bf817067-5ad3-4e7e-9e2a-e764b29dbe31 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1552-264-2013Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 30.10; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2013 pagal ieÅ¡kovų A.

R. D. ir R. D. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo pagal parengtÄ â€žJ.ARCH“ 2011 m. spalio 26 d. projektÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; pripažino A.

R. D. ir R. D. teisę atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėta lAlb, dalies rekonstrukcijos darbus be A. B. sutikimo, pagal parengtÄ â€žJ.ARCH“ 2011 m. spalio 26 d. projektÄ ; priteisė iÅ¡ A. B. 2642,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų A. R. D. bei 23,00 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai 2011-03-07 pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ E. V. įsigijo po 1/6 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo ir 0.1688 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Abiems ieškovams nuosavybės teise priklauso 85,86 kv. m arba 0,33 dalis viso 253,78 kv. m gyvenamojo namo, susidedanti iš patalpos 1-6 42,31 kv. m ir pusrūsio patalpos P-5 43,55 kv. m, esančių vakarų - šiaurės pusėje. Taip pat ieškovams priklauso 0,33 dalys viso 0.1688 ha žemės sklypo, kas sudaro 562 kv. m. Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,67 dalis 0.1688 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Bendras atsakovui tenkantis gyvenamojo namo plotas sudaro 171,44 kv. m, susidedantis iš patalpų: 1-1 12,41 kv. m, 1-2 29,53 kv. m, 1-3 13,58 kv. m, 1-4 6,74 kv. m, 1-5 19,26 kv. m, 21-7 2,89 kv. m, G-l 42,91 kv. m, P-l 12,06 kv. m, P-2 4,16 kv. m, P-3 3,78 kv. m, P-4 4,67 kv. m, P-6 2,12 kv. m, P-7 1,25 kv. m, arba 0,67 dalis viso bendro gyvenamojo namo ploto.

Atsakovui priklausanti namo dalis yra pietų - rytų pusėje. Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,67 viso 0,1688 ha žemės sklypo, kas sudaro 1125 kv. m. 2003-06-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-407/2003 atsakovo sutuoktinei D. B. buvo pripažinta nuosavybė į 1/3 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo. 2004-03-22 buvo areštuota D. B. nuosavybės teise priklausiusios 0,33 dalys gyvenamojo namo ir 0,33 dalys žemės sklypo. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tarp buvusių bendraturčių atsakovo A.

B. ir jo sutuoktinės D. B. nustatyta 2009-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1006-47/2009. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka naudojasi ir dabartiniai bendraturčiai, nupirkę turtÄ iÅ¡Â buvusio savininko E. V., įgijusio turtÄ 2010-05-25 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto Nr. 0034/04/00235 pagrindu. Ginčo tarp Å¡alių dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nėra. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus: teismų sprendimus, inventorines bylas, turto perleidimo sutartis, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“, Statinių rekonstravimo projektÄ nustatė, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 253,78 kv. m, todėl 2010-05-25 antstolio Turto perdavimo akte nurodytas bendras gyvenamojo namo plotas 235,78 kv. m laikė technine klaida, kadangi realiai buvo perduota 253,78 kv. m gyvenamojo namo.

IeÅ¡kovai įgijo nuosavybės teisę į daiktÄ apimtyje, kuriÄ nuosavybės teise valdė D. B., A. V.. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovams realiai buvo perduota 84,51 kv. m, o ne 85,86 kv. m. Atsakovas neginčijo bendraturčių naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, teismo sprendimais nustatytų nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, turto pardavimo iÅ¡ varžytinių ir turto perdavimo akto, ir tik pateikė asmeniÅ¡kai paskaičiuotas nuosavybės dalis ir plotus.

Tokiu atsakovo paskaičiavimu teismas nesirėmė, kadangi paskaičiavimas neatitinka byloje esančio oficialios įstaigos atlikto dalių paskaičiavimo, kuriuo buvo remtasi priimant sprendimus civilinėse bylose. IeÅ¡kovai naudojamoje namo dalyje ketina atlikti rekonstrukcijÄ , tačiau atsakovas sutikimo nedavė. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetencijÄ tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimus, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad projektas pažeis jo teises, statiniai bus pastatyti nesilaikant atstumų, užstos Å¡viesÄ .

Atsakovo atsisakymÄ duoti sutikimÄ nurodytomis aplinkybėmis, laikė nepagrįstu, atsakovui neįrodžius ir nemotyvavus kaip bus pažeistos jo teisės, patenkino ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovai įrodė, jog pateikė atsakovui UAB „J.ARCH“ 1A1b dalies rekonstrukcijos projektinį pasiÅ«lymÄ atsakovui susipažinimui, pasiÅ«lyme ir aiÅ¡kinamajame raÅ¡te detaliai nurodė, kokius darbus ir kur atliks. Atsakovas Å¡ių aplinkybių neneigė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai turi teisę atlikti rekonstrukcijos darbus ir taip pagerinti savo nuosavybę, tačiau Å¡iÄ teisę jie gali įgyvendinti, tik laikydamiesi teisės normose nustatytų taisyklių, veikė rÅ«pestingai ir aktyviai.

Teismo vertinimu, atsakovo klaidingai nurodytos aplinkybes, jog tik jam vienam 1990 m. buvo iÅ¡duotas leidimas statybai Nr.177 (nes leidimas buvo iÅ¡duotas ne ieÅ¡kovui, o ankstesnei namų valdos savininkei R. U., kurio galiojimas pasibaigė 1993-04-06), kad tik jam pastačius antrÄ jį aukÅ¡tÄ Ä¯ palėpę galimai įgis teisę statyti ir ieÅ¡kovai; ir kad pagal atsakovo paskaičiavimus ieÅ¡kovų nuosavybėje esantis gyvenamojo namo plotas iÅ¡ esmės yra mažesnis, negali bÅ«ti pagrindu netenkinti ieÅ¡kinio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 4-9) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti; prijungti prie bylos Kauno apylinkės teismui 2013-02-26 pateiktus papildomus dokumentus: 2009-09-02 d VÄ® registro centro pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-21 VÄ® Registro centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , R. U. vardu 1992 m. paruoÅ¡tÄ 2 aukÅ¡tų 1 buto 5 kambarių gyvenamojo namo projektÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, netinkamai iÅ¡tyrus ir Å¡aliÅ¡kai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Apeliantas 1994-01-27 sutartimi nusipirko nebaigtÄ statyti (63 proc.) betoninį su rÅ«siu gyvenamÄ jį namÄ 136,12 kv. m naudingo ploto ir statytojo teises, taip pat 0,1688 ha žemės sklypÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2003-06-16 sprendimu D. B. pripažino nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimu tarp A. B. ir D. B. buvo nustatyta naudojimosi tvarka minėtu gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. D. B. buvo paskirta naudotis pirmojo aukÅ¡to gyvenamojo namo patalpa 1-6 ir pusrÅ«sio patalpa P-5, kas sudaro 85,86 kv. m ir 525 kv. m žemės sklypu. D. B. nei jai paskirtomis patalpomis, nei žemės sklypu niekada nesinaudojo. Jai gera valia neįvykdžius Kauno miesto apylinkės teismo 1999-02-11 sprendimo, kreditorė E. M. pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teises perleido E. V..

Minėtas nekilnojamas turtas eilę metų buvo pardavinėjamas varžytinėse. 2010-05-25 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu E. V. buvo perduota nuosavybėn 1/3 dalis 0,1688 ha žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo su rÅ«siu 235,78 kv. m, nors faktiÅ¡kai 1/3 dalis skaičiuotina nuo 253,78 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto.2. Teismas 2013-03-26 posėdyje nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktus 2009-09-02 VÄ® registro centro pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-21 VÄ® Registro centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä bei R.

U. vardu 1992 m. paruoÅ¡tÄ 2 aukÅ¡tų 1 buto 5 kambarių gyvenamojo namo projektÄ , kaip neturinčius sÄ sajumo su nagrinėjama byla. Dėl to apeliantas prarado galimybę teismui įrodyti, jog iÅ¡ R. U. įgijo nuosavybės teises į nebaigtÄ statyti dviejų aukÅ¡tų gyvenamÄ jį namÄ , o buvę bendraturčiai D. B. ir E. V. nuosavybės teises buvo įgiję tik į 1/3 dalį gyvenamojo namo 253,78 kv. m arba Å¡io namo 0,333 idealias dalis, sudarančias 84,51 kv. m, o ne 85,86 kv. m, kaip kad ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovai.

Tai, kad nustatant naudojimosi tvarkÄ , D. B. buvo paskirta naudotis 1,35 kv. m didesniu plotu, nei jai nuosavybės teise priklausė, ji į tÄ didesnį plotÄ nuosavybės teisių neįgijo. Nuosavybės teisių į šį plotÄ neįgijo ir ieÅ¡kovai, nes jų neturėjo buvę savininkai.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iki rekonstrukcijos ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausė 85,86 kv. m gyvenamojo namo, kai tuo tarpu 0,33 idealinės dalys tesudarytų tik 83,74 kv. m, o 85,86 kv. m sudaro, ne 0,33 idealines dalis, bet 0,34 idealines dalis. Ä®vertinus tai, jog apeliantui nuosavybės teise priklauso 0,67 idealinės dalys, kas sudaro 170,03 kv. m, ieÅ¡kovams - 85,86 kv. m, tai bendra gyvenamojo namo kvadratÅ«ra turėtų bÅ«ti 255,89 kv. m, o ne 253.78 kv. m. Teismui pripažinus, jog ieÅ¡kovai nuosavybės teisę įgijo į daiktÄ tik ta apimtimi, kuria nuosavybės teise valdė D.

B. ir E. V., pirmos instancijos teismas nepagrįstai leido ieÅ¡kovams, neturintiems nuosavybės teisių į nepastatytÄ gyvenamo namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ , jo dalyje įsirengti projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytas patalpas. Namas eksploatacijon nepriduotas, antrasis gyvenamojo namo aukÅ¡tas ne tik, kad neinventorizuotas, bet ir pilnai nepastatytas (namo statybos baigtumo procentas 80). IeÅ¡kovams neįrodžius, jog pastarieji įgijo ir nuosavybės teises į bÅ«simÄ antrÄ jį gyvenamojo namo aukÅ¡tÄ , apeliantas pagrįstai nesutiko, jog ieÅ¡kovai pasididintų turimÄ nuosavybės dalį, dalimi jiems nuosavybės teise nepriklausančio antrojo aukÅ¡to.

Padarius prielaidÄ , jog ieÅ¡kovai tarimai įgijo nuosavybės teises ir į nepastatytÄ antrÄ jį gyvenamo namo aukÅ¡tÄ , pastarieji nepateikė paskaičiavimų kokia gi Å¡io aukÅ¡to dalį ketina pasiimti sau, ir kokia dalį palieka apeliantui bei nenurodė, kaip jam reiks patekti į jam paliktÄ antrojo aukÅ¡to su balkonu dalį iÅ¡ vienos pusės ribojančia su pirmojo aukÅ¡to fojė, iÅ¡ kitos pusės laiptais ir ieÅ¡kovo patalpomis.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovai veikė rÅ«pestingai ir aktyviai siekdami gauti iÅ¡ atsakovo sutikimÄ atlikti rekonstrukcijos darbus iki kreipimosi į teismÄ dienos.

Kad ieÅ¡kovai atliktų rekonstrukcijos darbus jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose apeliantas sutiko 2012-07-05 atsakydamas į ieÅ¡kovų atstovo pasiÅ«lymÄ susitarti taikiai, kurį apeliantas gavo 2012-06-25, t.y., jau pasibaigus atsakymui duoti advokato nustatytam 3-jų dienų terminui, taip pat esant teismui paduotam ieÅ¡kiniui dėl rekonstrukcijos. Å ios teisės apeliantas neginčijo ir nagrinėjant bylÄ teisme. Pirminiu 2012-03-15 siÅ«lymu susitarti taikiai, ieÅ¡kovas siÅ«lė atidalinti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės bei duoti sutikimÄ dėl statinių rekonstravimo, pasiraÅ¡ant ant kiekvieno projekto dokumento.

Per savo advokatę apeliantas ieÅ¡kovo advokatÄ informavo, jog atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sutinka, tik siekiant atsidalinti bÅ«tina paruoÅ¡ti ne tik gyvenamojo namo, bet ir žemės sklypo atidalinimo projektÄ ir atsidalinimo sutarties projektÄ , o atsidalinus nebereikės ir jo sutikimo rekonstrukcijai. IeÅ¡kovo advokatas paaiÅ¡kino, jog viskÄ padarys notaras, o apeliantui tereiks pasiraÅ¡yti. Tačiau niekas pas notarÄ jo nekvietė, jokių notaro paruoÅ¡tų dokumentų nepateikė, o ieÅ¡kovai 2012-06-13 kreipėsi į teismÄ .

Toks ieÅ¡kovų skubotumas leidžia konstatuoti, jog ieÅ¡kovai tik formaliai iÅ¡naudojo galimybę apelianto sutikimÄ gauti iki kreipimosi į teismÄ dienos.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas nemotyvavo savo atsisakymo duoti sutikimÄ , neparuošė ir teismui nepateikė savo projekto variantų, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovai turėtų rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančiÄ pastato dalį. IeÅ¡kovai ketina statyti 2-jų aukÅ¡tų su rÅ«siu priestatÄ , priblokuojant jį prie esamo gyvenamo namo sienos.

Nei iÅ¡ projektinių pasiÅ«lymų, nei iÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to negalima nustatyti kokiu atstumu nuo apeliantui paskirto naudotis žemės sklypo ribos bus statomas priestatas. Vizualiai žiÅ«rint į projektinius pasiÅ«lymus atstumas nuo apelianto naudojamo sklypo ribos vargu ar sudaro 1 metrÄ . Statant priestatÄ bus neįmanoma atlikti numatytų priestato statybos darbų, nepažeidžiant apelianto teisių ir teisėtų interesų, o ir pastačius priestatÄ , atliekant jo priežiÅ«rÄ ir remontÄ , iÅ¡kils tos pačios problemos.

IeÅ¡kovams patraukus priestatÄ iki 3 m. nuo apelianto sklypo ribos, jo teisėti interesai nebÅ«tų pažeidžiami, o ir ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta konfliktų tarp bendraturčių. Tam, kad pastatyti dviejų aukÅ¡tų priestatÄ , ieÅ¡kovai nugriaus jiems nepriklausančio antrojo aukÅ¡to balkonÄ - lodžiÄ (fasade A-C), o ir tokio aukščio priestatas sumažins natÅ«ralų sklypo apÅ¡viestumÄ , o tai taipogi pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, įstatymų nustatyta tvarka apeliantui atnaujinus 1992 m. projektÄ (projekto atnaujinimas Å¡iuo metu yra ruoÅ¡iamas) ir pastačius antrÄ jį gyvenamojo namo aukÅ¡tÄ , pridavus visÄ gyvenamÄ jį namÄ eksploatacijon bus pažeista jo teisė savarankiÅ¡kai naudotis gyvenamojo namo antro aukÅ¡to patalpomis.

Apeliantas sutiko, kad ieÅ¡kovai atliktų jiems nuosavybės teise priklausančių pusrÅ«sio ir pirmojo aukÅ¡to patalpų rekonstrukcijÄ pagal pateiktus projektinius pasiÅ«lymus, siÅ«lė priestatÄ su rÅ«siu statyti tik vieno aukÅ¡to, atitraukiant jį nuo apelianto naudojamo sklypo ribos apie 3 m.IeÅ¡kovai A. R. D. ir R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 13-18) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas skundÄ grindžia motyvais, kurie iÅ¡tirti ir tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teisme, nenurodo nei kokios materialinės teisės normos pritaikytos netinkamai, nei kaip jo nuomone, jos turėtų bÅ«ti taikomos. Jau 2009 m. gegužės 12 d. nustatant naudojimÄ si gyvenamuoju namu, jo bendras plotas buvo 257,3 kv. m. Taip pat teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendime pažymėjo, jog nustačius naudojimosi tvarkÄ ir atlikus A. B. siÅ«lomÄ rekonstrukcijÄ , patalpos taps autonomiÅ¡kos su atskirais įėjimais ir bus iÅ¡vengta bendro naudojimosi patalpų.

Apelianto teiginiai, jog ieÅ¡kovai negalėjo įgyti 85.86 kv. m ploto gyvenamojo namo yra visiÅ¡kai nepagrįsti, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. IeÅ¡kovams nuosavybės teise įgijus faktiÅ¡kai 85,86 kv. m, A. B. teisės nėra pažeidžiamos, nes jis nuosavybės teise valdo 171,44 kv. m, nors 2/3 ginčo gyvenamojo namo dalies sudaro tik 169,18 kv. m. Apeliantas namÄ Ä¯gijo jungtinėmis nuosavybės teisėmis kartu su D. B., todėl ir D. B. turėjo statytojo teises. Vien ta aplinkybė, jog perduodant turtÄ antrojo aukÅ¡to patalpos nebuvo pilnai pastatytos ir neįregistruotos dar nereiÅ¡kia, jog D.

B. neturėjo nuosavybės teisių į jas. Pripažinus, jog D. B. nepriklausė dalis antrojo aukÅ¡to patalpų, tektų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantui jos taip pat nepriklauso. IeÅ¡kovams, kaip ir A. B. nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti (baigtumas 80 %) gyvenamasis namas, dėl to jie turi tokias pat teises į statinio užbaigimÄ , kokias turi ir apeliantas. Dėl to A. B. nesutinkant, jog virÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių patalpų bÅ«tų įrengti miegamieji, yra nepagrįstai ribojamos ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių teisės. Kadangi ieÅ¡kovai antrajame namo aukÅ¡te esančias patalpas planuoja įrengti virÅ¡ jiems naudotis priskirtų patalpų, apelianto teisės nebus pažeistos, apeliantas į patalpas antrame aukÅ¡te galės patekti iÅ¡ jam priklausančių patalpų.

Apeliantas gali ginčyti ne teisę rekonstruoti pastatÄ , bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jo teises į bendrÄ daiktÄ ir teisėtus interesus. Tai, kad dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų apeliantui gali kilti nepatogumų, nesudaro teisinio pagrindo atsakovui atsisakyti duoti sutikimÄ Å¡iai rekonstrukcijai. Apeliantas nepateikė jokių specialistų iÅ¡vadų ar kitų patikimų dokumentų, kurie pagrįstų apelianto teiginius dėl jo galimų bendraturčio teisių pažeidimo, dėl to tokie argumentai turėtų bÅ«ti vertinami kaip neįrodyti.

Apeliantui buvo pateiktas prieÅ¡projektinis pasiÅ«lymas, kurį parengė kvalifikuota projektuotojų bendrovė „J.ARCH“, kuriame yra visi rekonstrukcijos pobÅ«dį apibrėžiantys faktiniai duomenys. Projektuojamas priestatas bus priÅ¡liejamas prie jau esamo ir pagal naudojimosi tvarkÄ priklausančio ieÅ¡kovams pastato dalies, priestato aukÅ¡tis nebus didesnis, už bendrÄ namo aukÅ¡tį. Priestatas bus Å¡liejamas prie namo sienos, nuo kurios iki apelianto žemės sklypo nėra 3 m. atstumo ir tai niekada nekėlė apeliantui nepatogumų.

IeÅ¡kovas prašė apelianto sutikimo atlikti darbus, kaip gyvenamojo namo, o ne žemės sklypo bendraturčio, už statybos aikÅ¡telėje esančiÄ tvarkÄ bus atsakinga statanti įmonė ir ji negalės pažeisti apelianto teisių naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Pirminis siÅ«lymas susitarti taikiai, apeliantui buvo iÅ¡siųstas 2012-03-29, kuriuo buvo praÅ¡oma sutikimo dėl statinių rekonstravimo ir siÅ«loma per tris dienas pateikti atsakymÄ raÅ¡tu, taip pat nurodoma, jog nepateikus atsakymo bus laikoma, jog sutikimÄ duoti atsisakoma ir bus kreiptasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Ä® minėtÄ siÅ«lymÄ atsakovas jokio atsakymo nepateikė, dėl to ieÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ . Be to, ieÅ¡kovui iÅ¡siuntus pakartotinį siÅ«lymÄ susitarti, jis nepagrįstai delsė atsakyti, o ir pateikdamas atsakymÄ nedavė sutikimo visiems ieÅ¡kovų praÅ¡omiems darbams atlikti. Be to, atsakovas atsakymÄ Ä¯ pakartotinį siÅ«lymÄ susitarti pateikė tik gavęs teismo praneÅ¡imÄ apie priimtÄ ieÅ¡kinį. Todėl apelianto argumentai, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai veikė rÅ«pestingai ir aktyviai siekdami gauti iÅ¡ atsakovo sutikimÄ atlikti rekonstrukcijos darbus iki kreipimosi į teismÄ dienos, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

                    IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai iÅ¡tyrė ir Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai ir atsakovas yra gyvenamojo namo, kurio bendras plotas - 253, 78 kv. m ir 0,1688 ha žemės sklypo bendraturčiai. IeÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovui - 2/3 dalys nekilnojamojo turto. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovai negali inicijuoti numatomo statinio projektavimo procedÅ«ros, nes apeliantas atsisako duoti sutikimÄ dėl planuojamos statybai (rekonstrukcijai) panaudoti ieÅ¡kovams paskirtos naudojimui sklypo dalies panaudojimo priestatui statyti ir namo rekonstrukcijos, t. y. namo priestato statybos bei virÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių pusrÅ«sio bei pirmo aukÅ¡to patalpų (pažymėtų plane indeksais P-5 43,55 kv. m ir 1-6 42,31 kv. m ploto) esančios pastogės dalies rekonstrukcijos darbams.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsisakymo duoti ieÅ¡kovams sutikimÄ argumentuotų motyvų apeliantas nepateikė ir neįrodė.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Optimalesniam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

A. v. D. Å ., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomÄ daiktÄ (CK 4.77 straipsnis), tačiau Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių.

Vienas iÅ¡ tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, sutikimÄ .Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei iÅ¡vadomis. Apeliantui neįrodžius, kad ieÅ¡kovo A. R. D. vardu pateiktas projektinis pasiÅ«lymas, parengtas „J.ARCH“ 2011 m. spalio mėn., pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises ir teisėtus interesus, teismas pagrįstai ieÅ¡kinį patenkino.

             Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo pateiktame projektiniame pasiÅ«lyme yra visi statybos bei rekonstrukcijos pobÅ«dį apibrėžiantys duomenys, pasiÅ«lymÄ parengė asmuo, turintis tam reikalingÄ kvalifikacijÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių bei apelianto procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytos pozicijos matyti, kad savo atsisakymÄ duoti sutikimÄ jis grindžia tuo, kad namas eksploatacijon nepriduotas, antrasis gyvenamojo namo aukÅ¡tas pilnai nepastatytas (namo statybos baigtumas 80 %), kad ieÅ¡kovai, jo nuomone, nuosavybės teisių į bÅ«simÄ antrÄ jį gyvenamojo namo aukÅ¡tÄ neįgijo, todėl neturi teisės apelianto nuosavybės sÄ skaita pasididinti turimÄ nuosavybės dalį.

Kolegija su šiais argumentais nesutinka. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų (1 t. b. l. 15-16) matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovui - 2/3 dalys nekilnojamojo turto. Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų, ir kuris naudojamas žmonėms gyventi (Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.09:2005 7.1 punktas).

To paties Statybos techninio reglamento 7.10 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013-09-08 skundžiamo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis, t. y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė).

Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai. Ä®statymuose leidžiama bendraturčiui perleisti kitam asmeniui nuosavybėn visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį. Pirkimo–pardavimo ar dovanojimo sutartyse nurodant perleidžiamas gyvenamojo namo dalis bei nustatant tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis, įstatyme nereikalaujama, kad sudaroma sutartimi bÅ«tų iÅ¡spręsti klausimai, galbÅ«t susiję ir su namo pastoge (palėpe), juolab kad namo techninė pastogė (palėpė), kaip tokia, savarankiÅ¡kai neinventorizuojama.

Gyvenamojo namo dalies perleidimo sutartyje įvardyta perleidžiama (parduodama, dovanojama) dalis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sutartimi perleidžiama namo dalis apima visÄ namÄ kaip statinį apskritai, o naudojimosi pastogėje (palėpėje) esančia erdve tvarkos nenustatymas reiÅ¡kia, kad Å¡i erdvė iÅ¡lieka visų bendraturčių dispozicijoje. Kita vertus, sudarant nurodytas namo dalies perleidimo sutartis ir nustatant naudojimosi konkrečiomis namo patalpomis tvarkÄ , galima susitarti ir dėl naudojimosi namo pastoge (palėpe).

           Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo Å¡alių teisės į turimas namo nuosavybės teisės dalis bei naudojimosi namu tvarka yra iÅ¡vestinės iÅ¡ pirmiau nuosavybės teisę turėjusių asmenų teisių ir nė viename iÅ¡ namo dalies perleidimo (pirkimo ir dovanojimo) sandorių naudojimosi namo pastoge (palėpe) tvarkos klausimai neaptarti. Apeliantas Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė ir nepagrindė reikalavimo keisti ar papildyti sutarčių pagrindu tarp bendraturčių nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ taip, kad jam vienam bÅ«tų pripažinta teisė naudotis namo pastoge (palėpe).

Nenustačius, kad atsakovui vienam priklausytų teisė naudotis namo pastoge (palėpe), nėra pagrindo konstatuoti atsakovo, kaip savininko ir bendraturčio, teisių pažeidimo, todėl negali bÅ«ti ir Å¡ių teisių gynimo. Apelianto teiginiai, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimÄ bei 2011-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovai neįgijo nuosavybės teisių į namo nepastatytÄ antrÄ jį aukÅ¡tÄ , pastogę, nepagrįsti ir nepaneigia ieÅ¡kovų nuosavybės teisių proporcingai turimai daliai į pagrindines namo konstrukcijas, pastogę, bendro naudojimo patalpas ir pan. (CK 4.82 str.), dėl to ieÅ¡kovai turi tokias pat teises į statinio užbaigimÄ , kokias turi ir apeliantas.         Apelianto teiginiai dėl teismo atsisakymo 2013-03-26 posėdyje priimti apelianto pateiktus 2009-09-02 VÄ® registro centro pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-21 VÄ® Registro centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä bei R.

U. vardu 1992 m. paruoÅ¡tÄ 2 aukÅ¡tų 1 buto 5 kambarių gyvenamojo namo projektÄ , nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ginčo. Apeliantas neginčija, kad gyvenamojo namo statyba neužbaigta, nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų duomenimis statybos pabaigos metai yra 1993 m., leidimas vykdyti statybÄ iÅ¡duotas R. U. vardu 1990 m. balandžio 6 d. yra pasibaigęs 1993 m. balandžio 6 d, o tai paneigiančių objektyvių duomenų į bylÄ nėra pateikta.IÅ¡ projektinio pasiÅ«lymo, parengto „J.ARCH“, aiÅ¡kinamojo raÅ¡to bei ieÅ¡kovų 2012 m. birželio 22 d. iÅ¡siųsto siÅ«lymo atsakovui (1 t. b. l. 11-37, 52-53, 102), matyti, kad ieÅ¡kovai ketina atlikti rekonstrukcijos darbus jiems priskirtoje naudojimui gyvenamojo namo dalyje: pusrÅ«sio patalpÄ P-5 padalijant į dvi patalpas mÅ«rine pertvara, įrengiant garso Å¡ilumos izoliacijÄ , pirmojo aukÅ¡to 1-6 patalpÄ padalijant į kelias karkasinėmis su gipso kartono apdaila pertvaromis, atitinkamai įrengiant garso Å¡ilumos izoliacijÄ bei virÅ¡ jos esančios pastogės patalpose įrengiant miegamuosius, stogo konstrukcijoje virÅ¡ rekonstruojamos dalies priklausančios ieÅ¡kovams bus apÅ¡iltinama, keičiama stogo danga vietoj asbestinio Å¡iferio keičiama profiliuota plastifikuota skarda, stogo nuolydis ir altitudė nekeičiami, ieÅ¡kovams priskirtoje naudojimui žemės sklypo dalyje bus pastatytas namo priestatas, kuris priÅ¡liejamas prie jau esamo ir pagal naudojimosi tvarkÄ priklausančios ieÅ¡kovams pastato dalies, priestato aukÅ¡tis nebus didesnis už bendrÄ namo aukÅ¡tį.         Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č.

V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė bÅ«klė, iÅ¡likti galimybė pateikti į kelius ir gatves, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kt.

Bendraturčio teisei padidinti bendrÄ jÄ nuosavybę įgyvendinti bÅ«tinos sÄ lygos – kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimÄ projektiniams pasiÅ«lymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymÄ pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sÄ lygas ir statybos leidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č.

V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Namo rekonstrukcija pripažįstama statybos rÅ«Å¡imi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl ji turi atitikti Statybos įstatymo 4–6 straipsnius.        Bendraturčio teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2 punktÄ , 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus statytojas turi pareigÄ parengti statybos projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . Statinio projektui ir statinio projektavimo sÄ lygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalis).

Taigi specialiosiose statybÄ reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi bÅ«ti gautas iki praÅ¡ymo gauti statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ pateikimo, t. y. projektavimo metu. Apie numatomÄ rekonstrukcijÄ bendraturtis gali daryti atitinkamas iÅ¡vadas, jam pateikus susipažinti statinio projektÄ , iÅ¡ kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobÅ«dį (statinio vietÄ , aukÅ¡tį, plotį ir kt.).             Apeliantas nenurodo jokių ieÅ¡kovų pateikto projektinio pasiÅ«lymo trÅ«kumų, iÅ¡skyrus tai, kad jam nei iÅ¡ projektinių pasiÅ«lymų, nei iÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to neaiÅ¡ku kokiu atstumu nuo apeliantui paskirto naudotis žemės sklypo ribos bus statomas priestatas.

Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad priestatas bus statomas ieÅ¡kovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl apelianto nuosavybės teisės nepažeidžiamos. Apelianto argumentai, kad statant priestatÄ ir jį pastačius arčiau nei 3 m. iki apelianto sklypo ribos nebus iÅ¡vengta konfliktų tarp bendraturčių jį prižiÅ«rint bei remontuojant neįrodo apelianto teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl bÅ«simos rekonstrukcijos, nes dėl statybų galimi tik tam tikri nepatogumai.

Argumentai, kad dėl priestato aukščio sumažės natÅ«ralus sklypo apÅ¡vietimas nepagrįsti įrodymais, nepateikta specialistų iÅ¡vadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija bei priestato statyba pakeis bendraturčio gyvenimo ir veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas. Taip pat apeliantas nenurodė kokių nors, jo nuomone, teisės normų pažeidimų.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti apelianto teisių pažeidimo, nes apeliantas savo atsisakymo duoti sutikimÄ protingais motyvais nepagrindė. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl apelianto atsisakymÄ duoti sutikimÄ ir laikė, jog toks atsakovo atsisakymas pažeidžia ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių, teisę naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis)                   Apelianto teiginys, kad, leidus ieÅ¡kovams atlikti bendro daikto rekonstrukcijos darbus, pažeidžiamos jo nuosavybės teisės nugriaunant antrojo aukÅ¡to balkonÄ -lodžiÄ (fasade A-C), nepagrįstas, nes kaip minėta pagrindinės namo konstrukcijos, kitos bendro naudojimo patalpos priklauso namo bendraturčiams proporcingai jų turimai daliai, apeliantas į patalpas antrame aukÅ¡te galės patekti iÅ¡ jam priklausančių patalpų (CK 4.82 str.), o teismo leidimas ieÅ¡kovams atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato bendraturčio (apelianto) sutikimo yra duotas tam tikslui, kad ieÅ¡kovai gautų projektavimo sÄ lygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimÄ be atsakovo sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti.

IeÅ¡kovas yra galimas statytojas, t. y. jis neturi statytojo statuso, todėl, esant teismo duotam tokiam leidimui, negali vykdyti statybos darbų. Ä®gyvendinti teisę į statybÄ ir kartu tapti statytoju ieÅ¡kovas turės galimybę tik gavęs projektavimo sÄ lygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimÄ . Nurodytas teismo leidimas nereiÅ¡kia statybos leidimo įteisinimo. Apeliantas dėl balkono-lodžios (fasade A-C) nugriovimo proporcingai jo turimai daliai turėtų teisę į prarandamos bendro daikto dalies kompensavimÄ ir jÄ galėtų įgyvendinti po projektavimo procedÅ«ros pradžios.

Tačiau byloje apeliantas nenurodė jam priimtino konkretaus kompensavimo bÅ«do, tik teigia, kad toks rekonstrukcijos projektas pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises į bendrosios nuosavybės tvarkymÄ , nenurodė, kad dėl to sumažinama jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi apeliantas nepasisakė dėl jo teisų gynimo bÅ«do, nepateikė savo prieÅ¡projektinio pasiÅ«lymo dėl priestato statybos ir nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl bendrai naudotis aplink namÄ priskirtinos žemės juostos ar jam priklausančios gyvenamojo namo dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad aplink gyvenamÄ jį namÄ yra palikta bendram naudojimui žemės juosta, kad ieÅ¡kovai siektų įgyvendinti teisę į statybÄ Â ne tik ant jiems priklausančios žemės sklypo dalies, bet ir ant apelianto naudojamos, tokiu atveju apeliantas turėtų tokiÄ pat teisę į prarandamos nuosavybės dalies kompensavimÄ arba kitokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymÄ .               Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu pripažinus ieÅ¡kovų teisę gauti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir statybos leidimÄ be apelianto sutikimo, nepažeista apelianto nuosavybės teisė į planuojamÄ užstatyti ieÅ¡kovų naudojamÄ sklypo dalį.             Apelianto argumentai, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 235,78 kv. m, o ne 253,78 kv. m, atmestini, atsižvelgiant į įrodymų visumÄ byloje, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai (CPK 185 str.).

              Apeliantas teigdamas, kad sutiko atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau sutikimo rekonstrukcijai nedavė, byloje reikalavimas dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nėra pareikÅ¡tas. Jau vien faktas, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu rodo, kad bendraturtis, t.y. atsakovas nėra davę sutikimo siekiančiam atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ kitam bendraturčiui, ir tai reiÅ¡kia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimÄ .          Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl jų kolegija nenagrinėja.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekama nepakeistas.         Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.         IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 2000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Â pridėjo ieÅ¡kovo A.

R. D. ir advokato Mindaugo Vasiliausko 2013 m. gegužės 22 d. atstovavimo sutartį dėl jo atstovavimo ir 2013 m. birželio 5 d. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie 2000 Lt įskaitymÄ Ä¯ advokato sÄ skaitÄ , tačiau nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimo pagrindimo. Atmetusi apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktÄ , kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ rekomenduojama priteisti 1, 5 minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimÄ bei į tai, kad atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengė advokatas, dalyvavęs bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl procesinio dokumento suraÅ¡ymui nereikėjo didelių darbo laiko sÄ naudų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl to ieÅ¡kovui priteisiamos 1000 Lt dydžio iÅ¡laidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :       Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡Â A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme A.

R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjos                                                     Aušra Baubienė              Nijolia Indreikienė              Albina Rimdeikaitė