2018-10-03 Nr. AB-17187-3-62-3-01809-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2229-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01809-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose. Teigė, kad vienam asmeniui teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių, pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienų izoliacijose, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijose naudojama kenksminga medžiaga asbestas, lovos pasenusios, ilgis nesiekia 1,80 cm.

3. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose netinkamas vėdinimas, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, todėl atliekant gamtinius reikalus pareigūnai galėjo stebėti pareiškėją, buvo pelių, blakių, nebuvo išduodamos valymo priemonės ir valymo inventorius, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, prarastu pasitikėjimu savimi.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2009 m. kovo 5 d. Nurodė, kad nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, tuomet likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto. Pareiškėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma praktiškai pažeista nebuvo.

6. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laiką gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, taigi, jis turėjo galimybę pasinaudoti teritorijoje įrengtomis sporto aikštelėmis, lankytis koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose. Net ir nustačius nedidelį ploto trūkumą, šis neatitikimas negalėtų lemti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes gyvenamojoje patalpoje nuteistajam privaloma būti tik naktį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

7. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Į nuteistųjų gyvenamąsias patalpas šildymas tiekiamas centralizuotai. Sanitarinio mazgo kabinos įrengtos tinkamai pagal reikalavimus visose Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus kamerose.

8. Gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

9. Teigė, kad pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, skundėsi įvairiais sveikatos sutrikimais, buvo konsultuotas ir gydytas. Pareiškėjas dėl blogų gyvenimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK gydytojus nesikreipė, Psichologinės tarnybos specialistų buvo ne kartą konsultuotas dėl netinkamų sąlygų pataisos namuose, bendravimo ir adaptacijos sutrikimų bei dėl šių priežasčių nuolat išgyvenamo streso, kylančios nervinės įtampos, blogėjančios sveikatos. Nurodė, jog pareiškėjas ne kartą save žalojo, yra įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ir bandymo žudytis“ įskaitą.

10. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų, kad jo teisės ar orumas, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

11. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo D. Š. skundą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Kadangi atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi.

14. Teismas nustatė, jog pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2009 m. kovo 5 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2009 m. kovo 5 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 6 d.

15. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikydamas trejų metų senaties terminą, teismas vertino, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d.

16. Teismas, įvertinęs gyvenamąsias patalpas ir kamerų tipo patalpas, į kurias pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi, jų plotą ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nustatė, kad pareiškėjas D. Š. 96 paras atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurių plotas 0,14 kv. m ir 0,18 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir 690 parų kamerų tipo patalpose, kurių plotas 0,91 kv. m, 1,17 kv. m, 0,2 kv. m, 1,16 kv. m, 0,59 kv. m, 0,42 kv. m, 0,31 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismas vertino, jog yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

17. Dėl skundo reikalavimų, kad kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, patalpose kaupėsi drėgmė, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintomis Lietuvos higienos normomis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintomis Lietuvos higienos normomis HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

18. Teismas nustatė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl netinkamos ventiliacijos. Byloje pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-28(17.4.1 2.12) higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta, Kauno visuomenės sveikatos centras 2014 m. kovo 3 d., atlikęs periodinę kontrolę, patikrinimo akte Nr. 36-234(7,8) higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimo pažeidimų nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos ir dėl to susikaupusios drėgmės, atmetė kaip nepagrįstus.

19. Dėl pareiškėjo teiginių, jog trūko inventoriaus, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad trūko inventoriaus, įrenginių, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo (kokioje gyvenamojoje patalpoje kokio konkrečiai inventoriaus trūko), neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šiuos argumentus teismas nevertino kaip pakankamus neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

20. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas, teismas nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant, ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Teismas darė išvadą, kad unitazo įrengimas kamerų tipo patalpose neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju atsakovo atstovas turėjo pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo buvo laikomos nustatytomis.

21. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jam neišduotų valymo priemonių yra bendro pobūdžio, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus ar administraciją dėl valymo priemonių išdavimo, o ši prašymo netenkino. Teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

22. Pareiškėjas teigė, kad kamerų tipo patalpose buvo blakių, pelių. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose buvusių parazitų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-28(17.4.1 2.12) nurodyta, kad 2016 m. kovo 24 d. 3-io sektoriaus būrių Nr. 1, 10, 11, 8, 9, baudos izoliatoriaus, virtuvės patalpose atliktas nariuotakojų (blakių, tarakonų) naikinimas, patikrinimo metu minėtose patalpose tarakonų ir sliekų nenustatyta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-872(17.4.1. 2.12) pažymėta, kad gyvų blakių, tarakonų, erkučių 3-io sektoriaus 1 būryje neaptikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl parazitų buvimo kamerų tipo patalpose ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikė nepagrįstais.

23. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (Higienos norma HN 76:2010, Higienos norma HN 134:2015), taip pat įvertinęs tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas sutiko nuobaudą atlikti vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, vertino, kad atsakovo veiksmuose, patalpinant pareiškėją vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, pažeidimų nenustatyta.

24. Pareiškėjas skundėsi, kad lovos buvo netinkamos naudoti, pasenę ir netvarkingos, jų ilgis nesiekė 1,80 cm, tačiau nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

25. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogų, sienų izoliacijai, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijai yra naudojama uždrausta medžiaga – asbestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose būtų buvę vykdomi remonto darbai, kurių metu susidaro sveikatai kenksmingos asbesto dulkės, tai patvirtina 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. 36-1248(7), todėl, nesant tokių duomenų, teismas pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius.

26. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistos jo teisės nusiprausti po šiltu dušu, nurodė, kad nusiprausti duše buvo leidžiama tik kartą per savaitę 15 minučių, be to, jam turėjo būti sudaryta galimybė po sportavimo pasinaudoti dušu. Teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 30.1 – 30.7 punktuose nustatytais reikalavimais bei Higienos norma HN 134:2015 reikalavimais bei sprendė, kad iki 2015 m. lapkričio 1 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl galimybės pasinaudoti dušu po apsilankymo sporto salėje. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl šilto vandens nesuteikimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti, kadangi pats pareiškėjas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato karšto vandens įrengimo kiekviename būryje ar kamerose, jog nuteistieji galėtų praustis kiekvieną dieną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pažeidė teisinį reglamentavimą. Teismas vertino, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nekonstatuota.

27. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, prarastu pasitikėjimu savimi. Iš byloje pateiktos Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. 81(3)-420 duomenų buvo matyti, jog jis daug kartų kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, tačiau pareiškėjas dėl blogų gyvenimo sąlygų, lėmusių jo sveikatos sutrikimus, į Pravieniškių PN-AK į gydytojus nesikreipė. Iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2016 m. rugsėjo 29 d. pažymos „Dėl nuteistojo D. Š.“ matyti, jog pareiškėjas nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. Psichologinės tarnybos specialistų buvo ne kartą konsultuotas dėl netinkamų sąlygų pataisos namuose, bendravimo ir adaptacijos sunkumų bei dėl šių priežasčių nuolat išgyvenamo streso, kylančios nervinės įtampos, blogėjančios sveikatos, siekdamas palengvinti stresinius išgyvenimus bei kylančią emocinę įtampą pareiškėjas ne vieną kartą save žalojo bei pataisos namuose yra įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ir bandymo žudytis“ įskaitą. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog savęs žalojimą galimai lėmė netinkamos kalinimo sąlygos, jo paskyrimas į kamerų tipo patalpas.

28. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Pažymėjo, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas nenustatė, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusis.

29. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad 96 paras pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose ir 690 parų kamerų tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, į tai, kad konstatuotas dušo neįrengimas prie sporto salių (iki 2015 m. lapkričio 1 d.), netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, taip pat, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur sumą.

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašė priteisti 121,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau, šiuo atveju ginčą iš dalies pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, teismas netenkino prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

III. 31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. Š. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo keliami skundo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų jau buvo išnagrinėti ankstesnėse analogiškose administracinėse bylose, todėl tokie keliami identiški ginčo dalykai yra savanaudiški, siekiantys asmeninės naudos.

33. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, dėl kurio pareigūnai galėjo jį stebėti atliekant gamtinius reikalus yra neįrodyti, kadangi pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų.

34. Teigia, jog pareiškėjo kalinimo metu pažeista subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Akcentuoja, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo judėjimo laisvę.

35. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar būtų nežmoniškai su juo elgęsis. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir neįrodė, kad jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos.

36. Atsakovas teigia, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

38. Nurodo, jog sutinka su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais.

39. Pažymi, kad pareiškėjui tekęs ploto trūkumas buvo pažeistas nežymiai, taip pat mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

40. Pareiškėjas D. Š. pateikė teismui atsiliepimą.

41. Prašo išreikalauti iš Pravieniškių PN AK 2-o, 3-io sektoriaus kamerų tipo patalpų foto nuotraukas, kurios patvirtintų, kokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo kalinamas.

42. Teigia, kad atlikdamas bausmę patyrė fizinį smurtą nuo kitų nuteistųjų, ką patvirtina baudžiamosios bylos. Pažymi, kad iki šiol gyvena kamerų tipo patalpose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui D. Š., padarytos dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN AK sąlygų.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Pareiškėjas prašo išreikalauti naujus įrodymus. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Pareiškėjas nepagrindžia aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo išreikalauti naujus įrodymus netenkina.

46. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo keliami skundo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų jau buvo išnagrinėti ankstesnėse analogiškose administracinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo nurodytomis bylomis, nenustatė, kad šioje byloje pareiškėjo keliami reikalavimai jau būtų buvę nagrinėti kitose bylose.

47. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

48. Pirmosios instancijos teismas, detaliai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas 96 paras atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurių plotas 0,14 kv. m ir 0,18 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir 690 parų kamerų tipo patalpose, kurių plotas 0,91 kv. m, 1,17 kv. m, 0,2 kv. m, 1,16 kv. m, 0,59 kv. m, 0,42 kv. m, 0,31 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Taigi, teismas neabejotinai nustatė neteisėtų veiksmų faktą, tinkamai tai motyvuodamas ir nurodydamas tiek teisės aktus, tiek byloje esančius įrodymus. Apelianto nurodoma aplinkybė apie judėjimo laisvę dienos metu aukščiau nurodytų pažeidimų nešalina.

49. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo atstovas turėjo pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai į bylą nepateikė, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo laikytinos nustatytomis. Be to, konstatuotas dušo neįrengimas prie sporto salių (iki 2015 m. lapkričio 1 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde šių aplinkybių, deramai motyvuodamas byloje esančiais įrodymais, nepaneigė.

50. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio atsakovas nesutinka su tuo, kad pareiškėjas patyrė žalą ir su priteistos žalos dydžiu. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų duomenų seka, kad kai kuriomis dienomis pareiškėjui teko ypač mažas plotas. Pavyzdžiui, pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. vasario 19 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 13, kurios plotas 5,38 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,69 kv. m (b. l. 20, 35, 36) ir t. t.

51. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka su tuo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

52. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius