bf81bb69-0b2f-4a2a-aeb4-0731843567ed · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1674-381/2015Teisminio proceso Nr. 2-59-3-001992015-6Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Good factor“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-585-227/2015, pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Panevėžio skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui UAB „Good factor“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui UAB „Good factor“. Nurodė, kad UAB „Good factor“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ nemokumo bÅ«senÄ , todėl pastarajai turi bÅ«ti keliama bankroto byla. PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo grindžiamas tokiais argumentais:

1) UAB „Good factor“ nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio laiku nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų; 2) 2014 m. liepos 1 d. skola VSDF biudžetui sudarė 2459,24 Eur;

3) VSDFV Panevėžio skyrius nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė 7 mokėjimo nurodymus bankams, iÅ¡ kurių nei vienas neįvykdytas; 4) 2014 m. gruodžio 1 d. siųstas raginimas sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ neįvykdytas; 5) 2014 m. gruodžio 22 d. VSDFV Panevėžio skyriaus direktoriaus priimtas sprendimas Nr. R35-23357 dėl 633,67 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka, buvo perduotas antstoliams, tačiau piniginių lėšų negauta; 6) 2015 m. sausio 1 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 2712,67 Eur, o patikrinus UAB „Good factor“ piniginių srautų judėjimÄ kasoje ir banko sÄ skaitose laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. nustatyta, kad įmonė veiklÄ vykdė ir mokėjimus atlikto pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ mokėjimų tvarkÄ ; 7) 2015 m. gegužės 13 d.

įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 4975,76 Eur; 8) pagal 2013 m. UAB „Good factor“ balansÄ atsakovo turto vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 954 138,38 Eur (3 294 449, 00 Lt), iÅ¡ jo: ilgalaikis turtas - 527 389,08 Eur ( 1 820 969,00 Lt), trumpalaikis turtas – 426 749,30 Eur (1 473 480,00 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 527 109,38 Eur (1 820 004,00Lt).Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad bendrovė nuo 2015 m. vasario 1 d. nevykdo veiklos, dėl susidariusios situacijos su įmonės pagrindiniu kreditoriumi kredito unija „Vilniaus kreditas“.

Ä®monės sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos, o antstolė R. G. vykdo įkeisto turto varžytynes. Taip pat pažymėjo, jog su kreditoriais neatsiskaityta dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovui UAB „Good factor“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovista“. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis (įmonės balansÄ , įsiskolinimÄ VSDF biudžetui) atsakovas yra nemokus. 2013 metų balansas patvirtina, kad bendrovė turto turėjo už 3 294 449 Lt, iÅ¡ jų ilgalaikio turto už 1 820 969 Lt, trumpalaikio turto už 1 473 480 Lt, o skolų ir įsipareigojimų už 1 820 004 Lt; bendrovė per 2013 metus patyrė 186 024 Lt nuostolių.

Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės skolos virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡ytos turto vertės. Bendrovė nemoka įstatymų nustatytų mokesčių valstybei (nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 4 d. turėjo 5 058,32 Eur socialinio draudimo skolÄ , kuri nuo 2014 m. lapkričio 18 d. nuolat auga), neatsiskaito su darbuotojais. Byloje nenustatyta pagrindų, dėl kurių bankroto bylÄ bÅ«tų pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti, o atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad finansiniai sunkumai yra laikini ir jis gali atgauti mokumÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai              Atsakovas UAB „Good factor“ atskirajame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, o vadovaudamasis vien atsakovo atsiliepimu padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl įmonės nemokumo. Pažymėjo, kad atsakovas Å¡iuo metu stengiasi iÅ¡simokėti susidariusias skolas ir tęsti veiklÄ .

Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neįgyvendino ĮBĮ jam suteiktos teisės kviesti į teismo posėdį kreditorius, juos apklausti, įvertinti, kokia bus įmonės finansinė padėtis įvykdžius jau pradėtus išieškojimus, taip pat ištirti kitas aplinkybes. Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios instancijos teismo surinkta medžiaga ir papildomų įrodymų nepriima, atsakovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualių finansinių ataskaitų rinkinių.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡oma bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui, kuris turi teisę (ir pareigÄ ) rinkti papildomus įrodymus, juos vertinti ir spręsti, ar yra pagrindas kelti bankroto bylÄ .             Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ VSDFV Panevėžio skyrius teismo praÅ¡o UAB „Good factor“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-585-227/2015 atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priimti ir prijungti papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ UAB „Good factor“ balansÄ už 2014 metus prie bylos medžiagos. VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. birželio 26 d. nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai nustatė atsakovo nemokumÄ ir Å¡iuo pagrindu bendrovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra abstraktÅ«s, atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė konkrečių įmonės finansinių duomenų, kreditorių ir skolininkų sÄ rašų, vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ įkeisto turto, atsiskaitymo terminų, 2014 m. balanso.

Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atskirojo skundo reikalavimo pagrįstumÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini – tiek pagal 2013 metų, tiek pagal 2014 metų bendrovės balansÄ Ä¯monės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, o 2014 metais įmonės padėtis dar labiau pablogėjo. VSDFV Panevėžio skyrius pažymėjo, kad UAB „Good factor“ vadovas nesikreipė į VSDFV Panevėžio skyrių dėl įmonėje susidariusių finansinių sunkumų, neteikė praÅ¡ymų dėl priskaičiuotų įmokų mokėjimo atidėjimo tam, kad įmonė, susidarius sunkiai finansinei padėčiai, galėtų tęsti veiklÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Å ioje byloje apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡kelta UAB „Good factor“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nenustatyta. Dėl naujų įrodymų Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ VSDFV Panevėžio skyrius pateikė UAB „Good factor“ balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ už 2014 metus.

Å iuos įrodymus praÅ¡o priimti ir prijungti prie bylos medžiagos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ bei į aplinkybę, kad atsakovo 2014 metų balansas gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , VSDFV Panevėžio skyriaus pridėti nauji įrodymai prijungiami prie bylos ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir atsakovo mokumoBankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms. Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindai.

Taigi, bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:    1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ ;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Good factor“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Ä®monės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Ä®monės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu.Pirmosios instancijos teismas bankroto bylÄ UAB „Good factor“ iÅ¡kėlė remdamasis ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis ir vieÅ¡ai skelbiama informacija, kurių pagrindu nustatė, kad atsakovas 2013 metais turėjo turto už 3 294 449 Lt, iÅ¡ jų ilgalaikio turto už 1 820 969 Lt, trumpalaikio už 1 473 480 Lt, o skolų ir įsipareigojimų už 1 820 004 Lt, per finansinius metus atsakovas patyrė 186 024 Lt nuostolių, t. y. bendrovės skolos virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Teismas taip pat nustatė, kad apeliantas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 4 d. turėjo 5 058,32 Eur socialinio draudimo skolÄ , kuri nuolat auga.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ie įmonės finansiniai duomenys bei aplinkybė, kad apeliantas pats nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties neatsiskaito su kreditoriais, nuo 2015 m. vasario mėn. nevykdo veiklos, turi kreditorių-darbuotojų, patvirtina, kad įmonė yra nemoki ir Å¡iuo pagrindu jai keltina bankroto byla. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, nevertino fakto, kad atsakovas Å¡iuo metu stengiasi iÅ¡simokėti susidariusias skolas, teismas nebuvo aktyvus, nes nepasinaudojo Ä®BÄ® teismui suteikta teise kviesti kreditorius į teismo posėdį, juos apklausti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui bankroto bylÄ iÅ¡kėlė įvertinęs visus turimus duomenis, Å¡alių nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktu bei 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsitikinęs, kad nėra Ä®BÄ® 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių bankroto byla negalėtų bÅ«ti iÅ¡kelta.Minėta, kad vertinant įmonės finansinę padėtį, kaip pagrindÄ Ä¯monei kelti bankroto bylÄ , reikalinga iÅ¡analizuoti įmonės finansinius duomenis, t. y. ne tik konstatuoti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, bet ir nustatyti, ar įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IÅ¡ byloje esančio UAB „Good factor” balanso už 2013 metus, matyti, kad apeliantas turėjo turto iÅ¡ viso už 3 294 449 Lt (954 138,38 Eur), iÅ¡ jo ilgalaikio turto už 1 820 969 Lt (527 109,59 Eur), trumpalaikio turto už 1 473 480 Lt (426 749,31 Eur). 2013 metais bendrovė turėjo įsipareigojimų už 1 820 004 Lt (527 109,59 Eur), iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 459 004 Lt (132 936,74 Eur).

Pagal 2014 metų įmonės balansÄ atsakovas turto iÅ¡ viso turėjo už 2 715 235 Lt (786 386,41 Eur), iÅ¡ jo ilgalaikio turto už 1 599 597 Lt (463 275,31 Eur), trumpalaikio turto už 1 115 638 Lt (323 111,1 Eur). 2014 metais bendrovė turėjo įsipareigojimų už 2 366 300 Lt (685 327,85 Eur), iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtina suma sudaro 1 082 145 Lt (313 410,86 Eur). IÅ¡ UAB „Good factor” balansų negalima daryti iÅ¡vados apie įmonės nemokumÄ , nes 2013 metų balanse nurodyti trumpalaikiai įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, o iÅ¡ 2014 metų balanso nėra aiÅ¡ku, ar visi nurodyti įsipareigojimai yra pradelsti.

Tačiau teismų praktikojepripažįstama, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).             IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų įrodymų (Suvestinės 2015 m. gegužės 31 d. pagal kontrahentus (kreditorius) (b. l. 36)), matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 657 899,59 Eur (t. y.

Å¡ios sumos yra iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo priverstine tvarka), iÅ¡ jų pradelsti įsipareigojimai kredito unijai „Vilniaus kreditas” – 647 629,26 Eur. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris suteikia teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, reikÅ¡mingus bylos nagrinėjimui, dėl informacijos suteikimo kreipėsi į antstolį, vykdantį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Good factor” kredito unijos „Vilniaus kreditas” naudai (CPK 179 straipsnio 2 dalis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

IÅ¡ antstolio pateiktų vykdomųjų įrašų matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ UAB „Good factor” suma siekia 498 691,18 Eur. Nors pradelsto įsipareigojimo kredito unijai suma, pateikta atsakovo suvestinėje, ir suma, įraÅ¡yta vykdomajame įraÅ¡e nesutampa, bet kuriuo atveju jau vien skola kredito unijai „Vilniaus kreditas“ patvirtina, kad UAB „Good factor“ pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę tiek į 2013 metų, tiek į 2014 metų balansÄ Ä¯raÅ¡ytos turto vertės, nežiÅ«rint į tai, kad atsakovas taip pat skolingas darbuotojams 8 176,82 Eur (b. l.

35) ir VSDF biudžetui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo ir 2015-09-14 sudarė 7070,08 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog įmonė stengiasi iÅ¡simokėti skolas ir tęsti veiklÄ , tačiau Å¡iuos argumentus paneigia ne tik auganti skola VSDF biudžetui, bet ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentas, jog UAB „Good factor“ vadovas nesikreipė į VSDFV Panevėžio skyrių dėl įmonėje susidariusių finansinių sunkumų, neteikė praÅ¡ymų dėl priskaičiuotų įmokų mokėjimo atidėjimo tam, kad įmonė, susidarius sunkiai finansinei padėčiai, galėtų tęsti veiklÄ .

Å ių byloje esančių duomenų, kurių nepaneigė atsakovas, visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Good factor“ yra nemoki įmonė pagal ĮBÄ® 2 straipsnio 8 dalį.Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, ne tik kad nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktÄ apelianto finansinės bÅ«klės įvertinimÄ bei nepaneigė savo paties 2015 m. birželio 5 d. procesiniame dokumente nurodytų aplinkybių dėl įmonės sunkios finansinės padėties, negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, veiklos nevykdymo ir kt., bet ir pažeisdamas onus probandi principÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ siekia perkelti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, turėdamas teisę (ir pareigÄ ) rinkti papildomus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali bÅ«ti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015).

PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti įmonės nemokumÄ , kaip pagrindÄ kelti bankroto bylÄ , neprivalėjo imtis papildomų priemonių – kviesti kreditorius į teismo posėdį bei juos apklausti.TeisiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas papildomų įrodymų nepriima. Nors dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, tačiau papildomai pažymima, kad sprendžiant dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ bei vertinama, ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

Taigi, nors proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimÄ , taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, tačiau jie nereiÅ¡kia absoliutaus draudimo, esant svarbioms priežastims, pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirojo skundo argumentas, jog aktualių UAB „Good factor” finansinių duomenų apeliacinės instancijos teismui neteikiama vien dėl to, kad jie nebus priimti, ir praÅ¡oma bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra nepagrįstas ir gali bÅ«ti vertinamas kaip bandymas vilkinti bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Apeliantas turėjo visas galimybes teikti duomenis apie bendrovės finansinę padėtį tiek bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ sprendžiant pirmosios instancijos teisme, tiek naujus įrodymus teikti apeliacinės instancijos teismui, kuris, įvertinus jų (ne)pateikimo priežastis ir svarbÄ , sprestų, ar prijungti juos prie bylos ir vertinti kartu su kita turima medžiaga, ar ne. Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklÄ , nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia spręsti dėl pagrindo pripažinti įmonę nemokia ir paties teismo iniciatyva surinktų papildomų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b.

Nr. 2-2635/2013). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad atsakovas Å¡iuo metu yra pajėgus vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r ė:

             Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėjas                                                                                                     ArtÅ«ras Driukas