bf82afc5-0d75-4e46-b831-7d595aa2d758 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1496/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02345-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2.;42.10; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Meldra“, M. M. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ 2010 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 602 795,03 Lt skolos priteisimo iÅ¡ atsakovų UAB „Meldra“, M.

M.. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007-2008 metais tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Meldra“ buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys. Lizingo sutarčių įvykdymui užtikrinti su atsakovu M. M. buvo sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias atsakovas sutiko atsakyti tuo atveju, jeigu UAB „Meldra“ neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas UAB „Meldra“ nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovių 481 867 Lt skolÄ , 120 927 Lt delspinigių, viso 602 795 Lt bei procesines palÅ«kanas.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovui BUAB „Meldra“ iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovas 2012 m. vasario 2 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo padidino ieÅ¡kinio reikalavimus iki 2 943 587,55 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007 - 2008 m. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Meldra“ buvo sudarytos Å¡ios finansinio lizingo sutartys: Nr.L2007-060148-01, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-02, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-03, lizinguojamas turtas DAF FT XF105.460 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-04, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-05, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-06, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-07, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-08, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060149-01, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool, valstybins Nr.BT 633;

Nr.L2007-060149-02, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool, valstybins Nr.BT 634; Nr.L2007-060149-03, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool, valstybins Nr.BT 632; Nr.L2007-060149-04, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool, valstybins Nr.TR 635; Nr.L2007-060149-05, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.62 BS E B, valstybins Nr.BR 397; Nr.L2007-060149-06, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.62 BS E B, valstybins Nr.BR 396;

Nr.L2007-060149-08, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SCS 24/L-13.62 BS E B, valstybins Nr.BR 395; Nr.L2008-020108-02, lizinguojamas turtas Schmitz Cargobull SCS 24/L-13.62 EBBS, valstybins Nr.CE 994; Nr.L2008-020108-03, lizinguojamas turtas Schmitz Cargobull SCS 24/L-13.62 EBBS, valstybins Nr.CG 045; Nr.L2008-020108-04, lizinguojamas turtas Schmitz Cargobull SCS 24/L-13.62 EBBS, valstybins Nr.CG 046; Nr.L2008-020109-01, lizinguojamas turtas HONDA CR-V 2.0, valstybins Nr.(duomenys neskelbtini) Nr.L2008-020142-01, lizinguojamas turtas Renault Magnum E-Tech 480, valstybins Nr.(duomenys neskelbtini);

Nr.L2008-040030-01, lizinguojamas turtas Savivartis MAN 35.414, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų prievolių įvykdymui užtikrinti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo M. M. buvo sudarytos laidavimo sutartys: 2008 m. lapkričio 6 d. Nr. L2007-070122, 2007 m. birželio 29 d. Nr. L2007-060149, 2007 m. birželio 29 d. Nr. L2007-060148, pagal kurias atsakovas M. M. įsipareigojo kaip solidarus bendraskolis atsakyti ieÅ¡kovui, jei atsakovas BUAB „Meldra“ neįvykdys savo prievolių pagal lizingo sutartis. Tarp Å¡alių 2009 m. liepos 3 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl skolos grÄ Å¾inimo.

Tačiau atsakovas BUAB „Meldra“ prisiimtų įsipareigojimų nebevykdė, todėl 2010 m. balandžio 13 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ , kad 2010 m. birželio 21 d. ieÅ¡kovas nutraukia visas lizingo sutartis. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ M. M. dėl nesumokėtų privalomųjų mokėjimų bei delspinigių padengimo, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui neįvykdė. IeÅ¡kovas nurodė, kad dalis lizinguoto turto, t. y. trys transporto priemonės DAF FT XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Magnum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir savivartis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grÄ Å¾intos, tačiau jas realizavus patyrė ieÅ¡kovas nuostolius – 211 581,74 Lt.

Nors lizingo sutartys buvo nutrauktos 2010 m. balandžio 21 d., tačiau atsakovas turto negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas vykdydamas lizingo sutarties sÄ lygas ir siekdamas apsaugoti jam nuosavybės teise priklausantį, tačiau nesantį jos žinioje, turtÄ nuo galimo sugadinimo ar žuvimo, apdraudė, dėl ko patyrė 42 654,18 Lt iÅ¡laidų. Taip pat patyrė 3 057,90 Lt papildomų iÅ¡laidų, kurias sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, dokumentų įteikimas, bendrosios vykdymo iÅ¡laidos ir dokumentų vertimas.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ atsakovui ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti visomis lizingo sutartimis numatytų įsipareigojimų įvykdymo ir jie sudarė 1 883 051 Lt negrÄ Å¾into turto likutinės vertės, 397 854 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 211 581 Lt nuostolių pardavus grÄ Å¾intas transporto priemones, 42 654 Lt sumokėtų už atsakovÄ draudimo įmokų, 365 708 Lt delspinigių, 3 057,90 Lt papildomų iÅ¡laidų, viso 2 943 587,55 Lt. IeÅ¡kovas 2012 m. gegužės 21 d. dar kartÄ patikslino ieÅ¡kinį ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2 954 916,41 Lt įsiskolinimo sumÄ bei procesines palÅ«kanas.

Atsakovo BUAB „Meldra“ bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra įtrauktas į BUAB „Meldra“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo kreditinį reikalavimÄ 2 988 473,95 Lt sumai. Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ieÅ¡kovas į bankroto administratorių nesikreipė. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį atmesti, tačiau teismui nusprendus ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos, taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti 0,02 proc. delspinigių tik už Å¡eÅ¡is mėnesius, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pasirinkdamas BUAB „Meldra“ lizingo sutarčių įvykdymÄ užtikrinti fizinio asmens laidavimu, pasielgė neteisėtai, nerÅ«pestingai ir nesÄ Å¾iningai, todėl ieÅ¡kovas privalo prisiimti visÄ rizikÄ ir jos rezultatus. Kadangi ieÅ¡kovas realizavo susigrÄ Å¾intÄ lizinguotÄ turtÄ mažesne kaina nei yra Å¡io turto likutinė vertė, todėl patirtas nuostolis – 211 581,74 Lt – atsiradęs dėl ieÅ¡kovo priimtų sprendimų, kuriuos atsakovas M. M. negalėjo įtakoti, Å¡i suma negali bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo.

Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja delspinigius už 18 ir 19 mėnesius, nes ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Be to, delspinigių dydis lizingo sutartyse yra nepagrįstai didelis 0,1 proc., todėl jis turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc. dydžio nuo nesumokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M.

M. 1 894 380,43 Lt negrÄ Å¾into turto likutinės vertės, 39 678,54 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 359 974,33 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 211 581,74 Lt nuostolių dėl grÄ Å¾into turto, 42 654,18 Lt draudimo įmokų, 3 057,90 Lt papildomų iÅ¡laidų, 85 575,82 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, apskaičiuotas nuo 602 795,03 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2012 m. vasario 2 d., o nuo 2012 m. vasario 2 d. priteisė nurodyto dydžio procesines palÅ«kanas nuo 2 636 902,70 Lt skolos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, nutraukė bylos dalį dėl skolos priteisimo iÅ¡ BUAB „Meldra“, priteisė iÅ¡ atsakovo M.

M. ieÅ¡kovei AB „SEB lizingas“ 10 028 Lt žyminio mokesčio bei 6 931 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, priteisė iÅ¡ atsakovo M. M. 19 972 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad tarp Å¡alių ginčo dėl lizingo sutarčių sudarymo nėra, todėl nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas turi teisė reikalauti grÄ Å¾inti daiktus ir atlyginti nuostolius. Kadangi ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intos tik 3 transporto priemonės teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti negrÄ Å¾intų transporto priemonių vertės 1 894 380,43 Lt.

Teismas nustatė, kad atsakovas iki lizingo sutarties nutraukimo nesumokėjo 39 678,54 Lt palÅ«kanų, todėl jos priteistinos ieÅ¡kovui (CK 6.221 str.). Pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis dėl skolos dydžio 2012 m. liepos 12 d. nesumokėtų lizingo įmokų dydis sudaro 359 974,33 Lt, todėl Å¡iÄ sumÄ teismas laikė galutine atsakovų skola dėl nesumokėtų lizingo įmokų. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas taip pat pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovų 211 581,74 Lt nuostolių pardavus grÄ Å¾intas transporto priemones, nes ieÅ¡kovas transporto priemones pardavė už mažesnę kainÄ nei buvo jų likutinė vertė ir negautos pajamos yra ieÅ¡kovo realÅ«s nuostoliai.

IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovų 42 654,18 Lt sumokėtų už atsakovÄ draudimo įmokų. Kadangi atsakovas BUAB „Meldra“ negrÄ Å¾ino transporto priemonių, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę savo lėšomis tęsti draudimo įmokų mokėjimÄ , nes ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, jog transporto priemonės ieÅ¡kovui bus grÄ Å¾intos. Tik paaiÅ¡kėjus aplinkybei dėl transporto priemonių negrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas draudimo įmokų mokėjimÄ nutraukė ir įgijo teisę jas priteisti iÅ¡ atsakovų (LR CK 6.249 str.).

IeÅ¡kovas dubliku prašė teismo padidinti draudimo įmokų dydį nuo 42 654,18 Lt iki 56 186,20 Lt, tačiau dubliku ieÅ¡kinio reikalavimų didinti negalima. Dėl tos priežasties teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovų 42 654,18 Lt draudimo įmokų. Kadangi ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, už vertimÄ dokumentų į lietuvių kalbÄ , ieÅ¡kovas pagrįstai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovių 3 057,90 Lt.

Dubliku ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ padidino iki 3 099,47 Lt, tačiau Å¡iuo procesiniu dokumentu ieÅ¡kinio reikalavimų didinti negalima, todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteisiama 3 057,90 papildomoms iÅ¡laidoms atlyginti.IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 365 708,70 Lt delspinigių. Kadangi atsakovai nemokėjo sutartyje nustatytais terminais lizingo įmokų, lizingo sutarčių 3.7 punkte buvo numatytas 0,1 procento dydžio delspinigių taikymas atsakovui UAB „Meldra“. Taigi ieÅ¡kovas turi teisę į delspinigių priteisimÄ (LR CK 6.256 str.).

LR CK 1. 125 str. numatyti sutrumpinti delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo terminai, atsakovas M. M. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl iÅ¡ atsakovų priteistina delspinigių suma už 6 mėnesių laikotarpį sudaro 85 575,82 Lt. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovų priteisė iÅ¡ viso 2 636 902,70 Lt. Teismas atsižvelgė ir tai, kad ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Meldra“ bankroto byloje, todėl nurodė, kad pakartotinai priteisti iÅ¡ BUAB „Meldra“ ieÅ¡kinio sumÄ nėra pagrindo ir bylos dalį dėl skolos priteisimo iÅ¡ BUAB „Meldra“ nutraukė (LR CPK 293 str. 3 p.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas M. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas laidavimo sutartį neprivalo nustatinėti laiduotojo turtinies padėties, bei priimdamas sprendimÄ neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytÄ ieÅ¡kovo pareigÄ prieÅ¡ priimant sprendimÄ skolinti ar prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.2.

Situacija, kai finansinė institucija reikalauja iÅ¡ fizinio asmens pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis siekiant užtikrinti pagrindinio skolininko juridinio asmens labai didelės vertės prievolių įvykdymÄ Å¾inant, jog fizinis asmuo neturi pakankamai turto, kad įvykdytų laiduotojo įsipareigojimus, ar to nežinant, bet ir nepasidomėjus pasirinkto laiduotoju asmens turtine padėtini, prieÅ¡tarauja universaliems teisės principams, t.y. teisingumui, protingumui ir sÄ Å¾iningumui. Tokiu atveju, apelianto nuomone, laiduotojui atsakomybė neturėtų kilti, nes finansinė institucija pati savo netinkamais veiksmais ne tik realiai neužtikrina pagrindinio skolininko prievolių įvykdymÄ , bet ir sÄ moningai padaro nuostolių sau bei kitiems laidavimo teisinių santykių dalyviams.3.

IeÅ¡kovas realizavo turtÄ dvigubai ir trigubai mažesne kaina, nei Å¡io turto vertė. Dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų apeliantas negali bÅ«ti laikomas atsakingu, nes sprendimÄ dėl turto realizavimo kainos priiminėjo pats ieÅ¡kovas, kuris yra profesionalus rinkos dalyvis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo nuostolis, patirtas realizavus lizinguotÄ turtÄ , yra patirtas dėl paties ieÅ¡kovo priimtų subjektyvaus pobÅ«džio sprendimų, kuriuos atsakovas M. M. negalėjo įtakoti, todėl apeliantas ir neturi bÅ«ti laikomas už tai atsakingu.IeÅ¡kovas „SEB lizingas“, AB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Nurodė, kad su skundu nesutinka. Teisė pasirinkti laiduotojÄ yra palikta pačios finansų įstaigos diskrecijai, įstatymas laiduotojams nenumato jokių specialių reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie kokius nors įstatymų pažeidimus. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas skirtas apsaugoti ne skolininko, o kreditoriaus interesus, todėl M. M. neturi teisės Å¡io įstatymo pagrindu ginčyti laidavimo sutartį ar atsisakyti vykdyti pagal jÄ finansų įstaigai prisiimtų įsipareigojimų.

Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas, suteikdamas UAB „Meldra“ finansavimÄ transporto priemonėms įsigyti, bÅ«tų pažeidęs lizingo veiklÄ reglamentuojančias nuostatas ir finansavimo tvarkÄ , laidavimo sutarčių galiojimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiga įvertinti savo turtinę padėtį ir su laidavimu susijusiÄ rizikÄ pirmiausia tenka laiduotojui, o ne kreditoriui. Laidavimo sutartys buvo sudarytos apeliantui veikiant laisva valia. Jis, bÅ«damas bendrovės, už kuriÄ laidavo savininkas ir direktorius, turėjo visas galimybes įvertinti, kokia jo valdomos bendrovės finansinė padėtis, ar bendrovė ateityje sugebės vykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovui, apsvarstyti laidavimo sutarties sudarymo neigiamas pasekmes savo turtinei padėčiai, o nesant abejonėms dėl sandorio, galėjo jo atsisakyti.

Pats apeliantas veikė galimai neapdairiai, todėl turi prisiimti nepasisekusio verslo padarinius. Apeliantas, ieÅ¡kovo nuomone, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog prievolės jis negali įvykdyti dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl taikyti CK 6.259 straipsnio 1 dalį ir atleisti apeliantÄ nuo sutartinės atsakomybės Å¡iuo atveju nėra jokių faktinių pagrindų. Kadangi apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas transporto priemones pardavė mažesne nei rinkos kaina, bÅ«tent jam tenka pareiga tai įrodyti.

IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieÅ¡kovui priteisė jo sumokėtas draudimo įmokas. AB „SEB lizingas“ vadovaudamasis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.13 p., tais atvejais, kai turtas nėra apdraustas, turėjo teisę nedelsiant apdrausti savo turtÄ , o klientas privalo kompensuoti turėtas turto draudimo iÅ¡laidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 42 654,18 Lt iÅ¡laidų. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Byloje kilęs ginčas dėl apelianto (laiduotojo) pareigos įvykdyti ieškovui (kreditoriui) laidavimu prisiimtus įsipareigojimus atsakyti kreditoriui (ieškovui) už skolininko BUAB „Meldra“ skolas, kildinamas iš lizingo sutarčių. Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas.

CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidariÄ atsakomybę. Todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) kartu arba skyrium. Nors prievolės įvykdymas užtikrintas, skolininkui tenka pagrindinė pareiga jÄ Ä¯vykdyti. Laiduotojui tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininkÄ , kai Å¡is neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y. įvykdyti sutartį visa apimtimi – grÄ Å¾inti pinigus ir sumokėti palÅ«kanas bei netesybas, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 3 d.).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Meldra“ buvo sudarytos lizingo sutartys (t.1, b.l. 89-105,154-174; t.2. b.l. 15-23, 26-59).

Vadovaudamasis sudarytomis lizingo sutartimis ieÅ¡kovas perdavė turtÄ valdyti ir naudoti lizingo gavėjui, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose. Tinkamas prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis tarp ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ir atsakovo M. M., pagal kurias laiduotojas įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavėjas UAB „Meldra“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nustatytais terminais nemokėjo lizingo įmokų, todėl ieÅ¡kovas 2010 m. balandžio 13 d. raÅ¡tu dėl sutarčių nutraukimo nuo 2010 m. balandžio 21 d. nutraukė lizingo sutartis (t.2, b.l.71). Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas sudarydamas laidavimo sutartį su atsakovu privalėjo pasidomėti laiduotojo turtine padėtimi, o Å¡ios pareigos nevykdymas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui bei universaliems teisės principams.

IeÅ¡kovas su apelianto pozicija nesutiko ir nurodė, kad teisė pasirinkti laiduotojÄ yra palikta pačios finansų įstaigos diskrecijai, įstatymas laiduotojams nenumato jokių specialių reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie kokius nors įstatymų pažeidimus.Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal laidavimo sutarčių sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo redakcijos 31 straipsnio 3 dalį finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ Ä¯sigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , privalo įsitikinti, kad:

1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;

2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus;

3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Finansų įstaigos klientas – asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas (LR FĮĮ 2 straipsnio 8 dalis). Finansinės paslaugos iÅ¡vardintos LR FĮĮ 3 straipsnio 1 dalyje, tarp kurių nurodyta tiek skolinimas (2 punktas), tiek finansinė nuoma (lizingas) (3 punktas), tiek finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas (6 punktas). Pagal LR FĮĮ 2 straipsnio 39 dalį tarpusavyje susijusių klientų grupė - tai du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie, jeigu neįrodyta kitaip, sukelia vienÄ rizikÄ , nes vienas iÅ¡ jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrÄ jį arba kitus klientus, arba tai du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie nesusiję Å¡ios nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vienÄ rizikÄ , kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iÅ¡ jų turėtų finansinių problemų, visų pirma lėšų pritraukimo arba grÄ Å¾inimo sunkumų, antrasis arba visi kiti klientai, pritraukdami arba grÄ Å¾indami lėšas, tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais.

Minėtų LR FĮĮ nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotojai už finansų įstaigos kliento (lizingo paslaugos gavėjo) prievoles nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl jiems netaikytinas ir LR FĮĮ 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieÅ¡ sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-961/2013).

Laiduotojų turėjimas bei laiduotojų turtinė padėtis (reali galimybė atsakyti pagrindinio skolininko kreditoriui už pagrindinio skolininko prievoles) yra vertinami pagal LR FĮĮ 31 straipsnį vertinant pagrindinio skolininko kreditingumÄ .Apeliantas, nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodė, kad jis pagal savo turtinę padėtį neturėjo jokios galimybės įvykdyti prievoles už pagrindinį skolininkÄ . Teisėjų kolegija pastebi, kad tuo pačiu argumentu M.

M. rėmėsi ir civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui UAB „SEB lizingas“, kurioje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-839/2013). Šioje byloje teismas atmetė ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nustatė, kad laiduotoju už trečiojo asmens UAB „Meldra“ prievoles buvo pasirinktas šios įmonės vadovas ir 100 procentų bendrovės akcijų savininkas.

Kaip patvirtino pats ieÅ¡kovas, net ir sudarant antrÄ jÄ laidavimo sutartį 2008 m. lapkričio 6 d. jo asmeninė finansinė padėtis buvo gera, jis buvo investavęs į įmonę 700-800 tÅ«kstančių litų asmeninių pinigų (civilinė byla Nr. 2A-839/2013, t. 2, b. l. 85). Pažymėjo, kad laiduotojas, kuris yra ir bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas, papildomai sukuria patikimumo regimybę, kadangi tokiu atveju kreditorius turi pagrindo manyti, kad pats laiduotojas tiki skolininko verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme, todėl bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai vykdytų laidavimu užtikrintas prievoles.

Taigi Å¡ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apelianto argumentus dėl jo blogos turtinės padėties laidavimo sutarčių sudarymo metu bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, vertindamas skolininko kreditingumÄ , atsižvelgė taip pat į laiduotojo turtinę padėtį.Be to, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimÄ dėl lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, M. M. manant, kad jo turtinė padėtis nebuvo pakankama užtikrinti prievolių įvykdymÄ laidavimo sutartimis, ieÅ¡kovas pats privalėjo elgtis sÄ Å¾iningai ir nesudaryti laidavimo sutarčių, tačiau jis sudarė laidavimo sutartis ir tuo pačiu patvirtino, kad laidavimo sutartys atitinka jo valiÄ ir jo teisėtų interesų nepažeidžia.Å ioje byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų netinkamai įvertinęs kliento – lizingo gavėjo UAB „Meldra“ galimybes vykdyti lizingo sutartį.

Ginčas keliamas tik dėl UAB „Meldra“ laiduotojo turtinės padėties ir jo galimybės vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atitinkamai, atsakovui neįrodžius (LR CPK 12, 178 straipsniai), kad ieÅ¡kovas bÅ«tų netinkamai, aplaidžiai, nepakankamai rÅ«pestingai įvertinęs rizikÄ , kad UAB „Meldra“ neįvykdys įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ kaltu dėl patirtų nuostolių UAB „Meldra“ neįvykdžius lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, o laiduotojÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (LR CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis).

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ grindžia taip pat tuo, kad ieÅ¡kovas realizavo turtÄ dvigubai ir trigubai mažesne kaina, nei Å¡io turto vertė. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas nuostolį, patirtÄ realizavus susigrÄ Å¾intÄ turtÄ , grindžia į bylÄ pateikta pažyma dėl nuostolių paskaičiavimo bei įrodymais, pagrindžiančiais, kokia kaina buvo parduotas turtas. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad nuostolis buvo paskaičiuotas nuo turto likutinės vertės atėmus turto pardavimo kainÄ (t. 3, b.l.47, 65-67).

Aplinkybė, kad turto likutinė vertė buvo žymiai didesnė už kainÄ , kuria turtas buvo parduotas, nereiÅ¡kia, kad lizingo davėjui grÄ Å¾intas turtas buvo parduotas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ bÅ«tų galima daryti tik tokiu atveju, jeigu Å¡alis pateiktų teismui įrodymus, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad toks turtas galėjo bÅ«ti parduotas už žymiai didesnę kainÄ . Kadangi atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pernelyg maÅ¾Ä parduoto turto kainÄ , teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentÄ kaip neįrodytÄ (CPK 178 str.).Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 10 028 Lt žyminio mokesčio, todėl Å¡i žyminio mokesčio dalis priteisiama iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinė byla pagal ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Meldra“, M. M. dėl skolos priteisimo buvo sustabdyta ir perduota bankroto bylÄ nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui bei ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ buvo grÄ Å¾intas jo sumokėtas 10 028 Lt žyminis mokestis (t.3, b.l. 29), todėl, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo nepakeistÄ , yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriÄ iÅ¡ atsakovo M.

M. ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ priteista 10 068 Lt žyminio mokesčio ir priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. 10 028 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.).Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai turi bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2197,47 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas, bylos sudėtingumÄ , į tai, kad ieÅ¡kovo atstovas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bei praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nustato, kad yra pagrindas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 1620 Lt (CPK 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ (j.a.k.123051535) priteista 10 028 Lt žyminio mokesčio, pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. (j.a.k.123051535) 10 028 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ (j.a.k.123051535) iÅ¡ atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1620 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                  Danutė Milašienė                                                                  Nijolė Piškinaitė                                                                  Donatas Šernas