bf848768-0fdb-446c-97fd-0d80f54d8738 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-126-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.19.2..

                                                                                     Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Andžejaus Maciejevskio,  sekretoriaujant M. Armalienei,

dalyvaujant ieškovei D. V.,

atsakovo atstovui adv. G. Å pokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009

m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui S. N. V. dėl išlaikymo

nepilnamečiams vaikams priteisimo turtu. Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė D. V. 2004-11-29 kreipėsi į Vilniaus m.2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi (t.1,b.l.1-2, 26-27, 63-64; t.2, b.l.34-35, 40-41, 97-99) prašė priteisti nepilnamečiams vaikams – D. V., gim. 1989-02-15, ir M. V., gim., 1993-02-19, kaip iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ atsakovui S. N. V. nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) . Nurodė, jog atsakovas eilę metų nemoka vaikams iÅ¡laikymo, dėl to susidarė įsiskolinimas: kiekvienam

vaikui iki ieškinio padavimo dienos (2004-11-29) po 200 Lt per mėnesį – 7 200 Lt, iš viso 14 400 Lt, nuo ieškinio

padavimo iki patikslinto ieškinio pateikimo (2005-07-12) – kiekvienam vaikui po

200 Lt per mėnesį – 1 600 Lt, iÅ¡ viso 3 200 Lt, nuo patikslinto ieÅ¡kinio padavimo (2005-07-12) iki 2006-01-18 teismo nutarties priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ â€“ kiekvienam vaikui po 300 Lt per mėnesį – 1 800 Lt, iÅ¡ viso 3 600 Lt, nuo 2006-01-18 teismo nutarties iki dukters pilnametystės – dukteriai po

400 Lt per mėnesį – 5 200 Lt, nuo 2006-01-18 teismo nutarties iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo (2008-04-07) – sÅ«nui po 500 Lt per mėnesį – 10 800 Lt, nuo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo (2008-04-07) iki teismo posėdžio (2008-10-16) – sÅ«nui po 550 Lt per mėnesį – 3 300 Lt, nuo teismo posėdžio (2008-10-16) iki sÅ«naus pilnametystės (2011-02-19) po 550 Lt per mėnesį – 15 400 Lt, bendra įsiskolinimo abiems vaikams suma – 55 900 Lt.        Â

Vilniaus m.

2-asis apylinkės teismas 2009-01-07 sprendimu ieškovės D. V. ieškinį patenkino iš dalies: 1) dukteriai D. V., gim. 1989-02-15, ir

sÅ«nui M. V., gim. 1993-02-19, kaip atsakovo S. N. V. iÅ¡laikymÄ ir jo įsiskolinimÄ priteisė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis atitinkamai

15 800 Lt ir 35 400 Lt sumai, o likusiÄ buto dalį – 55 757 Lt sumai, paliko atsakovui S. N. V. asmeninės nuosavybės teise; 2) iÅ¡ atsakovo S. N.

V. priteisė – 100 Lt žyminio mokesčio ieškovei D. V. ir 1 536 Lt žyminio mokesčio į valstybės

pajamas (t.2, b.l. 127-129). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo vaikams iÅ¡laikymo neteikė ir priteisė jiems iÅ¡laikymÄ ir įsiskolinimÄ turtu: dukteriai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 15 800 Lt sumai, kuriÄ sudaro: 7 200 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, 1 600 Lt ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas, 1 800 Lt iÅ¡laikymas iki laikino iÅ¡laikymo priteisimo ir 5 200 Lt – iki dukters pilnametystės; sÅ«nui – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 35 400 Lt sumai, kuriÄ sudaro: 7 200 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, 1 600 Lt ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas, 1 800 Lt iÅ¡laikymas iki laikino iÅ¡laikymo priteisimo, po 400 Lt nuo laikino iÅ¡laikymo priteisimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 14 400 Lt, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės – 10 400 Lt. LikusiÄ minėto buto dalį,

55 757 Lt sumai, remiantis VÄ® Registrų centro nurodyta atsakovui priklausančio buto vidutinės rinkos verte (106 957 Lt) sprendimo priėmimo metu, paliko atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, jog iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui skaičiuojamas po 400 Lt, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, kad bÅ«tų patenkinti minimalÅ«s vaiko poreikiai (t.2, b.l. 127-129).           Â

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-03-16 priėmė papildomu sprendimu priteisė ieškovei D. V. iš atsakovo

S. N. V. 720 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t.2, b.l. 145).

IeÅ¡kovė D. V. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 146-148) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tvirtina, kad buto vertei apskaičiuoti Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos CK 3.119 str. nuostatos, nes ginant vaikų teisėtus interesus (CK 3.3. str.) įstatymo analogija negali bÅ«ti taikoma, juo labiau, kad teismas iÅ¡laikymÄ vaikams priteisė po keturių metų, iÅ¡augus nekilnojamojo turto vertei. Tvirtina, jog atsakovo paieÅ¡ka buvo skelbiama be pagrindo, kadangi byloje yra Å¡aukimų Å¡aknelės, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas atsisakydavo priimti Å¡aukimus. Dėl to sustabdžius civilinę bylÄ , kuri galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta 2005 m., kai vidutinė buto rinkos kaina buvo apie 40 000 Lt, buvo pažeisti vaikų interesai. Ä® bylÄ buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys sÅ«naus iÅ¡laikymo poreikius, kurie su iÅ¡laikymo dukteriai įsiskolinimu atitiko buto vertę. Taip pat pažymi, jog skaičiuodamas nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ po 400 Lt per mėnesį, teismas neatsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus. Vaikams priteistas butas yra vieno kambario (nedalus objektas), todėl jie negalės naudotis savo buto dalimi, gyvendami kartu su smurtaujančiu tėvu. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas turi eilę kreditorių, kurie reikalaus vykdymÄ nukreipti į jo turtÄ , tuo gali bÅ«ti pažeisti vaikų interesai.     Â

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, ar nepažeidė esminių procesinės teisės normomis įtvirtintų principų (CPK

329 str. 2 d. ir 3 d.).

Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti,  įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikÅ¡mės faktas, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali iÅ¡taisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes Å¡ie pažeidimai patys savaime nesÄ lygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetencijÄ , pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiÅ¡kia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla bÅ«tinybė šį procesÄ pakartoti.

Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas absoliučiai negalioja, kuomet pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti bylos nagrinėjime asmenų teisių arba pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ turtu ir vėliau ne kartÄ jį patikslinusi, paskutinį sykį - 2008-10-16

(t.2, b.l.97), į bylos nagrinėjamÄ trečiaisiais asmenimis neįtraukė vaikų M. V. ir D. V., nors tokios kategorijos bylų nagrinėjime nepilnamečiai

dalyvauja nuo 14 metų amžiaus (CPK 38 str. 2 d.), ir tÄ ne kartÄ savo nutartyse

yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dar daugiau, D. V. paskutiniojo ieškinio patikslinimo metu ir

sprendimo byloje priėmimo metu jau buvo įgijusi visiÅ¡kÄ civilinį procesinį veiksnumÄ (CPK 38 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡taisė Å¡io procesinio trÅ«kumo, savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.) neįtraukė 14 metų amžiaus sulaukusių vaikų dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, taip pat CPK

45 str. tvarka neišsprendęs netinkamos šalies (ieškovo) pakeitimo tinkama

Å¡alimi klausimo, skundžiamu sprendimu priteisė pilnametei D. V. 15 800 Lt vertę atitinkančiÄ ginčo buto

dalį. Å iÄ sprendimo dalį aukÅ¡tesnės instancijos teismui užginčijo taip pat  ne pati D. V., o jos motina D. V..  Â

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymÄ yra jų tėvai, įtėviai, rÅ«pintojai ar globėjai (CPK 38 str.), tačiau pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visiÅ¡kÄ procesinį veiksnumÄ ir savarankiÅ¡kai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylÄ (CPK 38 str. 1 d.). Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali bÅ«ti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimÄ (CPK 56 str.). Tai reiÅ¡kia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina savo teisę dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo teismine tvarka iÅ¡ tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo pareigos; Å¡i taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant. Be to, ji taikytina taip pat ir teisei apskųsti teismo sprendimÄ apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-285/2009).

Esant tokiam procesiniam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo formuojamai praktikai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas betarpiÅ¡kumo principÄ (CPK 14 str.3 d.), nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių bei pareigų. Tai yra besÄ lyginis pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir perduoti bylÄ tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų iÅ¡samiau nebepasisako ir jų nevertina. Tačiau Å¡iuo atveju yra ir kitų procesinių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo įtakoti neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.), t.y. teismo sprendimas buvo priimtas gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 40, 44,50, 53,71) nepraneÅ¡us atsakovui arba jo atstovui apie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimÄ ir paskirto naujo teismo posėdžio datÄ bei laikÄ , ir nei vienam jų posėdyje nedalyvaujant  (t.2, b.l. 112, 122-123), apsiribojant teismo Å¡aukimo iÅ¡siuntimu pačios ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 52, 55, 57). Ši aplinkybė svarbi tuo požiÅ«riu, kad numatytÄ teismo sprendimo paskelbimo dienÄ â€“ 2009-10-30 sprendimas dėl teisėjo ligos nebuvo paskelbtas, o Å¡io procesinio veiksmo atlikimas atidėtas nenurodant paskelbimo datos (t.2, b.l. 110). Skelbiant teismo procesinį sprendimÄ (Å¡iuo atveju nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės) 2008-11-11 8.30 val., protokole nepažymėta apie Å¡alių dalyvavimÄ Å¡io veiksmo atlikimo metu (b.l. 111), o ir pačioje nutartyje nenurodyta paskirto posėdžio data bei laikas. BÅ«simo posėdžio datÄ bei laikÄ galima nustatyti tik iÅ¡ jo pažymėjimo teismo Å¡aukimuose, kurie, kaip minėta, atsakovui ar jo atstovui nebuvo įteikti. (t.2, b.l. 119-123). Todėl nors atsakovo panaÅ¡iais argumentais grindžiamas apeliacinis skundas ir nebuvo priimtas, jam praleidus terminÄ skundui paduoti ir teismui atsisakius jį atnaujinti (t.2, b.l. 137-138, 139, 159-160, 163), kolegija tokių aplinkybių negali neįvertinti ir neaptarti. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų informavimo apie procesinių veiksmų atlikimÄ , įgyvendinimas jau yra vieÅ¡as interesas (CPK 320 str. 2 d.), leidžiantis užtikrinti pamatinių CPK principų – rungimosi, Å¡alies teisės dalyvauti teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas su juo susijęs klausimas, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 6, 12, 13,15, 17 straipsniai), laikymÄ si.         Â

 Be to, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesama argumentų, kodėl parenkama būtent tokia išlaikymo forma (turtu) ir kodėl ji geriausiai atitinka vaikų interesus, šiems tapus neįvardintų nekilnojamojo daikto dalių bendraturčiais kartu su atsakovu (CPK

270 str. 4 d.), sprendime net nenurodyta kokia idealioji turto (buto) dalis priteisiama kiekvienam iÅ¡ vaikų kaip iÅ¡laikymas, kas iÅ¡ esmės daro negalimu daiktinių teisių įregistravimÄ vieÅ¡ame registre (sprendimo realizavimÄ ), neiÅ¡spręstas teismo nutartimis (t.1, b.l. 12, 100-101) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas (CPK 150 str.). IÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas CK 3.196 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ . Kartu bÅ«tina įvertinti tai, kad teismas kaip laikinÄ apsaugos priemonę buvo priteisęs iÅ¡laikymÄ vaikams periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis. Jų realus mokėjimas bei nustatytas dydis turi reikÅ¡mės ir apskaičiuojant periodinių iÅ¡mokų skolÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis c.b.  Nr. 3K-3-21/2007). Tokių faktinių aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenustatinėjo.

Apeliantė žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ nemokėjo, jo grÄ Å¾inimo pagal CPK 87 str.

1 d. 7 p. nuostatÄ klausimas nekyla.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p.,  kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                Dalia

Kačinskienė

Teisėjai                                                                                   Romualda Janovičienė

                                                                                                                                                                                                                                 Â

                     Andžej Maciejevski

Â