2024-06-06 Nr. CB-3721-2-08-3-04814-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-2138

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04814-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 27 d. paduotu atsakovų G. A. ir D. A. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovų G. A. ir D. A. kasacinis skundas paduotas dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą G. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti jo išardytą ieškovei J. Z. priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą ant sklypų (duomenys neskelbtini) bendros ribos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą.

Atsakovui G. A. per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą neįvykdžius įpareigojimo atstatyti jo išardytą ieškovei J. Z. priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą ant sklypų (duomenys neskelbtini) bendros ribos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, pripažinti ieškovei J. Z. teisę šiuos veiksmus atlikti pačiai, išieškant iš atsakovo G. A. 255 Eur tvoros atstatymo darbų išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. A. 937 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. Z. naudai.

Priteisti iš atsakovės D. A. 727 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. Z. naudai.

Priteisti iš atsakovų G. A. ir D. A. į valstybės pajamas po 16,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Priteisti iš atsakovo G. A. 296,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. Z. naudai.

Priteisti iš atsakovės D. A. 386,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. Z. naudai.“

Atsakovai G. A. ir D. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovė jokio ieškinio materialinio reikalavimo atsakovei D. A. nepareiškė. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ieškovė šios aplinkybės net neįrodinėjo), jai neteko pareiga atstatyti tvorą. Ta aplinkybė, kad D. A. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė, jokiu būdu nereiškia, kad ji kaip nors pažeidė ieškovės teises ir turi atsakyti pagal ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, 29-32 punktai). Todėl teismai turėjo atmesti ieškinį D. A. atžvilgiu ir jai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pagal pareikštą ieškovės ieškinį tvora turi būti statoma ant žemės sklypo ribos, tai reiškia, kad pusė tvoros konstrukcijų patenka į ieškovės žemės sklypą, kita pusė – į atsakovės D. A. žemės sklypą. D. A. šioje byloje aiškiai išreiškė poziciją, kad ji nesutinka, jog tvora būtų statoma ant žemės sklypo ribos, kai dalis konstrukcijų pateks į jos žemės sklypą. Teismas, patenkindamas ieškinį, pažeidė D. A., kaip žemės savininkės, teisę, kad ant jos žemės sklypo nebūtų statomi jokie statiniai. Tvoros elementas – stulpelis – yra 10 cm skersmens. Tvora, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas sprendime, statoma ant žemės sklypų ribos, tai reiškia, kad 5 cm tvoros elemento patenka į atsakovės žemės sklypą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tvora turi būti statoma ant žemės sklypo ribos, o ne, pavyzdžiui, ieškovės žemės sklype taip, kad jos konstrukcijos nepatektų į D. A. žemės sklypo ribas. Tvoros statymas ant žemės sklypo ribos pažeidžia bei nepagrįstai apriboja žemės savininkės D. A. nuosavybės teises į žemės sklypą.

3. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, kuriais jie patvirtino, jog tvora nestabili, pasvirusi. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu atsakovas G. A. įpareigotas atstatyti tvorą, nors tvora nebuvo pavirtusi, nebuvo tvoros betoninių įtvirtinimų, todėl tvoros pastatymas naudojant betoną, naujai atliekant įtvirtinimus žemėje, reikš ne šalių atstatymą į buvusią iki teisės pažeidimo padėti, o ieškovės praturtėjimą.

4. Teismai nepagrįstai nustatė, kad ginčo tvora priklauso ieškovei. VĮ Registrų centro užfiksuotuose duomenyse nurodyta, kad atsakovei D. A. priklauso ginčo tvora. Atsakovės D. A. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 7483 ginčo tvora pažymėta kaip priklausanti namų valdai (duomenys neskelbtini). Kadastriniai duomenys, kad ginčo tvora priklauso atsakovei, nenuginčyti.

5. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2022 m. spalio 7 d. aktas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurių matyti, kad tvora yra atsakovės žemės sklype, t. y. „išlikusios buvusios tvoros kiaurymės yra atsakovės žemės sklype, nutolusios nuo virvę žyminčios sklypo ribos apie 10 cm“.

6. Ieškovė pateikė advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme dokumentus: 200 Eur ir 500 Eur, o 100 Eur išlaidų dokumento teismas nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinis skundas tenkintinas 85 proc. ir ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 773 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tačiau teismas 85 proc. išlaidų už apeliacinio skundo parengimą skaičiavo ne nuo 809 Eur, o nuo 909 Eur. Teismas nesuteikė galimybės atsakovams pateikti atsiliepimo ir įrodyti, kad 85 Eur suma negalėjo būti priteisiama.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. A. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 25 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 88.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė