bf82fd66-e38f-49a1-ad08-19bce22eb749 · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS   2018 m. balandžio 4 d.Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant pareiškėjai L. P., jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, suinteresuotam asmeniui V. S.,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. B., K. S., Valstybės įmonės Turto banko atstovui, notarei Rasuolei Sereikienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L.

P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. B., V. S., K. S., Valstybės įmonei Turto bankui, notarei Rasuolei Sereikienei dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismasn u s t a t ė : pareiÅ¡kėja L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduotu pareiÅ¡kimu praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2010-06-17, priimti.PareiÅ¡kėja nurodė, kad jo senelė A. S., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus - V.

S., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. buvo palikusi testamentÄ , kuriuo ji jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo sÅ«nui V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal šį testamentÄ V. S. 2010-06-22 palikimÄ priėmė. PareiÅ¡kėjos žiniomis, jos senelė A. S. nuosavybės teise turėjo dar vienÄ butÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

Butas ir ¼ dalis Å«kinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), kaip mirusiosios palikimas nėra priimti. FaktiÅ¡kai Å¡iuo nekilnojamuoju turtu naudojosi jos tėvas A. S.. Ji manė, kad jam yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į šį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau jos tėvui mirus, paaiÅ¡kėjo, kad jis palikimo juridiÅ¡kai priėmęs nebuvo.Apie tėvo A. S. mirtį pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2017 m. spalio mėnesį, kuomet jÄ važiuojančiÄ vieÅ¡uoju transportu užkalbino nepažįstama moteris.

Ji jos paklausė, ar ji yra S. B. sesuo, nurodydama, jog jos abi (pareiÅ¡kėja ir S. B.) labai panaÅ¡ios. S. B. kurį laikÄ bendravo su jos tėvu ir ta moteris jÄ buvo mačiusi netoli tėvo gyvenamosios vietos. JÄ užkalbinusi moteris, buvo jos tėvo, A. S. kaimynė ir ji pareiÅ¡kėjai pasakė, kad jos tėvas mirė. PareiÅ¡kėja nurodo, kad tėvas su ja ryÅ¡ių nepalaikė. Jos tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kuomet jai tebuvau vos trys metai. Tėvas buvo narkomanas, gyveno asocialiai, jis ja nesidomėjo, neprisidėjo prie jos iÅ¡laikymo.

Jai niekas nepranešė, kad jos tėvas A. S. mirė, dėl to ji nedalyvavo jo laidotuvėse ir per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo neturėjo galimybės. Dėl Å¡ių susiklosčiusių aplinkybių, pareiÅ¡kėja mano, kad ji turi teisę priimti savo senelės A. S. palikimÄ , nors dėl aukščiau minėtų aplinkybių ji praleidusi trijų mėnesių procesinį terminÄ , palikimui priimti. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad suinteresuotas asmuo V.

S. į A. S. palikimÄ nepretenduoja. Suinteresuoto asmens S. B. pozicija jai nėra žinoma, nes ji (S. B.) yra narkomanė, gyvena asocialiai, su ja jokių ryÅ¡ių nepalaiko, apie jÄ nieko nežino. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė savo pareiÅ¡kimÄ , prašė jį tenkinti bei nurodė, kad ji nori priimti močiutės A. S. palikimÄ . Jos močiutės vyras, V. S., miręs. A. S. vaikai: A. S. (jos tėvas, miręs (duomenys neskelbtini)) ir V. S.. Po močiutės mirties liko palikimas - jos dėdė V.

S. paveldėjo pagal testamentÄ , yra likęs nepaveldėtas turtas, butas - esantis (duomenys neskelbtini). Tame bute niekas negyvena, tÄ butÄ prižiÅ«rėjo jos tėvas A. S.. Ä® šį turtÄ niekas nepretenduoja. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, kad jis sutinka su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu bei patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja, kad L. P. priimtų palikimÄ . PaaiÅ¡kino, kad po motinos A. S. mirties jis paveldėjo pagal testamentÄ . (duomenys neskelbtini), esančiame bute gyveno jo brolis A.

S.. Jis su broliu mažai bendravo, apie butÄ jis žinojo. Suinteresuotas asmuo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktu raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu patvirtino, kad jis su pareiÅ¡kėjos L. P. pareiÅ¡kimo dokumentais susipažinęs, jokių pretenzijų neturi bei prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kėjos L. P. pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo akcentavo į teismų praktikÄ sprendžiant Å¡iÄ bylÄ bei nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl A.

S. palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.Suinteresuoti asmenys S. B. ir notarė Rasuolė Sereikienė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkintinas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimamas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybės patvirtina 2010-06-17 iÅ¡duotas mirties įraÅ¡as Nr. 264.

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama 2017-01-09 išduotu mirties įrašu Nr.

13. Gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) bei vardo, pavardės, tautybės, pakeitimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad L. P. (iki pavardės pakeitimo L. S.) tėvais įrašyti A. S. ir L. S.. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašu patvirtinama, kad A. S. ir L. P. (S.) buvo susituokę, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina ištuokos akto įrašas Nr.

47. Testamentų registrų iÅ¡raÅ¡u patvirtinama, kad A. S. buvo sudariusi testamentÄ , testamento notarinio registro Nr. 7364, kurį 2007-06-21 patvirtino Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro notarė Birutė Zabitienė, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo sÅ«nui V. S., gim. (duomenys neskelbtini). V. S. 2010-06-22 palikimÄ priėmė. Valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡raÅ¡u patvirtinama, kad po A. S. mirties, Testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų ir kt.

Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. S. (mirusi (duomenys neskelbtini), būdama našle), turėjo du sūnus: V. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs). Nekilnojamojo turto registro duomenis, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto – buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalies ūkinio pastato, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja siekia paveldėti senelės palikimÄ -  butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) bei ¼ dalies Å«kinio pastato, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris juridiÅ¡kai nėra paveldėtas, nes niekam nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ ar testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra - gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimÄ priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Paveldint pagal įstatymÄ , velionės A. S. likusį nepriimtÄ palikimÄ , vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paveldi pirmosios eilės paveldėtojai - palikėjos vaikai: V. S. ir A. S. (miręs (duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju A. S. nepriėmus velionės A. S. palikimo, vadovaujantis CK 5.12 straipsniu, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymÄ kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ jų tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis.

Jie lygiomis dalimis paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos M.

D. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt.. bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I. T. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas.

PareiÅ¡kėja nurodžiusi, kad apie tėvo A. S. mirtį pareiÅ¡kėjai tapo žinoma tik 2017 m. spalio mėnesį, kuomet jÄ važiuojančiÄ vieÅ¡uoju transportu užkalbino nepažįstama moteris, jos mirusio tėvo, A. S. kaimynė, kuri ir informavo apie tėvo mirtį. PareiÅ¡kėja patvirtinusi, kad tėvas su ja ryÅ¡ių nepalaikė, tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kuomet ji buvo vos trejų metų amžiaus. Tėvas buvo narkomanas, gyveno asocialiai, jis ja nesidomėjo, neprisidėjo prie jos iÅ¡laikymo.

Apie tėvo mirtį ji nieko nežinojo, todėl laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai dokumentai, pareiškėjos bei suinteresuoto asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu liudija, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas, šiuo atveju butas, ir ¼ dalis ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), juridiškai nėra paveldėti, nes niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Byloje esantis testamentų registrų išrašas patvirtina, kad A.

S. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji paliko savo sÅ«nui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris testamentu jam paliktÄ palikimÄ priėmė 2010-06-22. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. patvirtino, kad į jo velionės motinos palikimÄ jokių pretenzijų neturi, jis neprieÅ¡tarauja, kad palikimÄ priimtų L. P..           Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pozicija, spręsdamas klausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus.

Vertinant pareiÅ¡kėjos elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sÄ Å¾ininga ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15d. nutartis Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-246/2011). Taigi teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo reikalavimo tenkinimo ar netenkinimo klausimÄ , Å¡iuo atveju turi nustatyti ir pasisakyti ar pareiÅ¡kėja terminÄ priimti palikimÄ praleido dėl svarbių priežasčių.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos bei suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimus dėl palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nurodytos priežastys nors yra subjektyvaus pobÅ«džio, bet pripažintinos pateisinamomis: pareiÅ¡kėjai L.

P. atsitiktinai sužinojus, kad jos tėvas yra miręs, ji kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, kuomet jai buvo paaiÅ¡kinta, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Notaras jai paaiÅ¡kino, kad jos tėvo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, iÅ¡ to pareiÅ¡kėjai ir tapo žinoma, kad butas ir ¼ dalis Å«kinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), kaip mirusiosios jos senelės A. S. palikimas, nėra priimtas. Ginčo ir suinteresuotų asmenų prieÅ¡taravimų dėl mirusiosios A.

S. palikimo priėmimo, nėra.Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimÄ siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai. Susiklosčiusių aplinkybių visuma, aplinkybės, nulėmė pareiÅ¡kėjos elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais, laikytina, kad pareiÅ¡kėja, kaip įstatyminė paveldėtoja, dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių įstatymo nustatytu terminu nepadavė pareiÅ¡kimo palikimo atsiradimo vietos notarui, todėl įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas.

Teismui atnaujinus terminÄ palikimui priimti, jokių kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai nebus pažeisti.Nagrinėjamu atveju teismas nustato tik teisę palikimui priimti, atnaujinus terminÄ palikimui priimti, o palikimo turto masę nustato notaras. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsniu, 5.12 straipsniu, 5.50 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismasn u t a r i a :pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Atnaujinti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytÄ terminÄ , šį 3 mėnesių terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, palikimui priimti po senelės A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose. Teisėjas                                                                                          Dalis Žilionis