2023-08-30 Nr. AB-15530-3-62-3-00076-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-730-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00076-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos 21.2; 22.1; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apylinkės teismo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“; 2) teismui nusprendus netenkinti pirmojo reikalavimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“ 2 punktą ir tarnybinę nuobaudą „griežtas papeikimas“ pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą „pastaba“.

2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1 Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 15 val. vykdydama valstybės tarnautojo pareigas Kauno apylinkės teismo patalpose adresu Laisvės al. 103, Kaunas, kartu su teismo sekretore G. S. pirmame aukšte laukdama lifto sutiko iš matymo jai žinomą prokurorę R. O. Į liftą kartu įlipo ir minėta prokurorė. Ji pasiteiravo, ar pareiškėja galėsianti ją įleisti į koridorių trečiame pastato aukšte, t. y. tarnybines patalpas. Kadangi žinojo, kad minėtas asmuo yra prokurorė, taip pat ne kartą mačiusi prokurorus Kauno apylinkės teismo tarnybinėse patalpose (kuriose nėra teismo posėdžių salių), nesuabejojo jos tikslais ir pagrindu patekti į tarnybines patalpas, todėl įleido prokurorę į Kauno apylinkės teismo trečiame aukšte esančias tarnybines patalpas.

2.2 Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėja A. K. 2021 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė pranešimą el. paštu ne.korupcijai@teismas.lt, pranešdama apie galimą korupcijos atvejį Kauno apylinkės teisme ir 2021 m. spalio 4 d. pateikė papildomą pranešimą, kuriame iš esmės nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 15 val. jos darbo vietoje pasirodė moteris, kuri atnešė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo ir išeidama iš kabineto paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“. Vėliau paaiškėjo, kad asmuo, palikęs kabinete saldainių dėžutę, yra prokurorė, kurią į teismo trečiame aukšte esančias tarnybines patalpas įleido pareiškėja.

2.3 Kanclerė 2021 m. spalio 12 d. įsakymu sudarė komisiją galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (toliau – ir Komisija), nustatytas terminas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti ir motyvuotą išvadą pateikti iki 2021 m. lapkričio 11 d. Pareiškėja pateikė Komisijai paaiškinimą, kuriame nurodė, jog į Kauno apylinkės teismo trečiame aukšte esančias tarnybines patalpas įleido asmenį, nes žinojo šio asmens tapatybę ir prokuroro statusą, manė, jog tai nėra pašalinis asmuo ir vyksta į susitikimą pas teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotoją, su saldainių perdavimo aplinkybėmis ji nėra susijusi, apie prokurorės ketinimą juos perduoti nežinojo, saldainių nematė.

2.4 Komisija 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė Išvadą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada), kuria siūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, kad 2021 m. rugsėjo 21 d., eidama valstybės tarnautojo pareigas, veikdama tiesiogine tyčia, į tarnybines teismo patalpas Laisvės al. 103, Kaune, trečiame aukšte, be teisėto pagrindo įleido pašalinį asmenį, t. y. ne teismo darbuotoją, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorę R. O., kuri teisėjo padėjėjos A. K. darbo vietoje paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“. Išvadoje nurodyta, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 8 ir 13 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės veiklos etikos principus, taip pat diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą ir piktnaudžiavo tarnyba. Komisija siūlė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Kanclerė 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. P-413 (toliau – ir Įsakymas) pritarė Išvadai ir pripažino, kad Išvadoje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą ir piktnaudžiavo tarnyba, ir skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

2.5 Pareiškėja nurodė, jog ji nesutinka su Įsakymu ir juo paskirta tarnybine nuobauda, mano, kad jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, nėra tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pripažinus, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, jos manymu, tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, o tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra per griežta, todėl naikintina arba keistina į švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad Išvadoje nustatant tarnybinį nusižengimą buvo minimas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. V-265 patvirtinto Kauno apylinkės teismo pastato ir jo teritorijos apsaugos ir patekimo į juos kontrolės aprašo 14 punktas, kuris nustato, kad „į Teismo antro, trečio ar ketvirto aukšto tarnybines patalpas, esančias Laisvės al. korpuse, pašaliniai asmenys gali patekti tik išimtiniais atvejais, paprastai esant tarnybiniam būtinumui ir tik lydint teismo darbuotojui. Už atvykusio asmens buvimą šiose patalpose bei jo išlydėjimą iš jų asmeniškai atsako darbuotojas, pas kurį atvyko asmuo“, tačiau pareiškėja su minėtu įsakymu ir juo patvirtintu aprašu nebuvo supažindinta, jis nebuvo įkeltas į intranetą kaip vidaus teisės aktai, su kuriais pareiškėja privalėjo susipažinti pagal nustatytą tvarką ir juos tinkamai vykdyti.

Tad už įleidimo į tarnybines patalpas taisyklių pažeidimą pareiškėjai negali kilti tarnybinė atsakomybė. Iš minėtu įsakymu patvirtinto Aprašo 14 punkto matyti, kad pašalinių asmenų patekimo tvarka taikoma tarnybinėms patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse, o šiuo atveju nusižengimas nustatytas, kad pareiškėja įleido asmenį į patalpas, esančias J. Gruodžio g. korpuse. Išvadoje minimas intranete 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas, tačiau informacinis pranešimas neatitinka vidiniam teisės aktui taikomų reikalavimų: nėra duomenų apie jo priėmimą ir galiojimą, ar tokį informacinį pranešimą priėmė / patvirtino įgalioti asmenys.

Su informaciniu pranešimu pareiškėja nebuvo supažindinta kaip su vidiniu teisės aktu per intraneto skiltį. Informacinis pranešimas iš dalies prieštarauja ir Aprašo 14 punktui, kitaip, nei nurodo informacinis pranešimas, Aprašo 14 punktas: (i) nenustato pareigos lankytojams registruotis pas teismo pirmininką ar jo pavaduotoją; (ii) nenustato taisyklės, kad lankytoją pasitinka pirmininko patarėja ar vyresnioji padėjėja; (iii) taikomas tik patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse; (iv) neįtvirtina pareigos valstybės tarnautojui, sutikusiam lankytoją, informuoti apie tai teismo pirmininko patarėją ar vyresniąją padėjėją, o lankytojo prašyti palaukti.

Aprašo 2 punktas nustato, jog jo nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai arba kiti teisės aktai. Informacinis pranešimas iš esmės nėra teisės aktas, todėl neturėtų būti taikomas, ypač esant prieštaravimų. Pareiškėja pažymėjo, kad į patalpas įleido ne bet kokį pašalinį asmenį, o valstybės pareigūną – prokurorą, todėl pagrįstai manė, jog būtinumas įleisti asmenį tokiam vizitui yra, palydėjo iki įėjimo į patalpas. Nors Išvadoje minima Aprašo 14 punkto nuostata, tačiau tiek iš Išvados, tiek iš Įsakymo matyti, jog pareiškėja laikoma pažeidusia valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus.

Pareiškėjos manymu, nustatant tarnybinį nusižengimą privalo būti nurodyta, kokią konkrečią neteisėtą veiką tarnautojas padarė ir kokias konkrečias teisės aktuose nustatytas taisykles ir pareigas pažeidė. Vis dėlto tarnybinio nusižengimo objektas yra būtent vidaus tarnybos tvarka. Todėl nurodymas, kad pareiškėja, įleisdama prokurorę į tarnybines patalpas, padarė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (atsakomybės, sąžiningumo ir nešališkumo) pažeidimus, yra pernelyg abstraktus, nekonkretus, išplečiantis valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės ribas.

Pažymėjo, kad nei Aprašo 14 punktas, nei Informacinis pranešimas faktiškai ir praktiškai nėra taikomi Kauno apylinkės teisme, o jų nesilaikantys asmenys nėra traukiami atsakomybėn.

2.6 Tiek pareiškėja, tiek kiti atsakovo tarnautojai ar darbuotojai dažnai pastebi kitus valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie įsileidžia / atsiveda galimai pašalinius asmenis, tačiau, pareiškėjos žiniomis, nei vienu iš šių ar kitų atvejų nebuvo nei pradėti tyrimai, nei priimti sprendimai dėl nuobaudų skyrimo. Aplinkybės, kad atsakovas toleruoja pašalinių asmenų atsivedimą į tarnybines patalpas, patvirtina, kad pats atsakovas tokio elgesio nelaiko tarnybiniu nusižengimu, todėl ir pareiškėjai negali būti konstatuota neteisėta veika ir / ar kaltė.

2.7 Nurodė, kad nenustatyti jokie neigiami padariniai dėl pareiškėjos veiksmų, įleidžiant į tarnybines patalpas prokurorę, neigiamų padarinių nenustatė ir Komisija surašytose Išvadose, nei kanclerė įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai. Nors Išvadoje nurodoma, jog tokie veiksmai gali sudaryti prielaidas, dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo tikimybė, kad sukėlė grėsmę atsakovo autoritetui, tačiau tuo pačiu Išvadoje nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus neigiamų pasekmių. Akivaizdu, jog konkrečių neigiamų pasekmių dėl pareiškėjos tariamo tarnybinio nusižengimo nėra nustatyta. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra niekuo susijusi su minėta prokurore, apie jos ketinimus ar tikslus nežinojo, saldainių nematė, pareiškėja negalėjo abejoti, kad valstybės pareigūnas, įleistas į tarnybines patalpas, elgsis teisėtai.

2.8 Pareiškėjos vertinimu, jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo ir tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. neteisėtos veikos, kaltės, neigiamų padarinių ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Nepaisant to, kad pareiškėja mano, jog ji nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nėra tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, teismui vis dėlto nusprendus, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, toks pažeidimas galėtų būti laikomas nebent mažareikšmiu.

2.9 Pareiškėjos veiksmai, nesant jai tinkamai supažindintai su vidiniais teisės aktais, nesant neigiamų padarinių, nesant pareiškėjos tyčinės kaltės, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, pagal savo pobūdį negali būti vertinami kaip šiurkštūs. Skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati ir neproporcinga.

2.10 Nurodė, jog prašo panaikinti jai skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, tačiau teismui nusprendus, kad pareiškėja vis dėlto padarė tarnybinį nusižengimą, prašo skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pažymėjo, kad atsakovas, tirdamas tarnybinį nusižengimą, padarė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 3, 11 ir 12 punktų pažeidimus: atsakovas apie įvykį buvo informuotas 2021 m. rugsėjo 21 d., o tarnybinis nusižengimas pradėtas tirti tik 2021 m. spalio 12 d. (pažeistas 5 darbo dienų terminas); Komisija sudaryta 2021 m. spalio 12 d., todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti baigtas iki 2021 m. lapkričio 11 d., Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. prašyme pratęsti tyrimo terminą nėra nurodyta motyvuotų argumentų ar objektyvių aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti pratęstas; siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti tarnybinį nusižengimą, nebuvo apklausta įvykio vietoje buvusi teismo sekretorė G. S., nebuvo gauti paaiškinimai iš asmens, kurį pareiškėja įleido į tarnybines patalpas. Šios aplinkybės sudarė sąlygas nevisapusiškai ištirti pažeidimą ir Išvadą grįsti prielaidomis. Pareiškėjos manymu, nurodyti procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimai taip pat sudaro pagrindą panaikinti įsakymą.

3. Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1 2021 m. spalio 5 d. buvo gautas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos A. K. pranešimas „Dėl darbo vietoje paliktos dovanos“. Teismo kancleris 2021 m. spalio 12 d. priėmė įsakymą Nr. V-230, kuriuo sudarė Komisiją ir pavedė Komisijai pagal Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas ir teismo patalpų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes atlikti teismo posėdžių sekretorės V. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą ir motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus pateikti iki 2021 m. lapkričio 11 d. įskaitytinai, terminas motyvuotai išvadai pateikti pratęstas iki 2021 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai. Komisija pateikė 2021 m. lapkričio 19 d. motyvuotą išvadą Nr. V4-1622 „Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Motyvuota išvada). Kancleris 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“. Nurodė, kad skundžiamo įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsižvelgiant į Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. motyvuotoje išvadoje Nr. V4-1622 nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas bei pateiktus siūlymus pareiškėjai skiriama tarnybinė nuobauda.

4.2 Išvadoje Komisija išanalizavo, ar pagal nustatytas aplinkybes pareiškėjos veiksmai sudaro pagrindą tarnybinei atsakomybei kilti, ir nustačiusi visus būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, pareiškėjos veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, todėl atsirado pagrindas pareiškėjai taikyti tarnybinę atsakomybę. Ginčo dėl paties fakto, kad pareiškėja į teismo tarnybines patalpas 2021 m. rugpjūčio 21 d. įleido pašalinį asmenį, prokurorę R. O., nėra. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teismo pirmininko 2019 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. V-53 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), yra įtvirtinta, jog „organizacinė ir kita informacija, pateikta tarnybiniu elektroniniu paštu ir / arba paskelbta teismo intraneto tinklalapyje, laikoma gauta ir vykdytina“ (102 punktas). Su minėtomis Vidaus tvarkos taisyklėmis per elektroninę susipažinimo sistemą pareiškėja yra susipažinusi 2019 m. balandžio 11 d. pasirašytinai. Informacija dėl patekimo į trečio aukšto tarnybines patalpas intranete buvo paskelbta 2020 m. sausio 30 d., t. y. jau po to, kai pareiškėja buvo pasirašytinai susipažinusi su Vidaus tvarkos taisyklėmis ir jose įtvirtinta nuostata dėl teismo intranete paskelbtos informacijos vykdymo privalomumo.

Sąvoka „Tarnybinė (-ės) patalpa (-os)“ visuotinai yra suprantama kaip išimtinai susijusi tik su įstaigos, kurioje yra zonos, paženklintos užrašais „Tarnybinės patalpos“, darbuotojais. Vien tik aplinkybė, kad asmuo, kurį pareiškėja įleido, yra kitos valstybės institucijos atstovas, savaime nereiškia, jog jis gali patekti į tarnybines patalpas be jokios konkrečios priežasties / nesant tam teisinio pagrindo (tikslo). Pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, vadovaudamasi nešališkumo principu, neturėjo pagrindo ginčo situacijos suvokti kitaip ir taikyti kitokios nei nustatyta asmenų įleidimo į tarnybines patalpas tvarkos ir taikyti skirtingų kriterijų vien dėl to, kad asmuo dirba Kauno apylinkės prokuratūroje.

Todėl netgi manydama, kad prokurorė vyksta į susitikimą pas teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotoją baudžiamosioms byloms, pareiškėja turėjo laikytis teismo intranete paskelbtos patekimo į tarnybines patalpas tvarkos. Pareiškėjos elgesys, kai ji net nesiaiškindama asmens poreikio patekti į teismo tarnybines patalpas tikslo įleidžia jį vien todėl, kad jis yra valstybės pareigūnas, dirbantis kitoje institucijoje, nėra toleruotinas, ir tai buvo pagrįstai pripažinta atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

4.3 Visiško draudimo pašaliniams asmenims (ne teismo darbuotojams) patekti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų tarnybines patalpas nėra, tačiau turi būti griežtai laikomasi nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad šiuo atveju tarnybinis pažeidimas konstatuotas ne dėl to, kad pareiškėja žinojo, ko eina prokurorė ir / ar kad buvo iš anksto su ja susitarusios ir padėjo įvykdyti galimai nusikalstamą veiką, o dėl to, kad su savo tarnybine kortele, kuria disponuoja vien tik dėl einamų valstybės tarnautojo pareigų Kauno apylinkės teisme, nesant tam pagrindo atidarė / atrakino tarnybinių patalpų duris. Tokie pareiškėjos veiksmai buvo sąmoningas ir valingas poelgis, nesusijęs su objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Savo ruožtu tarnybinių durų atidarymas sukūrė sąlygas prokurorei įvykdyti galimai nusikalstamus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja žinojo, dėl ko ir pas ką eina prokurorė. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu įsakymu vyriausiajai specialistei (darbui su personalu) A. M. buvo pavesta duomenis apie paskirtą tarnybinę nuobaudą ir motyvuotą išvadą įrašyti į valstybės tarnautojos V. M. asmens bylą ir pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui (5.1 punktas). Kauno apylinkės teismo vyriausioji specialistė (darbui su personalu) A. M. 2022 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. V4-313 nurodė, kad suvesdama duomenis apie V. M. paskirtą tarnybinę nuobaudą pasirinko „Šiurkštaus pažeidimo tipo“ klasifikatorių „valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises“ ir nepasirinko dar kito klasifikatoriaus, t. y. „piktnaudžiavimas tarnyba“, kadangi techninės galimybės pasirinkti kelių šiurkštaus pažeidimo tipų Valstybės tarnautojų registre (VATARAS), suvedant duomenis apie tarnybinę nuobaudą, nėra. Todėl vien tai, kad dėl techninių kliūčių į Valstybės tarnautojų registrą buvo įkeltas tik vienas klasifikatorius / šiurkštaus pažeidimo tipas, nepanaikina aplinkybės, jog pareiškėja buvo pripažinta padariusi šiurkštų pažeidimą, pasireiškusį ir kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“.

4.4 Skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą Komisija pareiškėjai siūlė išvadoje aptarusi ir įvertinusi ne tik jos tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, bet VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, į kuriuos atsižvelgtina parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą, visumą, todėl, konstatavus šiurkštų nusižengimą, pareiškėjai nebuvo skirta griežčiausia už šį tarnybinį nusižengimą galima skirti tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (VTĮ 33, 35 straipsniai). Išvadoje aiškiai nurodyta, kaip atitinkamas valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principas buvo pažeistas, jį susiejant su konkrečia pareiškėjos veika. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Komisija pareiškėjai taip pat aiškiai nurodė, kokius etikos principus ji yra įtariama pažeidusi ir kokia būtent veika. Išvadoje taip pat nurodyta, kokie pareiškėjos veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad ji nesiekė ir negavo jokios naudos už tai, kad įleido prokurorę į tarnybines patalpas, neturi esminės teisinės reikšmės, nes tai tik vienas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. Nurodė, kad pareiškėja yra valstybės tarnautoja, kuriai keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam piliečiui, pagal valstybės tarnautojo elgesį sprendžiama apie visą valstybės tarnybos sistemą, o valstybės tarnautojo nepaisymas veiklos ir tarnybinės etikos taisyklių yra neatsiejamas nuo kenkimo įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas tarnauja, autoritetui ir pasitikėjimui ja. Sąvoka „elgesys, diskredituojantis valstybės institucijos autoritetą“ yra vertinamojo pobūdžio ir sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų, požiūriu. Pareiškėjos veika (kaip nustatyta tyrimo metu, sąmoningas / valingas tarnybinių durų atidarymas pašaliniams asmenims, t. y. ne Kauno apylinkės teismo darbuotojams, vien dėl jų einamų pareigų kitoje institucijoje nesant tam teisinio pagrindo (tikslo) kertasi su šių funkcijų vykdymu, o taip pat ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš teisme dirbančių valstybės tarnautojų. Nors šiuo tarnybiniu nusižengimu pareiškėja materialių padarinių teismo veiklai ir nesukėlė, tačiau sukėlė sąlygas, griaunančias pasitikėjimą teisingumą vykdančia institucija.

4.5 Informaciją apie korupcinius atvejus, visas žinomas prielaidas korupcijai Kauno apylinkės teisme pasireikšti vienas iš galimų būdų yra anonimiškai pranešti elektroniniu paštu ne.korupcijai@teismas.lt. Kauno apylinkės teisme prieigą prie elektroninio pašto ne.korupcijai@teismas.lt turi tik Kauno apylinkės teismo pirmininkas. Pakeitus teismo pirmininko kompiuterį, jame nebuvo sukonfigūruota prieiga prie elektroninio pašto ne.korupcijai@teismas.lt dėžutės, o ši korupcijos prevencijos pranešimams skirta elektroninio pašto dėžutė Kauno apylinkės teismo pirmininko kompiuteryje buvo sukonfigūruota 2021 m. spalio 8 d., tad tik nuo šios datos teismo pirmininkas ir galėjo pasiekti minėtos elektroninio pašto dėžutės turinį. Pažymėjo, kad informacijos gavimo data laikytina 2021 m. spalio 5 d., kai teisme buvo gautas rašytinis teisėjo padėjėjos A. K. teismo pirmininkui ir Antikorupcinės komisijos pirmininkei adresuotas 2021 m. spalio 4 d. pranešimas „Dėl darbo vietoje paliktos dovanos“. Informacija teismo pirmininkui tapo žinoma 2021 m. spalio 5 d., o Komisija buvo sudaryta ir jai pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą kanclerio 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-230, t. y. nepraleidus Aprašo 3 punkte nustatyto termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti.

4.6 Komisijos pirmininkė kreipėsi į teismo kanclerę su 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu pratęsti terminą motyvuotai išvadai apie tyrimo rezultatus pateikti iki 2021 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai, kadangi atsižvelgiant į didelį momentinį darbo krūvį 2021 m. spalio 12 d. įsakymu nustatytas 20 darbo dienų terminas yra nepakankamas. Aprašo 11 punkte yra numatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo galimybė, todėl vien jau dėl šios priežasties fakto – prašymo pratęsti terminą pateikimo ir tokio prašymo tenkinimo negalima savaime laikyti tyrimo procedūriniu pažeidimu. Aprašo 11 punktu terminas motyvuotai išvadai pateikti pratęstas iki 2021 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai. Pažymėjo, kad šiuo atveju, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, Komisija pagal jai nustatytą kompetenciją sprendė, ar šio konkretaus jai pavesto atlikti tyrimo objekto (įleidimo į tarnybines patalpas) aplinkybių ištyrimui yra tikslinga apklausti G. S. Todėl vien tai, kad analizuojamu atveju Komisija naudodamasi jai suteikta teise nesprendė apklausti teismo sekretorės G. S., taip pat negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu, nes šį sprendimą Komisija priėmė įgyvendindama jai teisės aktuose įtvirtintą diskrecijos teisę (Aprašo 12 punktas).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjai V. M. priteisė iš atsakovo Kauno apylinkės teismo 1 645,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme 2021 m. spalio 5 d. (reg. Nr. V4-1364) buvo gautas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos A. K. Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir Antikorupcinės komisijos pirmininkei adresuotas 2021 m. spalio 4 d. pranešimas „Dėl darbo vietoje paliktos dovanos“ (toliau – ir 2021 m. spalio 4 d. pranešimas).

7. Kauno apylinkės teisme 2021 m. spalio 11 d. (reg. Nr. V4-1396) buvo gautas Antikorupcinės komisijos pirmininkės Kauno apylinkės teismo pirmininkui adresuotas 2021 m. spalio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame, be kitų aplinkybių, nurodyta ir tai, kad siekiant nustatyti su dovanos perdavimu susijusias aplinkybes ir peržiūrėjus gautą vaizdo medžiagą buvo pastebėta, jog su gautos dovanos perdavimo veiksmais galimai yra susijusi teismo darbuotoja.

8. Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2021 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-221 pavedė teismo kanclerei organizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl teismo posėdžių sekretorės V. M. veiksmų pagal teisėjo padėjėjos A. K. 2021 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. V4-1364, Antikorupcinės komisijos pirmininkės 2021 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. V4-1396 nurodytas aplinkybes ir teismo Informacinių technologijų skyriaus pateiktame teismo patalpų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuotą informaciją.

9. Kauno apylinkės teismo kancleris 2021 m. spalio 12 d. priėmė įsakymą Nr. V-230 „Dėl komisijos sudarymo ir galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 12 d. įsakymas), kuriuo sudarė Komisiją ir pavedė Komisijai pagal Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas ir teismo patalpų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes atlikti Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Minėto 2021 m. spalio 12 d. įsakymo 3 punktu buvo nustatyta, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas ir motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus pateikta iki 2021 m. lapkričio 11 d. įskaitytinai.

10. Komisijos pirmininkė kreipėsi į Kauno apylinkės teismo kanclerę su 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu Nr. V4-1590 pratęsti terminą motyvuotai išvadai apie tyrimo rezultatus pateikti iki 2021 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai, kadangi atsižvelgiant į didelį momentinį darbo krūvį minėtu įsakymu nustatytas 20 darbo dienų terminas yra nepakankamas visapusiškai ir objektyviai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą ir parengti motyvuotą išvadą, Kauno apylinkės teismo kanclerės 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucija prašymas patenkintas ir vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo 11 punktu terminas motyvuotai išvadai pateikti pratęstas iki 2021 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai.

11. Komisija pateikė 2021 m. lapkričio 19 d. motyvuotą išvadą Nr. V4-1622 „Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Motyvuota išvada).

12. Kauno apylinkės teismo kancleris 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).

13. Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjai paskirta už tai, kad ji padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, kad, eidama valstybės tarnautojo pareigas, veikdama tiesiogine tyčia, 2021 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 14 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., į tarnybines patalpas adresu Laisvės al. 103, Kaunas, trečiame aukšte, du kartus įleido pašalinį asmenį (ne Kauno apylinkės teismo darbuotoją). Nustatyta, kad įleistas pašalinis asmuo (ne Kauno apylinkės teismo darbuotojas) – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė R. O., kuri į tarnybines patalpas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. buvo įleista nesant tam teisinio pagrindo (tikslo) ir kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos A. K. darbo vietoje paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“. Tokiais veiksmais valstybės tarnautoja teismo posėdžių sekretorė V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus: atsakomybės (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sąžiningumo ir nešališkumo (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), teisingumo (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą, piktnaudžiavo tarnyba. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad ji neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, į nustatytą valstybės tarnautojos kaltę, padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pasekmes ir nekritišką požiūrį į padarytą tarnybinį nusižengimą.

14. Atsižvelgdamas į jau susiformavusią teismų praktiką, teismas darė išvadą, jog valstybės tarnautojo veiksmai ar neveikimas gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu, o kaltė konstatuojama tik tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojas yra tinkamai supažindinamas su savo pareigomis, jas žino ir suvokia ir dėl savo kaltės jų tinkamai nevykdo.

15. Iš Išvados 7 lapo 3 pastraipos matyti, jog nustatant tarnybinį nusižengimą buvo minimas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto Kauno apylinkės teismo pastato ir jo teritorijos apsaugos bei patekimo į juos kontrolės aprašo 14 punktas, kuris nustato, kad „į Teismo antro, trečio ar ketvirto aukšto tarnybines patalpas, esančias Laisvės al. korpuse, pašaliniai asmenys gali patekti tik išimtiniais atvejais, paprastai esant tarnybiniam būtinumui ir tik lydint teismo darbuotojui.

Už atvykusio asmens buvimą šiose patalpose bei jo išlydėjimą iš jų asmeniškai atsako darbuotojas, pas kurį atvyko asmuo“. Pareiškėja su šiame punkte minėtu Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265, juo patvirtintu aprašu ar cituota nuostata nebuvo supažindinta. Kaip nurodoma Išvadoje, pareiškėja Kauno apylinkės teisme dirbo nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. pagal darbo sutartį, po to jau vykdė valstybės tarnautojo pareigas, o minėtas įsakymas priimtas 2015 m lapkričio 30 d.

Kauno apylinkės teisme dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai su vidiniais teisės aktais supažindinami elektroniniu būdu – naudojantis intranete integruotu susipažinimo su dokumentais įrankiu. Kauno apylinkės teismo intranete yra atskira susipažinimo su dokumentais skiltis, prie kurios pateikta tokia informacija (tekstas neredaguotas): „Teismo darbuotojai privalo išsamiai susipažinti su jiems skirtais vidaus dokumentais patvirtindami susipažinimą po dokumentu (uždedant dvi privalomas varneles ir paspaudžiant mygtuką „Susipažinau“).

Jei atidarant minėtąjį meniu sistema paprašys slaptažodžio, prašo naudoti prisijungimo prie kompiuterio slaptažodžius (prisijungimo vardas susideda iš pirmos vardo raidės ir pilnos pavardės, atskirtų tašku, pvz. V. Pavardenis). Sistema identifikuotis neprašo tik tais atvejais, kai bandoma jungtis per naršyklę „Internet Explorer“. Jei nesusipažinus su vienu dokumentu, atsidarius skiltį Susipažinimas su dokumentais tas dokumentas iškart pasirodys ekrane ir gale dokumento uždėjus varneles galima patvirtinti susipažinimą.

Nesusipažinus su keliais dokumentais, atsidarius minėtąją skiltį, pasirodo lentelė, kurioje bus išdėstyti dokumentai, su kuriais dar nesusipažinta. Šią sistemą rekomenduojama atidarinėti su naršykle Internet Explorer. Jei asmeniui skirtų susipažinti dokumentų nėra, tai ir atsidarys būtent tai patvirtinantis užrašas“. Pareiškėja ir skunde, ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog minėtas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. V-265 ir juo patvirtintas aprašas nebuvo įkelti į intranetą kaip vidaus teisės aktai, su kuriais pareiškėja privalėjo susipažinti pagal nustatytą tvarką ir juos tinkamai vykdyti.

Tad už šiame punkte aptartų įleidimo į tarnybines patalpas taisyklių pažeidimą pareiškėjai negali kilti tarnybinė atsakomybė. Be to, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punkto, pašalinių asmenų patekimo tvarka taikoma tarnybinėms patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse, o šiuo atveju nusižengimas nustatytas iš esmės dėl to, kad pareiškėja įleido skunde minėtą asmenį į patalpas, esančias J. Gruodžio g. korpuse.

16. Iš Išvados 7 lapo 4 pastraipos matyti, kad nustatant tarnybinį nusižengimą buvo minimas ir intranete 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas, kuriame teigiama (tekstas neredaguotas): „Darbuotojų dėmesiui. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad teismo lankytojai į trečiąjį aukštą (pro tarnybinį rakinamą įėjimą) yra įleidžiami tik užsiregistravę į priėmimą pas teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotojas. Asmuo, užsiregistravęs vizitui yra pasitinkamas (teismo pirmininko patarėjos ar teisėjo vyresniosios padėjėjos) ir palydimas į priėmimą. Darbuotojai sutikę lankytoją, kuris prašo įleisti jį į trečiojo aukšto tarnybines patalpas, apie tai informuoja teismo pirmininko patarėją ar teisėjo vyresniąją padėjėją, o lankytojo prašo palaukti“. Tačiau 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas neatitinka vidiniam teisės aktui įprastai taikomų reikalavimų, pvz., nėra duomenų apie jo priėmimą ir galiojimą, ar tokį informacinį pranešimą priėmė / patvirtino įgalioti asmenys (Kauno apylinkės teismo pirmininkas ir / ar kancleris). Be to, su aptariamu informaciniu pranešimu pareiškėja nebuvo supažindinta kaip su vidiniu teisės aktu per intraneto skiltį, kuri skirta susipažinti su vidiniais teisės aktais, kaip aptarta anksčiau. Taip pat šis 2020 m. sausio 30 d. informacinis pranešimas iš dalies prieštarauja ir Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punktui, pavyzdžiui, kitaip nei nurodo 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas, 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punktas: (i) nenustato pareigos lankytojams registruotis pas teismo pirmininką ar jo pavaduotoją; (ii) nenustato taisyklės, kad lankytoją pasitinka pirmininko patarėja ar vyresnioji padėjėja; (iii) taikomas tik patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse; (iv) neįtvirtina pareigos valstybės tarnautojui, sutikusiam lankytoją, informuoti apie tai teismo pirmininko patarėją ar vyresniąją padėjėją, o lankytojo prašyti palaukti.

17. 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 2 punktas nustato, jog jo nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai arba kiti teisės aktai. 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas iš esmės nėra teisės aktas, todėl neturėtų būti taikomas, ypač esant prieštaravimų. Net ir vertinant, jog nepaisant to, kad pareiškėja nebuvo tinkamai supažindinta, vis tiek privalėjo laikytis 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punkto nuostatų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėja, įleisdama skunde minėtą asmenį į tarnybines patalpas, esančias J. Gruodžio g. korpuse, pažeidė nustatytas taisykles.

18. Be to, pareiškėja į patalpas įleido ne bet kokį pašalinį asmenį, o valstybės pareigūną – prokurorą, kuris pagal savo pareigas vykdo teisingumo priežiūrą. Pareiškėja ne kartą yra mačiusi prokurorus Kauno apylinkės teismo tarnybinėse patalpose (kuriose nėra teismo posėdžių salių), galimai atvykusius į susitikimus su teisėjais, todėl pareiškėja pagrįstai manė, jog būtinumas įleisti asmenį tokiam vizitui yra, be to, palydėjo iki įėjimo į patalpas.

19. Taigi, Išvadoje minimi aptarti šaltiniai (t. y. tiek 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punkto nuostata, tiek 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas), tačiau ir iš Išvados, ir iš Įsakymo matyti, jog pareiškėja laikoma pažeidusia ne minėtus šaltinius, bet valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus. Kaip jau analizuota suformuota teismų praktika, nustatant tarnybinį nusižengimą privalo būti nurodyta, kokią konkrečią neteisėtą veiką tarnautojas padarė ir kokias konkrečias teisės aktuose nustatytas taisykles ir pareigas pažeidė. Vis dėlto tarnybinio nusižengimo objektas yra būtent vidaus tarnybos tvarka. Todėl nurodymas, kad pareiškėja, įleisdama prokurorę į tarnybines patalpas, padarė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (atsakomybės, sąžiningumo ir nešališkumo) pažeidimus, yra abstraktus, nekonkretus, išplečiantis valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės ribas. Priešingai, bet kokį įmanomą nusižengimą ar formalią elgesio neatitiktį taisyklėms galima traktuoti kaip aptariamų principų pažeidimą, o tai neatitiktų šių principų prasmės.

20. Tad šiuo atveju anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja negali būti laikoma pažeidusia vidaus teisės aktų ir / ar nėra jos kaltės, dėl to jos tarnybinė atsakomybė negalima.

21. Pažymėtina, kad nei 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punktas, nei 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas faktiškai ir praktiškai nėra taikomi Kauno apylinkės teisme, o jų nesilaikantys asmenys nėra traukiami atsakomybėn. Tiek teismo posėdyje, tiek ir savo skunde pareiškėja teigė, kad ir kiti atsakovo tarnautojai ar darbuotojai dažnai pastebi kitus valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie įsileidžia / atsiveda galimai pašalinius asmenis, pavyzdžiui, pareiškėja tokių asmenų įsileidimą pastebėjo: 2021 m. gruodžio 14 d. apie 15 val.; 16 d. apie 7 val. 30 min., apie 12 val. 45 min. ir apie 13 val. 30 min.; gruodžio 17 d. apie 7 val. 30 min.; gruodžio 20 d. apie 6 val. 45 min. ir apie 7 val. 30 min. Apie tai pareiškėja informavo kanclerę tiek žodžiu, tiek raštu. Tačiau, pareiškėjos žiniomis, nei vienu iš šių ar kitų atvejų nebuvo nei pradėti tyrimai, nei priimti sprendimai dėl nuobaudų skyrimo. Be to, pareiškėja iš kitų kolegų, įskaitant ir ilgą laiką dirbančius tarnautojus, sužinojo, kad anksčiau, t. y. iki pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos, už tokius veiksmus kiti valstybės tarnautojai nebuvo traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Nepastebėti tokių atvejų, kai įleidžiami / atsivedami pašaliniai asmenys, neįmanoma, nes patalpos yra fiksuojamos vaizdo kameromis, be to, tose pačiose 3-io aukšto tarnybinėse patalpose dirba Kauno apylinkės teismo pirmininkas ir kancleris, kurie atsakingi už vidinį teismo administravimą. Tad tokia praktika atsakovui negalėjo būti nežinoma, vadinasi, atsakovas ją toleravo. Šios aplinkybės, kad atsakovas toleruoja pašalinių asmenų atsivedimą į tarnybines patalpas, patvirtina, kad pats atsakovas tokio elgesio nelaiko tarnybiniu nusižengimu, todėl ir dėl pareiškėjos negali būti konstatuota neteisėta veika ir / ar kaltė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovės nepaneigė nurodytų aplinkybių, kad kiti darbuotojai įleidžia pašalinius asmenis ir drausminė atsakomybė taikyta nebuvo.

22. Šiuo konkrečiu atveju pastebėtina, jog nenustatyti iš esmės neigiami padariniai dėl pareiškėjos veiksmų, įleidžiant į tarnybines patalpas prokurorę. Konkrečių neigiamų padarinių nenustatė nei Komisija surašytoje Išvadoje, nei kanclerė Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai. Nors Išvados 8 lapo paskutinėje pastraipoje nurodoma, jog tokie veiksmai gali sudaryti prielaidas, dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo tikimybė, kad sukėlė grėsmę atsakovo autoritetui, tačiau Išvados 9 lapo pirmoje pastraipoje nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus neigiamų pasekmių. Taigi, konkrečių neigiamų pasekmių dėl pareiškėjos tariamo tarnybinio nusižengimo nėra nustatyta, o Išvadose nurodomos hipotetinės pasekmės.

23. Aplinkybė, kad į tarnybines patalpas įleistas asmuo, kuris yra ne bet koks asmuo, o valstybės pareigūnas, A. K. kabinete paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“, – negali būti laikoma neigiama pasekme, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su tariamu pareiškėjos tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėja nėra niekuo susijusi su minėtu asmeniu, apie jo ketinimus ar tikslus nežinojo, saldainių nematė, kitokių aplinkybių nenustatė ir Komisija. Pareiškėja negalėjo abejoti, kad valstybės pareigūnas, kurį ji iš matymo žinojo ir gali bet kada atpažinti, įleistas į tarnybines patalpas, kurios, be kita ko, yra fiksuojamos vaizdo kameromis, elgsis teisėtai. Pažymėtina, jog neteisėti veiksmai, kuriais kėsinamasi į teismo nepriklausomumą, įskaitant ir korupcinio pobūdžio veiksmus, gali būti atliekami ne tik patekus į tarnybines teismo patalpas. Valstybės tarnautojai gali būti pasiekiami tiesiogiai tiek el. paštu, tiek telefonu, tiek sutinkami tiesiogiai prieš darbą, pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu ar po darbo. Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje Išvadoje nurodomos hipotetinio pobūdžio pasekmės ir prokurorės veiksmai A. K. kabinete paliekant saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“ yra nesietini priežastiniu ryšiu su pareiškėjos tariamu tarnybiniu nusižengimu.

24. Iš išvados matyti, kad pareiškėja pripažinta padariusi šiuos šiurkščius tarnybinius nusižengimus: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (VTĮ 32 str. 5 d. 1 p.); piktnaudžiavimas tarnyba (VTĮ 32 str. 5 d. 4 p.). Valstybės tarnautojų registre kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas nėra įvardytas piktnaudžiavimas tarnyba, tačiau tai, kad pareiškėja pažeidimu piktnaudžiavo tarnyba, yra nurodoma tiek Išvadoje, tiek Įsakyme. Iš Išvados 8–11 lapų, kuriuose pateikiamas nusižengimo kvalifikavimas, taip pat ir iš Įsakymo nėra aišku ir suprantama, kodėl pareiškėjai inkriminuojamas nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus pagal VTĮ 32 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Nurodymas, kad pareiškėjos veiksmai yra diskredituojantys valstybės tarnybą, menkinantys atsakovo ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantys žmogaus orumą ar tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, yra deklaratyvus, abstraktus ir hipotetinis. Pati normos konstrukcija parodo, jog tarnybinis nusižengimas privalo faktiškai sukelti tokias neigiamas pasekmes, susijusias su valstybės tarnybos diskreditavimu, reputacijos menkinimu ir t. t. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, dėl pareiškėjos veiksmų įleidžiant į tarnybos patalpas valstybės pareigūną, tokios pasekmės (valstybės tarnybos diskreditavimas, atsakovo autoriteto sumenkinimas ir kt.) nekilo ir negali kilti. Plečiamas VTĮ 32 straipsnio 5 dalies 1 punkto aiškinimas leistų praktiškai bet kokį įmanomą nusižengimą traktuoti kaip šiurkštų minėtu pagrindu, tačiau nusižengimo kvalifikavimo šiurkščiu paskirtis ir esmė yra kitokia. Tad savo pobūdžiu pareiškėjos veiksmai įleidžiant į tarnybines patalpas pareiškėjai iš matymo žinomą valstybės pareigūną – prokurorę, neabejojant jos tikslais ir pasitikint, kad šio asmens veiksmai dėl jo statuso bus teisėti, negali būti traktuojami kaip šiurkštūs, kaip diskredituojantys valstybės tarnybą, menkinantys atsakovo ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantys žmogaus orumą ar tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

25. Taip pat nėra aišku ir suprantama, kodėl pareiškėjos tariamas nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus pagal VTĮ 32 straipsnio 5 dalies 5 punktą. Pagal VTĮ 2 straipsnio 5 dalį, piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Taigi piktnaudžiavimu tarnyba pripažintini tokie tarnautojo veiksmai (neveikimas), kuriais jis pasinaudoja tarnybine padėtimi ne tarnybos interesais, savanaudiškais tikslais ar dėl kitų asmeninių paskatų, o taip pat viršija įgaliojimus ar savivaliauja. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėja savo tarnybinę padėtį būtų naudojusi ne tarnybos interesais ar ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų, ar būtų viršijami suteikti įgaliojimai, ar kitaip savivaliaujama. Pareiškėja nesiekė ir negavo jokios naudos už tai, kad įleido prokurorę į tarnybines patalpas, nesiekė kitokių asmeninių interesų, niekaip kitaip nepiktnaudžiavo tarnyba, o tokie požymiai nebuvo nustatyti ir tyrimo metu. Primintina ir tai, jog pagal 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto Kauno apylinkės teismo pastato ir jo teritorijos apsaugos bei patekimo į juos kontrolės aprašo 14 punktą, pašaliniai asmenys vis dėlto gali patekti į tarnybines patalpas, juos gali įleisti visi valstybės tarnautojai, įskaitant ir pareiškėją, tad įgaliojimai viršyti taip pat nebuvo, nėra ir kitų savivaliavimo požymių.

26. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos kaltės forma – tiesioginė tyčia. Iš pačios Išvados matyti, jog Komisija vienoje vietoje nurodo, kad pareiškėja suprato ir žinojo, kad negali įleisti į tarnybines patalpas pašalinio asmens, tačiau kitose Išvados dalyse jau teigia, kad „teismo posėdžių sekretorė nesuvokia, jog tarnybinės patalpos yra skirtos tik Kauno apylinkės teismo darbuotojams“ (Išvados 7 lapo 2 pastraipa). Tyčinė kaltės forma reiškia, jog valstybės tarnautojas suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė arba sąmoningai leido joms kilti. Šiuo atveju dėl jau analizuotų argumentų negalima daryti išvados, kad pareiškėja suvokė, kad daro nusižengimą, kad pareiškėja numatė nusižengimo pasekmes ir šių pasekmių (kurios šiuo atveju nekilo) siekė ar sąmoningai leido joms kilti. Darytina išvada, jog Išvadoje nenustatyta (netinkamai nustatyta) ir tyčios forma.

27. VTĮ, kaip ir kiekvienas teisės aktas, turėtų būti taikomas ir aiškinamas sistemiškai. Aiškinantis, ar pareiškėjos veiksmai tikrai gali būti traktuojami kaip šiurkštūs, nereikėtų ignoruoti viso VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje išvardyto šiurkščių nusižengimų sąrašo, kuris iš esmės parodo, kokio pobūdžio ir kokio šiurkštumo turi būti pažeidimas, kad jis galėtų būti traktuojamas kaip šiurkštus: pavyzdžiui, VTĮ 33 straipsnio 5 dalis šiurkščiais nusižengimais laiko valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimą, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, šiurkštų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimą, nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties ar buvimą tarnyboje neblaiviam. Toks VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje pateiktas nebaigtinis šiurkščių nusižengimų sąrašas atskleidžia, kad pareiškėjos veiksmai, įleidžiant į tarnybines patalpas, kurios stebimos ir vaizdo kameromis, jai iš matymo žinomą valstybės pareigūną, iš esmės pasitikint jo tikslais, veiksmų teisėtumu ir atvykimo pagrindu, nesukėlęs jokių realių neigiamų padarinių, negali būti traktuojamas kaip šiurkštus.

28. Be minėtų aplinkybių, pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjai skirtas griežtas papeikimas nėra proporcingas atsižvelgiant į pareiškėjos veiklą iki tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo. Kaip minėta, tiek nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. dirbdama pagal darbo sutartį, tiek po jos nutraukimo vykdama valstybės tarnautojo pareigas pareiškėja nebuvo padariusi atitinkamai darbo pareigų pažeidimų ar tarnybinių nusižengimų, nuolatos kėlė savo tarnybinę kvalifikaciją, taip pat buvo skatinama premijomis ar kitaip įvertinta už gerą darbą. Taigi pareiškėja nebuvo padariusi darbo ar tarnybinių nusižengimų, neturėjo jokių nuobaudų. Pareiškėja yra sąžininga, siekianti žinių, atsidavusi tarnybai ir atsakinga valstybės tarnautoja, kurios veikla 2020 m. buvo įvertinta „labai gerai“. Taigi, vien pareiškėjos veikla iki tariamo nusižengimo patvirtina, jog griežtas papeikimas yra neproporcinga nuobauda.

29. Atsakovas, tirdamas šį tarnybinį nusižengimą, padarė ir Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) pažeidimų, kurie taip pat sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą.

30. Pagal Aprašo 3 punktą, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad apie galimą nusižengimą Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėja A. K. informavo atsakovą dar 2021 m. rugsėjo 21 d., išsiųsdama pranešimą el. paštu ne.korupcijai@teismas.lt. Tarnybinis nusižengimas pradėtas tik 2021 m. spalio 12 d., taip pažeidžiant Aprašo 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą. Teismas laiko nepagrįstu paaiškinimą, jog dėl kompiuterio sureguliavimo ir jame langelio sukūrimo nebuvo galima matyti pranešimo. Teisme dirba kompiuterių specialistas, todėl tam tikro „langelio“ kompiuteryje sukūrimas neužima tiek laiko, netgi ir naujo kompiuterio pastatymas ir sureguliavimas netrunka tiek laiko. Be to, pats pažeidimas (dovanos palikimas) įvyko teisme, teisėjo padėjėjos kabinete, todėl pats faktas tapo žinomas 2021 m. rugsėjo 21 d. Tokią nurodytą priežastį teismas nelaiko svarbia pateisinama termino praleidimo priežastimi.

31. Pagal Aprašo 12 punktą, Komisija, siekdama gauti tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingą informaciją, turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat suderinus su kitų įstaigų vadovais – šių įstaigų su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl dokumentų ir kitos informacijos, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, pateikimo į įstaigas ir kitus asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais, ekspertais. Pastebėtina, kad šiuo atveju, siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti tariamą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, nebuvo apklausta įvykio vietoje buvusi teismo sekretorė G. S., be to, nebuvo gauti paaiškinimai iš jau skunde minėto asmens, kurį pareiškėja įleido į tarnybines patalpas. Iš Išvados neaišku, ar dovanos įteikimo metu padėjėja savo kabinete buvo viena, ar ne, ar šį momentą pastebėjo kiti darbuotojai. Tai nustačius, tokie darbuotojai taip pat turėjo būti apklausti. Šios aplinkybės sudarė sąlygas nevisapusiškai ištirti pažeidimą ir Išvadą grįsti prielaidomis.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Taigi, Įsakymas, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, naikintinas kaip nepagrįstas.

33. Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

34. Kadangi prašoma priteisti 2 057 Eur suma už skundo teismui parengimą ir atstovavimą teisme neviršijo maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma galėjo būti priteista iš atsakovo. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, už atstovavimą pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 645,56 Eur (80 proc.) suma.

III. 35. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

36. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

36.1 Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei šalių argumentus, sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų tinkamos ir išsamios analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato. Nustatyti pirmosios instancijos teismo atlikti procesinės teisės normų pažeidimai nulėmė, kad teismas neteisingai išsprendė administracinę bylą, todėl šis teismo sprendimas turi būti panaikintas, ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas atmestas.

36.2 Atsakovas paaiškina, kad teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs į bylos aplinkybes, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje iš esmės visiškai neanalizavo ir nevertino atsakovo atsiliepime detaliai nurodytų argumentų, kurie yra reikšmingi teisingam kilusio ginčo išnagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos teismo išvados iš esmės yra pareiškėjos skunde nurodytų argumentų perrašymas, t. y. atkartodamas skunde nurodytus pareiškėjos teiginius teismas pateikė kaip savas išvadas (pavyzdžiui, 1) teismo sprendimo nuo 9 psl. prasidedančios pastraipos „Atsižvelgdamas į išdėstytą jau susiformavusią teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog <...>“ iki 11 psl. pabaigos nurodyti teismo motyvai iš esmės atitinka skundo 18, 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5, 19, 20, 20.1, 20.2 punktus; 2) teismo sprendimo 12 psl. esančios pastraipos ir 13 psl. pirmos dvi pastraipos iš esmės atitinka skundo 24, 24.1, 24.2, 25.2, 25.3, 30.1 punktus). Atsakovo nuomone, teismas iš esmės neatliko savarankiško įrodymų tyrimo / vertinimo.

36.3 Tarnybinės patalpos teismo pastatuose yra ženklinamos specialiuoju durų žymėjimu – „Tarnybinės patalpos“, kas iš esmės reiškia ir yra visuotinai pripažinta, jog į tokias patalpas pašaliniai asmenys neįleidžiami arba įleidžiami tik lydint asmeniui, turinčiam teisę patekti į tokias patalpas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja - valstybės tarnautoja, kuriai keliami aukštesni elgesio standartai, visų pirma, turėjo laikytis protingo asmens elgesio standarto/principo bonus pater familias (atidaus ir apdairaus žmogaus standarto) ir suvokti, jog į tarnybines patalpas asmenys, nesantys teismo darbuotojais, neįleidžiami arba įleidžiami tik lydimi teismo darbuotojų, nepaisant to, būtų ar nebūtų teismo vidaus teisės aktu nustatyta atskira tvarka, reglamentuojanti pašalinių asmenų patekimą į teismo patalpas.

36.4 Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendime nurodytų aplinkybių vertinimu pažymi, jog Kauno apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teismo pirmininko 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-53 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), yra įtvirtinta, jog „organizacinė ir kita informacija, pateikta tarnybiniu elektroniniu paštu ir / arba paskelbta teismo intraneto tinklalapyje, laikoma gauta ir vykdytina“ (102 punktas). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog su Vidaus tvarkos taisyklėmis per elektroninę susipažinimo sistemą pareiškėja yra pasirašytinai susipažinusi 2019 m. balandžio 11 d.

36.5 2020 m. sausio 30 d., t. y. jau po to, kai pareiškėja buvo pasirašytinai susipažinusi su Vidaus tvarkos taisyklėmis ir jose įtvirtinta nuostata dėl teismo intraneto tinklalapyje paskelbtos informacijos vykdymo privalomumo, teismo intranete buvo paskelbtas pranešimas (toliau – ir pranešimas): „Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad teismo lankytojai į trečiąjį aukštą (pro tarnybinį rakinamą įėjimą) yra įleidžiami tik užsiregistravę į priėmimą pas teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotojas. Asmuo, užsiregistravęs vizitui yra pasitinkamas (teismo pirmininko patarėjos ar teisėjo vyresniosios padėjėjos) ir palydimas į priėmimą. Darbuotojai sutikę lankytoją, kuris prašo įleisti jį į trečiojo aukšto tarnybines patalpas, apie tai informuoja teismo pirmininko patarėją ar vyresniąją padėjėją, o lankytojo paprašo palaukti“. Atsakovas pažymi, jog ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjai minėtas pranešimas yra žinomas – nėra.

36.6 Nagrinėjamu atveju, elgesio modelis, kaip elgtis, kai į teismo tarnybines patalpas ketina patekti pašalinis asmuo, yra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluotas. Nagrinėjant bylą, buvo keliamas klausimas dėl minėto pranešimo atitikties vidaus teisės akto ar norminio teisės akto kategorijai bei argumentuojama aplinkybe, jog pareiškėja su šiuo pranešimu nebuvo supažindinta naudojant būtent dokumentų supažindinimo įrankį, integruotą teismo intraneto svetainėje, kuriame susipažinimas su vidaus teisės aktais vykdomas atliekant valinius veiksmus – susipažinimą su dokumentu patvirtinant „varnelių“ pažymėjimu skiltyse „Patvirtinu, kad susipažinau su šiame puslapyje pateiktu dokumentu“ bei „Patvirtinu, kad mano tapatybė pagal prisijungimo duomenis nustatyta teisingai“.

36.7 Nesutinkant su teismo argumentu, jog 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas dėl asmenų patekimo į tarnybines patalpas iš esmės nėra vidaus teisės aktas, pažymėtina, jog individualus teisės aktas – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, reguliuojantis konkrečius gyvenimo atvejus ar situacijas. Atsakovas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti į pranešimo turinį ir esmę (turinio prieš formą viršenybės principas). Atsakovas atkreipia dėmesį, jog minėtame pranešime yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotas teismo darbuotojams privalomas elgesio modelis esant konkrečiai susiklostančiai situacijai: darbuotojai, sutikę lankytoją, kuris prašo įleisti jį į trečiojo aukšto tarnybines patalpas, apie tai turi informuoti teismo pirmininko patarėją ar teisėjo vyresniąją padėjėją, o lankytojo paprašyti palaukti, kol jis bus pasitiktas ir palydėtas. Toks pranešimas - suformuluotas akivaizdus, teismo administracijos teismo darbuotojams skirtas patvarkymas, juo yra sukuriama tam tikra pareiga teismo darbuotojams, kurios privalu laikytis, todėl jis savo prasme laikytinas individualiu teisės aktu ir kurio pareiškėja turėjo laikytis.

36.8 Kauno apylinkės teismo pastato ir jo teritorijos apsaugos bei pateikimo į juos kontrolės aprašo 14 punkte numatyta, jog į Kauno apylinkės teismo antro, trečio ar ketvirto aukšto tarnybines patalpas, esančias Laisvės ai. korpuse, pašaliniai asmenys gali patekti tik išimtiniais atvejais, paprastai esant tarnybiniam būtinumui ir tik lydint teismo darbuotojui. Teismo darbuotojų supažindinimo su šiuo įsakymu patvirtintu Kontrolės aprašu būdas - jį paskelbiant teismo intraneto tinklalapyje (4 punktas, minėto įsakymo kopija taip pat pateikta byloje). Atkreiptinas dėmesys, jog pati pareiškėja Kontrolės aprašo kopiją kartu su skundu pateikė į bylą (kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, jis pateiktas iš teismo intraneto tinklalapio). Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai dėl asmenų patekimo į teismo tarnybines patalpas vykdymo privalomumo atsižvelgiant į supažindinimo su jais būdą, yra nepagrįsti ir atmestini. Vertinant teismo argumentą, jog pašalinių asmenų patekimo tvarka, numatyta Kontrolės apraše, taikoma tarnybinėms patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse, o šiuo atveju nusižengimas nustatytas iš esmės dėl to, kad pareiškėja įleido skunde minėtą asmenį į patalpas, esančias J. Gruodžio g. korpuse, pažymėtina, jog viena vertus: kaip nurodyta anksčiau, patekimo į teismo trečiojo aukšto tarnybines patalpas tvarka buvo nustatyta ir informaciniame pranešime, kita vertus nurodytos Kontrolės aprašo normos bei informacinio pranešimo esmė – negalimumas pašaliniam asmeniui, nelydimam teismo darbuotojo, patekti į teismo tarnybines patalpas. Pareiškėja, kaip valstybės tarnautoja - asmuo, turintis tam tikrą išsilavinimą bei pakankamai žinių, gyvenimiškos patirties ir susipažinusi bent su vienu iš minimų aktų, turėjo puikiai suprasti, jog pašaliniai asmenys į tarnybines patalpas be pagrindo ir teismo darbuotojų palydos nėra įleidžiami.

36.9 Papildomai pažymėtina, ir tai, jog tarnybinio nusižengimo esmė – nelydimo pašalinio asmens įleidimas į tarnybines patalpas. Tarnybinis pažeidimas konstatuotas ne dėl to, kad pareiškėja žinojo, kokiu tikslu asmuo (šiuo atveju - R.O., dirbanti prokurore) eina ir / ar kad buvo iš anksto su ja susitarusios, o dėl to, kad su savo tarnybine kortele (elektroniniu raktu), kuria disponuoja vien tik dėl einamų valstybės tarnautojos pareigų Kauno apylinkės teisme, nesant tam pagrindo atidarė / atrakino tarnybinių patalpų duris. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas toleruoja pašalinių asmenų atsivedimą į tarnybines patalpas. Minėta išvada padaryta klaidingai įvertinant pareiškėjos pateiktą informaciją. Atsakovas dar kartą pažymi, jog pašalinių asmenų įleidimas į tarnybines teismo patalpas galimas tik tuo atveju, jei pašalinis asmuo yra lydimas teismo darbuotojo. Objektyviai įvertinus (peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus) pareiškėjos pateiktus pavyzdžius 2022 m. sausio 6 d. teismo kanclerei adresuotame prašyme, kuriuose galimai pašaliniai asmenys buvo įleisti į tarnybines patalpas, tik pasitvirtino aplinkybė, jog teismo darbuotojai laikosi nurodyto Aprašo ir į teismo tarnybines patalpas įleistus asmenis lydi ir yra už juos atsakingi: nurodytais atvejais į teismo tarnybines patalpas dažniausiai prieš darbą arba jo metu ateidavo / patekdavo teismo darbuotojų vaikai, už kurių buvimą tarnybinėse patalpose ir išlydėjimą juos atsivedę teismo darbuotojai buvo asmeniškai atsakingi. Atsižvelgiant į tai, minėtas teismo argumentas, jog pašalinių asmenų įsileidimas į teismo patalpas toleruojamas, yra nepagrįstas, nes pareiškėjos ir kitų darbuotojų elgesio modelis šiuo atveju pasireiškė neanalogiškose faktinėse situacijose.

36.10 Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos manymas, jog prokuroras nėra pašalinis asmuo, yra pagrįstas tik subjektyviu vertinimu grindžiamos prielaidos, kurios niekaip neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės.

36.11 Pareiškėja prokuroro vizito priežasties nesiaiškino, o tik manė, įvertinusi asmens, bandančio patekti į teismo tarnybines patalpas statusą, kad prokuroras vyksta į susitikimą su teismo pirmininku ar jo pavaduotoju. Tokiu atveju nėra aišku, kaip asmeniui gali susiformuoti objektyviai pagrįstas manymas dėl vizito tikslo, net nebandant išsiaiškinti, kokiu tikslu prokuroras siekia patekti į tarnybines patalpas. Esant nustatytiems visiems tarnybinio nusižengimo elementams, atsirado pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už jos, atsakingas pareigas ėjusios valstybės tarnautojos, padarytą konkretų pažeidimą – pašalinio asmens įleidimą į tarnybines patalpas jo nelydint. Šį pažeidimą patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti duomenys.

36.12 Nagrinėjamu atveju, teismo išvada, jog faktas, kad pažeidimas įvyko teisme, teisėjo padėjėjos kabinete, pats savaime suponuoja pažeidimo išviešinimo aplinkybę ir preziumuoja, kad subjektas, galintis inicijuoti tyrimą sužino apie pažeidimą jo atlikimo momentu, visiškai nepagrįsta.

37. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Kauno apylinkės teismo, apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti pareiškėjos V. M. naudai iš atsakovo Kauno apylinkės teismo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

38.1 Atsakovas aiškiai nenurodo, kokių konkrečių atsakovo argumentų, bylos aplinkybių ar jo pateiktų įrodymų teismas nevertino.

38.2 Iš teismo sprendimo akivaizdu, jog jis nėra priimtas tik aklai perrašant pareiškėjos skundo argumentus bei motyvus. Tai atskleidžia apeliacinio skundo teiginiai, iš kurių matyti, jog ne visa motyvuojamoji dalis yra grindžiama skundo argumentais, o tik jo dalis. Be to matyti ir tai, kad net ir toje atsakovo nurodomoje sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kurioje teismas rėmėsi pareiškėjos argumentais ir motyvais: (i) viena vertus, teismas rėmėsi ne visais pareiškėjos argumentais, o tik tais, su kuriais sutiko, kas rodo, jog teismas atliko savarankišką įrodymų tyrimą ir vertinimą; (ii) antra vertus, teismas vertino pareiškėjos argumentus, dėl jų bet kuriuo atveju darė išvadas, taip pat vertino ir atsakovo argumentus bei kitas byloje nustatytas aplinkybes (pvz., dėl supažindinimo su pašalinių asmenų patekimo į tarnybines patalpas tvarka, pasisakant dėl pažeidimų toleravimo įstaigoje, dėl procedūrinių tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimų ir kitų ginčo aspektų).

38.3 Pareiškėja 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. V-265 priėmimo metu nedirbo pas atsakovą, tad jo priėmimo metu įsakyme nustatytu būdu pareiškėja negalėjo būti supažindinta. Antra vertus, pareiškėjai įsidarbinus 2019 m. vasario mėnesį, galiojo jau aiški ir skaidri supažindinimo tvarka, būtent naudojantis intraneto tinklapyje integruotu susipažinimo su dokumentais įrankiu. Galiausiai, nebūdama supažindinta su 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 ar juo patvirtintu aprašu, pareiškėja negalėjo ir žinoti apie šiame dokumente nustatytą supažindinimo būdą, be kita ko, žinant aplinkybę, kad su kitais dokumentais ji supažindinta naudojantis skaidriu ir aiškiu intraneto tinklapyje integruotu susipažinimo su dokumentais įrankiu. Tokia atsakovo nurodoma supažindinimo su vidiniais dokumentais tvarka net nėra nustatyta įstaigos Vidaus tvarkos taisyklėse. Atsakovas taip pat teigia, jog aptariamo aprašo kopiją į bylą pateikė pati pareiškėja, taip tarp eilučių teigdamas, kad pareiškėjai šis aprašas turėjo būti žinomas, tačiau atsakovas neatsižvelgia į tai, kad šį aprašą pareiškėja intranete rado tarp gausybės kitų įvairių teismo dokumentų ir tik po nustatyto darbo pareigų pažeidimo.

38.4 Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde taip pat aptaria intranete 2020 m. sausio 30 d. paskelbtą informacinį pranešimą, kuriame nustatyta: „Darbuotojų dėmesiui. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad teismo lankytojai į trečiąjį aukštą (pro tarnybinį rakinamą įėjimą) yra įleidžiami tik užsiregistravę į priėmimą pas teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotojas. Asmuo, užsiregistravęs vizitui yra pasitinkamas (teismo pirmininko patarėjos ar teisėjo vyresniosios padėjėjos) ir palydimas į priėmimą. Darbuotojai sutikę lankytoją, kuris prašo įleisti jį į trečiojo aukšto tarnybines patalpas, apie tai informuoja teismo pirmininko patarėją ar teisėjo vyresniąją padėjėją, o lankytojo prašo palaukti“. Pareiškėja pakartotinai atkreipia dėmesį į šias aplinkybes: Pirma, šis 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas neatitinka vidiniam teisės aktui įprastai taikomų reikalavimų, pvz., nėra duomenų apie jo priėmimą ir galiojimą, ar tokį informacinį pranešimą priėmė/patvirtino įgalioti asmenys (Kauno apylinkės teismo pirmininkas ir/ar Kancleris). Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nepaaiškina aukščiau aptartų šio pranešimo trūkumų, t. y. net neaišku, kas tokias elgesio taisykles priėmė, nuo kada iki kada jos galioja ir t.t. Atsakovas taip pat nepagrįstai šį pranešimą tapatina su individualiu administraciniu aktu, kadangi akivaizdu, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 5 d., 10 str. nustatytų reikalavimų. Antra, su aptariamu informaciniu pranešimu pareiškėja nebuvo supažindinta kaip su vidiniu teisės aktu per intraneto skiltį, kuri skirta susipažinti su vidiniais teisės aktais.

38.5 Organizacinio ar informacinio pobūdžio pranešimo pažeidimas, nenustatytas vidaus dokumentuose, neturėtų būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.

38.6 Vertinant formaliai, pareiškėja su Vidaus tvarkos taisyklėmis supažindinta 2019 m. balandžio 11 d., t. y. kai atsakovo įstaigoje dirbo kaip darbuotoja. Taip pat, pareiškėja dar nebuvo valstybės tarnautoja tuo metu, kai 2020 m. sausio 30 d. buvo paskelbtas informacinis pranešimas. Po darbo sutarties nutraukimo 2020 m. spalio 20 d., pareiškėjai pradėjus vykdyti valstybės tarnautojos pareigas, su Vidaus tvarkos taisyklėmis ar minėtu informaciniu pranešimu pareiškėja nebuvo supažindinta.

38.7 Galiausiai pastebėtina, kad šis aptariamas 2020 m. sausio 30 d. informacinis pranešimas iš dalies prieštarauja ir Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punktui, pavyzdžiui, kitaip nei nurodo 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis, 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punktas: (i) nenustato pareigos lankytojams registruotis pas teismo pirmininką ar jo pavaduotoją; (ii) nenustato taisyklės, kad lankytoją pasitinka pirmininko patarėja ar vyresnioji padėjėja; (iii) taikomas tik patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse; (iv) neįtvirtina pareigos valstybės tarnautojui, sutikusiam lankytoją, informuoti apie tai teismo pirmininko patarėją ar vyresniąją padėjėją, o lankytojo prašyti palaukti. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo, nei apeliaciniame skunde negali paaiškinti šių prieštaravimų, šių šaltinių tarpusavio santykio, negali nurodyti, kuriuo tuomet dokumentu, esant prieštaravimams, vadovautis.

38.8 Aplinkybės, kad atsakovas toleruoja pašalinių asmenų atsivedimą į tarnybines patalpas, patvirtina, kad pats atsakovas tokio elgesio nelaiko tarnybiniu nusižengimu, todėl ir pareiškėjos atžvilgiu negali būti konstatuota neteisėta veika ir / ar kaltė. Atsakovas pritaikė dvigubus standartus, t. y vieniems darbuotojams (tarnautojams) leidžia vestis į tarnybines patalpas bet kokius trečiuosius asmenis, o pareiškėjos, kuri veikdama tik gera valia įleido valstybės pareigūną į patalpas, pasitikėdama jo reputacija ir teisėtais tikslais, veiksmus traktavo kaip ne bet kokį, bet šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė net antrą pagal griežtumą tarnybinę nuobaudą. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų

38.9 Pareiškėja mano, jog jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo bei tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. neteisėtos veikos, kaltės, neigiamų padarinių bei priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių

38.10 Pareiškėja mano, jog ji nepadarė tarnybinio nusižengimo bei nėra tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, tačiau apeliacinės instancijos teismui vis dėlto nusprendus, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, toks nusižengimas bet kuriuo atveju negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus.

38.11 Pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda žemina jos reputaciją, garbę bei orumą, sukelia kitas neigiamas pasekmes, todėl dėl šių ir kitų šiame atsiliepime nurodytų priežasčių tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pripažintina kaip neproporcinga. Tarnybinės nuobaudos neatitikimas proporcingumo principui laikytinas savarankišku pagrindu ją panaikinti

38.12 Atsakovas padarė procedūrinius tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimus, kurie taip pat sudarė pagrindą naikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Įsakymą.

41. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei šalių argumentus, sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų tinkamos ir išsamios analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato.

42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013, kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015).

45. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).

46. Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015).

47. Šioje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėja į Kauno apylinkės teismo tarnybines patalpas 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 15 val., vykdydama valstybės tarnautojo pareigas, įleido asmenį, nesantį Kauno apylinkės teismo tarnautoju ir / ar darbuotoju. Nors iš esmės pašalinius asmenis į Kauno apylinkės teismo patalpas įleisti nėra draudžiama (dėl to taip pat ginčo nėra), tačiau tai privaloma atlikti laikantis Kauno apylinkės teismo vidaus tvarkos taisykles nustatančių teisės aktų nuostatų, o Komisija, tyrusi tarnybinio pažeidimo padarymą, pripažino, kad pareiškėja pažeidė minėtas nuostatas, atitinkamai nesilaikė valstybės tarnautojui adresuojamų VTĮ nuostatų.

48. Teisės nuostatų aiškinimas, teisės esmės ir prasmės atskleidimas yra išimtinė teismų vykdoma funkcija, neatsiejamai susijusi su teisingumo vykdymu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime labai aiškiai nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste Kauno apylinkės teismo vidaus tvarkos taisykles nustatantis teisinis reguliavimas yra neaiškus, net prieštaringas, taikomas skirtingoms Kauno apylinkės teismo patalpoms, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja, į Kauno apylinkės teismo patalpas įleidusi pašalinį asmenį (šiuo atveju – prokurorę), savaime padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (žr. šios nutarties 15-20 punktus). Apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl vidaus tvarkos taisyklių teisės aktų nuostatų aiškinimo, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Atitinkamai, nagrinėjamos bylos kontekste nesant aiškaus teisinio draudimo įleisti į Kauno apylinkės teismo patalpas pašalinių asmenų, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja apskritai galėjo padaryti tokio pobūdžio teisės pažeidimą.

49. Be to, nors formaliosios sudėties tarnybinis nusižengimas nereikalauja nustatyti neigiamų pasekmių, tačiau jas būtina nustatyti ir aptarti skiriant tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-283-815/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje administracinėje byloje nėra nustatytos pareiškėjos padaryto nusižengimo neigiamos pasekmės, tokios pasekmės nenurodytos nei Išvadoje, nei Įsakyme, nes teigti, kad pareiškėjos atliktas (iš tikrųjų – neatliktas) pažeidimas diskredituoja valstybės tarnybą, nėra teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjos veiksmai niekaip negali būti susieti priežastiniu ryšiu su prokurorės veiksmais, t. y. saldainių dėžutės palikimu Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėjai.

50. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra tokio pobūdžio ir reikšmingumo, kad galėtų būti vertinami kaip sudarantys galimybę abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

51. Pareiškėja, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, t. y. 1210 Eur, jas pagrindė 2022 m. birželio 28 d. teisinių paslaugų specifikacija, 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra LIN Nr. 8005034, 2022 m. liepos 3 d. SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.

Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas.

53. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

54. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas – 1.3. Šiuo atveju aktualus 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 729,9 Eur. Šiuo atveju už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 2 248,9 Eur (1 729,9 Eur x 1,3). Pareiškėjos prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytos, todėl gali būti priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno apylinkės teismo apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovo Kauno apylinkės teismo 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė