2019-07-03 Nr. AB-13880-3-62-3-00440-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-45-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00440-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8;

60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos, I. K., L. Č., L. K., I. Z., D. Ž., V. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1011-492/2018 pagal pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos, I. K., L. Č., L. K., I. Z., D. Ž., V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taryba, I. K., L. Č., L. K., I. Z., D. Ž. ir V. L. (toliau – ir pareiškėjai) 2016 m. kovo 22 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-115); 2) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-114) dalį dėl klasių nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje; 3) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose Savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-392) dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19–20 pozicijose.

Pareiškėjai paaiškino, kad skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimui Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5, 11, 37 punktų nuostatoms, nes nebuvo konsultuotasi su bendruomene, skundžiami sprendimai pažeidė teisėtų lūkesčių ir pagrindinius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus principus. Pertvarkius Kauno „Žiburio“ vidurinę mokyklą nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. į pagrindinę, jos reorganizavimas, prijungiant prie KTU Vaižganto progimnazijos, nebuvo nuosekliai planuotas procesas. Mokyklai nebuvo suteikta įtvirtinimo stadijoje Taisyklių 37 punkte numatyta pagalba. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad gatvės, kuriomis galima pasiekti Vaižganto progimnaziją, yra judrios, kai kurios net neturi šaligatvių, todėl kils realus pavojus mokinių saugumui.

Galiojant Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikytai reikalavimo užtikrinimo priemonei administracinėje byloje Nr. el-2763-414/2016, kai buvo sustabdyta Sprendimo Nr. T-114 galiojimo dalis, susijusi su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, atsakovas veikė neteisėtai, t. y. atsakovas priėmė sprendimą dėl 9 klasės nekomplektavimo, nors dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo to negalėjo padaryti. Dėl minėtų priežasčių laikoma, jog Sprendimo Nr. T-392 dalis, susijusi su 9 klasės nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, neturi juridinės galios ir negali būti vertinama kaip teisėtai priimtas sprendimas. Buvo padarytas esminis administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimas, kuris nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Sprendimo Nr. T-392 dalį, susijusią su 9 klasės nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Pareiškėjai teigė, jog atsakovo veiksmai bei ginčo sprendimas pažeidė skaidrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Mokyklos bendruomenė pagrįstai tikėjosi, jog teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus vykdomos, ir pats atsakovas tam buvo sudaręs prielaidas, nes siuntė Kauno „Žiburio“ mokyklai klasių komplektų projektus su 9 klase ir iki 2016 m. birželio 29 d. derino ugdymo planą su 9 klase. Tačiau atsakovas 2016 m. liepos 1 d. paskelbė sprendimo projektą, kuriame 9 klasė nebenumatoma. Tokie atsakovo veiksmai yra neskaidrūs, grubiai pažeidė bendruomenės ir pareiškėjų teisėtus lūkesčius bei interesus.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ sutiko, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos.

Atsakovas pažymėjo, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas yra mažesnis už nustatytąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje metodikoje (toliau – ir Metodika), dėl mokinių stokos mokykla 2015–2016 mokslo metais nesukomplektavo 9 ir 10 klasių. Esant mažam mokinių skaičiui mokykla negali užtikrinti geresnių ugdymosi sąlygų. Dėl to, kad taupomos lėšos, mokykla mokiniams gali teikti tik minimalų atskirų dalykų pamokų skaičių pagal ministerijos patvirtintą ugdymo planą. 2015–2016 mokslo metais minėta mokykla nevykdė nei vieno dalyko pagilinto mokymo. Dauguma klasių per užsienio, kūno kultūros, informatikos, technologijų pamokas nebuvo dalijamos į grupes, nebuvo skiriamos papildomos pamokos konsultacijoms ir kitiems mokinių poreikiams tenkinti. Dėl to buvo apribotos galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį bei teikti kitą reikiama pagalbą mokiniui pagal jo poreikį ir galimybes. Būtent šių visų aplinkybių visuma nulėmė poreikį priimti ginčijamus sprendimus tam, kad būtų optimaliai užtikrinti mokinių interesai.

Atsakovas pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybė vykdė ir vykdo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes po Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo procedūros sustabdymo Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi jokių sprendimų ar atlikusi kitokių veiksmų, kuriais būtu tęsiamos pradėtos mokyklos reorganizavimo procedūros. Sprendimo Nr. T-392 dalis, kuria šiai mokyklai nebuvo numatyti 9 klasių komplektai, yra visiškai nesusijusi su mokyklos reorganizacija, o klasių komplektas nenustatytas dėl to, kad įvertinus šios mokyklos pateiktus duomenis, mokinių, norinčių tęsti mokslus šios mokyklos 9 klasėje 2016/2017 mokslo metais skaičius buvo per mažas – tik 19. Mokinių skaičius, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, šioje klasėje turi būti ne mažesnis kaip 25. Teismas laikinai sustabdė ginčijamų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų galiojimą, bet neįpareigojo Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyti kokias nors klases 2016/2017 mokslo metams. Klasės buvo nustatomos vadovaujantis Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-90 „Dėl Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais klasių komplektavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu: 1) priėmė D. Ž. atsisakymą nuo skundo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19–20 pozicijose, ir šią bylos dalį nutraukė; 2) priėmė Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos atsisakymą nuo skundo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-115, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 dalį dėl klasių nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, šio sprendimo 1 priedo 34 poziciją, susijusią su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje ir šią bylos dalį nutraukė; 3) panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19–20 pozicijose, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendime Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ buvo numatyta, kad iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. turi būti pertvarkyta Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos struktūra keičiant mokyklos tipą iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“, kuriame buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrasis planas (toliau – ir Pertvarkos planas), yra numatyta reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Įgyvendinant minėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, buvo priimtas skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“. Sprendimo 1 punktu buvo nuspręsta sutikti, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos. Kitais minėto sprendimo punktais nustatyti įvairūs susiję įsipareigojimai. Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. kovo 15 d. taip pat priėmė skundžiamą sprendimą Nr. T-114, kuriame buvo nustatyta, jog Kauno „Žiburio“ mokykloje 2016/2017 mokslo metais nebeformuojamos klasės.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimą buvo nuspręsta pradėti, nes ji neatitiko Taisyklių 25.7 punkto reikalavimų (mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas yra mažesnis už nustatytąjį Metodikoje). 1-4 klasėse mokinių vidurkis – 20,4 mokiniai, o 5-8 klasėse – 19,7. Metodikoje nurodyta, kad mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas 1 – 4 klasėse – 22 mokiniai, o 5 – 12 klasėse – 25 mokiniai klasėje.

Vienam šios mokyklos mokiniui teko 21,84 kv. m bendro mokyklos ploto ir 7,72 kv. m klasių kambarių ploto (miesto mokyklų vidurkis atitinkamai 11 kv. m ir 4,4 kv. m). Mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas buvo mažesnis už nustatytąjį Metodikoje, todėl Kauno miesto savivaldybė Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai 2015 m. papildomai skyrė 72 744 Eur mokinio krepšelio lėšų (darbo užmokesčiui 55 000 Eur ir socialinio draudimo įmokoms – 17 744 Eur), 2014 m. – 38 302,22 Eur mokinio krepšelio lėšų (darbo užmokesčiui 27 275,38 Eur ir socialinio draudimo įmokoms – 11 026,84 Eur), 2013 m.

– 5 338,39 Eur darbo užmokesčiui. Per keturis metus mokykla sumažėjo 134 mokiniais ir 6 klasėmis, dauguma komplektuojamų klasių yra nepilnos, dėl mokinių stokos mokykla 2015–2016 mokslo metais nesukomplektavo 9 ir 10 klasių, todėl teismas laikė nepagrįsta skunde nurodytą aplinkybę, jog mokinių skaičius mokykloje didėja. Mokyklos direktorė 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (1.9) SR-156 ir 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. (1.9) SR-174 informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėją, kad 2016 m. birželio 1 d. duomenimis planuojamas mokinio krepšelio lėšų trūkumas: darbo užmokesčiui 77 000 Eur, socialinio draudimo įmokoms – 23 900 Eur.

Trūkumas susidarė dėl išliekančio nepakankamo mokinių skaičiaus klasių komplektuose ir planuojamų mokėti išeitinių kompensacijų mokytojams. Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 35-2-899 Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos 2016/2017 m. ugdymo planų, informavo teismą, jog mokyklos 2015–2016 m. ugdymo planas buvo minimalus, tai reiškia, kad dalykų programoms įgyvendinti skiriamas minimalus bendruose ugdymo planuose nurodytas pamokų skaičius. Nėra galimybių klasę dalinti į grupes per užsienio kalbos, informatikos, technologijų ir kūno kultūros pamokas.

Byloje nebuvo nuginčytos aplinkybės, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas yra mažesnis už nustatytąjį Metodikoje, todėl dėl mokinio krepšelio lėšų trūkumo nukenčia mokinių ugdymo procesas (Metodikos 9.4 p., 9.6 p.). Teismas vertino, kad šios aplinkybės suteikė atsakovui pagrindą pradėti Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo procesą, prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos ir nustatyti priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičių Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Teismas pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad dėl Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą sumažėjo mokinių skaičius, nelaikė reikšminga, nes šioje byloje nenagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 teisėtumas ir pagrįstumas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. A-3466 Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai papildomai buvo skirta 84 800 Eur savivaldybės biudžeto asignavimų, nes šioje mokykloje buvo nepagrįstai sukomplektuota 9 klasė (2016 m. rugsėjo 1 d. buvo 10 mokinių), nors nebuvo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo ją formuoti ir nepaskirta papildomų lėšų. Šie duomenys patvirtino, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai skiriamų mokymo lėšų nepakankamumas tam, kad mokykla užtikrintų minimalų ugdymo, mokymo, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą, buvo nuolatinis ir sistemingas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Kauno miesto savivaldybė Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai papildomai neskyrė tiek mokymo lėšų, kiek jų trūko iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Metodiką, nes kaip jau buvo minėta, papildomas finansavimas buvo skirtas minimaliam mokinių ugdymo procesui užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismas su pareiškėjų teiginiu, jog mokyklą galima prijungti prie kitos mokyklos tik kai joje vykdomos atitinkamo lygmens programos, o šiuo atveju Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą ketinama prijungti prie progimnazijos, kuri tokio lygmens programos nevykdo, nesutiko ir nurodė, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu, t. y. 2015–2016 mokslo metais dėl mokinių stokos Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla nesukomplektavo 9 ir 10 klasių, t. y. ugdymas 2015–2016 mokslo metais vyko tik iki 8 klasės, kaip ir reorganizavime dalyvaujančioje mokykloje, todėl prijungti šią mokyklą prie mokyklos, kurioje ugdoma iki 8 klasės, nebuvo teisinių kliūčių.

Teismas pažymėjo, kad mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema (Taisyklių 3 p.), todėl Taisyklių 37 punktas nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ numačius reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., nebebuvo galimas reorganizavimo procedūrų pradėjimas ginčijamais sprendimais. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateiktos 2013–2015 metų pažymos apie biudžeto asignavimų pakeitimus, patvirtino aplinkybę, jog buvo vykdoma Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena ir ši mokykla gavo investicijas iš savivaldybės.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje (toliau – ir Švietimo įstatymo) yra nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas, o Taisyklių VII skyriuje aptartas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinimas, svarstymas su įvairiomis interesų grupėmis, visuomenei informacijos apie vykstančius procesus teikimas. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad toks procesas vyko, tačiau reorganizuojamos mokyklos, mikrorajono bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirų frakcijų nesutikimas (nepritarimas) reorganizavimui nereiškė, jog dėl to mokyklų tinklo pertvarka nebuvo galima. Be to, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įvertino, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas yra pakankamai pagrįstas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštas Nr. SR-508), o toks vertinimas buvo atliktas Taisyklių 35.4 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjų nurodyto teisėtų lūkesčių principo teismas nurodė, kad pareiškėjų (Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos mokinių tėvų) teisė ginčijamais aktais į bendrąjį ugdymą nėra pažeidžiama, nes po Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizacijos bendrasis ugdymas bus tęsiamas Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje. Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija nuo reorganizuojamos Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos yra netoli (apie 2 km), todėl, teismo vertinimu, negalima laikyti, jog susisiekimas tarp Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos ir Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos yra sudėtingas bei nesaugus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. Sprendimas Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 dalis dėl klasių nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje yra pagrįsta ir teisėta.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-392, kuomet galiojo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kai Sprendimo Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 dalies, susijusios klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimas buvo laikinai sustabdytas, veikė neteisėtai, nes priimant Sprendimą Nr. T-392 buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą, todėl Sprendimą Nr. T-392 pirmosios instancijos teismas panaikino.

III. Pareiškėjas Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti kiti pareiškėjų reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. T-115 bei Sprendimo Nr. T-114 dalį dėl klasių nekomplektavimo, šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje, susijusią su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigė, jog teismas nesigilino į bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamų sprendimų nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pareiškėjai 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. T-18 bei 2013 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. T-15 nurodė kaip faktinę aplinkybę, patvirtinančią, jog atsakovas nepabaigęs vienos mokyklų tinklo kūrimo stadijos, pradėjo kitą, kas rodo skundžiamų sprendimų nepagrįstumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nesilaikė teisėtumo principo, t. y. ginčijamas Sprendimas Nr. T-115 neatitinka teisės aktų reikalavimų (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p.). Taip pat, pareiškėjas teigė, jog ginčijamas sprendimas laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio, priimtu pažeidžiant pagrindines procedūros taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad skundžiamus sprendimus atsakovas priėmė, kai mokykla jau turėjo eilę prašymų į 9 klasę, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla visais ankstesniais metais, išskyrus vienus mokslo metus, turėjo 9 klases. Vienais mokslo metais atitinkamos klasės nekomplektavimas dar nereiškia, jog ji nebus sukomplektuota kitais mokslo metais ir nesudaro pagrindo atsakovui priimti tokį sprendimą. Kauno „Žiburio“ mokykla vadinama pagrindine mokykla, tai ji turi patvirtinti atitinkamas ugdymo programas, pagal kurias vaikai gali tęsti mokslus iki 10 klasės, o progimnazija, prie kurios ketinama prisijungti, tokių programų nevykdo (progimnazijoje vaikai ugdomi tik iki 8 klasės).

Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla, net ir patirdama menamą lėšų trūkumą, sugebėjo užtikrinti geros kokybės ugdymą – ginčo laikotarpiu dalyvauti projektuose, konkursuose ir gauti diplomus, padėkas, raštus. Tai reiškia, jog mokykla sugebėjo išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus bei užtikrinti geros kokybės švietimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas laikė nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, jog dėl mokinių krepšelių trūkumo nukenčia mokinių ugdymo procesas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad priimant ginčijama atsakovo sprendimą dėl mokyklos reorganizacijos, visiškai nebuvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę ir interesus. Nagrinėjamu atveju savivaldybė nepaisė bendruomenės siūlytų alternatyvų, o tik imitavo bendravimą ir konsultavimąsi su bendruomene.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos išvados, jog susisiekimas tarp Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos ir Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos nėra sudėtingas ir nesaugus. Susisiekimo sudėtingumą patvirtino byloje esantys įrodymai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 patvirtintame Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano 3 priede yra nurodyta, kad gali kilti nepatogumų vykstant į kitas ugdymo įstaigas Aleksoto, Petrašiūnų, Šančių seniūnijų mokiniams, jei nebus pakoreguotas miesto viešojo transporto grafikas. Be to, gatvės, kuriomis galima pasiekti Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnaziją, yra judrios, kai kurios net neturi šaligatvių, todėl ėjimas pėsčiomis nesaugus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašė pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti pareiškėjų skundą panaikinti Sprendimo Nr. T-392 dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šios sprendimo Priedo Nr. 3, 17, 19–20 pozicijose, ir pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog klasės su mažesniu negu reglamentuota mokinių skaičiumi gali būti formuojamos išimtinai tik esant savininko, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės tarybos, aiškiai išreikštai valiai pačiai apsisprendžiant dėl papildomų lėšų skyrimo tokiai klasei finansuoti. Kauno miesto savivaldybė, leisdama formuoti tokią klasę su mažesniu vaikų skaičiumi, turėjo nuspręsti, kad lėšos, kurios galėjo būti skirtos kitoms savivaldybės finansuojamoms sritims finansuoti, bus skiriamos šios mokyklos 9 klasės, su mažesniu mokinių skaičiumi negu nustatyta, ugdymui finansuoti. Ginčo atveju, Kauno miesto savivaldybė nebuvo įpareigota teismo, taikiusio reikalavimo užtikrinimo priemones byloje, skirti tokias lėšas ir teismas nepasisakė, kad Kauno miesto savivaldybė privalo priimti sprendimą dėl 9 klasės su mažesniu nei reglamentuota mokinių skaičiumi, juo labiau neįpareigojo skirti papildomų lėšų tokios klasės išlaikymui, kas neišvengiama pagal galiojančius teisės aktus. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Kauno miesto savivaldybė vykdė ir vykdo reikalavimo užtikrinimo priemones – Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo procedūros sustabdytos, Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi jokių sprendimų ar atlikusi kitokių veiksmų, kuriais būtų tęsiamos pradėtos mokyklos reorganizavimo procedūros. Tačiau Sprendimo Nr. T-392 dalis, kuria šiai mokyklai nebuvo numatyti 9 klasių komplektai, yra visiškai nesusijusi su mokyklos reorganizacija, o klasių komplektas nenustatytas dėl to, kad, įvertinus šios mokyklos pateiktus duomenis, mokinių, norinčių tęsti mokslus šios mokyklos 9 klasėje 2016/2017 mokslo metais skaičius yra per mažas – tik 19, o pagal galiojančius teisės aktus, šioje klasėje turi būti ne mažiau kaip 25 mokiniai.

Pareiškėjas Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taryba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nevykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės bei dirbtinai mažindamas vaikų skaičių toliau siekia numatyto tikslo reorganizuoti mokyklą. Atsakovo Sprendimas Nr. T-392 dėl 9 klasės nekomplektavimo buvo priimtas neatsižvelgiant į atsakovo Sprendimą Nr. T-115 bei tęsiant pradėtą reorganizavimo procedūrą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad abiejų atsakovo sprendimų įžanginėse dalyse nurodyta, kad jie priimti atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, kuriame nutarta reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą. Vaikų skaičius atsakovui nebuvo kliūtis nuspręsti dėl klasių nekomplektavimo, kadangi atsakovas kitoms mokyklos komplektavo klases su tokiu pačiu ar net mažesniu vaikų skaičiumi.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla buvo pertvarkyta ir joje nebebuvo formuojamos 10–12 klasės, tačiau ir toliau formuojamose klasėse mokinių skaičius nuolat mažėjo, todėl Kauno miesto savivaldybė buvo priversta skirti papildomas lėšas šios mokyklos išlaikymui. Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla turėjo būti reorganizuojama, nes nuo 2013 m. sausio 1 d., jai išlaikyti dėl mažo mokinių skaičiaus nebepakako mokinio krepšelio lėšų, todėl Kauno miesto savivaldybė, leisdama mokyklai formuoti klases su mažesniu negu nustatyta mokinių skaičiumi, priimdavo sprendimus dėl papildomų lėšų skyrimo ir šios lėšos buvo nuolat ir sistemingai skiriamos papildomai. Išanalizavus sistemingą ir nuolatinių tokių lėšų skyrimo poreikį, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė priėmė pagrįstus sprendimus. Atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės priimti sprendimai atitinka visus VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkino. Teismas panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose 2016–2017 mokslo metais patikslinimo ir pritarimo patikslintam priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose Savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ dalis dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodyta šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19–20 pozicijose, ir šią pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno miesto „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taryba, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti pareiškėjų skundo reikalavimai dėl Sprendimo T-115 ir Sprendimo T-114 dalies panaikinimo, apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Teigė, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, neįvertino, jog Sprendimas T-115 neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įvirtinto teisėtumo principo, papildomai akcentavo, kad nebuvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę ir interesus, konsultavimasis buvo tik imituojamas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai dėl Sprendimo T-392 panaikinimo, apeliaciniame skunde argumentavo, kad teismas netinkamai sprendė, jog minėtas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, ir neatsižvelgė, kad priimdama šį sprendimą, kuriame buvo nustatyti klasių komplektai, savivaldybė vykdė savo funkcijas, numatytas teisės aktuose, atsižvelgdama į mokinių skaičių klasėse ir skiriamas mokinių krepšelio lėšas pagal Metodiką. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nenustatė atsakovui pareigos skirti lėšas klasės su mažesniu nei reglamentuota mokinių skaičiumi išlaikymui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinių skundų argumentų, pažymėjo, kad jų vertinimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, kuris nustato savivaldybės tarybos kompetenciją bendrojo lavinimo teisinių santykių srityje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio, apibrėžiančio valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas, 7 punktas prie jų priskiria priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimą, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimą, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 21 punktą yra priskirta savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis.

Savivaldybės institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje nustato Švietimo įstatymo 58 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti; inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valstybinės profesinio mokymo įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi mokyklos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus. Valstybinės neformaliojo švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavusi mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo Sprendimo Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 ginčijamos dalies teisėtumo, pagrįstai nurodė, kad juos priimant buvo realizuojami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendime Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ numatyti sprendiniai dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo; vertino ginčijamos Sprendimo Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 dalies atitiktį Švietimo įstatymo, Taisyklių, Metodikos, Kriterijų sąrašo, Aprašo reikalavimams ir detaliai išnagrinėjo su tuo susijusius pareiškėjų skundo argumentus, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo aptariamoje sprendimo dalyje išdėstytais motyvais, jų papildomai neaptarinėjo, o Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos apeliacinio skundo argumentus laikė nepagrįstais ir atmestinais.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad apeliantas iš esmės nenurodė argumentų, kurie būtų neįvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime. Vien ta aplinkybė, kad nesutinkama su teismo atliktu aplinkybių vertinimu, byloje nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui jas įvertinti kitaip, negu vertino pirmosios instancijos teismas. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra bylos nagrinėjimas iš naujo, bet yra tik patikrinama skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, nepabaigęs vienos mokyklų tinklo kūrimo stadijos, pradėjo kitą, teisėjų kolegijos laikytinas nepagrįstu ir neturinčiu reikšmės aptariamų Sprendimo Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 ginčijamos dalies teisėtumui. Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas buvo numatytas Pertvarkos plane, kurio sprendinių teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis objektyviais duomenimis, nustatė, kad priimant minėtus Sprendimus, t. y. 2015–2016 mokslo metais dėl mokinių stokos Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla nesukomplektavo 9 ir 10 klasių, t. y. ugdymas 2015–2016 mokslo metais vyko tik iki 8 klasės, kaip ir reorganizavime dalyvaujančioje mokykloje. Todėl prijungti šią mokyklą prie mokyklos, kurioje ugdoma iki 8 klasės, nebuvo teisinių kliūčių. Apeliacinio skundo argumentai, kad vienais metais nesuformavus 9 klasės, kitais metais ji galėtų būti suformuota, teisėjų kolegijos laikytini prielaida, neatitinkančia objektyvumo kriterijaus, ja negalima remtis vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad kita aplinkybė, kuri buvo akcentuojama Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos apeliaciniame skunde, yra ta, kad nebuvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę ir interesus, konsultavimasis buvo tik imituojamas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčui aktualioje Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas, o Taisyklių VII skyriuje aptartas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas, svarstymas su įvairiomis interesų grupėmis, visuomenei informacijos apie vykstančius procesus teikimas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina (Darbo grupės Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrajam planui parengti ir įgyvendinti 2015 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolas Nr. 35-48-19, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2016 m. sausio 6 d. raštas Nr. 35-2-22 Kauno miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovams „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais bendrojo plano projekto“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2016 m. sausio 8 d. posėdžio protokolas Nr. 35-29-1, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos 2016 m. sausio 22 d. raštas Nr. (1.9) SR-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais bendrojo plano projekto“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštas Nr. SR-508 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos pirmininkui „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais bendrojo plano projekto vertinimo“), kad įstatyme nustatytas procesas vyko, tačiau reorganizuojamos mokyklos, mikrorajono bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirų frakcijų nesutikimas (nepritarimas) reorganizavimui nereiškia, jog dėl to mokyklų tinklo pertvarka negalima. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įvertino, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas yra pakankamai pagrįstas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštas Nr. SR-508), o toks vertinimas buvo atliktas Taisyklių 35.4 punkto pagrindu.

Aptariamu aspektu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 yra išaiškinęs, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Šioje nutartyje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, jog nebūtų sudaryta situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2059-520/2016; 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4497-552/2016). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad mokyklos taryba aktyviai dalyvavo reorganizavimo procese, reiškė savo poziciją, apeliacinės instancijos teismo kolegijos laikytinos patvirtinančiomis, kad apie priimamus sprendimus suinteresuota visuomenė buvo informuojama.

Aptardama atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad vertinant Sprendimo T-392 teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti atskiriami du aspektai – privalomo teismo nutarties dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo ir kitas, susijęs su atsakovui iš Vietos savivaldos įstatymo ir Švietimo įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymu.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjų skundo dalį ir panaikindamas atsakovo Sprendimo Nr. T-392 ginčijamą dalį, nurodė, kad jį priimant buvo pažeista Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-115 ir 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 dalies, susijusios klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimas buvo laikinai sustabdytas, ir padarė išvadą, kad atsakovas veikė neteisėtai. Tačiau teisėjų kolegija, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipė dėmesį, kad ji grindžiama tik formaliais argumentais dėl privalomo teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo vykdymo, o atsakovo teiginiai, kad tai buvo savarankiškas administracinis aktas, kuriuo jis privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka nuspręsti dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ gimnazijoje 2015–2016 m., nebuvo vertinami.

Teisėjų kolegija nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria buvo sustabdytas 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-115 ir 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 ginčijamos dalies galiojimas, neturi būti suprantama kaip užkertanti kelią atsakovui vykdyti jam teisės aktų – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte, 7 straipsnio 7 punkte, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pavestas funkcijas – formuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaryti sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti.

Atsakovas, kol galiojo reikalavimo užtikrinimo priemonė, neatliko veiksmų, kuriais Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., ir prijungta prie biudžetinės įstaigos Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos. Sprendimo T-392 ginčijama dalis buvo priimta atsižvelgus į aplinkybę, jog 9 klasei surenkamas mokinių skaičius Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje yra per mažas, kad galėtų būti sukomplektuota klasė, atitinkanti Taisyklių 25.7 punkte nustatytus kriterijus, bei galiojusios Metodikos reikalavimus, nustatančius, kad 1–4 klasėse mokinių vidurkis turi būti 22, o 5–10 klasėse – 25 mokiniai. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad nepriimti sprendimo bendrojo ugdymo švietimo paslaugų teikimo srityje ji negalėjo; pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nenustatė pareigos atsakovui skirti bendrojo ugdymo mokyklai papildomai lėšų mokymui tiek, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Metodiką. Sprendimo T-392 ginčijamos dalies priėmimą nulėmė objektyvios aplinkybės (nepakankamas mokinių skaičius), todėl jis neturi būti tapatinamas su Sprendimo T-114 dalies – 1 priedo 34 pozicijos, kuria nuspręsta nekomplektuoti klasių Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, vykdymu (kuri galėjo būti vykdoma, t. y. klasė nekomplektuojama ir esant pakankamam mokinių skaičiui), ir nėra reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 48–52 punktuose išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sprendimo Nr. T-392 teisėtumo, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, padarė išvadas, neatitinkančias byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str., 146 str. 1 d.). Pripažindamas Sprendimą Nr. T-392 neteisėtu bei naikintinu, aptariamoje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija, tenkindama atsakovo apeliacinį skundą, panaikino teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta atsakovo Sprendimo Nr. T-392 dalis, ir pareiškėjų skundą šioje dalyje atmetė.

V. Pareiškėjai siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1011-492/2018 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.

Pareiškėjas nurodo, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos buvo pateikti argumentai bei įrodymai, kurie susiję su sprendimo dėl mokyklos reorganizacijos neteisėtumu, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. vasario 1 d. pažymą Nr. 4D-2016/2-1430, iš kurios turinio matyti, jog buvo nesilaikyta teisės aktuose įtvirtintų informacijos išsamumo, tikslumo, pagalbos principų ir dėlto buvo pažeista pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų teisė į gerą viešąjį administravimą. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje pažeistos įrodinėjimo taisyklės, neišnagrinėti visi faktiniai ir teisiniai klausimai, sprendžia, jog galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu yra pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti administracinės bylos procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjas nurodo, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas taikymo atžvilgiu, nes neanalizuotos ir netinkamai taikytos ginčo santykiams skirtos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios mokyklų reorganizavimo tvarką (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768).

Pareiškėjas paaiškina, kad prašė panaikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“. Sprendimas Nr. T-115, kaip teigia pareiškėjas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.96 straipsniu, 2.97 straipsnio 3 dalimi, 2.99, 2.101 ir 2.103 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120, 129 ir 130 straipsniais, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“.

Pareiškėjas pažymi, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pareigą patikrinti, ar buvo pritaikytas tinkamas teisinis reguliavimas ginčo visuomeniniams santykiams, ir jei taip, ar nuosekliai jo laikytasi, taip pat ar priimtas sprendimas buvo pagrįstas, tačiau tai nebuvo tikrinta ir nagrinėta. Pareiškėjo tvirtinimu, nevertintas nei skundžiamo sprendimo atitikimas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėms, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, neatsižvelgta ir į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“, kurio pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas buvo numatytas Pertvarkos plane, kurio sprendinių teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas tvirtina, kad teismas ne tik kad netikrino, ar buvo pritaikytas tinkamas teisinis reguliavimas, bet nevertino dokumentų bei teisės aktų, kuriais grindžiamas mokyklos reorganizavimas bei skundžiamas sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patenkindamas atsakovo skundą ir panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose 2016–2017 mokslo metais“ dalis dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodyta šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19-20 pozicijose, nurodė akivaizdžiai nepagrįstą teisinį argumentą. Pateiktas galutinės teisminės instancijos teisinis vertinimas yra subjektyvus, prieštaraujantis pagrindiniams teisiniams principams, nepagrįstai eliminuojantis teismo sprendimo (nutarties) privalomumą bei reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo administraciniame procese sampratą. Formalus teiginys, kaip nurodo pareiškėjas, kad atsakovo argumentai buvo neįvertinti ir jų perrašymas nepaneigia privalomo teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo vykdymo. Atsakovas grubiai pažeidė ABTĮ įtvirtinus teismo sprendimo, nutarimo, nutarties privalomumo principo reikalavimus, todėl ginčijamas aktas prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir negali būti laikomas teisėtu. Argumentai, jog teismo nutartis dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių vykdymo gali būti ir nevykdoma, priimant išvestinius sprendimus iš ankstesnių sprendimų, kurių galiojimas sustabdytas, neatitinka administracinių teismų praktikos bei teisinio reglamentavimo. Nurodytas neteisingas teisės normų aiškinimas šioje byloje, pareiškėjo teigimu, laikytinas iš esmės prieštaraujančiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis Nr. AS-62-559/2016). Pareiškėjas pabrėžia, kad neteisingą teisės normų taikymą būtina ištaisyti ir užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

IV. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1011-492/2018 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8,10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

Pažymėtina, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, todėl ABTĮ nesuteikia teisės proceso šalims atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Proceso atnaujinimo institutas nėra priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą vienos iš proceso šalių naudai ar vilkinti priimtų sprendimų vykdymą.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais – sprendimas ar nutartis yra be motyvų (8 punktas); jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (10 punktas); kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (12 punktas).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad procesas tuo pagrindu, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-136/2014; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-180/2010).

Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime (nutartyje) išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties turinys patvirtina, kad teismas visų pirma įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir ją aptarė. Teisėjų kolegija nurodė aktualų bylai teisinį reguliavimą ir motyvavo priimtą sprendimą.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kokiais konkrečiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis yra pakankamai motyvuota, pagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu bei atitinkamų teisės aktų nuostatomis. Nors pareiškėjas nurodo, kad priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra be motyvų, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka su nutarties motyvais, t. y. su ginčo situacijos, faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu.

Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo atnaujinti bylos proceso ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant, 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus, 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

Pareiškėjas teigia, kad neanalizuotos ir netinkamai taikytos ginčo santykiams skirtos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios mokyklų reorganizavimo tvarką (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768). Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Nors pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad nagrinėjant bylą buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, tačiau iš prašymo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo vertinti įrodymus. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje taip pat nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Procesas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik dėl esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusios turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį . Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.). Todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Pasisakydama dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad procesas administracinėje byloje negali būti atnaujinamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu nustačius, jog nurodomose bylose priimti skirtingi sprendimai dėl jose nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjų nurodytose kitose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-559/06, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-823-146/2016) nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nenustačiusi pareiškėjo nurodytose išnagrinėtose administracinėse bylose ir Lietuvos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1011-492/2018 identiškų aplinkybių, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1011-492/2018 pagal pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos, I. K., L. Č., L. K., I. Z., D. Ž., V. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1011-492/2018 pagal pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos, I. K., L. Č., L. K., I. Z., D. Ž., V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius