Legislator Case Law & Legislation
bf8d5b4c-7ee9-4a07-87da-6a50ac1fc7e2 AI generated

bf8d5b4c-7ee9-4a07-87da-6a50ac1fc7e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number bf8d5b4c-7ee9-4a07-87da-6a50ac1fc7e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ atsakovo 360 000 Lt nuostolių dėl nuomos mokesčio, priskiriant nuostolius bankroto administravimo iÅ¡laidoms; leisti ieÅ¡kovui atstatyti atsakovo užterÅ¡tos aikÅ¡telės bÅ«klę, iÅ¡valant, sutvarkant ir atlaisvinant jÄ nuo atliekų bei priteisti iÅ¡ atsakovo 300 000 Lt nuostolių dėl aikÅ¡telės sutvarkymo, priskiriant nuostolius bankroto administravimo iÅ¡laidoms. IeÅ¡kovas nurodė, kad, nutraukus Nuomos sutartį, pareikalavo, jog iki 2010 m. rugsėjo 1 d. aikÅ¡telė bÅ«tų visiÅ¡kai sutvarkyta ir grÄ Å¾inta; atsakovas aikÅ¡telės negrÄ Å¾ino. Vėliau ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių su praÅ¡ymais atlaisvinti aikÅ¡telę, kadangi negali joje vykdyti veiklos, o taip pat iÅ¡nuomoti užterÅ¡to ploto kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du kompensuoti patiriamus nuostolius.

Legislator headnote

AI generated

bf8d5b4c-7ee9-4a07-87da-6a50ac1fc7e2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad aikÅ¡telė turi bÅ«ti sutvarkyta. Tačiau, teismo nuomone, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas leisti jam tvarkyti aikÅ¡telę, nepagrindė, kad bÅ«tent jam priklauso pareiga sutvarkyti aikÅ¡telę, atlaisvinant nuo statybinių atliekų ir užterÅ¡tumo to nedarant atsakovui. Minėta, ieÅ¡kovas nėra Å¡ios teritorijos savininkas ir neturi jokių daiktinių teisių į aikÅ¡telės dalį, kuria naudojosi atsakovas. Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo ieÅ¡kovui nesuteikė teisės ar pareigos tvarkyti aikÅ¡telę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

(S) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namai „Lina“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Geležinio vilko projektai“, akcinė bendrovė „SEB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, valstybės įmonė Turto bankas, A.

M. ir T. R. L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2006 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas UAB Prekybos namai „Lina“ ir UAB „VSA Holding“ sudarė nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡sinuomojo 20 000 kv. m. ploto aikÅ¡telę, esančiÄ Lentvario g. 15, Vilnius, už 13 000,00 Lt (be PVM) mėnesinį mokestį. AikÅ¡telėje atsakovas vykdė savo veiklÄ â€“ atliekų tvarkymÄ . 2008 m. sausio 2 d. atsakovas ir UAB „VSA Holding“ pasirašė priedÄ Nr. 4 prie Nuomos sutarties, kuriuo atsakovas papildomai iÅ¡sinuomojo 323,2 kv. m. ploto sandėlio patalpas, esančias Lentvario g. 15, Vilnius.

Pagal Nuomos sutartį ir priedÄ Nr. 4 atsakovas kiekvienÄ mėnesį mokėjo UAB „VSA Holding“ 20 000 Lt (be PVM) dydžio nuomos mokestį. 2009 m. spalio 1 d. susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo (toliau – Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo) UAB „VSA Holding“ perleido ieÅ¡kovui UAB „VSA Vilnius“ reikalavimo teises į visÄ nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. liepos 2 d., buvo iÅ¡kelta atsakovo bankroto byla.

UAB „VSA Holding“ 2010 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu nutraukė Nuomos sutartį nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. 2012 m. kovo 15 d. ieškovas kreipėsi į teismas, prašydamas:

1) priteisti iš atsakovo 360 000 Lt nuostolių dėl nuomos mokesčio, priskiriant nuostolius bankroto administravimo išlaidoms;

2) leisti ieÅ¡kovui atstatyti atsakovo užterÅ¡tos aikÅ¡telės bÅ«klę, iÅ¡valant, sutvarkant ir atlaisvinant jÄ nuo atliekų bei priteisti iÅ¡ atsakovo 300 000 Lt nuostolių dėl aikÅ¡telės sutvarkymo, priskiriant nuostolius bankroto administravimo iÅ¡laidoms. IeÅ¡kovas nurodė, kad, nutraukus Nuomos sutartį, pareikalavo, jog iki 2010 m. rugsėjo 1 d. aikÅ¡telė bÅ«tų visiÅ¡kai sutvarkyta ir grÄ Å¾inta; atsakovas aikÅ¡telės negrÄ Å¾ino. Vėliau ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių su praÅ¡ymais atlaisvinti aikÅ¡telę, kadangi negali joje vykdyti veiklos, o taip pat iÅ¡nuomoti užterÅ¡to ploto kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du kompensuoti patiriamus nuostolius.

Nuo nutarties atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos susidarė 360 000 Lt nuostolių dėl nuomos, kadangi faktiÅ¡kai atsakovas naudotos aikÅ¡telės neatlaisvino ir nesutvarkė; reikalavimas dėl Å¡ių nuostolių grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 2 dalimi. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas veiklÄ aikÅ¡telėje, užteršė teritorijÄ atliekomis. Pagal atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planÄ , kuris yra TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo priedas, atsakovas turėjo paÅ¡alinti aikÅ¡telėje esančias atliekas ir jas sutvarkyti plane nurodytu bÅ«du; plane nurodytų reikalavimų atsakovo neįvykdė.

Siekiant sutvarkyti daugiau nei 674 tÅ«kst. tonų atliekų, bÅ«tų reikalinga apie 491 tÅ«kst. Lt iÅ¡laidų, kurių Å¡iÄ dienÄ atsakovas neturi. IeÅ¡kovas, atlikęs preliminarius skaičiavimus, nustatė, jog norint iÅ¡valyti tik teritorijoje esančias statybines atliekas, tai kainuotų apie 737 tÅ«kst. Lt. Kadangi atliekų sutvarkymo iÅ¡laidos yra itin didelės, jos negali tekti ieÅ¡kovui, kaip vieninteliam jas patiriančiam subjektui, todėl ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 300 000 Lt dėl užterÅ¡tos teritorijos sutvarkymo.

Visiškai tikslios išlaidų sumos ieškovas neturi galimybės įvertinti, kadangi negalima nustatyti tikslaus atliekų kiekio, struktūros, nuspėti, kiek tiksliai užtruks sutvarkymo darbai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš esmės sprendė, kad ieškovas neįrodė turįs reikalavimo teisę. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia Susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo.

Juo buvo susitarta, kad UAB „VSA Holding“ perleidžia, o ieÅ¡kovas perima reikalavimo teises į visÄ pagal Nuomos sutartį gautinÄ nuomos mokestį, taip pat papildomas teises, kylančias iÅ¡ piniginių prievolių (įskaitant ir teises į netesybas ir palÅ«kanas). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas perėmė tik reikalavimo teises, susijusias su piniginiais reikalavimais, kurie kyla iÅ¡ Nuomos sutarties. Teismas pažymėjo, kad UAB „VSA Holding“ Nuomos sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d., t. y. ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti esÄ patiriamus nuostolius dėl atsakovo naudojimosi aikÅ¡tele po Nuomos sutarties nutraukimo.

Dėl to reikalaujami priteisti nuostoliai neįeina į Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo turinį. Teismo nuomone, ieškovas prašo priteisti nuostolius, kurie kildinami ne iš sutarčių, o iš įstatymo – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 2 dalies. Tokios rūšies nuostoliai gali atsirasti ne kam kitam, o teisėtam nuomotojui. Ieškovas neįrodė, kad jis yra teisėtas nuomotojas, ar aikštelė jam priklauso kokiu nors daiktinių teisių pagrindu.

PrieÅ¡ingai, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad aikÅ¡telė yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei; Å¡is žemės sklypas nuo 2006 m. spalio 20 d. yra iÅ¡nuomotas UAB „VSA Holding“. Duomenų, kad sklypas ar jo dalis su aikÅ¡tele buvo valstybės nuomojamas ieÅ¡kovui, ar valstybės sutikimu UAB „VSA Holding“ subnuomojamas kitiems asmenims, įskaitant ieÅ¡kovÄ , vieÅ¡uose registruose nėra. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovui neįrodžius, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, taip pat nepagrindus, jog jo teisės ar teisėti interesai pažeidžiami, reikalavimas dėl 360 000 Lt nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas nustatė, kad atsakovas aikÅ¡telėje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo kaupė ir perdirbinėjo statybines atliekas, dėl to sukaupta atliekų, kurios atsakovui nutraukus veiklÄ liko nesutvarkytos.

Tarp šalių nėra ginčo, kad aikštelė turi būti sutvarkyta. Tačiau, teismo nuomone, ieškovas, prašydamas leisti jam tvarkyti aikštelę, nepagrindė, kad būtent jam priklauso pareiga sutvarkyti aikštelę, atlaisvinant nuo statybinių atliekų ir užterštumo to nedarant atsakovui. Minėta, ieškovas nėra šios teritorijos savininkas ir neturi jokių daiktinių teisių į aikštelės dalį, kuria naudojosi atsakovas. Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovui nesuteikė teisės ar pareigos tvarkyti aikštelę.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Å¡alys pripažįsta, kad aikÅ¡telėje yra statybinės atliekos, kurios skirtos perdirbimui, o dėl Å¡io perdirbimo gaunamos kitos statybinės medžiagos (pvz., skalda), kurios gali bÅ«ti naudojamos statybose, t. y. Å¡ios atliekos gali bÅ«ti paverstos preke. Atliekos nuosavybės teise priklauso atsakovui. IeÅ¡kovas nekelia reikalavimo, kad jis sutvarkys teritorijÄ už gautas pajamas iÅ¡ parduotų perdirbtų statybinių medžiagų, tačiau reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti už teritorijos sutvarkymÄ 300 000 Lt, priskiriant Å¡iuos nuostolius bankroto administravimo iÅ¡laidoms.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo reikalaujama suma nepagrįsta jokiais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, grindžiama tik subjektyviu ieÅ¡kovo įsitikinimu apie tikėtinÄ tariamai patirtinų nuostolių dydį. Byloje esanti informacija apie esamų atliekų kiekį ir kaÅ¡tus teritorijai sutvarkyti negali bÅ«ti laikoma leistinu ir tinkamu įrodymu, patvirtinančiu praÅ¡omus priteisti nuostolius. Visų pirma neaiÅ¡ku, kas surašė tokiÄ informacijÄ , ji nėra pasiraÅ¡yta. Antra, nenurodyta, kuo paremti atlikti skaičiavimai ir tokių paskaičiavimų metodika, o teritorijos iÅ¡valymo kaÅ¡tai visai nedetalizuoti ir neskaičiuoti.

Teismo nuomone, nėra pakankamas įrodymas ir atsakovo bankroto administratoriaus parengta tikslingumo analizė, nes jos išvados padarytos tik iš vieno sutvarkymo paslaugas siūliusio asmens kainų; realių išlaidų ši analizė neįrodo.Teismas pažymėjo, kad ieškovas nuostolius, patirtinus dėl aikštelės sutvarkymo, siekia priskirti bankroto administravimo išlaidoms, t. y. perkelti atsakovo kreditoriams. Tokie nuostoliai atsirado kaip pasekmė atsakovo netinkamai įvykdytos Nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo, o po bankroto bylos iškėlimo atsakovas jokių statybinių atliekų nevežė ir aikštelėje nekaupė, ieškovas to neteigia, o Nuomos sutartis nutraukta iš karto po bankroto bylos iškėlimo.

Net jeigu bÅ«tų patenkintas reikalavimas dėl leidimo sutvarkyti teritorijÄ , ieÅ¡kovo patiriamų nuostolių naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama atsakovo kreditoriams, kurių interesai bus pažeisti pripažinus ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti nuostolius bankroto administravimo iÅ¡laidomis, nes jie negali bÅ«ti atsakingi už atsakovo veiklos rezultatus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas UAB „VSA Vilnius“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių už naudojimÄ si aikÅ¡tele po Nuomos sutarties nutraukimo. Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad apeliantas perėmė tik reikalavimo teises, susijusias su piniginiais reikalavimais, kylančiais iÅ¡ Nuomos sutarties, o patiriami nuostoliai dėl atsakovo naudojimosi aikÅ¡tele po Å¡ios sutarties nutraukimo nebuvo perleisti, prieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktams. Teismas visiÅ¡kai nevertino 2012 m. birželio 25 d. tarp apelianto ir UAB „VSA Holding“ sudaryto priedo prie Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kurį apeliantas perėmė reikalavimo teises į atsakovÄ dėl visų nuostolių, kurie atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų naudojantis aikÅ¡tele, įskaitant nuostolius dėl aikÅ¡telės sutvarkymo bei neteisėto naudojimo po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Reikalavimo teisių į visus nuostolius perleidimas buvo aptartas ir Susitarime dėl reikalavimo teisių perleidimo, numatant, kad, jeigu pasibaigus nuomos laikotarpiui pagal sutartį bus nustatyta žala, UAB „VSA Holding“ perleis apeliantui visas reikalavimo teises dėl nuostolių atlyginimo (10 p.). Teismas, neatsižvelgdamas į nurodytÄ , pažeidė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimÄ .

IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, atsiradusi civilinė atsakomybė negali bÅ«ti perleista remiantis sutartimi kitam teisių įgijėjui, tačiau toks aiÅ¡kinimas neatitinka civilinės atsakomybės instituto tikslų. Civilinė atsakomybė yra savarankiÅ¡ka prievolė, todėl ji iÅ¡lieka nepaisant sutarties nutraukimo ar pasibaigimo; reikalavimo teisę į nuostolius galima perleisti savarankiÅ¡ka perleidimo sutartimi. BÅ«tent iÅ¡ Å¡io perleidimo apeliantas kildina savo materialines teises.

Tuo pačiu, priešingai nei sprendė teismas, apeliantas neturėjo teikti įrodymų dėl jo daiktinių teisių į aikštelę egzistavimo.

2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl leidimo sutvarkyti teritorijÄ ir dėl sutvarkymo patirtų nuostolių atlyginimo. Sprendime konstatuota, kad: atsakovas aikÅ¡telėje vykdė atliekų tvarkymo veiklÄ ; nutraukus Å¡iÄ veiklÄ , sukauptos atliekos liko nesutvarkytos; aikÅ¡telė turi bÅ«ti sutvarkyta. Pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį nuomojamojo daikto negrÄ Å¾inimas laiku užtraukia civilinę atsakomybę. Nors teismas konstatavo, kad atsakovas iki Å¡iol neatlaisvino aikÅ¡telės, civilinės atsakomybės klausimo tinkamai nesprendė.

Sprendime padaryta išvada, kad apeliantas nepagrindė žalos dydžio, neatitinka surinktų įrodymų. Su skundu pateikiamas UAB „Vaidva“ komercinis pasiūlymas tik papildomai pagrindžia byloje esančius duomenis. Be to, teismas žalos dydį galėjo nustatyti pats (CK 6.249 str. 1 d.).3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomi atlyginti nuostoliai negali būti priskiriami administravimo išlaidoms. Tokia pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (byla Nr. 3K-3-301/2009).

Teismo aiškinimas, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas jokių statybinių atliekų nevežė ir aikštelėje nekaupė, o atliekos susikaupė iki bankroto bylos iškėlimo, yra priešingas nustatytam priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo neteisėti veiksmai – nuomojamos aikštelės nesutvarkymas, neatlaisvinimas nuo atliekų. Neteisėti veiksmai sukėlė nuostolius – aikštelės būklė iš esmės pabloginta, ji užteršta. Pats atsakovo iki bankroto bylos iškėlimo vykdytas verslas ar veikla apeliantui nuostolių nesukėlė.

Pareiga atlaisvinti aikštelę atsirado po to, kai buvo nutraukta Nuomos sutartis (po bankroto bylos iškėlimo). Be to, teismas neteisingai nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas veiklos netęsė. Atsakovas 2010 m. balandžio 7 d. raštu informavo, kad veikla tęsiama ir nėra jokio pagrindo nutraukti Nuomos sutartį. Veiklos vykdymas pasireiškė ir tuo, kad atliekos ir toliau buvo sandėliuojamos teritorijoje. Priešingai nei sprendė teismas, apeliantas nekelia atsakovo kreditorių atsakomybės klausimo dėl atsakovo veiklos rezultatų.

Tačiau byloje dalyvaujantys kreditorių komiteto nariai yra atsakingi dėl sprendimų ir veiksmų, bÅ«tinų priimti bankroto procese (Ä®BÄ® 25 str. 2 d., 32 str. 4 d.). Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nepagrindė, jog bÅ«tent jam priklauso pareiga sutvarkyti aikÅ¡telę. Tokios pareigos apeliantas neturi ir negali turėti, prieÅ¡ingu atveju jam nebÅ«tų reikėję praÅ¡yti teismo tokiÄ teisę suteikti. Pareiga sutvarkyti aikÅ¡telę tenka atsakovui. Apeliantas, taip pat esantis atsakovo kreditoriumi, prašė jam sutvarkymo teisę suteikti kaip vienintelę iÅ¡eitį esamoje situacijoje, nesprendžiamoje nuo 2010 m.

Be to, apeliantas toje pačioje aikÅ¡telėje vykdo atliekų tvarkymo veiklÄ , kuri yra susijusi su reikalinga veiklai teritorijos užterÅ¡tumui paÅ¡alinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditoriai neteisėtai neveikia dėl atliekų sutvarkymo, ir bÅ«tent tai sÄ lygojo nuostolių pagal apelianto reikalavimÄ atsiradimÄ . Atsakovas BUAB Prekybos namai „Lina“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ .Atsakovo teigimu, apelianto akcentuojamas 2012 m. birželio 25 d. priedas prie Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo, viena vertus, nepatvirtina apelianto teisių galiojimo ieÅ¡kinio pateikimo metu, nes ieÅ¡kinys pateiktas iki Å¡io priedo sudarymo, kita vertus, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas nagrinėjant reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo, nes nei jis, nei pats Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo nėra registruoti vieÅ¡ame registre, todėl negali bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, be to, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas nebeturi jokios pareigos mokėti nuomos mokesčio.

Atsakovo nuomone, apeliantas nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimus leisti sutvarkyti aikštelę ir priteisti dėl sutvarkymo patirtus nuostolius, nes aikštelės savininkas yra valstybė, o teisėtas valdytojas – UAB „VSA Holding“; apeliantas yra tik vienas iš daugelio teritorijos nuomininkų. Nei Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, nei 2012 m. birželio 25 d. jo priedas nesuteikia apeliantui teisių reikšti negatorinių reikalavimų, nes juos gali pareikšti tik daikto savininkas.

Kita vertus, apelianto reikalavimas leisti sutvarkyti aikÅ¡telę neatitinka ieÅ¡kinio dalykui keliamų reikalavimų, yra teisiÅ¡kai neapibrėžtas, nekonkretus. Be to, byloje nėra jokių racionalių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto bÅ«simų nuostolių dydį. Su skundu pateikiamas UAB „Vaidva“ komercinis pasiÅ«lymas neturėtų bÅ«ti priimtas, nes galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau. Atsakovas taip pat pažymi, kad apeliantas, reikÅ¡damas nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, pats apsunkina bankroto procesÄ bei užkerta keliÄ dėl aikÅ¡telėje esančių statybinių atliekų realizavimo operatyviai spręsti bankroto byloje.

Trečiasis asmuo UAB „Geležinio vilko projektas“ praÅ¡o spręsti apeliacinį skundÄ teismo nuožiÅ«ra.Trečiasis asmuo pažymi, kad civilinė atsakomybės atsakovo kreditorių komiteto nariams ir trečiajam asmeniui negali kilti. Jeigu teismas laikytų, kad atsakovas yra atsakingas už praÅ¡omus atlyginti apelianto nuostolius, turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl atsakovo bankroto administratoriaus atsakomybės už įstatymo jam nustatytų funkcijų vykdymÄ , nes Ä®BÄ® pareigÄ sutvarkyti atliekas tiesiogiai numato administratoriui (Ä®BÄ® 31 str. 1 d. 5 p.).

Trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Trečiasis asmuo akcentuoja, kad apeliantas nutyli, jog tvarkydamas aikÅ¡telę jis gaus pajamų iÅ¡ joje esančių statybinių atliekų perdirbimo, ir nesÄ Å¾iningai neketina jų įskaičiuoti į praÅ¡omų priteisti nuostolių sumÄ . Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ .Trečiasis asmuo pažymi, kad apeliantas, kaip atsakovo kreditorius, turėjo ir tebeturi visas Ä®BÄ® suteiktas teises inicijuoti kreditorių susirinkimÄ , kuriame bÅ«tų sprendžiamas statybinių atliekų sutvarkymo ar realizavimo klausimas.

Trečiojo asmens nuomone, kadangi apelianto reikalavimai dėl nuostolių priteisimo kyla iÅ¡ Nuomos sutarties, sudarytos iki bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, Å¡ios negali bÅ«ti priskirtos prie administravimo iÅ¡laidų. Trečiasis asmuo T. R. L. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ .Trečiojo asmens teigimu, santykiai dėl statybinių atliekų sutvarkymo gali kilti tik tarp atsakovo ir UAB „VSA Holding“, su kuriuo buvo sudaryta Nuomos sutartis. UAB „VSA Holding“, sudarydamas SusitarimÄ dėl reikalavimo teisių perleidimo, siekė bet kokiomis priemonėmis gelbėti apeliantÄ (dukterinę įmonę), kad Å¡is iÅ¡vengtų mokėjimų atsakovui pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimÄ motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės. Visi kiti argumentai svarbÅ«s tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę.Savo reikalavimo teises ieÅ¡kovas grindžia Susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo (b. l. 27).

Juo buvo susitarta, kad UAB „VSA Holding“ perleidžia, o ieÅ¡kovas perima reikalavimo teises į visÄ pagal Nuomos sutartį gautinÄ nuomos mokestį, taip pat papildomas teises, kylančias iÅ¡ piniginių prievolių (įskaitant ir teises į netesybas ir palÅ«kanas). Toks susitarimo turinys rodo, kad ieÅ¡kovas turi iÅ¡ Nuomos sutarties kylančias reikalavimo teises į:

1) gautinÄ nuomos mokestį;

2) papildomas teises, kylančias iÅ¡ piniginių prievolių (įskaitant ir teises į netesybas ir palÅ«kanas). Susitarimas neapima teisinių santykių, kylančių ne iÅ¡ Nuomos sutarties.IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 360 000 Lt nuostolių už naudojimÄ si aikÅ¡tele, kurie atsirado laikotarpiu nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos – 2010 m. liepos 2 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos, taip pat 300 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo dėl užterÅ¡tos teritorijos.UAB „VSA Holding“ nuomos sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d.

IÅ¡ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo turinio (1 t., b. l. 4), ieÅ¡kovas praÅ¡o „priteisti nuostolius, atsiradusius dėl nuomojamos aikÅ¡telės ... neperdavimo nutraukus Sutartį“. Tai rodo, kad praÅ¡omi priteisti nuostoliai kildinami ne kaip nuomos mokestis iÅ¡ Nuomos sutarties, o iÅ¡ neteisėto aikÅ¡telės naudojimo pasibaigus nuomos teisiniams santykiams.Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismui pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

IeÅ¡kinyje, be to, nurodoma aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas).Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.IeÅ¡kovas 2012 m. kovo 15 d. pateikdamas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodė jam priklausančias teises kylančias iÅ¡ 2009 m. spalio 1 d. sudaryto susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo.

CPK nustatyta tvarka ieÅ¡kinys nebuvo pakeistas ar patikslintas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ginÄÄ vertindamas ieÅ¡kovo teises kylančias iÅ¡ pateikto 2009 m. spalio 1 d. susitarimo dėl teisių perleidimo. Teismas neturėjo vertinti 2012 m. birželio 25 d. tarp apelianto ir UAB „VSA Holding“ sudaryto priedo prie Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo nes Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas.Kitas ieÅ¡kovo reikalavimas – leisti sutvarkyti aikÅ¡telę ir atlyginti 300 000 Lt dydžio nuostolius dėl užterÅ¡tos teritorijos.

Å is reikalavimas taip pat kildinamas ne kaip materialinis reikalavimas iÅ¡ Sutarties, o iÅ¡ deliktinės atsakomybės. Leidimas sutvarkyti teritorijÄ yra neturtinis reikalavimas. Dėl aikÅ¡telės sutvarkymo patirtų nuostolių atlyginimas yra iÅ¡vestinis reikalavimas, kuris galėtų bÅ«ti tenkinamas tik patenkinus reikalavimÄ leisti sutvarkyti aikÅ¡telę. Kaip minėta, pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas savo teises kildina iÅ¡ 2009 m. spalio 1 d. reikalavimų perleidimo sutarties. Neturtinio pobÅ«džio reikalavimas leisti sutvarkyti teritorijÄ nepatenka į minėta reikalavimų perleidimo sutartimi apibrėžtų reikalavimų visumÄ .Tai, kad 2009 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perleisti reikalavimai pareikÅ¡ti nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės pripažino ir pats apeliantas 2012 m. birželio 15 d. sudarydamas naujÄ reikalavimų perleidimo sutartį.

Tačiau Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys nustatyta tvarka nebuvo pareikÅ¡tas, todėl teismas ir neturėjo pagrindo nagrinėti reikalavimų kylančių iÅ¡ 2012 m. birželio 15 d. sudarytos sutarties.Nustačius, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Atmestus apeliacinį skundÄ , apeliantui bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 str., 302 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanutė GasiÅ«nienė Konstantinas Gurinas Vigintas ViÅ¡inskis