2020-10-07 Nr. AB-18663-3-64-3-01800-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1038-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01800-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo skirti baudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių lyra“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus 2018 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. IRSA-3 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Šiaulių lyra“ 2018 m. birželio 26 d. gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus (toliau – ir Institucija), kuri yra atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) struktūrinis padalinys, pranešimą Nr. SSA-253 dėl reklaminės iškabos, esančios (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 26 d. leidimo Nr. RL-1985 (toliau – ir Leidimas) galiojimo termino pasibaigimo. Pareiškėjas pateikė 2018 m. liepos 3 d. atsakymą Nr. 18/03-SL-11, kuriuo informavo Instituciją, kad pareiškėjas tvarko išorinės reklamos esančios (duomenys neskelbtini), dokumentus leidimo termino atnaujinimui.

Papildomai pažymėjo tai, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio keitėsi UAB „Šiaulių lyra“ generalinis direktorius, kas galėjo lemti šią situaciją, kad naujajam įmonės vadovui nebuvo žinoma apie leidimo išorinei reklamai (duomenys neskelbtini), termino pasibaigimą, juolab, kad apie termino pasibaigimą savivaldybės atitinkami struktūriniai padaliniai nebuvo informavę ir įspėjimų nebuvo pateikę, nors Leidimo terminas buvo pasibaigęs jau 2016 m. rugpjūčio 26 d., o kontroliuojančioji Institucija net beveik dvejus metus, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d. pateikto kreipimosi, jokių įspėjimų dėl Leidimo termino pasibaigimo pareiškėjui nepateikė.

Tačiau Institucija priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė pareiškėjui 289 Eur baudą. Su Nutarimu pareiškėjas nesutiko, manė, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Institucija Nutarimą pateikė kartu su 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. SSA-321 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėjas nurodė, kad Leidimas galiojo nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., o skundžiamu Nutarimu, Institucija skyrė baudą pareiškėjui už pažeidimą, kurio padarymo momentą laikė 2016 m. rugsėjo 10 d., t. y. po 10 (dešimt) darbo dienų po Leidimo galiojimo termino pasibaigimo, per kurį, anot Institucijos, pareiškėjas turėjo pašalinti Leidime nurodytą išorinę reklamą, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

Tačiau, tiek Leidimo galiojimo termino pasibaigimo dieną, tiek Nutarime nurodytą pažeidimo dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 10 d., galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK), kurio 250 straipsnio 7 punkte buvo numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 str. 1 d.).

Todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas šiuo atveju baigėsi 2017 m. kovo 10 d. Priimdama ginčijamą Nutarimą Institucija nenurodė jokių duomenų apie tai, kad šis terminas buvo pratęstas. Pareiškėjo vertinimu, Nutarimu bauda skirta nepagrįstai, t. y. pasibaigus pažeidimo padarymo dieną galiojusiam ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Papildomai pareiškėjas pažymėjo tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d.

įstatymu Nr. XII-1869, kurio 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, t. y. numatytas ilgesnis senaties terminas, todėl pagal ANK neperkvalifikuojamas (ANK 3 str. 3 d.). Dėl šios priežasties, kad Nutarimas priimtas ir bauda pareiškėjui skirta tik 2018 m. liepos 24 d., pareiškėjas sprendė, jog bauda buvo skirta praleidus baudos skyrimo terminus. Kaip buvo matyti iš pridedamų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Institucija, vykdydama pavestus uždavinius, inter alia atlieka administracinių nusižengimų kontrolės, įstatymuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūros funkcijas bei prižiūri ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nustatytus draudimus ir reikalavimus išorinei reklamai įrengti (Nuostatų 6.1.1.11 punktas).

Institucija taip pat inter alia vykdo Reklamos įstatymu nustatytų draudimų ir reikalavimų išorinei reklamai įrengti įgyvendinimo priežiūrą šio įstatymo ir vidaus dokumentų nustatyta tvarka (Nuostatų 6.4. punktas) bei taiko administracinę atsakomybę fiziniams asmenims, įvykdžiusiems administracinius teisės pažeidimus, numatytus ANK (Nuostatų 6.5. punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas Nutarimas surašytas ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui, pareiškėjas teigė, kad Nutarimas naikintinas šiuo pagrindu, kadangi pagal Nuostatų 6.5. punktą, Institucija turi teisę taikyti administracinę atsakomybę tik fiziniams, o ne juridiniams asmenims.

Taip pat pareiškėjas priminė, kad Nutarime nurodytą pažeidimo dieną ir Nutarimo surašymo dieną UAB „Šiaulių lyra“ vadovai skyrėsi. Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, kad pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, veikiant atidžiai, sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai, Institucija, kuri vykdo kontroliuojančios institucijos funkcijas ir jai išorinių reklamų leidimų Šiaulių mieste galiojimo terminai neabejotinai buvo ir yra žinomi bei gali ir privalo būti sekami realiu laiku, o ne po beveik dvejų metų delsimo, turėjo pareigą įspėti pareiškėją apie Leidimo termino pasibaigimą, turėjo pareigą sudaryti galimybę pareiškėjui pažeidimą pašalinti ir pareiškėjui pratęsti Leidimo galiojimo terminą jau tuo metu, o ne be jokio įspėjimo po beveik dvejų metų delsimo skirti administracinę nuobaudą.

Todėl pati Institucija neužtikrino savalaikio ir tinkamo savo pareigų, funkcijų ir uždavinių vykdymo, už ką negalėjo atsakyti pareiškėjas.

3. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 26 dieną išdavė Leidimą, kuriame nustatytas galiojimo terminas nuo 2015 m. rugpjūčio 26 dienos iki 2016 m. rugpjūčio 26 dienos. Institucija 2018 m. birželio 20 d. atlikdama tikrinimą nustatė ir fiksavo išorinę vaizdinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini), kuriai atsakovo išduoto Leidimo įrengti išorinę vaizdinę reklamą galiojimo terminas pasibaigęs, išorinė reklama buvo skelbiama neturint leidimo. Pareiškėjui 2018 m. birželio 25 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr. SSA-253. Taip pat šiuo pranešimu atsakovas informavo pareiškėją apie 2018 m. liepos 19 dieną įvyksiantį posėdį, nustatytam pažeidimui nagrinėti. Atsakovas 2018 m. liepos 3 d. gavo raštą Nr. 18/03-SL-118, kuriuo pareiškėjas informavo atsakovą apie pranešimo Nr. SSA-253 gavimą ir nurodė, kad buvo imtasi veiksmų naujam leidimui išorinei reklamai gauti. Taip pat šiame rašte pareiškėjas nurodė, kad neketina dalyvauti posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas nustatytas Reklamos įstatymo pažeidimas bei, kad 2017 m. sausio mėnesį keitėsi pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ generalinis direktorius. 2018 m. liepos 19 dieną vykusiame posėdyje atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo įvykdytą Reklamos įstatymo pažeidimą, priėmė Nutarimą ir skyrė minimalią, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatytą, 289 Eur baudą. Atsakovas 2018 m. liepos 26 d. pranešė pareiškėjui apie įvykusį posėdį, priimtą Nutarimą ir paskirtą baudą, išsiųsdamas raštą Nr. SSA-321. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai jam priskyrė pareigą informuoti išorinės reklamos subjektą apie pasibaigusį Leidimo galiojimo terminą. Atsakovas, remdamasis Leidimo turiniu ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, darė išvadą, kad pasibaigus Leidimo galiojimo terminui pareiškėjas turėjo prievolę per 10 darbo dienų išardyti išorinę reklamą, sutvarkyti aplinką ir apie tai pranešti Šiaulių miesto savivaldybes Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriui, net ir atsakovui neinformavus pareiškėjo apie Leidimo galiojimo termino pasibaigimą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais atsakovui nebuvo priskirta pareiga informuoti išorinės reklamos subjektų apie leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo pasibaigimą.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Nutarime nebuvo įvardytas pažeidimo, už kurį buvo skirta bauda, padarymo momentas. Tačiau, Institucija Reklamos įstatymo pažeidimą nustatė 2018 m. birželio 20 d. Atsakovo nuomone, pareiškėjas beveik du metus, t. y. nuo 2016 rugpjūčio 26 d. iki 2018 m. birželio 20 d. neatliko savo pareigos pašalinti išorinę reklamą po Leidimo galiojimo pasibaigimo ir pranešti apie tai Institucijai. Iš 2018 m. birželio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. TPSA-754 buvo matyti, kad 2018 m. birželio 20 d. pažeidimas vis dar nebuvo pašalintas, todėl 2016 m. rugsėjo 10 d. negalima buvo laikyti pažeidimo padarymo momentu. Taigi, atsakovo vertinimu, jis nepraleisdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų terminų, skyrė administracinę baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą. Iš Nuostatų teksto matyti, kad atsakovas nebuvo ribojamas taikyti administracinę atsakomybę tik fiziniams asmenims, o buvo ribojamas taikyti administracinę atsakomybę fiziniams asmenims tik tam tikrais numatytas atvejais. Nuostatose jokių apribojimų taikyti administracinę atsakomybę juridiniams asmenims nebuvo numatyta, todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovas negalėjo surašyti Nutarimo pareiškėjui, atsakovo nuomone, buvo niekinis. Atsakovas pabrėžė, kad našta sekti leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo terminą tenka reklamos subjektui, kaip ir pareiga po galiojimo termino pasibaigimo išorinę reklamą pašalinti, sutvarkyti aplinką ir apie tai pranešti atsakovui. Klausimas dėl beveik dvejų metų termino, po kurio buvo pastebėtas administracinės teisės pažeidimas, atsakovo nuomone, buvo neesminis ir nenagrinėtinas, nes pareiškėjui buvo skirta minimali, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, 289 Eur administracinė bauda, be to, skiriant baudą pareiškėjui nebuvo atsižvelgta į ilgą periodą, per kurį pažeidimas nebuvo pašalintas, o minimali bauda buvo skirta už faktinį Reklamos įstatymo pažeidimą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus 2018 m. liepos 24 d. nutarime Nr. IRSA-3 nurodoma, jog 2018 m. birželio 20 d. nustatyta, kad UAB „Šiaulių lyra“ 2016 m. rugpjūčio 26 d., pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, nepanaikino jai priklausančios išorinės reklamos, įrengtos (duomenys neskelbtini), t. y. neišardė specialiosios išorinės reklamos pateikimo priemonės ir nenukabino reklamos per 10 darbo dienų nuo leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo termino pabaigos. Pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, išorinė reklama (duomenys neskelbtini) laikoma (įrengta) neturint galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą, UAB „Šiaulių lyra“ neįvykdė reklaminės veiklos subjekto prievolės, numatytos Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d įsakymu Nr. 4-670, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, per leidimą išduodančios institucijos nustatytą terminą išardyti reklaminį įrenginį ar nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog šiuo atveju turi būti taikomas ATPK 35 straipsnyje nustatytas senaties terminas, yra nepagrįstas, nes ginčo santykiai buvo sureguliuoti Reklamos įstatyme ir būtent šis įstatymas nustato terminą, kuriam suėjus negalima taikyti atsakomybės (t. y. pradėti pažeidimo procedūros ir taikyti poveikio priemones) už šio įstatymo pažeidimus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas per beveik du metus neišardė specialiosios išorinės reklamos pateikimo priemonės ir nenukabino reklamos ir nesutvarkė aplinkos, o atsakovas nustatė pažeidimą tik 2018 metais, teismo vertinimu, negalėjo atleisti pareiškėjo nuo atsakomybės už pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjo pažeidimas, kuris vis dar buvo daromas, teismo laikytas trunkamuoju pažeidimu ir terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos (nuo 2018 m. birželio 20 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą Reklamos įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje ir 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyto atsakomybės taikymo senaties termino nepažeidė.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnis „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“ numato, jog ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų (toliau – ir priežiūrą atliekantys subjektai) veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. To paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra apima: 1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; 2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Leidime buvo numatytas leidimo galiojimo laikas (nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.) ir UAB „Šiaulių lyra“ (leidimo turėtojo) pareigos. Leidimo turėtojo pareigų sąrašo 5 punkte buvo numatyta, kad leidimo turėtojas privalo „išardyti specialiąją ar pritaikytą išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą bei sutvarkyti aplinką ir apie tai raštu pranešti Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui per 10 darbo dienų nuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reklaminės veiklos subjektui išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo termino pabaigos ir nuo leidimo galiojimo panaikinimo Apraše nustatyta tvarka datos“. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui jo turimos teisės ir pareigos buvo eksplicitiškai nurodytos Leidime. Viešojo administravimo įstatymas, Reklamos įstatymas, Nuostatai nenumatė pareigos įspėti leidimo turėtoją apie leidimo termino pasibaigimą, o kaip tik leidime jo turėtojui numatoma pareiga informuoti Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrių per 10 darbo dienų nuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reklaminės veiklos subjektui išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo termino pabaigos. Teismas sprendė, kad pareiškėjui pažeidus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 4 dalies, 12 dalies reikalavimus, atsakovas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė Reklamos įstatyme nustatytą baudą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Šiaulių lyra“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą ir pareiškėjui skirtą 289 Eur baudą. Taip pat prašo pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, dėstydamas faktines aplinkybes ir argumentus nurodytus skunde, papildomai teigia, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino dalies esminių skundo argumentų ir dėl jų nepasisakė, todėl priėmė iš esmės neobjektyvų, nepagrįstą ir dėl to neteisėtą skundžiamą sprendimą. Be to, skundžiamame sprendime dėstomos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia pareiškėjo skundo argumentų.

11.2. Nutarimas priimtas ir bauda pareiškėjui skirta tik 2018 m. liepos 24 d., praleidus baudos skyrimo terminus, todėl ir skundžiamas sprendimas, kuriuo paliktas galioti Nutarimas, yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi šiais procesiniais dokumentais aplinkybės buvo vertinamos priešingai. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepagrįstai taikė ir aiškino Reklamos įstatymo nuostatas, kadangi šios nuostatos negali prieštarauti ANK nuostatoms, kurias šiuo atveju atsakovas visgi pažeidė.

11.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai vertino Institucijos pareigų vykdymo tinkamumą ir įgaliojimų apimtį. Nutarimas surašytas ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui, todėl darytina išvada, kad Nutarimas naikintinas šiuo pagrindu, kadangi pagal Nuostatų 6.5. punktą, Institucija turi teisę taikyti administracinę atsakomybę tik fiziniams, o ne juridiniams asmenims. Atmestini atsakovo argumentai, kurie detalizuoti ir skundžiamame sprendime, jog atsakovas nėra ribojamas taikyti administracinę atsakomybę tik fiziniams asmenims, o yra ribojamas taikyti administracinę atsakomybę fiziniams asmenims tik tam tikrais ANK numatytais atvejais, kuriuos atsakovas išvardino. Tačiau tokių atvejų yra kur kas daugiau nei nurodė atsakovas, todėl atsakovo gynybinė pozicija ir Institucijos veiklos neatitikimas Nuostatams, yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuostatai nenumato galimybės Institucijai skirti baudas juridiniams asmenims, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės visiškai dėl to nepasisakė, nors tai vienas esminių aspektų vertinant Institucijos veiksmų teisėtumą ir įgaliojimų bei teisės skirti administracines nuobaudas apimtis.

11.4. Institucija neužtikrino savalaikio ir tinkamo savo pareigų, funkcijų ir uždavinių vykdymo, už ką negali atsakyti pareiškėjas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė visiškai priešingą išvadą.

12. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Atsakovui nepriskirta ir nekilo tokia pareiga informuoti pareiškėją apie Leidimo galiojimo termino pasibaigimą. Našta sekti leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo terminą, kaip ir pareiga po leidimo galiojimo termino pasibaigimo išorinę reklamą pašalinti, sutvarkyti aplinką ir apie tai pranešti atsakovo struktūriniam padaliniui, tenka reklamos subjektui, šiuo atveju UAB „Šiaulių lyra“.

12.2. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas skyrė administracinę baudą už pažeidimą, kurio padarymo momentą laikė 2016 m. rugsėjo 10 d., yra ne tik nepagrįstas, bet ir klaidingas. Nei viename iš pareiškėjo minimų dokumentų, taip pat ir byloje esančių, nėra minimas ar įvardijamas pažeidimo padarymo momentas. Dėl Reklamos įstatymo ir ANK nuostatų taikymo, atsakovas pažymi, kad Reklamos įstatymas yra specialusis įstatymas ANK atžvilgiu todėl viršesnis (Lex specialis derogat legi generali).

12.3. Pareiškėjo argumentai, jog Nuostatai nenumato galimybės Institucijai skirti baudas juridiniams asmenims, o pirmosios instancijos teismas dėl to nepagrįstai nepasisakė, yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinkantys tikrovės, neparemti nei rašytiniais įrodymais, nei Lietuvos Respublikoje galiojančiomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 289 Eur bauda už Reklamos įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė padaręs išvadą, kad pareiškėjui jo turimos teisės ir pareigos buvo eksplicitiškai nurodytos Leidime, o teisės aktai nenumato pareigos įspėti leidimo turėtoją apie leidimo termino pasibaigimą. Teismas įvertino, kad pareiškėjui pažeidus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 4 dalies, 12 dalies reikalavimus, atsakovas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė Reklamos įstatyme nustatytą baudą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bauda buvo paskirta praleidus jos skyrimo terminus ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ir aiškino Reklamos įstatymo nuostatas, nes jos prieštarauja ANK. Pareiškėjo teigimu, Institucija turi teisę taikyti administracinę atsakomybę tik fiziniams, o ne juridiniams asmenims, kadangi Nuostatai nenumato galimybės Institucijai skirti baudas juridiniams asmenims. Be to, Institucija neužtikrino savalaikio ir tinkamo savo pareigų, funkcijų ir uždavinių vykdymo.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad reikalavimus išorinės reklamos įrengimui nustato Reklamos įstatymo 12 straipsnis, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-1222 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus nuostatai, patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. AP-65, nustato Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus uždavinius, funkcijas ir teises bei darbo organizavimą.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylą bei įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, priėjo prie pagrįstų išvadų, jog Viešojo administravimo įstatymas, Reklamos įstatymas bei kiti teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos įspėti pareiškėją apie Leidimo termino pasibaigimą, o kaip tik pareiškėjui Leidime numatyta pareiga išardyti išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą bei sutvarkyti aplinką ir apie tai raštu pranešti Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui per 10 darbo dienų nuo išduoto Leidimo galiojimo termino pabaigos.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais ir jų nekartodama, kurių, be kita ko, bylos šalys neginčija, pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

22. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad, kaip jau minėta, buvo ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

23. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad Reklamos įstatymo nuostatos pagal kurias skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas negali prieštarauti ANK, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 39 straipsnis, reglamentuojantis administracinių nuobaudų skyrimo terminus, imperatyviai nustato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba tol, kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Trunkamasis teisės pažeidimas, laikomas paaiškėjusiu nuo patikrinimo atlikimo momento, akto surašymo, t. y. nuo sužinojimo apie pažeidimą momento.

24. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienus metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais – nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jeigu reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, bauda gali būti skiriama per vienus metus nuo įsipareigojimų laikotarpio paskutinės dienos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo paskutinės reklamos skleidimo dienos. Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu nuo šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui arba kai reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Reklamos įstatymas išskiria trunkamuosius teisės pažeidimus ir baudų skyrimo terminus už pažeidimus, kurie skaičiuojami nuo paaiškėjimo dienos. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje ir 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte aiškiai apibrėžia vienerių metų terminą nuo trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

25. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo būtent Reklamos įstatyme yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas asmenims teisinės atsakomybės taikymo už padarytus Reklamos įstatymo pažeidimus vienerių metų trunkamasis terminas, kuriam praėjus nėra teisinio pagrindo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir taikyti poveikio priemones už Reklamos įstatymo pažeidimus. Šis terminas yra trumpesnis, nei numatytas ANK, todėl laikytinas palankesniu pažeidėjui. Be to, Reklamos įstatymas nagrinėjamu atveju yra specialioji teisės norma ANK atžvilgiu, taigi nėra pagrįsta skaičiuoti atsakomybės taikymo senatį pagal ANK.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nei pareiškėjas, nei atsakovas to neginčija, kad Leidimo galiojimo terminas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 26 d., tačiau Institucija Reklamos įstatymo pažeidimą nustatė 2018 m. birželio 20 d. ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. TPSA-754. Ginčijamas Nutarimas priimtas 2018 m. liepos 24 d., praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Institucija nustatė (sužinojo) Reklamos įstatymo pažeidimą. Kadangi atsakovo nustatytas Reklamos įstatymo pažeidimas yra trunkamasis, tai jis prasidėjo po 10 darbo dienų pasibaigus Leidimo galiojimui ir tęsėsi iki faktinių duomenų patikrinimo vietoje ir akto surašymo. Kaip jau minėta, terminas administracinės nuobaudos skyrimui yra siejamas su Reklamos įstatymo pažeidimo paaiškėjimo momentu, tačiau ne su Leidimo galiojimo pabaigos data, kaip tvirtina pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Nutarimą, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje ir 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyto atsakomybės taikymo senaties termino nepažeidė.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ir aiškino Reklamos įstatymo nuostatas skaičiuodamas administracinės nuobaudos skyrimo terminą, yra teisiškai nepagrįsti, nes ginčo santykiai yra sureguliuoti Reklamos įstatyme.

28. Kitas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys yra tas, kad Institucija turi teisę taikyti administracinę atsakomybę tik fiziniams, o ne juridiniams asmenims, kadangi Nuostatų 6.5 punktas nenumato galimybės Institucijai skirti baudas juridiniams asmenims.

29. Nuostatų 6 punkte yra nurodyta, kad Institucija, vykdydama pavestus uždavinius, atlieka administracinių nusižengimų kontrolės, įstatymuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūros funkcijas, iš kurių vienas iš uždavinių nurodytų 6.5 punkte yra administracinės atsakomybės fiziniams asmenims taikymas, įvykdžiusiems administracinius teisės pažeidimus, numatytus ANK ir šie konkretūs atvejai yra išvardinti. Pažymėtina, kad tai yra tik vienas iš Institucijos vykdomų uždavinių ir šiame punkte nėra nurodyta, kad administracinė atsakomybė taikoma „tik“ fiziniams asmenims, kaip tvirtina pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 4 punkte yra nustatyta, jog Institucija savo veikloje vadovaujasi be kitų įstatymų ir ANK nuostatomis.

30. Nuostatų 6.1.1 punkte nurodyta, kad Institucija prižiūri ir kontroliuoja kaip mieste įgyvendinami įstatymuose nustatyti draudimai ir reikalavimai, iš kurių pažeidimą atsiranda atsakomybė, bei kaip laikomasi taisyklių ar tvarkų, patvirtintų valstybinių institucijų, Savivaldybės tarybos sprendimu, Administracijos direktoriaus įsakymu, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, tarp kurių ir Reklamos įstatymo nustatytų draudimų ir reikalavimų išorinei reklamai įrengti (6.1.11 p.).

31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Nuostatuose atsakovui jokių apribojimų taikyti administracinę atsakomybę juridiniams asmenims nėra numatyta.

32. Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad pagal šiame įstatyme nustatytus reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetencija atlieka savivaldybių vykdomosios institucijos – dėl šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų. Reklaminės veiklos subjektų, išskyrus fizinius asmenis, pažeidusius nustatytus reikalavimus atsakomybė pagal Reklamos įstatyme nustatyta tvarką nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda. Atsižvelgiant į Reklamos įstatyme nustatytus reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros teisinius pagrindus, Institucija, nustačiusi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 12 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 12 dalies reikalavimus, turėjo kompetenciją surašyti pareiškėjui Nutarimą ir skirti baudą.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, dėl to, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra ir pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas