2022-06-29 Nr. AB-17620-3-66-3-00057-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R-1-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00057-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1; 2.3; 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. V. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. Sp-157 „Dėl „Drąsos kelias“ politinės partijos keliamos kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo narius N. V. neregistravimo“.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamu aktu Komisija nusprendė neregistruoti jos kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narius (nes ji apkaltos tvarka buvo pašalinta iš Seimo narės pareigų). Toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), įstatymų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijos. Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 2 straipsnis nedraudžia asmeniui, praėjus 6 metams po apkaltos, būti kandidatu į Seimo narius.

3. Seimo rinkimų įstatymo 56 straipsnyje išdėstytas baigtinis sąrašas sąlygų, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu. Komisijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. SP-22 patvirtintoje Kandidato į Seimo narius anketoje yra pateikti klausimai, kad galima būtų patikrinti kandidatu siekiančio tapti asmens atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams ir šioje anketoje nėra jokių klausimų apie apkaltą, nes toks reikalavimas neatitiktų Konstitucijos 56 straipsnio ir Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų.

4. EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ir jos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio nuostatas nurodė, kad turi būti užtikrinta, kad apkaltos tvarka iš Prezidento pareigų pašalintam asmeniui taikomas apribojimas pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise yra neproporcingas, be kita ko, dėl savo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

5. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 22 d. pakeitė Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime pripažino šią įstatymo nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau, pasak pareiškėjos, Konstitucinis Teismas negali priimti EŽTT jurisprudencijai prieštaraujančių nutarimų, todėl šiuo metu Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis dėl ketverių metų termino po apkaltos vėl būti renkamam Seimo nariu tebegalioja. Nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas neturi būti keičiami, nes juose nėra normų, draudžiančių po apkaltos dalyvauti Seimo rinkimuose.

6. Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas (kuriame nurodyta, kad įgyvendinant EŽTT sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą reikia pakeisti Konstituciją) pateikia išaiškinimus, kurie yra panašūs į Rusijos Federacijos teismų poziciją, ir prieštarauja EŽTT jurisprudencijai. Pareiškėjos teigimu, ji turi teisę būti registruota kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius. Tik rinkėjai turi teisę spręsti dėl rinkėjų atstovo – Seimo nario išrinkimo ir Komisija privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir EŽTT sprendimo, kad asmuo, kuriam buvo taikyta apkalta, vėl turi teisę dalyvauti rinkimuose.

II. 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausiojo rinkimų komisija prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Seimo rinkimų įstatymo nuostata dėl ketverių metų termino po apkaltos vėl būti renkamam Seimo nariu tebegalioja ir teisės aktuose nėra normų, draudžiančių po apkaltos dalyvauti Seimo rinkimuose. Toks aiškinimas neatitinka įstatymų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime pripažino, kad Konstitucijai prieštaravo Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata „jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai“ prieštarauja Konstitucijai, bet įstatymo nuostata, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą“ nėra ir nebuvo nei pakeista, nei panaikinta, todėl iki šiol yra galiojanti. Ši įstatymo nuostata imperatyviai draudžia kandidatuoti į Seimo narius asmenims, apkaltos tvarka pašalintiems iš Seimo nario pareigų.

9. Pareiškėja teigia, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas prieštarauja EŽTT jurisprudencijai ir Komisija juo negali vadovautis, tačiau šiame nutarime atskleistas kitoks aiškinimas dėl tarptautinės ir nacionalinės teisės santykio. Jų nesuderinamumas šiuo atveju privalo būti išspręstas priimant Konstitucijos pataisą. Atsakovo teigimu, priimdamas skundžiamą sprendimą jis tinkamai vadovavosi teisės aktais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 10. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės būti renkama į Seimo nares, kurios neleista įgyvendinti skundžiamu Komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. Sp-157 Komisija. Šiuo sprendimu Komisija atsisakė registruoti „Drąsos kelias“ politinės partijos keliamą kandidatę į Seimo narius N. V. vienmandatėje Garliavos rinkimų apygardoje Nr. 66 ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Komisijos sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėja 2014 m. birželio 19 d. buvo apkaltos tvarka pašalinta iš Seimo narės pareigų.

11. Byloje nustatyta, kad:

11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. birželio 3 d. išvadoje Nr. KT20-I1/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės N. V., kuriai pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Seimo narė N. V., be pateisinamos priežasties nedalyvavusi 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

11.2. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 3 d. išvadą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 242 straipsniu, Seimo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. XII-962 „Dėl N. V. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ 1 straipsniu panaikino N. V. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą.

Šiuo metu galiojanti teisė

12. Šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai pritaikyto rinkimų teisės suvaržymo pagrindas yra numatytas Konstitucijos 74 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. balandžio 21 d. priėmė Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1029, kuriuo patvirtintos naujos Konstitucijos 74 straipsnio redakcijos 2 dalyje numatyta, kad „Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų“.

13. Pagal Konstitucijos 59 straipsnį išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Vadinasi, Seimo nario pareigų ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Pareiškėjos Seimo narės mandatas buvo panaikintas Seimo 2014 m. birželio 19 d. nutarimu, nuo jo priėmimo dar nėra praėję dešimt metų, todėl, vadovaujantis Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja ir šiuo metu negali užimti Seimo narės pareigų.

14. Pažymėtina, kad, priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, yra galiojanti ir nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu. Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (2012 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1939 redakcija) taip pat yra nustatyta, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai“. Šios teisės normos dalis, numatanti, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, šiuo metu yra galiojanti ir gali būti taikoma. Vadovautis šia Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata Komisiją įpareigoja, be kita ko, Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad, tikrindama kandidato į Seimo narius užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.

15. Šiame nutarime buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai kitos Seimo rinkimų 2 straipsnio 5 dalies nuostatos: Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 42-2042) nuostata „jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 74 straipsniui, 82 straipsnio 1 daliai, 104 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, 112 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (2012 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 42-2042) tiek, kiek joje nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą už tokio nusikaltimo, kuriuo nėra šiurkščiai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 2 daliai, 74 straipsniui, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principu.

16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. Sp-157, kurio priėmimo metu nebuvo priimtas ir įsigaliojęs Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1029. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020). Kadangi nagrinėjant administracinius ginčus yra taikomos materialinės teisės normos, kurios galiojo ginčo teisinių santykių metu, šioje byloje vertintina Komisijos sprendimo atitiktis jo priėmimo metu galiojusiai teisei.

Ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi teisė

17. Šioje byloje skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo metu nagrinėjamam ginčui buvo aktualus Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo išaiškinimas, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Taip pat ginčijamo akto priėmimo metu galiojo ir Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą

18. Šis iš Konstitucijos kylantis draudimas apkaltos tvarka iš Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimą buvo neterminuotas: pasak Konstitucinio Teismo, Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš Respublikos Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).

19. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos teisėje nebuvo įtvirtintas šio apribojimo terminas, EŽTT Didžioji kolegija 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04), kuriame dėl draudimo užimti pirmiau minėtas pareigas pasisakė, jog, „atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, ypač į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, Teismas nustato, kad šis apribojimas yra neproporcingas, ir daro išvadą, jog buvo pažeistas 1 Protokolo 3 straipsnis”.

20. Įvertinęs šią Lietuvos konstitucinės teisės ir viršnacionalinės teisės konkurenciją Konstitucinis Teismas pasisakė, kad vidaus teisėje įgyvendinant tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus būtina atsižvelgti į Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Konstitucijos viršenybės principą. Kaip pabrėžė Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nes Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“ Iš Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalies Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti minėtą Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą – priimti atitinkamą (-as) Konstitucijos pataisą (-as) (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau yra sprendęs ginčą dėl aptariamo draudimo apkaltos tvarka pašalintam asmeniui eiti pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, atsižvelgdamas į EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą. Teismas iš esmės pripažino, kad nebuvo priimta atitinkama Konstitucijos pataisa, todėl turėjo būti vadovaujamasi iš Konstitucijos kylančiu neterminuotu draudimu ir į jo taikymo sritį patenkantis asmuo negalėjo būti registruojamas kandidatu rinkimuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R525-8/2014).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamo Komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėje buvo nustatytas, be kita ko, iš Konstitucijos kylantis neterminuotas draudimas apkaltos tvarka iš Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui eiti Seimo nario pareigas. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, jis privalėjo būti taikomas, kol nebuvo priimta šį klausimą kitaip reglamentuojanti Konstitucijos pataisa.

Pareiškėjos teisių suvaržymo proporcingumas Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio prasme

23. Seimui ilgą laiką neištaisant šio Lietuvos teisės ir viršnacionalinės teisės nesuderinamumo (nepriimant atitinkamų Konstitucijos pataisų), galėjo kilti rizika, kad konkretaus asmens teisė dalyvauti rinkimuose bus apribota itin ilgai ir dėl to teisės suvaržymas galėtų būti pripažįstamas neatitinkančiu Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio kaip neproporcingas. Vertinant šio suvaržymo proporcingumą Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio prasme, atsižvelgtina į nagrinėjamoje byloje gautą EŽTT Didžiosios kolegijos 2022 m. balandžio 8 d. konsultacinę išvadą (prašymas Nr. P16-2020-002) (toliau – ir Išvada).

24. EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad demokratija yra esminis „Europos viešosios tvarkos“ elementas ir kad 1 protokolo 3 straipsnyje garantuojamos teisės turi esminės reikšmės kuriant bei palaikant veiksmingos ir prasmingos teisės viršenybe grindžiamos demokratijos pagrindus (žr. Karácsony ir kiti prieš Vengriją [DK], Nr. 42461/13 ir 44357/13, 141 punktas, 2016 gegužės 17 d.; Mugemangango prieš Belgiją [DK], Nr. 310/15, 67 punktas, 10 2020 m. liepos 10 d.; ir Selahattin Demirtaş prieš Turkiją (Nr. 2) [DK], Nr. 14305/17, 382 punktas, 2020 m. gruodžio 22 d.). Pasisakydama dėl aptariamos rinkimų teisės suvaržymo apkaltos tvarka iš pareigų pašalintam asmeniui suvaržymo atitikties Konvencijos 1 protokolo 3 straipsniui, EŽTT Didžioji kolegija nurodė, kad vertinant tokios priemonės proporcingumą lemiamą reikšmę reikėtų teikti termino buvimui ir galimybei tą priemonę peržiūrėti. Aptariamas ribojimas buvo pripažintas neproporcingu, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad draudimas pareiškėjui būti renkamam į parlamentą yra nuolatinis ir nekeičiamas. Vertinant ribojimo proporcingumą, kiekvienu atveju turi būti patikrinama, ar sąlygos neapriboja atitinkamų teisių tiek, kad būtų sumenkinta pati jų esmė arba jos prarastų veiksmingumą; kad jomis siekiama teisėto tikslo; ir kad priemonės, kurių imtasi, nėra neproporcingos (žr. ten pat).

25. Byloje Selahattin Demirtaş EŽTT įvardijo numanomų apribojimų principą: Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnyje įtvirtintos teisės nėra absoliučios, galimi „numanomi apribojimai“, o Susitariančiosioms Šalims šioje srityje turi būti suteikta nuožiūros laisvė. „Numanomų apribojimų“ sąvoka reiškia, kad tradiciniai „būtinumo“ arba „neatidėliotino socialinio poreikio“ kriterijai, kuriuos Teismas naudoja analizuodamas Konvencijos 8–11 straipsnius, netaikomi bylose, susijusiose su 1 protokolo 3 straipsniu. Teismas pirmiausia siekia išsiaiškinti, ar nebuvo savavališko elgesio arba proporcingumo stokos. Toliau jis nagrinėja, ar apribojimu nebuvo trukdoma laisvai reikšti žmonių nuomonę (Selahattin Demirtaş prieš Turkiją (Nr. 2) [DK], Nr. 14305/17, 387–388 punktai, 2020 m. gruodžio 22 d.).

26. Dėl nagrinėjamo rinkimų teisės ribojimo tikslo teisėtumo EŽTT pasisakė Pakso byloje: pareiškėjui skirtas draudimas yra jo pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka padarinys, pagal Seimo Statutą šio proceso tikslas – nustatyti aukščiausių valstybės pareigūnų konstitucinę atsakomybę už einant pareigas atliktus veiksmus, kuriais buvo pakenkta valdžios institucijų patikimumui. Taigi ši priemonė yra demokratijos savisaugos mechanizmo per „viešą ir demokratinę [užimančiųjų valstybines pareigas] kontrolę“ dalis, ir ja siekiama neleisti dalyvauti įstatymų leidyboje aukštas pareigas ėjusiems asmenims, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė duotą konstitucinę priesaiką. Vadinasi, šia priemone siekta išsaugoti demokratinę tvarką, o tai buvo teisėtas tikslas 1 protokolo 3 straipsnio požiūriu.

27. EŽTT Išvadoje pabrėžta, kad laikui bėgant bendrus rinkimų teisių apribojimus tampa sunkiau pateisinti. Priemonės turi būti „individualizuotos“, kad būtų galima spręsti realios rizikos, kurią kelia nustatytas asmuo, problemą. Tais atvejais, kai tiesioginė grėsmė demokratijai arba nepriklausomybei išnyksta, pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis siekiama nustatyti realią grėsmę valstybės interesams konkrečiomis aplinkybėmis, remiantis konkrečia informacija, o ne bendrai prielaidai, kad tam tikros kategorijos asmenys kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir nepriklausomybei.

28. Savo Išvadoje EŽTT paskelbė, kad kriterijai, kurie yra svarbūs sprendžiant, ar apkaltos proceso tvarka priimtas draudimas vykdyti parlamento nario mandatą viršijo proporcingumo ribas pagal 1 protokolo 3 straipsnį, turėtų turi būti objektyvūs ir leisti skaidriai atsižvelgti į svarbias aplinkybes, susijusias ne tik su įvykiais, dėl kurių atitinkamam asmeniui buvo surengta apkalta, bet ir – visų pirma – su pareigomis, kurias šis asmuo ketina eiti ateityje. Jie turėtų būti nustatomi visų pirma atsižvelgiant į institucijos, kurios nariu tas asmuo siekia tapti, tinkamo veikimo reikalavimus, taip pat į visos atitinkamos valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimus.

29. Išvadoje taip pat nurodyta, kad apkaltos ir vėlesnio draudimo tikslas visų pirma yra ne taikyti atitinkamam asmeniui dar vieną sankciją greta baudžiamosios sankcijos, kuri gali būti jau paskirta, bet apsaugoti parlamentines institucijas. Todėl atitinkami kriterijai turėtų būti nustatomi visų pirma atsižvelgiant į institucijos, kurios nariu tas asmuo siekia tapti, tinkamo veikimo reikalavimus, taip pat į visos atitinkamos valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimus. Tai reiškia, kad reikia įvertinti objektyvų poveikį, kurį galimas to asmens buvimas atitinkamos institucijos nariu turėtų jos veiklai, atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip asmens, kuris buvo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso metu, ankstesnis ir dabartinis elgesys ir nusižengimo, dėl kurio jis buvo pašalintas iš pareigų, pobūdis, taip pat – ir tai dar svarbiau – atitinkamos institucijos institucinį ir demokratinį stabilumą, jos pareigų ir atsakomybės pobūdį ir tikimybę, kad atitinkamas asmuo gali labai sutrikdyti tos institucijos ar apskritai visos demokratijos veikimą atitinkamoje valstybėje. Šiuo atžvilgiu taip pat gali būti svarbūs tokie aspektai, kaip to asmens lojalumas valstybei, apimantis jo pagarbą šalies Konstitucijai, įstatymams, institucijoms ir nepriklausomybei.

30. Vadovaujantis šiais išaiškinimais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisakys, ar, atsižvelgiant į šiuos aspektus, skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo metu pareiškėjai pritaikytas draudimas eiti Seimo narės pareigas buvo proporcingas.

31. Apibendrinant EŽTT Išvadoje nurodytus reikalavimus vertinimo kriterijams, kurie taikytini nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjos rinkimų teisės apribojimo proporcingumą, šie kriterijai pirmiausiai privalo būti objektyvūs ir:

31.1. leisti skaidriai atsižvelgti į svarbias aplinkybes, susijusias su (1) įvykiais, dėl kurių atitinkamam asmeniui buvo surengta apkalta; (2) pareigomis, kurias šis asmuo ketina eiti ateityje;

31.2. šie kriterijai turėtų būti nustatomi visų pirma atsižvelgiant į institucijos, kurios nariu tas asmuo siekia tapti, tinkamo veikimo reikalavimus, taip pat į visos atitinkamos valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimus;

31.3. be kita ko, apimantys tokių aspektų įvertinimą, kaip siekiančio tapti kandidatu rinkimuose asmens lojalumas valstybei, apimantis jo pagarbą šalies Konstitucijai, įstatymams, institucijoms ir nepriklausomybei.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės būti renkama Seimo nare įgyvendinimo. Šios institucijos statusą yra apibrėžęs Konstitucinis Teismas. Pasak jo, Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai). Valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Tai reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija. Seimo teisė priimti, pakeisti, papildyti bei pripažinti netekusiais galios įstatymus ir kitus teisės aktus yra neginčytina, tačiau tai jis gali įgyvendinti laikydamasis Konstitucijoje nustatytos tvarkos ir teisės aktų suderinamumo principų. Taigi Seimas, įstatymu sureguliuodamas atitinkamus santykius, negali pažeisti Konstitucijos principų ir normų (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

33. Vertinant Seimo, kurio nare siekė tapti pareiškėja, tinkamo veikimo reikalavimus bei pareigas, kurias ji ketina eiti, yra reikšminga Seimo nario priesaika ir jos aiškinimas konstitucinėje jurisprudencijoje. Seimo nario priesaikos tekstas nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 3 straipsnyje, pagal kurį Seimo nario priesaikos tekstas yra toks: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Aiškindamas Seimo nario statusą Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad pareigas eidami, įgyvendindami savo teises Seimo nariai yra saistomi savo duotos Seimo nario priesaikos, kuri įpareigoja Seimo narį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų; Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją; Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai).

34. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingi valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimai, be kita ko, yra atskleisti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nagrinėjamo rinkimų teisės ribojimo kontekste: pažymėjęs, kad asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas padarytų teisiškai beprasmį, betikslį patį konstitucinį apkaltos už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą institutą, būtų nesuderinamas su konstitucinės atsakomybės už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą esme ir paskirtimi, su Konstitucijoje numatytos priesaikos, kaip konstitucinės vertybės, esme ir paskirtimi, su iš visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo kylančiu reikalavimu, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat kitos valstybės institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, su konstituciniu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).

35. Įvykiai, dėl kurių pareiškėjai buvo surengta apkalta, yra atskleisti ir teisiškai kvalifikuoti Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 3 d. išvadoje, kurioje pripažinta, kad tuo metu Seimo narės pareigas užėmusios N. V. nedalyvavimas Seimo plenariniuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; šiais veiksmais N. V. sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Remiantis šia išvada Seimo 2014 m. birželio 19 d. nutarimu buvo panaikintas Seimo narės mandatas.

36. Šioje Konstitucinio Teismo išvadoje nurodyta, kad tuo metu Seimo narės pareigas užėmusi N. V. savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldama aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika. Šiais veiksmais ji diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tuo metu Seimo narės pareigas užėmusios N. V. veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais N. V. sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

37. Kaip ir savo Išvadoje pažymėjo EŽTT, pareiškėja apkaltos metu ir po jos buvo išvykusi iš Lietuvos ir sugrąžinta į Lietuvą pagal ekstradicijos procedūrą po to, kai 2018 m. vasario mėnesį buvo sulaikyta Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2018 m. balandį Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėją Lietuvai ir 2019 m. lapkričio 6 d. ji buvo išduota. Remiantis viešai prieinama informacija, 2021 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismas pareiškėją pripažino kalta dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl to jai buvo paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams ir devyniems mėnesiams bausmė, kurią, atsižvelgus į laiką, praleistą sulaikyme ikiteisminio tyrimo metu, ji nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikusi (šios administracinės bylos nagrinėjimo metu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas dar gali būti patikros kasaciniame procese objektu).

38. Taigi, pareiškėja nesiekė tapti kandidate į Seimo nares 2016 m. Seimo rinkimuose ir šios teisės suvaržymo padarinius pirmą kartą patyrė 2020 m., kai skundžiamu Komisijos sprendimu buvo atsisakyta registruoti ją kaip kandidatę Seimo rinkimuose. Šia teise pareiškėja siekė pasinaudoti po to, kai prieš savo valią ekstradicijos būdu buvo sugrąžinta į Lietuvos Respubliką. Vertinant pareiškėjos teisių suvaržymo proporcingumą, negali būti ignoruojama aplinkybė, kad pareiškėja realiai patyrė neigiamus padarinius dėl negalėjimo dalyvauti Seimo rinkimuose praėjus 6 metams po apkaltos, o prieš tai buvo išvykusi ir nėra duomenų, kad ji būtų aktyviai dalyvavusi Lietuvos politiniame ar visuomeniniame gyvenime.

39. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja demonstravo elgesį, kuris nėra suderinamas su pagarba šalies Konstitucijai, įstatymams, institucijoms, kurią EŽTT savo Išvadoje yra pripažinęs reikšmingu aspektu nustatant, ar rinkimų teisės suvaržymas konkrečiam asmeniui yra proporcingas.

40. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėje nebuvo nustatytas aptariamo pasyviosios rinkimų teisės ribojimo terminas – vadovaujantis minėta Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš Respublikos Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, niekada negalėjo būti renkamas Respublikos Prezidentu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių argumentų, kurie būtų susiję su kriterijais (be kita ko, išdėstytais EŽTT Išvadoje), kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog skundžiamu Komisijos sprendimu pareiškėjos rinkimų teisė buvo suvaržyta neproporcingai ir dėl to pažeidžiant Konvencijos reikalavimus. Pareiškėja skunde pateikė interpretacijas dėl Lietuvos teisės ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nurodydama, jog Lietuvos teisės aktai nedraudė jai kandidatuoti Seimo rinkimuose, tačiau anksčiau minėtos teisės aktų nuostatos ir jų aiškinimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patvirtina, kad toks pareiškėjos aiškinimas yra klaidingas. Pareiškėja skunde formaliai nurodė, kad Konvencija neleidžia neterminuotai drausti pasinaudoti rinkimų teise, tačiau nenurodė reikšmingų aplinkybių, leidžiančių individualizuoti šio draudimo taikymą jos atžvilgiu, ir kurios sudarytų prielaidas išvadai, kad 2020 m. pareiškėjai pritaikytas rinkimų teisės suvaržymas būtų buvęs neproporcingas.

41. Nors Seimas nedelsdamas neištaisė Konstitucijos ir Konvencijos nesuderinamumo, kilusio dėl EŽTT sprendime Paksas prieš Lietuvą byloje pateiktų išaiškinimų, tačiau pareiškėjos realiai dėl rinkimų teisės suvaržymo patirti neigiami padariniai netruko ilgą laiką. Pareiškėjos veiksmai, dėl kurių jai buvo surengta apkalta bei pareiškėjos elgesys po apkaltos neatitinka elgesio standartų rūpestingo ir apdairaus asmens, kuris gerbtų šalies Konstituciją, įstatymus ir institucijas, ir nesudaro pagrindo išvadai, kad išnyko visos aplinkybės, dėl kurių jai buvo pritaikytas rinkimų teisės ribojimas. Bylos duomenys ir visuotinai žinoma informacija patvirtina, jog nėra pagrindo manyti, kad nuo apkaltos proceso 2014 metais pareiškėjos pagarba šalies Konstitucijai, įstatymams ir institucijoms iš esmės pasikeitė.

42. Kaip buvo minėta, vadovaujantis Konstitucija, visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos privalo būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Aptartos aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo metu nepaisius pareiškėjai galiojusio iš Konstitucijos kylančio draudimo užimti Seimo narės pareigas būtų buvę pažeisti valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimai, Seimo nario pareigoms keliami reikalavimai, todėl skundžiamu Komisijos sprendimu jai pritaikytas rinkimų teisės apribojimas atitiko šio instituto paskirtį ir buvo proporcingas.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. Sp-157 buvo priimtas tinkamai vadovaujantis aukštesnės galios teisės aktais, todėl yra teisėtas ir pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos N. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė