6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik suderinta Å¡alių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukÅ«rimÄ , pakeitimÄ ar nutraukimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymÄta, kad teismas, pripažindamas pirkimoâpardavimo sandorį galiojanÄiu, turi nustatyti sandorio, t. y.
Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojanÄiu, nes tai iÅ¡ esmÄs reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dÄl kurių Å¡alys apskritai nebuvo susitarusios. Siekiant nustatyti, dÄl kokių teisinių santykių Å¡alys susitarÄ, faktus reikia vertinti kompleksiÅ¡kai, atsižvelgti į jų visumÄ ir tarpusavio sÄ ryšį.
LR CK6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Å¡alių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmÄ jai tokiomis pat aplinkybÄmis suteiktų analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Kaip minÄta, teismas nesiaiÅ¡kino, kokie buvo tikrieji Å¡alių ketinimai, ar Å¡alys susitarÄ pirkti tik pastatus, ar susitarÄ ir dÄl žemÄs sklypo pirkimo, kokių dokumentų sutvarkymÄ turÄjo omenyje, ar dÄl palikimo priÄmimo, ar ir dÄl žemÄs nuosavybÄs. Teismo posÄdžiuose nedalyvavo treÄiuoju asmeniu patraukta V.
G., kuri pasiraÅ¡Ä sutartį, jos pozicija nÄra žinoma dÄl sandorio sudarymo faktinių aplinkybių. Byloje nÄra duomenų, kada atsakovÄ I. R. kreipÄsi į notarÄ . Byloje nÄra pateikta duomenų kada žemÄs sklypas buvo suformuotas bei kada I. R. ir kokiu pagrindu įgijo šį sklypÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro pažymos, registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybÄ, 2005-02-18 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1t. b.l. 10-11). 2008-03-19 žemÄs sklypo su pastatais pirkimo â pardavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemÄs sklypo dalis priklausÄ pardavÄjai I.
R. pagal 2007-10-01 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2 t. b.l. 56). Byloje nÄra duomenų, kokia buvo situacija dÄl žemÄs sklypo 2004-09-06 sudarant sutartį. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrÄ ir nevertino, įrodymų susijusių su žemÄs sklypo suformavimu ir įsigijimu neiÅ¡reikalavo. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariÄ jÄ sutartį jokie piniginiai mokÄjimai ar atsiskaitymai tarp Å¡alių neatliekami, taÄiau Å¡ios iÅ¡vados negalima suabsoliutinti.
Kaip minÄta sutarties laisvÄs principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia Å¡alims susitarti dÄl bet kokių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujanÄių imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. NustaÄius, kad iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia aiÅ¡kiai rodo jų susitarimÄ ateityje sudaryti kitÄ , t. y. pagrindinÄ, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. LR CK1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdÄ sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisÄ pripažinti sandorį galiojanÄiu.
Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯pareigojÄs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisÄ teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ . Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdÄ kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po sutarties sudarymo: derybas dÄl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantÄs argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino faktinių bylos aplinkybių dÄl kokių priežasÄių Å¡alys nesudarÄ notarinÄs sutarties, kuri Å¡alis to vengÄ pardavÄja ar pirkÄjai. Be to, jei Å¡alių ketinimai buvo sudaryti minÄto žemÄs sklypo pirkimo - pardavimo sandorį, tai ar Å¡alys atsižvelgÄ Ä¯ tai kada atsakovei I. R. nebuvo įforminta bei įregistruota žemÄs nuosavybÄ Nekilnojamojo turto registre.
Ar ieÅ¡kovams buvo žinomos Å¡ios aplinkybÄs. Teismas nesiaiÅ¡kino ar Å¡alys buvo numaÄiusios kada ir kokiomis aplinkybÄmis, bei kuriam laikui praÄjus ketina sudaryti notarinÄ sutartį. Atkreiptinas dÄmesys, kad pirmos instancijos teismas pripažindamas negaliojanÄia 2008-03-19 pirkimo â pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp I. R. ir A. S. dÄl žemÄs sklypo ir pastatų pardavimo, neįvertino dar ir tos aplinkybÄs, kad 2008-03-19 pirkimo â pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp trijų Å¡alių - T.
R., I. R. ir A. S.. Remiantis pirmos instancijos teismo sprendimu, 2008-03-19 pirkimo â pardavimo sutartis toje dalyje, kurioje yra sudaryta tarp T. R. ir A. S. liko galioti, todÄl ir Å¡ia prasme laikytina, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys liko iÅ¡ esmÄs neiÅ¡sprÄstas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiÄmÄ veiksmų, kad apeliacinio teismo nutartimi nurodytos esminÄs aplinkybÄs bei visi ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų iÅ¡tirti ir iÅ¡sprÄsti (LR CPK 198 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1, 6 punktai).
Pirmosios instancijos teismas pagal apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinÄs bylos faktinių aplinkybių, priÄmÄ sprendimÄ , kurį pagrindÄ iÅ¡ esmÄs tais paÄiais argumentais, kuriais grindÄ ir ankstesnį, Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikintÄ , sprendimÄ . DÄl 2008-03-19 pirkimo â pardavimo sutarties pripažinimo tariama ir apsimestine. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp I.
R. ir A. S. dÄl žemÄs sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinÄs, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanÄių (duomenys neskelbtini), buvo tik tariamas sandoris ir abi tariamo sandorio Å¡alys tai žinojo.Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarÄ remdamasis liudytojos I. S. ir treÄiojo asmens T. R. parodymais, atsakovÄs I. R. paaiÅ¡kinimais, kad faktiÅ¡kai pirkimas - pardavimas tarp sandorio Å¡alių neįvyko, nes jokių pinigų pardavÄjai negavo, namÄ tik perraÅ¡Ä A.
S., nes atsakovÄs vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas trukdÄ jai gauti paskolÄ butui pirkti. ApeliantÄs A. S. parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, nes jie teismo vertinimu prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. ApeliantÄ nurodÄ, kad pripažinus buvus sandorį apsimestiniu, kartu tas pats sandoris negali bÅ«ti pripažintas tariamu. Teismas konstatuodamas, kad 2008-03-19 sandoris yra apsimestinis, nenurodÄ kokiais įrodymais remdamasis padarÄ tokiÄ iÅ¡vadÄ . ApeliantÄ nurodÄ, kad LR CK 1.86 straipsnyje ( tariamas sandoris) ir 1.87 straipsnyje ( apsimestinis sandoris) numatomi skirtingi sandorio negaliojimo pagrindai.
NurodÄ, kad dÄl sandorio sudarymo teismas įrodymų neanalizavo. ApeliantÄs pozicija, kad ji siekÄ Ä¯gyti nekilnojamÄ jį turtÄ , jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, kad jai buvo žinoma tik tiek, kad sodybÄ ketinta parduoti bet sutartis nesudaryta, kad gyveno nuomininkai, nevertinta ir dÄl jos nepasisakyta iÅ¡ viso. Sutiktina su apeliantÄs argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrÄs ir neįvertinÄs visų įrodymų, negalÄjo pripažinti, kad sandorio Å¡alys, sudarydamos sandorį nesiekÄ sukurti jokių teisinių padarinių ir, kad atsakovÄ A.
S. sudarydama pirkimo - pardavimo sandorį elgÄsi nesÄ Å¾iningai. Bylos duomenimis apeliantÄ norÄjo parduoti 2008-03-19 įsigytÄ nekilnojamÄ turtÄ kitam asmeniui, tai iÅ¡ dalies gali patvirtinti, kad sudarytu sandoriu apeliantÄ siekÄ sukurti teisinius padarinius â valdyti, naudoti ir disponuoti įsigytu turtu. Esant prieÅ¡taringiems liudijimams dÄl piniginių lÄšų sumokÄjimo, teismas turÄjo į tai atsižvelgti ir iÅ¡samiau iÅ¡nagrinÄti Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus.
NagrinÄjamu atveju apeliantÄ teikÄ Ä¯rodymus, kad ji turÄjo pakankamai lÄšų sumokÄti 2008-03-19 pirkimo - pardavimo sutartyje numatytÄ nekilnojamo turto kainÄ , abu pardavÄjai â I. ir T. R. - savo paraÅ¡ais patvirtino, kad 35000,00 Lt sumÄ iÅ¡ apeliantÄs jie gavo. TeisÄjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais, kad teismas nepagrįstai rÄmÄsi I. R. nurodytomis aplinkybÄmis, kad ji siekÄ perleisti, o ne parduoti turtÄ apeliantei, nes atsakovÄ teismui nepateikÄ jokių įrodymų, kad jos vardu įregistruotas nekilnojamas turtas kliudÄ gauti socialinį bÅ«stÄ ar bÅ«sto kreditÄ .
Taip pat teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausÄ notarÄs, patvirtinusios 2008-03-19 sandorį bei galÄjusios nurodyti bylai svarbias aplinkybes dÄl pinigų sumokÄjimo ir kt. Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK178 straipsnis). Darytina iÅ¡vada, kad nesant pakankamai įrodymų, kad apeliantÄ sandorio metu elgÄsi nesÄ Å¾iningai, kad Å¡alys sudarydamos sandorį nesiekÄ sukurti jokių teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisinio pagrindo pripažinti 2008-03-19 sudarytÄ sandorį tariamu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pripažindamas sandorį apsimestiniu, savo iÅ¡vadų nemotyvavo bei nenurodÄ kokį konkretų sandorį apeliantÄ ir I. R. siekį pridengti ir kaip tai buvo padaryta. Teismas nenurodÄ, kokiais įrodymais remiantis padarÄ tokiÄ iÅ¡vadÄ . Bylos duomenimis atsakovÄ I. R. nurodÄ, kad ji pirkimo-pardavimo sandorį sudarÄ, nes jai trukdÄ tai, kad jos vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, ji norÄjo paimti paskolÄ ir įsigyti butÄ . PaminÄtina, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti.
Tokiu atveju dÄl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas â atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , taÄiau nevieÅ¡inamas. Ä®statymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turÄjo galvoje, taikytinos taisyklÄs (LR CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojanÄiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekÄ sandorio Å¡alys.
Taigi apsimestinis sandoris turi bÅ«ti vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. ApsimestinÄs gali bÅ«ti konkreÄios sandorio dalys (sÄ lygos). DÄl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį.
TeisÄs ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui â tikrajai sandorio Å¡aliai. PareigÄ Ä¯rodyti aplinkybÄ, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarÄ kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginÄijantis sandorį kaip apsimestinį. TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantÄs argumentais, kad nei ieÅ¡kovai, nei I. R. nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių, kad sandorį buvo siekiama sudaryti ne su apeliante, o su kitu asmeniu, taip pat nenurodÄ kokį sandorį apeliantÄ ir I.
R. siekÄ pridengti. Sutiktina, kad pirmosios  instancijos teismas Å¡ių aplinkybių taip pat nesiaiÅ¡kino. Ä®rodymų vertinimo taisyklÄs suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu teismo posÄdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas tikÄtinumo taisykle â laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kianÄiu, kad teismas suteikia didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnÄ vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybÄ.
Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybÄs laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.
Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, sprÄsdamas ginÄÄ dÄl 2008-03-19 sandorio pripažinimo negaliojanÄiu (tariamu bei apsimestiniu), nesilaikÄ pirmiau nurodytų LR CPK 177â185 straipsniuose suformuluotų įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir, tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kinÄs byloje reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino materialiosios teisÄs normas dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu bei priÄmÄ nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ .
Taip pat pažymÄtina, kad ieÅ¡kovai reikalaudami pripažinti jų nuosavybe pagal 2008-03-19 pirkimo â pardavimo sutartį apeliantÄs įgytÄ turtÄ , nepateikÄ Ä¯rodymų, o teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių ar apeliantÄ nekilnojamus daiktus įgijo sÄ Å¾iningai ar nesÄ Å¾iningai. Vadovaujantis LR CK4.96 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijÄjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dÄl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
LR CK4.96 straipsnio 2 dalis suformuluota imperatyvia forma, ir tai yra daiktinÄs teisÄs norma, skirta apsaugoti asmens, nežinojusio ir neturÄjusio žinoti, kad perleidÄjas neturÄjo teisÄs daikto perleisti, interesus. Å alys negali susitarti dÄl Å¡ios normos netaikymo, t. y. sÄ Å¾iningas įgijÄjas yra saugomas įstatymo pagrindu. Antra, Å¡i norma yra viena svarbiausių Lietuvos privatinÄs teisÄs normų, garantuojanti ne tik sÄ Å¾iningo įgijÄjo teisių apsaugÄ , bet ir civilinÄs apyvartos stabilumÄ .
Asmenys, sÄ Å¾iningai įsigyjantys daiktÄ , turi bÅ«ti tikri, kad Å¡is daiktas iÅ¡ jų nebus iÅ¡reikalautas; jie gali paleisti tÄ daiktÄ Ä¯ tolesnÄ apyvartÄ , nerizikuodami, kad perleidimo sandoris bus pripažintas negaliojanÄiu. TaÄiau sÄ Å¾iningo įgijÄjo teisių apsauga netaikoma tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavÄs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti valdomas. Tokiu reglamentavimu užtikrinama savininko ir sÄ Å¾iningo įgijÄjo interesų pusiausvyra, nes daikto savininkas, be savo valios praradÄs jo valdymÄ , paprastai neturi galimybÄs pareikÅ¡ti reikalavimÄ daiktÄ pagrobusiam (radusiam) asmeniui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-446/2010).
Be to akcentuotina, kad remiantis LR CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktines teises įgijo keli asmenys, taÄiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravÄs asmuo. LR CK 6.393 straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad prieÅ¡ treÄiuosius asmenis nekilnojamo daikto pirkimo â pardavimo sutartis gali bÅ«ti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymu nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ajame registre.
 NagrinÄjamoje byloje pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino Å¡ių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nesprendÄ kuri Å¡alis elgÄsi nesÄ Å¾iningai, kokios pasekmÄs kyla pripažinus 2008-03-19 sandorį negaliojanÄiu, nekÄlÄ restitucijos klausimo ( LR CK 1.80 straipsnis, 1.86 straipsnis, 1.87 straipsnis, 4.96 straipsnis). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias sandorių pripažinimo negaliojanÄiais taisykles, bei pažeidÄ proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
DÄl absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų AtsakovÄs A. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad yra LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendÄ klausimo dÄl žemÄs sklypo pardavimo. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad pirmos instancijos teismas antrÄ kartÄ priimdamas sprendimÄ nagrinÄjamoje byloje nesiÄmÄ reikiamų veiksmų, kad Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartyje iÅ¡vardytos esminÄs bylos aplinkybÄs bÅ«tų iÅ¡nagrinÄtos bei iÅ¡sprÄstas ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl žemÄs sklypo pardavimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs pažeidÄ civilinio proceso įstatymÄ , dÄl ko teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti (LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas) Lietuvos Respublikos LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra pripažįstamas ir toks atvejis, kai sprendimas yra be motyvų.
Kaip jau aukÅ¡Äiau nurodyta, teismo sprendime nÄra jokių motyvų dÄl žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties tiek pripažinimo galiojanÄia tiek negaliojanÄia. Priimant sprendimÄ Â apsiribota bendromis įstatyminÄmis nuostatomis, iÅ¡vardinti įrodymai (jų nevertinant pareikÅ¡tų reikalavimų atžvilgiu), taÄiau nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos daromos iÅ¡vados, nenurodyti argumentai, kodÄl yra atmetami atsakovių pateikti įrodymai, kodÄl ieÅ¡kovų pateikti įrodymai yra tinkamesni.
Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visa apimtimi, perduodant bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo tam paÄiam teismui (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ naujo nagrinÄdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali bÅ«ti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinÄti bylÄ iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme (LR CPK 328 straipsnis), siekiant neriboti procesinių teisių, tame tarpe teisÄs į apeliacijÄ .
ApeliacinÄs instancijos teisme nÄra numatyta galimybÄ iÅ¡nagrinÄti pirmosios instancijos neiÅ¡nagrinÄtų reikalavimų dalį, nes įstatymų leidÄjas draudžia bloginti apelianto padÄtį. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dÄl apelianto priÄmimu (LR CPK 313 straipsnis). Be to nagrinÄjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra neatskleidÄs bylos esmÄs, tai reikÅ¡tų naujai iÅ¡nagrinÄti visÄ bylÄ iÅ¡ esmÄs, o ne patikrinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacine tvarka (LR CPK 301 straipsnio 1 dalis, LR CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Pagal LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinÄs instancijos teismas panaikina apskųstÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme. Bylos esmÄ suprantama kaip svarbiausios faktinÄs ir teisinÄs bylos aplinkybÄs. Sprendžiant, ar yra LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.
Jeigu dÄl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimÄių ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinÄs instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinÄjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmÄs neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo.Toks pagrindas apeliacinÄs instancijos teismui grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui nustatytas atsižvelgiant į tai, kad LR CPK įtvirtinta ribota apeliacija, apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolÄs forma, skirta patikrinti neįsiteisÄjusio teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengiant LR CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų.
Ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esanÄius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos pakankamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino, ar nepažeidÄ kitų įrodinÄjimo taisyklių ir t. t. Be to, apeliaciniame procese įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinÄs instancijos teismui galimybÄs ribojimas (LR CPK314 straipsnis).
NagrinÄjamoje byloje esminÄmis bylos aplinkybÄmis gali bÅ«ti vertinamos aplinkybÄs, ar 2004-09-06 pirkimo - pardavimo sutartis buvo preliminari ar pagrindinÄ, ar jÄ buvo galima patvirtinti, ar tarp ieÅ¡kovų ir atsakovÄs I. R. ir V. G. buvo susitarimas dÄl žemÄs sklypo pirkimo, ar žemÄs sklypas buvo suformuotas ir kada suformuotas, kada I. R. įgytas nuosavybÄs teise, dÄl kurios Å¡alies kaltÄs galÄjo bÅ«ti nesudaryta pagrindinÄ pirkimo â pardavimo sutartis, kuri bylos Å¡alis elgÄsi nesÄ Å¾iningai, kokios sandorio pripažinimo negaliojanÄiu pasekmes, ar galimas restitucijos taikymas.
Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys įgalina padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas neatskleidÄ bylos esmÄs ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobÅ«dį, negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme. DÄl nurodytų proceso teisÄs normų pažeidimų teisÄjų kolegija sprendžia, kad apeliacinÄs instancijos teismo nutartis negali bÅ«ti palikta galioti, todÄl yra naikintina, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinÄti Raseinių rajono apylinkÄs teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Panaikinus teismo sprendimÄ dÄl absoliuÄių negaliojimo pagrindų, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinÄmis bylos aplinkybÄmis, analizÄ kolegija pripažįsta netikslinga ir dÄl jų nepasisako. Pagal LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , panaikinus sprendimÄ dÄl absoliuÄių jo negaliojimo pagrindų, grÄ Å¾intinas atsakovei A. S. 260,00 Lt žyminis mokestis, sumokÄtas 2013-02-28 dienos nurodymu už apeliacinio skundo pateikimÄ (t. 3, 158 b.l.). Šį mokestį grÄ Å¾ina valstybinÄ mokesÄių inspekcija, atsakovei pateikus Å¡iÄ nutartį.
Kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimas sprÄstinas pirmosios instancijos teisme, priimant sprendimÄ iÅ¡ esmÄs (LR CPK 93 straipsnio 5 dalis) . TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,  327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Gražinti apeliantei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,00 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesÄio.
Kolegijos pirmininkÄ                                                                              Vilija ValantienÄ Â TeisÄjai                                                                                                      Rasa BartaÅ¡ienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Egidijus MockeviÄius     Â