bf83faf3-0763-48d0-90ed-eaba630c47f1 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-49-744/2023 (Nr. 1-116-744/2022) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12980-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.9.7; 1.2.22.1.2; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 13 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui, kaltinamajam A.

A. M., jo gynėjai advokatei Vladai Buivydienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, pensininkas, vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , neteistas, paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės Kaltinamasis A. A. M. neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, sprogstamÄ ja medžiaga ir dideliu kiekiu Å¡audmenų, tai yra nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. balandžio 15 d. 23.30 val. jam priklausančiame Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį Å¡audmenų (136 vienetus 5,45 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų Å¡audyti Å¡ovinių, skirtų įvairiems A ir B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams; 14 vienetų 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų Å¡audyti medžioklinių Å¡ovinių, skirtų įvairiems B kategorijos graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams; 1 vienetÄ .223 kalibro pramoninės gamybos tinkamÄ Å¡audyti medžioklinį Å¡ovinį, skirtÄ Ä¯vairiems B kategorijos graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams; 9 vienetus 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų Å¡audyti sportinių Å¡ovinių, skirtų įvairiems B kategorijos graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams), 34,4 g nedidelės sprogstamosios galios pramoninės gamybos sprogstamosios medžiagos – bedÅ«mio parako, skirto Å¡aunamiesiems ginklams skirtų Å¡audmenų užtaisymui bei tinkamÄ naudoti kaip sudėtinį komponentÄ savadarbės sprogstamosios medžiagos gamyboje, ir savadarbį, graižtvinį, vienaÅ¡Å«vį, 5,6 mm kalibro, tinkamÄ Å¡audymui Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pagamintÄ panaudojant pramoninės gamybos, nenustatyto modelio šautuvo vamzdį bei 16-o kalibro, lygiavamzdžio, IžK modelio, medžioklinio Å¡autuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, ir pritaikytÄ Å¡audyti 5,6x39 mm kalibro Å¡oviniais, bei nurodytÄ Â Å¡aunamÄ jį ginklÄ Â ir tris  5,6 mm kalibro šovinius  2022 m. balandžio 15 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, gabeno į miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete įrengtÄ medžioklės bokÅ¡telį, kur 2022 m. balandžio 15 d. 20.25 val. buvo sulaikytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nų ir nurodytas Å¡aunamasis ginklas, trys  5,6 mm kalibro šoviniai, taip pat (duomenys neskelbtini), Å«kiniame pastate neteisėtai laikomi Å¡audmenys bei sprogstamoji medžiaga 2022 m. balandžio 15 d. 23.30 val. buvo surasti ir paimti policijos pareigÅ«nų.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo Kaltinamasis A. A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaltinime nurodytus Å¡audmenis, ginklÄ ir ginklo dalis įsigijo (duomenys neskelbtini) turguje prieÅ¡ 3-4 metus. ViskÄ Ä¯gijo vienu kartu. Už Å¡ovinius sumokėjo 100 Eur, o už ginklÄ ir jo dalis – 300 Eur. Kartu įsigijo ir optinį taikiklį bei duslintuvÄ . Jis turi žemės, miÅ¡ko, todėl, saugodamas laukus nuo gyvÅ«nų, kartais apeidavo savo valdas Å¡audydamas į viršų, tuo siekdamas juos atbaidyti.

RastÄ parakÄ jis iÅ¡krapÅ¡tė iÅ¡ supuvusių Å¡ovinukų. Tikslaus Å¡audmenų kiekio nežinojo, jų neskaičiavo. Å oviniai buvo dėžutėje. Prireikus keletÄ pasiimdavo. Å oviniai buvo 5,6 mm kalibro ir tiko nusipirktam Å¡autuvui. Per tÄ visÄ laikotarpį iÅ¡Å¡ovė tiek Å¡ovinių, kiek buvo rasta gilzių, nes iÅ¡Å¡ovęs gilzės neiÅ¡mesdavo, o įdėdavo į dėžutę (kurioje buvo rastos). Leidimo ginklui niekada nėra turėjęs, medžiotoju nebuvo. VisÄ tÄ turtÄ â€“ ginklÄ , Å¡ovinius, ginklo dalis ir priedus, laikė Å«kiniame pastate, kur juos ir rado pareigÅ«nai.

TÄ dienÄ , kai buvo sulaikytas, tai yra praeitų metų balandžio 15 d., (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), tykojo Å¡erno. Ta miÅ¡ko dalis, kurioje medžiojo, priklauso jam. MiÅ¡kas nuo namų yra maždaug 12-15 km atstumu. IÅ¡ namų atvyko automobiliu, kurį paliko kaime, o iki medžioklės vietos (1-1.5 km) atėjo pėsčiomis. IÅ¡ namų buvo pasiėmęs Å¡autuvÄ ir tris Å¡ovinius. Sėdėjo ant paties sumontuoto „trikojo“, kurį buvo palikęs iÅ¡ anksčiau.

Prie paÅ¡arų duobės buvo papylęs kibirÄ pupų. Pripažįsta, kad Å¡erno tykojo ne pirmÄ kartÄ . Betemstant jį užklupo pareigÅ«nai, kuriems pats parodė vietÄ Å«kiniame pastate, kur laikė likusius Å¡ovinius. Savo poelgį vertina labai blogai. NuoÅ¡irdžiai gailisi, kad taip padarė. Turi rimtų sveikatos bėdų dėl stuburo, klausos, be to, jam nustatyta glaukoma. Gyvena dviese su žmona, kuri taip pat turi didelių sveikatos problemų. Yra pensininkas. Gauna senatvės pensijÄ , kurios dydis – 430 Eur.

Dėl savęs užsiima žemės Å«kio veikla – 50 arų plote augina daržoves. Po kaltinamojo A. A. M. apklausos, neiÅ¡kilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, iÅ¡vardijus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjai ir pačiam kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaltinamojo A. A. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais, įrodymais.

IÅ¡ 2022 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus tyrėjo M. I. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 20.30 val. buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad Aplinkos apsaugos pareigÅ«nai sulaikė asmenį su nelegaliu ginklu. Nuvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai T. K., E. B., T. G. ir A. M. 2022 m. balandžio 15 d. apie 20.25 val. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete pastebėjo įrengtÄ medžioklės bokÅ¡telį, kuriame sėdėjo neturintis teisės medžioti A.

A. M., kuris su savimi turėjo nelegaliai įgytÄ Å¡autuvÄ su sumontuotu duslintuvu, optiniu taikikliu ir naktinio matymo prietaiso priedeliu, bei tris 5,6 mm kalibro Å¡ovinius. A. A. M. pasisiÅ«lė atiduoti savo namų Å«kiniame pastate nelegaliai laikomus Å¡ovinius ir ginklo dalis. Nuvykus į A. A. M. sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å«kiniame pastate buvo rasta: 201 vnt. 5,6 mm Å¡ovinių, 55 vnt. gilzių, 16 vnt. kulkų, 34 vnt. Å¡ovinio kapsulių, buteliukas su paraku, ginklui skirtas duslintuvas ir nupjauta Å¡autuvo vamzdžio dalis (t. 1, b. l. 7-8).

IÅ¡ 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ teritorijÄ miÅ¡ke, esančiÄ (duomenys neskelbtini), rastas egliÅ¡akėmis apdengtas metalinis bokÅ¡telis – kėdė. 20 m atstumu nuo bokÅ¡telio – kėdės ant žemės rastas Å¡autuvas Nr. (duomenys neskelbtini) su prie jo pritvirtintu optiniu taikikliu „Luger“. Ginklo buožė medinė, prie jo vamzdžio pritvirtintas garso slopintuvas. Å alia ginklo yra juodos spalvos naktinio matymo priedėlis bei trys 5,6 mm kalibro Å¡oviniai (t. 1, b. l. 17-26).

IÅ¡ 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos, pastatų ir daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å«kiniame pastate įrengtose dirbtuvėse ant stalo rastas Å¡autuvo savadarbis duslintuvas, nupjautas Å¡autuvo vamzdis, kartoninė dėžutė su joje esančiais 8 vnt. 5,6 mm kalibro Å¡oviniais, kartoninė dėžutė „Lellier Bellot“ su joje esančiais 14 vnt. 5,6x52R kalibro Å¡oviniais, plastikinis indas su jame esančiais dviem buteliukais sauso parako, 34 Å¡ovinių kapsulės. Taip pat plastikiniame indelyje rasta 16 vnt. 5,6 mm kalibro kulkų.

Šalia stalo ant grindų rasta metalinė dėžutė su joje esančiomis 5,6 mm kalibro šovinio gilzėmis. Ant darbastalio rastas metalinis indas su 5,6 mm kalibro šoviniais (t. 1, b. l. 46-60). Iš 2022 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. tarnybinio pranešimo dėl techninės klaidos taisymo matyti, kad bylos procesiniuose dokumentuose fiksuota (iš A. A. M. paimta) bendrai 206 vnt. šovinių ir 56 vnt. gilzių (t. 1, b. l. 62-63). Iš 2020 m. birželio 25 d. specialisto išvados matyti, kad:

1) tirti pateiktas šautuvas yra savadarbis, graižtvinis, vienašūvis, 5,6 mm kalibro, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, pagamintas panaudojant pramoninės gamybos, nenustatyto modelio šautuvo vamzdį ir 16-o kalibro, lygiavamzdžio, IžK modelio, medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, ir pritaikytas šaudyti 5,6x39 mm kalibro šoviniais. Visi savadarbiai ginklai yra priskiriami prie draudžiamų ginklų kategorijos;

2) tirti pateikti du savadarbiu būdu pagaminti ant vamzdžio laibgalio montuojami ginklo garso duslintuvai yra priskiriami prie A kategorijos ginklų priedėlių. Tirti pateiktas vamzdis yra nenustatyto modelio šautuvo vamzdžio dalis ir todėl prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas prietaisas yra naktinio matymo prietaisas, kuris skirtas montuoti ant optinio taikiklio be papildomo perdarymo ir todėl yra priskiriamas prie A kategorijos ginklų priedėlių (naktinio matymo taikiklių) (t. 1, b. l. 71-76). Iš 2020 m. liepos 7 d. specialisto išvados matyti, kad:

1) tirti pateikti 181 vnt. pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 metų pavyzdžio (5,45x39) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys (šoviniai pagaminti buvusioje TSRS 1977 - 1988 metų laikotarpyje; šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš 5,45 mm kalibro įvairių modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Iš tirti pateiktų 181 vnt. šovinių 136 vnt. šovinių tinkami šaudyti, tuo tarpu 45 vnt. šovinių netinkami šaudyti dėl korozinių pažeidimų);

2) tirti pateikti 14 vnt. antros rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (5,6x52R) medžiokliniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys (šoviniai pagaminti Čekijos Respublikoje. Šovinių pagaminimo laikotarpį nustatyti nėra galimybės, kadangi ant šovinių nėra į tai nurodančių žymenų. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro įvairių modelių medžioklinių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti);

3) tirti pateikti 2 vnt. trečios rūšies šovinių yra pramoninės gamybos .223 kalibro medžiokliniai šoviniai „.223 Remington“, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys (vienas šovinys pagamintas Čekijos Respublikoje, kitas – Suomijoje. Šovinių pagaminimo laikotarpį nustatyti nėra galimybės, kadangi ant šovinių nėra į tai nurodančių žymenų. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš .223 kalibro įvairių modelių medžioklinių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Iš tirti pateiktų 2 vnt. šovinių vienas šovinys tinkamas šaudyti, antras šovinys netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo);

4) tirti pateikti 9 vnt. ketvirtos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro sportiniai šoviniai (5,6x39), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys (šoviniai pagaminti buvusioje TSRS 1967 metais. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro įvairių modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti);

5) tirti pateiktos 54 vnt. pirmos rūšies tūtelių yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 metų pavyzdžio (5,45x39) šovinių dalys;

6) tirti pateiktos 2 vnt. antros rūšies tūtelių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (5,6x39) šovinių dalys;

7) tirti pateiktos 3 vnt. pirmos rūšies kulkų yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (5,6x52R) medžioklinių šovinių dalys;

8) tirti pateiktos 10 vnt. antros rūšies kulkų yra pramoninės gamybos .223 kalibro medžioklinių šovinių „.223 Remington“ dalys;

9) tirti pateiktos 3 vnt. trečios rūšies kulkų yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (5,6x39) šovinių dalys;

10) tirti pateiktos 34 vnt. pirmos rūšies kapsulių yra pramoninės gamybos uždaro tipo centrinio įskėlimo kapsulės. Šios kapsulės yra lygiavamzdžiams medžiokliniams ginklams skirtų šovinių dalys;

11) tirti pateiktos 3 vnt. antros rūšies kapsulių yra pramoninės gamybos uždaro tipo centrinio įskėlimo kapsulės. Šios kapsulės yra graižtviniams ginklams skirtų šovinių dalys (t. 1, b. l. 86-94). Iš 2020 m. liepos 11 d. specialisto išvados matyti, kad:

1) tirti pateiktoje plastikinėje talpoje esanti biri medžiaga yra pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas (tirti pateikto parako masė – 34,4 g. Tirti pateiktas parakas yra skirtas šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui);

2) tirti pateiktas parakas Å¡audmenų užtaisymui yra tinkamas. Taip pat tirti pateiktas parakas yra tinkamas naudoti kaip sudėtinis komponentas savadarbės sprogstamosios medžiagos gamyboje (t. 1, b. l. 105-107). Liudytojas T. G. parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 18 val. gavo informacijÄ , kad (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete galimai vykdoma neteisėta medžioklė. Å iÄ informacijÄ telefonu perdavė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkui D.

J., kuris nurodė jam bei vyriausiems specialistams E. B., T. K. ir A. M. patikrinti minėtÄ informacijÄ . Visi jie apie 20 val. nuvyko į nurodytÄ vietÄ ir, pamiÅ¡kėje palikę automobilį, ėjo link galimai neteisėtai medžiojančio asmens. Priėjęs prie netoli šėryklos buvusio bokÅ¡telio, kurį jau keletÄ kartų buvo matęs miÅ¡ke, žiÅ«ronų pagalba pastebėjo jame sėdintį asmenį su ginklu. Tada kartu su kolegomis apsupo bokÅ¡telį ir informavo jame sėdintį asmenį, kad jie yra iÅ¡ aplinkosaugos.

BokÅ¡telyje sėdėjęs asmuo rankose turėjo graižtvinį ginklÄ , kuris, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, buvo užtaisytas. Tas asmuo jiems prisistatė A. M.. Kadangi pastarasis su savimi turėjo graižtvinį ginklÄ su optiniu taikikliu, ant vamzdžio galo užmontuotu duslintuvu, taip pat naktinio matymo priedėlį bei 3 Å¡ovinius, jo buvo paklausta, ar turi leidimÄ laikyti ir neÅ¡iotis ginklus. A. M. atsakė, kad turimÄ ginklÄ pasigamino pats, o vietovė, kurioje jis sulaikytas, yra jam priklausančio miÅ¡ko teritorija, į kuriÄ jis retkarčiais ateina „pasėdėti“, tai yra medžioti, tačiau Å¡iais metais dar nieko nesumedžiojo.

Buvo iÅ¡kviesti (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai, kuriems perdavė nelegalų ginklÄ ir priedus prie jo. A. M. vienam iÅ¡ kolegų pasakė, kad savo namuose esančiame Å«kiniame pastate dar turi Å¡ovinių bei nelegalaus ginklo vamzdį. Tada kartu su policijos pareigÅ«nais nuvyko į A. M. namus ir pastarasis policijos pareigÅ«nams atidavė Å¡ovinius bei ginklo vamzdį (t. 1, b. l. 119-120). Liudytojai A. M., E. B. ir T. K. nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir liudytojas T. G. (t. 1, b. l. 129-130, 135-136, 141-142).

Liudytojas M. I. parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 20.30 val. gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad Aplinkos apsaugos pareigÅ«nai sulaikė asmenį su nelegaliai turimu ginklu ir laukia miÅ¡ke. Ä® įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), nuvyko kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu M. P.. PaaiÅ¡kėjo, kad Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai T. K., E. B., T. G. ir A. M. apie 20.25 val. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete pastebėjo įrengtÄ medžioklės bokÅ¡telį, kuriame sėdėjo neturintis teisės medžioti A.

A. M.. Pastarasis su savimi turėjo nelegaliai įgytÄ Å¡autuvÄ su sumontuotu duslintuvu, optiniu taikikliu ir naktinio matymo prietaiso priedėliu, taip pat tris 5,6 mm kalibro Å¡ovinius. A. A. M. paaiÅ¡kino, kad ginklas su Å¡oviniais priklauso jam, tačiau leidimo medžioti ir laikyti ginklus jis neturi, tai pat pasisiÅ«lė atiduoti savo Å«kiniame pastate nelegaliai laikomus Å¡ovinius ir ginklo dalis. Nuvykus į A. A. M. sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å«kiniame pastate buvo rasti 203 vnt. 5,6 mm kalibro Å¡ovinių, 56 vnt. gilzių, 16 vnt. kulkų, 34 vnt.

Å¡ovinio kapsulių, buteliukas su jame esančiu paraku, ginklui skirtas duslintuvas ir nupjauta Å¡autuvo vamzdžio dalis. Dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. SuraÅ¡ydamas 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ suklydo ir grafose „ApžiÅ«ros atlikimo eiga“ bei „ApžiÅ«ros metu paimti objektai“, nurodydamas metalinėje talpoje rastų Å¡ovinių kiekį, įrašė klaidingÄ (Å¡ovinių) skaičių – 164 vnt., o turėjo bÅ«ti 181 vnt.

Tikslus kiekis nurodytas minėto apžiūros protokolo priede – fotolentelėje. Taip pat tame pačiame apžiūros protokole suklysta ir dėl metalinėje dėžutėje „Lavazza“ rastų gilzių skaičiaus – įrašyta, kad rasta 55 vnt. gilzių, nors realiai rasta 56 vnt. gilzių (t. 1, b. l. 113-114). Iš 2022 m. liepos 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. A. M. už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 ir 7 dalyse, buvo nubaustas subendrinta administracine nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams.

A. A. M. buvo nubaustas už tai, kad 2022 m. balandžio 15 d. 20.20 val. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, esančiame (duomenys neskelbtini), medžiojo neturėdamas tam teisės, naudodamas draudžiamais įrankiais – savadarbiu graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu, civilinėje apyvartoje draudžiamu ginklo priedeliu – duslintuvu bei naktinio matymo priedėliu prie optinio taikiklio, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1, 58.1.1 ir 58.3.9 punktų reikalavimus.

IÅ¡ kaltinamojo A. A. M. pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad jis minėtu nutarimu paskirtÄ 800 Eur dydžio baudÄ sumokėjo. IÅ¡ 2023 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. A. M. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 233 straipsnio 1 dalyje, buvo nubaustas administracine nuobauda – 60 Eur dydžio bauda su dviejų savadarbiu bÅ«du pagamintų garso duslintuvų bei naktinio matymo prietaiso, kuris skirtas montuoti ant optinio taikiklio, konfiskavimu.

A. A. M. buvo nubaustas už tai, kad neteisėtai disponavo dviem savadarbiu bÅ«du pagamintais garso duslintuvais bei naktinio matymo prietaisu, skirtu montuoti ant optinio taikiklio, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ . IÅ¡ kaltinamojo A. A. M. pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jis minėtu nutarimu paskirtÄ 60 Eur dydžio baudÄ sumokėjo. Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Kaltinamojo A. A. M. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis A. A. M. neteisėtai disponavo kaltinamajame akte nurodytu Å¡aunamuoju ginklu, sprogstamÄ ja medžiaga ir dideliu kiekiu Å¡audmenų. Kadangi kaltinamojo A. A. M. parodymus patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys, teismas neturi jokio pagrindo Å¡iais parodymais abejoti. Todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų. III.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo.

Å io nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti Å¡aunamieji ginklai, Å¡audmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintÄ reguliavimÄ bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas. Å aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, neÅ¡iojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiÅ¡ka uždrausta.

Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad bÅ«tų atliktas bet kuris vienas iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, kuris turi bÅ«ti įrodytas. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesineÅ¡ioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje.

Gabenimas – tai jų perkėlimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ bet kuria transporto priemone arba perneÅ¡imas, kai neÅ¡ama krepÅ¡yje, kiÅ¡enėje ar panaÅ¡iai. Taip pat labai svarbu tinkamai nustatyti Å¡io straipsnio vertinamuosius požymius. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei bÅ«dinga tik tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, neÅ¡ioja, gabena ar realizuoja didelį kiekį Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos, ir nori taip veikti.

Kiti subjektyviosios pusės požymiai veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę. Kaltinamasis A. A. M., neturėdamas leidimo, tai yra neteisėtai, jam priklausančiame Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė kaltinime nurodytus Å¡audmenis – 160 vienetų 4 rÅ«Å¡ių tinkamų Å¡audyti Å¡ovinių, skirtų A ir B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams, 34,4 g nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedÅ«mio parako, ir savadarbį, graižtvinį, vienaÅ¡Å«vį, 5,6 mm kalibro, tinkamÄ Å¡audymui Å¡aunamÄ jį ginklÄ , be to, minėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ Â ir tris  5,6 mm kalibro šovinius  gabeno į miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete įrengtÄ medžioklės bokÅ¡telį, kur buvo sulaikytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas disponavimas Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis ir sprogstamÄ ja medžiaga.

Kaltinamasis A. A. M. suvokė, kad neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponuoja (laiko ir gabena) kaltinime nurodytu tinkamu Å¡audyti Å¡aunamuoju ginklu, sprogstamÄ ja medžiaga ir Å¡audymui tinkamais Å¡audmenimis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu ir tai, kad jis suvokė, kad neteisėtai laiko didelį kiekį Å¡audmenų (160 vienetų 4 rÅ«Å¡ių Å¡ovinių). Kaltinamojo A. A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponavo (laikė) didelį kiekį Å¡audmenų – viso 160 vienetų Å¡ovinių (136 vienetus 5,45 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų Å¡audyti Å¡ovinių, skirtų įvairiems A ir B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams; 14 vienetų 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų Å¡audyti medžioklinių Å¡ovinių, skirtų įvairiems B kategorijos graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams; 1 vienetÄ .223 kalibro pramoninės gamybos tinkamÄ Å¡audyti medžioklinį Å¡ovinį, skirtÄ Ä¯vairiems B kategorijos graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams; 9 vienetus 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų Å¡audyti sportinių Å¡ovinių, skirtų įvairiems B kategorijos graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams).

Neteisėto disponavimo Å¡audmenimis atvejais BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos Å¡io straipsnio 1 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio Å¡audmenų kiekio požymiu. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakant į klausimÄ , ar disponuojama dideliu Å¡audmenų kiekių, turi bÅ«ti vertinamos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-207-626/2021, 1A-279-626/2021, 1A-122-870/2023).

Teismas, konstatuodamas, kad A. A. M. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų, atsižvelgia į tai, kad, visų pirma, kaltinamasis laikė net 160 vienetų įvairaus kalibro (5,45 mm, 5,6 mm ir .223) 4 rūšių tinkamų šaudyti šovinių. Teismų praktikoje didelio šaudmenų kiekio požymis nustatomas ir kaltininkams neteisėtai disponuojant gerokai mažesniu šaudmenų kiekiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-207-626/2021, 1A-279-626/2021, 1A-122-870/2023).

Antra, visi kaltinamojo A. A. M. neteisėtai laikyti Å¡oviniai skirti įvairiems A ir B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams, tai yra patiems pavojingiausiems ginklams (Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 3 ir 4 straipsniai). Trečia, kaltinamasis neteisėtai laikė ne tik 160 vienetų Å¡ovinių, bet ir savadarbį, graižtvinį, vienaÅ¡Å«vį, 5,6 mm kalibro Å¡autuvÄ , tai yra Å¡aunamÄ jį ginklÄ , iÅ¡ kurio galima Å¡audyti neteisėtai laikytais Å¡audmenimis, o tai didina veikos pavojingumÄ , kadangi A.

A. M. bet kada galėjo panaudoti neteisėtai naudojamÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ (kÄ kaltinamasis ir darė, neteisėtai medžiodamas tÄ vakarÄ , kai buvo sulaikytas). Ketvirta, kaltinamasis A. A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad turėjo daugiau Å¡ovinių, nei buvo iÅ¡ jo paimta, nes dalį turguje įsigytų Å¡ovinių jis iÅ¡Å¡ovė (nurodė, kad per tÄ visÄ laikotarpį (nuo įsigijimo iki sulaikymo miÅ¡ke) iÅ¡Å¡ovė tiek Å¡ovinių, kiek buvo rasta gilzių (o jų buvo rasta 56 vnt. (t. 1, b. l. 62-63)), nes iÅ¡Å¡ovęs gilzės neiÅ¡mesdavo, o įdėdavo į dėžutę).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš kaltinamojo buvo paimta ne 160 vnt. šovinių, kurie nurodyti kaltinime, o 206 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 62-63), tačiau 46 vnt. šovinių nebuvo tinkami šaudymui (t. 1, b. l. 86-94). Penkta, A. A. M. kaltinime nurodytus šovinius laikė lengvai prieinamoje vietoje – savo gyvenamosios sodybos ūkiniame pastate, jų net nepaslėpęs. Taigi, kaltinamasis A. A. M., neteisėtai laikydamas 160 vienetų šovinių, skirtų įvairiems A ir B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas.

IV. Dėl bausmės Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki aÅ¡tuonerių metų be jokių kitų alternatyvių bausmių. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.

Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Å velnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiÅ¡kia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nenumatytÄ bausmę. Å iuo atveju taikyti kaltinamajam A. A. M. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra Å¡iose teisės normose numatytų pagrindų (kaltinamasis savo noru nepranešė apie jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisėsaugos institucijoms, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (apie jÄ teismas pasisakys žemiau)).

Tačiau, kaip ne kartÄ pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepaÅ¡alina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms, paskirti Å¡velnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o bÅ«tent iÅ¡vados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisingumo tikslÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, ji neturi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , bendrininkavimo formÄ , bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rÅ«Å¡inis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje.

Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020). Kaltinamasis A. A. M. jį miÅ¡ke sulaikiusiems Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) ir į įvykio vietÄ iÅ¡kviestiems (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nams savo noru pranešė apie jo sodybos Å«kiniame pastate neteisėtai laikomus Å¡ovinius (dėl kurių jo veika iÅ¡ esmės ir buvo perkvalifikuota iÅ¡ BK 253 straipsnio 1 dalies į to paties straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 169-170)), tuo padėdamas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 163-164), tiek bylÄ nagrinėjant teisme visiÅ¡kai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. A. M. nusikalto pirmÄ kartÄ (t. 2, b. l. 17-18), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka buvo baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie neturi nieko bendra su jam inkriminuotu nusikaltimu (t. 2, b. l. 20-21), Å¡iuo metu vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ (t. 2, b. l. 23, 54), yra senatvės pensininkas, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 55). Kaltinamasis yra vedęs, tiek jis, tiek sutuoktinė A.

M. turi rimtų sveikatos problemų (t. 2, b. l. 56-64). A. A. M. padarė vienÄ tyčinį (veikė tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertinant BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į tai, kad dauguma iÅ¡ kaltinamojo A. A. M. neteisėtai laikytų Å¡ovinių yra seni, pagaminti buvusioje TSRS 1967-1988 metais (dalis jų dėl korozijos poveikio nebuvo tinkami Å¡audymui) (t. 1, b. l. 86-94).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis jo neteisėtai laikytus Å¡ovinius, sprogstamÄ jÄ medžiagÄ ar ginklÄ bÅ«tų ketinęs realizuoti. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nors nusikaltimas baigtas, tačiau jokių sunkių pasekmių nesukėlė (kaltinamasis neteisėtai medžiojo, tačiau jokių gyvÅ«nų nebuvo sumedžiojęs). Nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad jis neteisėtais laikomÄ ginklÄ bei Å¡audmenis naudojo apsaugant pasėlius nuo žvėrių, taip pat kartais neteisėtai medžiodamas jam pačiam priklausančiame miÅ¡ke.

Visos Å¡ios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo A. A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu. O tai (kaip jau buvo minėta) yra viena iÅ¡ sÄ lygų iÅ¡vadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti. Be to, skiriant bausmę A. A. M., atsižvelgtina ir į tai, kad jis jau buvo nubaustas už administracinius nusižengimus (neteisėtÄ medžioklę naudojant draudžiamus įrankius ir disponavimÄ uždraustais ginklo priedėliais), iÅ¡ esmės sudariusius idealiÄ jÄ sutaptį su jam inkriminuotu nusikaltimu (visi Å¡ie teisės pažeidimai padaryti vienu metu), 800 Eur bei 60 Eur dydžio baudomis (kurias jau sumokėjo), tai yra, dėl savo pomėgio neteisėtai medžioti, naudojant draudžiamus įrankius ir ginklo priedėlius, jau patyrė finansinių sankcijų.

Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo A. A. M. asmenybė ir kitos aplinkybės) leidžia konstatuoti, jog BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas ketveriems metams) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui.

Nors įstatymas numato galimybę iÅ¡ dalies atidėti už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės (jei ji nevirÅ¡ija penkerių metų) vykdymÄ (BK 75 straipsnio 3 dalis), tačiau, teismo įsitikinimu, net ir paskyrus kaltinamajam A. A. M. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 2 dalyje, minimaliÄ sankcijoje numatytÄ 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir iÅ¡ dalies atidėjus jos vykdymÄ (kaip tai numato BK 75 straipsnio 3 dalis), tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, kadangi kaltinamasis privalėtų įkalinimo įstaigoje atlikti bent 6 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai, atsižvelgus į kaltinamojo amžių (72 metai), jo paties ir jo sutuoktinės sveikatos bÅ«klę, bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

Todėl kaltinamajam A. A. M. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina Å¡velnesnė bausmė, negu Å¡io straipsnio sankcijose už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminÄ , atsižvelgtina į tai, kad A. A. M. yra pensininkas, turi sveikatos problemų. Kadangi A. A. M. nusikalto pirmÄ kartÄ , yra garbingo mažiaus, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, jam neskirtina BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta intensyvi priežiÅ«ra bei to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti įpareigojimai bei draudimai, tačiau skirtina prokuroro baigiamosiose kalbose paminėta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 6 dalis, 71 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Parenkant Å¡ios įmokos dydį ir sumokėjimo terminÄ atsižvelgtina į tai, kad pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo Å¡altinis yra senatvės pensija. Skirti kaltinamajam A. A. M. kitos rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas), bÅ«tų neteisinga, nes minimali už sunkų nusikaltimÄ skiriama bauda yra 150 MGL (tai yra 7500 Eur), o kaltinamasis Å¡iuo metu gyvena vien iÅ¡ senatvės pensijos bei individualios žemės Å«kio veiklos (kurios rezultatų pakanka tik savo poreikiams tenkinti), todėl abejotina, ar kaltinamasis turėtų objektyviÄ galimybę tokiÄ pakankamai didelę baudÄ sumokėti.

Pažymėtina ir tai, kaltinamajam A. A. M. paskyrus Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę, nebus nukrypta ir nuo formuojamos teismų praktikos tokio paties pobÅ«džio bylose. Paskutinių dviejų metų Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių, priimtų baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , analizė leidžia konstatuoti, kad teismai beveik visais atvejais, kai asmuo jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltininkams skyrė Å¡velnesnes bausmes, nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ir dažniausiai – laisvės apribojimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-349-1020/2021;

Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-25-634/2022, 1-117-348/2022, 1-419-876/2022, 1-144-737/2023; Å iaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-49-300/2022, 1-95-300/2012; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-576/2022 ir kitos). Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis A. A. M. prisipažino esÄ s kaltas, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamajam A. A. M. iÅ¡aiÅ¡kintinos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sÄ lygos bei jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. A. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 13-15). V. Dėl daiktų likimo ir turto konfiskavimo Daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialÅ«s objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių iÅ¡liko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali bÅ«ti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).

Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys Å¡io Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta Å¡io Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, sunaikinami arba gali bÅ«ti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to praÅ¡o (4 punktas); kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas). BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; Å¡io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobÅ«dis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iÅ¡ asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Kaltinamasis A. A. M. neteisėtai disponavo savadarbiu Å¡aunamuoju ginklu – graižtviniu, vienaÅ¡Å«viu, 5,6 mm kalibro, tinkamu Å¡audymui Å¡autuvu, pagamintu panaudojant pramoninės gamybos, nenustatyto modelio šautuvo vamzdį bei 16-o kalibro, lygiavamzdžio, IžK modelio, medžioklinio Å¡autuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, ir pritaikytÄ Å¡audyti 5,6x39 mm kalibro Å¡oviniais. Å is Å¡autuvas, kuris buvo paimtas 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu (t. 1, b. l. 17-26) ir saugomas (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 80), laikytinas kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemone, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kadangi yra savadarbis, o tokių ginklų civilinė apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis A. A. M. neteisėtai disponavo ir šaudmenimis – 160 vienetų tinkamų šaudymui šovinių, kurie iš kaltinamojo buvo paimti 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietų apžiūrų metu (t. 1, b. l. 17-26, 46-60). Dalis šių šovinių buvo netinkami šaudymui, kita dalis buvo sunaudoti tyrimo metu (t. 1, b. l. 86-94), o likę po tyrimo 121 vnt. šovinių, saugomų (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 98), laikytini kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemone, jie yra pramoninės gamybos, turi ekonominę vertę ir gali būti nustatyta tvarka realizuojami, todėl konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3 dalys), ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Kiti daiktai – plastikinė talpa, šautuvo vamzdis, ir šovinių dalys (56 vnt. tūtelių, 16 vnt. kulkų bei 37 vnt. kapsulių), paimti 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 46-60), saugomi (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 98, 110), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ginklo priedėlių – dviejų garso slopintuvų, optinio taikiklio ir naktinio matymo priedėlio, paimtų 2022 m. balandžio 16 d.

įvykio vietų apžiūrų metu (t. 1, b. l. 17-26, 46-60), likimo klausimas šioje byloje nespręstinas, nes (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. 2022 m. spalio 25 d. nutarimu buvo nuspręsta šių daiktų nelaikyti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 149-150). Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo A. A. M., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL (500 Eur (penkių Å¡imtų eurų)) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) administruojamo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žLuminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardÄ , pavardę, asmens kodÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL (500 Eur (penkių Å¡imtų eurų)) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) administruojamo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žLuminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardÄ , pavardę, asmens kodÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti A. A. M., kad visÄ bausmės laikÄ jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Jis privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ ir darbo vietas, iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. A. A. M. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis konfiskuoti 121 vnt. Å¡ovinių, saugomų (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, juos perduoti Turto valdymo ir Å«kio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Savadarbį, graižtvinį, vienaÅ¡Å«vį, 5,6 mm kalibro Å¡autuvÄ , pagamintÄ panaudojant pramoninės gamybos, nenustatyto modelio šautuvo vamzdį bei 16-o kalibro, lygiavamzdžio, IžK modelio, medžioklinio Å¡autuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, saugomÄ (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kitus daiktus – plastikinę talpÄ , Å¡autuvo vamzdį, 56 vnt. tÅ«telių, 16 vnt. kulkų bei 37 vnt. kapsulių, saugomus (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (kvitai (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Laisvydas ZederÅ¡tremas