bf8a520e-4f63-440c-a67a-ef7a95df4d53 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1729-239-2011 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01262-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 116.5. TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2011 m. liepos 18 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 246 straipsnio 2 dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei D.

P. dėl 2000 Lt negrÄ Å¾into kredito, 1065,68 Lt palÅ«kanų, 128,64 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovei ieÅ¡kovės procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų, nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį be pateisinamų priežasčių, todėl ieÅ¡kovei praÅ¡ant priimamas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 str. 2 d.).             Dėl skolos ir palÅ«kanų.IÅ¡ 2010-01-27 vartojimo kredito sutarties Nr. 100026/65ba (toliau – Sutartis) matyti, kad ieÅ¡kovas suteikė atsakovei 2000 Lt kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo jį grÄ Å¾inti Sutartyje nustatyta tvarka (b.l. 18-23).

Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl Sutartis buvo nutraukta (b.l. 36).Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CPK 6.59 str.).Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu už gautÄ kreditÄ pagal Sutartį, todėl ji įsiskolino ieÅ¡kovui 2000 Lt negrÄ Å¾into kredito, 1065,68 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso 3062,68 Lt sumÄ .

Dėl nurodyto ieÅ¡kovo reikalavimas dėl negrÄ Å¾into kredito ir palÅ«kanų priteisimo yra pagrįstas. Dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų.CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Å i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į jo tikslÄ â€“ didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Standartinė sutarties sÄ lyga yra tokia sÄ lyga, kuriÄ bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jos su kita Å¡alimi ir kuri be derybų su kita Å¡alimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su iÅ¡ sutarties kylančių ginčų teismingumu, yra papildomos, antraeilės sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio.

Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypač reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Dėl to vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sÄ lygÄ dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sÄ moningo ir valingo susitarimo prasmės. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sÄ lyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina Å¡alių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva.

Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

Sutarties 6.1 punktas nustatė, kad atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų, moka ieÅ¡kovei 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Tokie 0,5 procento dydžio delspinigiai, mokami kas dienÄ , sudaro net 182,50 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties minėto punkto nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Dėl delspinigių.Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau, nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrė nuostolių.

Be to, CK 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ . Minėta, kad pagal Sutarties 6.1 punktÄ atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų ieÅ¡kovui, moka 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kurie, mokami kas dienÄ , sudaro net 182,50 procento per metus (b.l. 22).

Ä®vertinus kasacinės instancijos teismo suformuotÄ teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo vykdant vartojimo sutartis, taip pat teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, darytina iÅ¡vada, kad toks Sutartyje numatytas delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis ir tokiu bÅ«du CK 6.258 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas neprotingai dideliu, todėl mažintinas iki 0,02 procento. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku ieÅ¡kovas patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl laikytina, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai, kurie mokėtini kas dienÄ sudaro 7,3 procento per metus, pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai Å¡aliai, t. y. ieÅ¡kovei, galimai jos patirtus nuostolius dėl nesavalaikio ir/ar nevisiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

IÅ¡ byloje esančio 2011-05-23 delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį praÅ¡omi priteisti 0,5 procento dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2011-05-23 sudaro 740 Lt sumÄ (b.l. 37). Nors ieÅ¡kovė savo nuožiÅ«ra delspinigių sumÄ sumažino iki 128,64 Lt, tačiau sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procento laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 29,60 Lt sumÄ . Dėl iÅ¡dėstyto ieÅ¡kovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinys pagrįstas iÅ¡ dalies.Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, konstatuotina, kad patenkinta 96,90 procento ieÅ¡kovės reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 93,02 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) Taip pat iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 2,54 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).Vadovaudamasis CPK 93, 96, 142 str. str., 246 str. 2 d., 262 str. 2 d., 270, 285-288 str. str., teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialÄ , ir D. P. 2010-01-27 vartojimo kredito sutarties Nr. 100026/65ba 6.1 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas, laiku nesumokėjęs įmokų, moka dėl 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .Priteisti iÅ¡ D. P. 2000 Lt negrÄ Å¾into kredito, 1065,68 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3095,28 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-06-05, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo ir 93,02 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (duomenys neskelbtini), veikiančiam per (duomenys neskelbtini) filialÄ .             Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ D.

P. 2,54 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.D. P. negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.(duomenys neskelbtini), veikiantis per (duomenys neskelbtini) filialÄ , per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                       Nijolė Zaleckienė                                                                       Â