bf838e30-949b-4851-97b1-0bb32ef8decf · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

?Teikimas NrBaudžiamoji byla Nr. 1-14-655/2012 Proceso Nr. 1-10-9-159-2009-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2. (S) N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, sekretoriaujant Alinai Bataitienei, Galinai Levickienei, Ligitai Kunigėlytei, dalyvaujant prokurorei Editai IgnatavičiÅ«tei, gynėjui advokatui R. S., vertėjai Irenai Volkovienei, nukentėjusiajam G. N. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2d., padarymu. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: V. M. Å¡meižė asmenį neva Å¡is padarė sunkų nusikaltimÄ . Nusikalstama veika padaryta Å¡iomis aplinkybėmis. 2009-09-14, laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val., teisiamojo posėdžio, vykusio Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, metu, V.

M. vieÅ¡ai, tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorÄ G. N., paniekinusiÄ ir pažeminusiÄ pastarÄ jį, nurodydamas, kad G. N. 2003-2005 metais, tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 07-1-016-03 dėl galimo Vilniaus aps. VPK NTV ENTS pareigÅ«nų piktnaudžiavimo, kyÅ¡ininkavimo, įtariamojo apklausos metu pareikalavo iÅ¡ V. M. 10 000 litų kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ . Taip pat V.

M. nurodė, jog analogiÅ¡ko dydžio kyÅ¡ių nukentėjusysis G. N. reikalavo iÅ¡ kitų įtariamųjų už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ . V. M. kaltu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su kaltinimu, kad tyčia padarė nusikaltimÄ , nes Å¡meižtas reikalauja pasirengimo stadijos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu P. kaltinamajam uždavė klausimÄ â€“ ar prokuroras iÅ¡ jo reikalavo pinigų už bylos nutraukimÄ . Atsakydamas į užduotÄ klausimÄ , jis pasakė, kad iÅ¡ tikrųjų buvo toks faktas, kad prokuroras G.

N. reikalavo iÅ¡ jo 10 000 Lt už tai, kad byla bÅ«tų nutraukta. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, jog jis pinigų nedavė, apie prokuroro reikalaujamÄ kyšį teisėsaugos institucijoms nepranešė, kadangi bijojo susidorojimo. Niekada nebÅ«tų pats apie tai sakęs, tiesiog apie tai jo buvo paklausta, o prieÅ¡ duodant parodymus jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , todėl ir atsakė tiesÄ . Kad iÅ¡ kitų pareigÅ«nų taip pat buvo reikalaujama pinigų žinojo, nes kiekviename darbe kolegos Å¡nekasi.

Duodamas parodymus teisme, kalbėjo tik apie save, apie kitus kolegas neÅ¡nekėjo. Tai, kad prokuroras reikalavo kyÅ¡io yra ne Å¡meižtas, o gryna tiesa. Tai pasakydamas vieÅ¡ai galvojo, kad teismas įvertins jo žodžius ir pradės procesÄ , t.y. tÄ informacijÄ nukreips į prokuratÅ«rÄ . Pas prokurorÄ G. N. buvo apklausiamas vienÄ kartÄ . Kabinete su prokuroru buvo tik dviese, advokatės L. ar kitų asmenų, nebuvo. Pati apklausa vyko bendravimo forma, tada prokuroras pasakė, kad „jei duosi parodymus, jei pasakysi apie kitus, pats nebÅ«si nuteistas“, tačiau jis atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ kitus asmenis, todėl prokuroras pasakė, „jei nenori bÅ«ti patrauktas atsakomybėn, duok 10 000 Lt“.

Apklausos metu į kabinetÄ buvo kažkoks žmogus užėjęs. Tai kažkoks vyras, kuris sėdi Å¡alia prokuroro. Kad prokuroras reikalavo pinigų, jis pasakė V. P., V. S., gal ir A. G., tėvams, draugams, žmonai. Kaltinime minimos 50 tÅ«kst. litų sumos, nėra nurodęs. To jis nesakė. Pats prokuroras pradėjo pokalbį apie bylos nutraukimÄ . Tai, kad prokuroras reikalavo pinigų, suprato netiesiogiai, t.y. kad pinigus reikia perduot kažkaip per aplinkui, ar per žmogų. Pas prokurorÄ per kÄ jam perduoti pinigus, neklausė.

Aplinkinių asmenų pinigų perdavimui, asmeniÅ¡kai neieÅ¡kojo, pinigų prokurorui neperdavė, tačiau žino, kad P. uoÅ¡vis kažkÄ davė. Nukentėjusysis G. N. teismui paaiÅ¡kino, kad su V. M. susipažino tirdamas bylÄ Nr. 07-1-016-03, dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigÅ«nų piktnaudžiavimo, kyÅ¡ininkavimo. V. M. buvo įtariamas BK 225 str., 228 str. numatytų veikų padarymu. Taip pat Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo įtariamas P. ir kiti pareigÅ«nai, kurių pavardžių nepamena.

PrieÅ¡ perimant vadovavimÄ ikiteisminiam tyrimui, tyrimÄ atliko kiti skyriaus prokurorai. Nukentėjusysis asmeniÅ¡kai apklausė įtariamuosius. PrieÅ¡ tai V. M. buvo apklaustas kelis kartus. Apklausai buvo iÅ¡kviestas įtariamasis V. M. ir jo gynėja advokatė E. L.. Tame pačiame kabinete dirbo ir prokuroro padėjėjas R. B.. V. M. apklausa buvo ilga, įtariamajam buvo pateikta daug garso įrašų. E. L. dalyvavo apklausoje nuo pradžios iki pabaigos ir pasirašė protokolÄ . Jie su įtariamuoju atvyko kartu, kabinete apklausos metu buvo ir R.

B.. Teisme V. M. pareiÅ¡kė, kad nukentėjusysis tirdamas bylÄ pareikalavo iÅ¡ jo 10 000 Lt, kad kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ buvo reikalaujama ir iÅ¡ kitų asmenų. V. M. vieÅ¡ai kitų kolegų ir teismo akivaizdoje apÅ¡meižė nukentėjusįjį, pakirto jo autoritetÄ , pasitikėjimÄ juo kaip prokuroru. 2010-10-19 paraÅ¡ytÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Liudytoja advokatė E. L. teismui paaiÅ¡kino kad neprisimena kaltinamojo, yra kelis pareigÅ«nus gynusi, bet kaltinamojo pavardės nepamena.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad prokuroras G. N. griežtai laikosi BK ir BPK reikalavimų. Prokuroras geriau lauks, bet nepradės apklausos be advokato. Nėra niekada girdėjusi iÅ¡ G. N. užuominų jos ginamiems asmenims, kad ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti nutrauktas už pinigus. Pamena atvejį, kad vienos apklausos metu kabinete buvo ir prokuroro padėjėjas, vėliau sužinojo, kad jo pavardė B.. Nepamena, ar dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .

Klientas nieko neužsiminė, kad prokuroras iÅ¡ jo prašė kyÅ¡io. Apklausose pas prokurorÄ su V. M. buvo porÄ kartų. Liudytojas A. R. teismui paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jį, jis yra buvęs bendradarbis. Baudžiamojoje byloje liudytojui buvo pareikÅ¡ti įtarimai, tačiau nepamena dėl ko. Tuo metu dirbo ekonominėje policijoje ir kaltinimas buvo kažkas panaÅ¡aus į įgaliojimų virÅ¡ijimÄ . Jį apklausinėjo tik STT, prokuratÅ«rose nebuvo. Tiksliai nežino tos bylos baigties tik iÅ¡ nuogirdų žino, jog lyg ir nutraukta buvo, o po to atnaujinta.

Užuominų, kad byla bus nutraukta už pinigus, nebuvo. Negirdėjo ir kalbų, kad kolegoms siÅ«lė nutraukti už pinigus. V. M. nesakė, kad iÅ¡ jo prašė pinigų. Nagrinėjant bylÄ teisme, buvo, tačiau kad kažkas posėdžio metu, pasakė apie kyšį – negirdėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad visi įtariamieji buvo iÅ¡ vienos tarnybos. Darbe nebuvo jokių kalbų dėl ikiteisminio tyrimo baigties. Apie G. N. irgi nebuvo jokių kalbų.

Nežino, kas iÅ¡ pareigÅ«nų buvo apklausiamas pas G. N.. Rimtų kalbų, kad reikia derinti su prokuroru kažkÄ , nebuvo, pajuokavimų bÅ«davo visokių. Liudytojas A. K. teismui paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jį, kuris dirba ekonominėje policijoje. Ten liudytojas buvo apklausiamas P.. Apygardos teisme buvo apklaustas liudytoju, apie tai, kaip P. prašė pinigų, kad „uždaryti“ bylÄ . Dėl to kreipėsi į policijÄ ir pateko pas G. N.. Girdėjo, kaip V. M. teismo posėdyje pasakė, kad G.

N. reikalavo iš jo pinigų. Iš kitų šaltinių apie tai niekada negirdėjo. P. irgi posėdžio metu sakė, kad G. N. reikalavo kyšio ir iš jo. Dar jis pridėjo, kad jo uošvis atnešė ir prokurorui padavė tuos pinigus. V. M. pasakė, kad prokuroras prašė po 10000 Lt iš kiekvieno žmogaus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad iš V. M. pasakymo posėdžio metu suprato, kad „per giliai G. N. kasė po jais“, ir todėl jie norėjo jį „iš kelio pašalinti“.

Po posėdžio girdėjo dar visokių kalbų apie G. N.. P. lyg sakė, kad jis ne tos orientacijos, kad į gėjų klubus vaikÅ¡to ir panaÅ¡iai. Negali pasakyti, ar V. M. teismo posėdyje savo iniciatyva pasakė apie pinigų reikalavimÄ , ar atsakė į kaltinamojo klausimÄ . Liudytojas A. D. teismui paaiÅ¡kino, kad pažįsta V. M., kaip buvusį bendradarbį. Buvo baudžiamoji byla, kurioje liudytojui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, STT davė parodymus. Buvo kviečiamas į apygardos prokuratÅ«rÄ , atrodo, kad pas prokurorÄ Jablonskį, bet ten nebuvo apklausa, buvo tiesiog pokalbis.

G. N. nebuvo apklausiamas. Negirdėjo iÅ¡ kolegų, kad prokuroras reikalauja pinigų už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ . IÅ¡ jo asmeniÅ¡kai tikrai neprašė. Teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nėra girdėjęs tokių kalbų. Kažkas kažkur paÅ¡nibždom gal kažkÄ kalbėjo, kaip juokeliai buvo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Apygardos prokuratÅ«roje ir tai jam nieko nekainavo. Liudytojas A. L. teismui paaiÅ¡kino, kad su V.

M. dirbo VPK Ekonominių nusikaltimų skyriuje, liudytojas buvo skyriaus virÅ¡ininkas. 2003 m. dėl pavaldinių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Apie deÅ¡imt pavaldinių buvo įtariamieji. Ikiteisminį tyrimÄ atliko prokuroras G. N.. Pradžioje apklausinėjo STT, po to pats N.. AsmeniÅ¡kai liudytojas buvo apklausiamas STT darbuotojo, ir prokuroro N.. Neprisimena, ar girdėjo iÅ¡ bendradarbių, kad reikalaujama atlygio už bylos nutraukimÄ . V. M. jam nesakė, kad iÅ¡ jo reikalaujami pinigai.

Liudytojas T. T. teismui paaiškino, kad su V. M. dirbo VPK Ekonominių nusikaltimų skyriuje. Liudytojui buvo pareikšti įtarimai kai jis jau dirbo Alytaus PK. Buvo apklausiamas STT, po to Vilniaus apygardos prokuratūroje. Kai išvyko į Alytų, su V. M. nebendravo. Iš liudytojo kyšio nebuvo reikalaujama. Negirdėjo kalbų, kad iš kitų buvo reikalaujamas kyšis. Liudytoja A. G. teismui paaiškino, kad V. M. yra buvęs bendradarbis. 2004 m. jai buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

LiudytojÄ apklausinėjo STT pareigÅ«nas B. ir prokuroras J.. Prokuroras N. jos neapklausinėjo. Byla buvo nutraukta, nes buvo nepagrįstai iÅ¡kelta. IÅ¡ liudytojos niekas nieko nereikalavo. Kalbas, kad buvo reikalaujama pinigų ir tokius gandus yra girdėjusi, bet pokalbiuose nėra dalyvavusi. Tai buvo didelė byla, daug epizodų, daug įtariamųjų. Nei iÅ¡ ko reikalavo, nei kas konkrečiai reikalavo, negirdėjo. V. M. jai asmeniÅ¡kai nieko nesakė. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog nėra girdėjusi jokių dviprasmiÅ¡kų teiginių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima suprasti, kad reikalaujamas kyÅ¡is.

Girdėjo tik gandus apie tai, kad kažkas kažko turbÅ«t nori už bylos nutraukimÄ . Liudytojas E. V. teismui paaiÅ¡kino, kad su V. M. dirbo Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Liudytojas buvo pirmojo poskyrio virÅ¡ininkas, M. buvo jam pavaldus. V. M. gali charakterizuoti teigiamai. VisÄ skyrių irgi teigiamai. Liudytojas nebuvo tarp įtariamųjų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nuo telefoninių pokalbių. Ä®tariamųjų buvo daug. Po to tyrimas buvo nutrauktas visų pareigÅ«nų atžvilgiu.

Jokių kalbų, kad reikalaujama pinigų, negirdėjo, niekas nesiskundė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jokių gandų nepamena, daug metų praėjo. Nebuvo ateita ir pasakyta, kad kažkas iš ko nors reikalauja kyšio. Liudytojas A. P. teismui paaiškino, kad V. M. yra jo buvęs bendradarbis, kartu dirbo Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Liudytojas taip pat buvo tarp įtariamųjų. Jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo STT darbuotojas, kurio pavardės nepamena.

Po kiek laiko Apygardos prokuroras apklausinėjo. IÅ¡ liudytojo niekas nereikalavo atlygio už tyrimo nutraukimÄ . Jokių užuominų nebuvo, buvo normali apklausa. V. M. nekalbėjo, kad iÅ¡ jo reikalaujama pinigų. Jokių kalbų apie tai negirdėjo. Liudytojas R. B. teismui paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ matymo kaltinamojo nepažįsta, tačiau M. pavardė girdėta iÅ¡ bylos, kuri susijusi su Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigÅ«nų nusikalstama veika. Nuo 2003 m. dirbo Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje iÅ¡ pradžių referentu, po to padėjėju.

Nuo 2004 m. vidurio buvo perkeltas į prokuroro G. N. kabinetÄ , kur kartu dirbo iki 2008 m. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiÅ¡kino, kad prokuroras G. N. apklausų metu buvo labai sÄ Å¾iningas, skrupulingas iki smulkmenų. Jei tai bÅ«davo liudytojo apklausa – ji vykdavo be advokato, jei įtariamojo apklausa – visada su advokatu. Viskas vykdavo pagal procesÄ . Konkrečiai M. apklausos nepamena, nes daug apklausų buvo. Niekada jokių kalbų, jokių užuominų apie kyÅ¡io praÅ¡ymÄ iÅ¡ prokuroro G.

N. negirdėjo. Gal advokatai būdavo kažkiek nepatenkinti tuo skrupulingu prokuroro darbu – viskas būdavo preciziškai ir detaliai, ir klausimai užduodami, ir telefoniniai pokalbiai perklausomi. Liudytojas advokatas S. Ž. teismui paaiškino, kad kaltinamasis jam nematytas. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas kaip liudytojas. Buvo klausiama, ar ginamasis sakė, kad G. N. reikalauja kyšio. Liudytojas yra nurodęs, kad jam toks faktas nežinomas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad prisimena, jog prokuroro ir jo ginamojo santykiai buvo įtempti, apklausų metu jautėsi įtampa.

Jei ginamasis V. P. bÅ«tų užsiminęs apie kyÅ¡io reikalavimÄ â€“ bÅ«tų tai įsiminęs, bet tokių kalbų negirdėjo. Liudytojas S. Ž. teismui parodė, kad pažįsta V. M., su kuriuo juos siejo darbo santykiai kai kartu dirbo Vyriausiajame policijos komisariate Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Liudytojas tuo metu buvo komisaras-inspektorius, 5-ojo poskyrio virÅ¡ininkas. V. M. dirbo ne jų poskyryje. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad neturi kÄ pasakyti daugiau, nei davė savo raÅ¡tiÅ¡kuose parodymuose.

Niekas nieko iÅ¡ jo nieko nereikalavo, niekas nieko neėmė, niekam nieko nedavė, nes nematė reikalo. Liudytojas taip pat buvo įtariamųjų sÄ raÅ¡uose. Teko girdėti įvairių kalbų, kad visa teisėsauga ima kyÅ¡ius, tačiau jeigu sakyti kažkÄ , reikia turėti įrodymus, kadangi bus taip pat, kaip su M.. Liudytojas nurodė žinÄ s kuo kaltinamas M., bet jis Å¡itoje situacijoje yra tikrai nekaltas. Jis buvo įsitikinęs, kad tai buvo tiesa. Be to, ir situacija buvo tokia nervinė, jis buvo psichologinėje įtampoje.

Liudytojo manymu, M.buvo įsitikinęs, jog visa tai tiesa, nes jis buvo girdėjęs kalbų visokiausių. Kalbos bÅ«na visokios, bet konkrečiai apie N. nebuvo jokių pareiÅ¡kimų, jokių kalbų. Tikrai negirdėjo kalbų, kad N.kažkas bÅ«tų davęs pinigus. Liudytojas V. P., teismui jį įspėjus dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir BK 235 str. balsu perskaitė priesaikos tekstÄ , tačiau po priesaikos tekstu pasiraÅ¡yti atsisakė, nurodydamas, kad bijo liudyti. Atsakydamas į teismo klausimus apie tai, kodėl bijo duoti parodymus liudytojas paaiÅ¡kino, kad bijo liudyti todėl, kad dabar yra ikiteisminis tyrimas, kuriame minimas čia neva nukentėjęs, palaiko jam kaltinimÄ byloje.

Bijo pasakyti ir tiek, kiek pasakė ikiteisminiame tyrime. Nenori bÅ«ti nei Kedžio, nei Ūso vietoje, nes turi du mažamečius vaikus. Liudytojas nesutiko įvardinti kas ir dėl ko jam grÄ sina, atsisakė nurodyti ar iÅ¡ jo taip pat buvo reikalaujama kyÅ¡io, tik nurodė apie tai girdėjęs iÅ¡ V. M. daug kartų. Aplinkybių, kaip M. perdavė prokurorui pinigus ir ar perdavė, nežino. Liudytojas V. S. teismui paaiÅ¡kino, kad pažįsta V. M.. Eilę metų dirbo kartu Vilniaus apsk. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje.

ENTS su teisėsauga turėjo nemalonumų kažkur 2003 metais, tame tarpe ir liudytojas. Buvęs pareigÅ«nas, kuris jau nebedirbo, paskambino ir pasakė, kad paskui jį sekioja maÅ¡ina. Jis buvo nusipirkęs maÅ¡inÄ , todėl manė, kad galbÅ«t vagys sekioja. Jis paprašė, kad bÅ«tų patikrinta kam priklauso ta maÅ¡ina. Liudytojas patikrino. Tuo metu buvo paklausomi darbo telefonai ir liudytojui dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Baudžiamoji byla nebuvo iÅ¡kelta, bet daugeliui pareigÅ«nų buvo iÅ¡keltos baudžiamosios bylos.

Liudytojo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, buvo atliekamas vidinis tyrimas ir paskirta pastaba. Tuo metu buvo apklausiamas STT, vėliau prokuratÅ«roje dėl kažkokių įrašų su Ž.. Prokuroras N. iÅ¡ liudytojo nereikalavo pinigų už bylos nutraukimÄ . Kad bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ kitų pareigÅ«nų, nežino, bet darbe tarpusavyje apie tai kalbėjo. Kas konkrečiai kalbėjo, negali pasakyti, bet kalbas apie tai, kad buvo reikalauta pinigų, kad įtariamieji turėtų „susimesti“ ir tada byla jų atžvilgiu bÅ«tų nutraukta, girdėjo.

Liudytojas asmeniškai pinigų prokurorui nenešė, tačiau girdėjo kalbas, nešė pinigus M., P. ir L.. Nežino ar pinigus padavė, bet jie sakė –kad nešė pinigus. Šias kalbas konkrečiai girdėjo iš P. ir M.. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad buvo įvardijamos 10.000 Lt sumos, bet atseit reikalavo 50 tūkstančių litų, o jie po 10 tūkstančių litų nešė. Liudytojas atsimena, kad P. sakė, kad jo dabar jau miręs uošvis nešė pinigus.

Kadangi uoÅ¡vis turėjo pinigų, sakė, „kad tavęs čia netrukdytų“. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Jeigu asmuo Å¡meižė kitÄ Å¾mogų neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spausdinyje, – baudžiamoji atsakomybė kyla pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumÄ Å¾inios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Å meižtas – tokia tikrovės neatitinkanti informacija, kuri gali paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. AiÅ¡kinantis paminėtas aplinkybes, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemÄ , visuotinai priimtas elgesio taisykles, tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu.

Nustatant veikos subjektyviÄ jÄ pusę, bÅ«tina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, tai padarė tyčia, kurios turinys turi atitikti BK 15 str. nurodytus požymius. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. M. 2009-09-14, teisiamojo posėdžio, vykusio Vilniaus apygardos teisme metu, vieÅ¡ai, tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorÄ G.

N., paniekinusiÄ ir pažeminusiÄ pastarÄ jį, nurodydamas, kad G. N. 2003-2005 metais tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 07-1-016-03 dėl galimo Vilniaus aps. VPK NTV ENTS pareigÅ«nų piktnaudžiavimo, kyÅ¡ininkavimo, apklausos metu pareikalavo iÅ¡ įtariamojo V. M. kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ . Taip pat V. M. nurodė, jog analogiÅ¡ko dydžio kyÅ¡ių nukentėjusysis G. N. reikalavo iÅ¡ kitų įtariamųjų už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ . Teismo vertinimu, tokiu bÅ«du kaltinamasis apie nukentėjusįjį paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinančiÄ konstatuojamojo pobÅ«džio informacijÄ , nukentėjusiajam priskirdamas konkrečius veiksmus bei pateikdamas juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis, t.y. kaltino nukentėjusįjį padarius sunkų nusikaltimÄ .

Byloje, įvertinus iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nustatyta, kad V. M. žeminančio pobÅ«džio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie nukentėjusįjį paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ ir tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios pažemins G. N. kaip asmenį ir kaip prokurorÄ . Suprasdamas, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimÄ juo, neigiamai paveikti tolimesnę jo veiklÄ , ir sÄ moningai to siekė.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus apie tai, kad apklausos metu, pasakydamas apie prokuroro neva reikalaujamÄ kyšį, tikėjosi, jog teismas į tai reaguos ir perduos medžiagÄ prokuratÅ«rai. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojais apklaustų buvusių ENTT pareigÅ«nų A. K., A. R., A. L. ir kt., įtariamųjų apklausose dalyvavusių advokatų E. L., S. Ž. parodymais, apie tai, kad jiems nėra žinomi faktai, kad iÅ¡ įtariamųjų buvo reikalaujama duoti kyÅ¡ius.

PrieÅ¡ingai, vertindamas kaltinamojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Kaltinamasis, kategoriÅ¡kai tvirtindamas, kad iÅ¡ jo prokuroras reikalavo kyÅ¡io, teismui nenurodė faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Skirtingai, negu apklausoje dalyvavusi jo gynėja, kaltinamasis pasakoja apie prokuroro elgesį apklausos metu bei apie asmenis, kurie tuo metu buvo prokuroro kabinete. Atsisakiusio duoti priesaikÄ teismui liudytojo V. P. parodymų teismas nevertina, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Kaltinamojo argumentas, kad jo veiksmuose nėra nustatyta visų bÅ«tinų Å¡meižimo nusikaltimo sudėties požymių, nes apie tai, kad iÅ¡ jo prokuroras reikalavo kyÅ¡io jis pasakė ne savo valia, nepagrįstas. Å is kaltinamojo argumentas motyvuojamas tuo, kad jis, kalbėdamas apie prokuroro G. N. reikalavimÄ duoti kyšį, tik atsakė į kaltinamojo P. klausimus ir tik perpasakojo iÅ¡ kitų asmenų gautÄ informacijÄ , kurios tikrumu nesuabejojo. Jis žodžiu paskleidė ne savo samprotavimus ir kito asmens nuomonę, o pasakė objektyviÄ tiesÄ , nes buvo davęs priesaikÄ teismui.

Suvokimas apie informacijos neatitikimÄ tikrovei yra bÅ«tinas Å¡meižimo, kaip tyčinio nusikaltimo, sudėties elementas, o jis informacijÄ apie padarytÄ nusikaltimÄ perdavė neturėdamas tikslo pažeminti ar paniekinti prokurorÄ G. N. o siekdamas, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta tiesa. Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis pats buvo policijos pareigÅ«nu, iÅ¡mano BaudžiamÄ jÄ teisę ir procesÄ , tuo pačiu ir įstatymų leidėjo numatytÄ atsakomybę už nepraneÅ¡imÄ apie daromÄ sunkų nusikaltimÄ , tai, kad pagal savo darbo pobÅ«dį kaltinamasis pats atlikdavo ikiteisminio tyrimo veiksmus, teismo neįtikina jo teiginiai, jog apie prokuroro reikalavimÄ duoti kyšį jis niekam nepranešė todėl, kad bijojo prarasti darbÄ .

Vertindamas subjektyviÄ jÄ nusikaltimo pusę, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis V. M. ne tik kad nesustabdė paskleisto Å¡meižto, o atvirkščiai – jis ir toliau skleidžia Å¡meižtÄ , teismo posėdžių metu atkakliai tvirtindamas, kad tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje kaltinamasis buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, prokuroras G. N. iÅ¡ jo reikalavo kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ . Be to, kaltinamasis teisme, duodamas papildomus parodymus po liudytojų apklausos, toliau tvirtino, kad kyÅ¡ių buvo reikalaujama ne tik iÅ¡ jo, bet ir iÅ¡ kitų pareigÅ«nų, nors liudytojais apklausti buvę įtariamieji, tokius kaltinamojo teiginius paneigė.

Skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parenkant bausmės rūšį bÅ«tinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiÅ¡kreipiant bausmės paskirties. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. padarymÄ yra numatytos įvairios bausmių rÅ«Å¡ys. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas skirtinų bausmių rÅ«Å¡is tuo pačiu nurodė, kad Å¡meižimo iÅ¡raiÅ¡kos gali bÅ«ti labai įvairios. Individualizuojant bausmę, skiriamÄ kaltinamajam V. M., atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista teismo posėdžio metu, kad nusikalstamos veikos padarymu buvo apkaltintas prokuroras vykstančiame teismo procese palaikantis valstybinį kaltinimÄ ir tai pastarajam sukėlė neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. V. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡yta, administracine tvarka nebaustas (b.t. 1, b. l.41-45, 159,161,163-166). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ kad V.

M. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę - baudÄ , jos dydį vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 2, 3 d. d. numatyto Å¡ios bausmės vidurkio. Nukentėjusiojo G. N. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Nukentėjusysis patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 50000 Lt ir nurodė, kad dėl Å¡meižimo, t.y. kaltinamajam vieÅ¡ai paskleidus informacijÄ apie jo neva padarytÄ sunkų nusikaltimÄ , teismo posėdžio metu buvo pažemintas, jautėsi paniekintas.

Dėl paskleisto Å¡meižto gali bÅ«ti pakirstas pasitikėjimas ne tik juo kaip prokuroru, bet ir ProkuratÅ«ra, kaip institucija. CK 6.25 str. 2d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nors padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau padarytas nusikaltimas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam, kuris buvo vieÅ¡ai pažemintas, apkaltinus jį padarius sunkų nusikaltimÄ .

AiÅ¡kinimais, kad iÅ¡ įtariamųjų bylÄ tyręs prokuroras reikalavo kyÅ¡io, niekinama ir prokuratÅ«ros sistema. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį ir jo turimus finansinius įsipareigojimus, laiko, kad 15000 Lt suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu bei LR BPK 115, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas, n u s p r e n d ž i a : V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 str. 2 d., ir nubausti jį 80 MGL , t.y.10 400 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių keturi Å¡imtai litų) bauda. IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB bankas „Swedbank“.

Ä®mokos kodas 6801. Ä®mokos kvitÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ , 415 kab. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ V. M., priteisti G. N. 15000 Lt (penkiolika tÅ«kstančių litų). Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam V. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė