bf7fb0c1-bf7d-4826-aab3-e43437866f96 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-601-644/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00459-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6 660 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (1 t., b. l. 1-5) nurodė, jog jis nuo 2017-07-07 laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 bÅ«ryje ir 6 bÅ«ryje (drausmės grupė) netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, Å¡ių patalpų plotÄ dar labiau mažino jose įrengtų baldų plotas. 5 bÅ«rio 504 kambaryje neveikė vėdinimo sistema, trÅ«ko oro, vasaros metu buvo labai tvanku. Patalpoje žiemÄ buvo Å¡alta, nes langai buvo nesandarÅ«s. Sienos apipelijusios, nebuvo veidrodžio. Ä® duÅ¡Ä vesdavo po 20 nuteistųjų, todėl turėjo laukti eilėse ir nespėdavo iÅ¡simaudyti, kadangi į tÄ patį laikÄ buvo įskaičiuojamas ir patalynės keitimas.

Be to, dalis duÅ¡o įrangos neveikė, tarp dušų nebuvo pertvarų, prieÅ¡kambario. Nebuvo įrengta pakankamai sieninių pakabų, todėl drabužius bei rankÅ¡luosčius dėjo ant žemės. DuÅ¡e nebuvo duÅ¡o kilimėlių, buvo tik vienas veidrodis, temperatÅ«ra duÅ¡e žiemos metu buvo per žema, o į duÅ¡o patalpas reikėdavo eiti per laukÄ . Tualete nebuvo jokių sienelių ar pertvarų. Teigė, jog Kybartų sektoriuje buvo netinkamai organizuojamas maitinimas. Nebuvo tinkamai įrengtos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos dėl ko patyrė nesaugumo jausmÄ .

Kamerose buvo netinkama ventiliacija, patalpose buvo drėgna, čiužiniai drėgni, veisėsi parazitai, lovos rÅ«dijo, buvo netinkamas oro judėjimo greitis, netvarkingas apÅ¡vietimas, trÅ«ko natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Naktinio apÅ¡vietimo iÅ¡jungti nebuvo galimybės, dėl to negalėdavo iÅ¡simiegoti. Pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, jų sienos dengtos skarda, dėl to vasarÄ buvo karÅ¡ta. Nebuvo užtikrinamas nuteistųjų buvimas lauke arba už kameros ribų po 8 valandas per dienÄ , kaip numato tarptautinė praktika.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, nemiga, depresija. Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime (1 t., b. l. 12-20) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagirstÄ . Pripažino, kad laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2017-07-10 pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau Å¡is pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių.

Kamerų tipo patalpose bei nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, be to, visos gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Langai patalpose yra sandarūs, jokių pažeidimų dėl langų nėra nustatę ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Patalpos yra valomos pačių nuteistųjų, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Kamerų sanitarinio mazgo patalpose veidrodžiai įrengti. Teisės aktai nenumato, jog dušo patalpose turi būti įrengiamas prieškambaris ar dušo kabinos.

Kybartų pataisos sektorius užtikrina tinkamÄ temperatÅ«rÄ duÅ¡o patalpose, kadangi pataisos namuose Å¡iluma centralizuotai tiekiama iÅ¡ katilinės. DuÅ¡o persirengimo patalpa įrengta atskirai, netoli iÅ¡orinių durų, todėl žiemos metu, kai nuteistieji nesilaiko taisyklių ir duÅ¡o persirengimo patalpos durų neuždaro, gali susidaryti temperatÅ«rų skirtumas. Tikrinant maitinimo kokybę, pažeidimų nebuvo nustatyta. Duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu neveikė pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, pataisos namai neturi.

Minėta sistema atnaujinta 2016 metais. Kita vertus, pareiškėjas jokių skundų dėl iškvietimo mygtuko administracijai neteikė. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo. Dirbtinis apšvietimas visose kamerose yra ne mažesnis, nei 200 lx. Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šia veikla vykdančia įmone. Pataisos namuose esantys pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui ne visada buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, tačiau Å¡is pažeidimas tik formalaus pobÅ«džio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme ir negali bÅ«ti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. prasme.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2018-08-23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Ginčo laikotarpiu galiojusių Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29 iki 2020-01-22) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte buvo nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 bÅ«rio 520, 504 kambariuose (bendrabučio tipo patalpos) ir 6 bÅ«rio 118, 101, 123 (kamerų tipo patalpos).

Laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2017-09-25 pareiškėjas buvo laikomas 5 būrio 520 kambaryje, kurio plotas 36,24 kv. m, patalpoje buvo laikoma 10-12 nuteistųjų; laikotarpiu nuo 2017-09-25 iki 2017-12-27 ir nuo 2018-03-27 iki 2018-04-17 - 5 būrio 504 kambaryje, kurio plotas 35,76 kv. m, patalpoje buvo laikomi 6-9 nuteistieji; laikotarpiu nuo 2017-12-27 iki 2017-12-28 - 6 būrio 118 kambaryje, kurio plotas 17,23 kv. m, patalpoje buvo laikomi 4 nuteistieji; laikotarpiais nuo 2017-12-28 iki 2018-03-27 ir nuo 2018-04-17 iki 2018-05-04 pareiškėjas buvo laikomas 6 būrio 101 kambaryje, kurio plotas 17,23 kv. m, patalpoje buvo laikomi 2-4 nuteistieji; laikotarpiu nuo 2018-05-04 iki 2018-08-23 - 6 būrio 123 kambaryje, kurio plotas 10,57 kv. m, patalpoje buvo laikomi 1-2 nuteistieji (b. l. 12–20, 24–54).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gyvenant Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 520 kambaryje laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2017-07-10 (iÅ¡ viso 3 paros) jam teko 3,02 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 0,08 kv. m mažiau ploto, nei numatyta Taisyklių 111.1 punkte. Kitais laikotarpiais tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek ir kamerų tipo patalpose gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, vėdinimo sistema neįrengta, patalpose buvo drėgna, šalta, veisėsi parazitai, kaupėsi pelėsis, trūko oro, nebuvo tinkamai įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Ginčo laikotarpiu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatÅ«ra 18-28 °C. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (37 p.). Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus ir naktinio apšvietimo dydžių bei švaraus oro kiekio normų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl minėtų aplinkybių atmestini.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-12-20 iki 2020-12-22) (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 11.6 punkte nustatyta, jog gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Atsakovė nurodė, jog kamerose yra įrengti langai, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, todėl natÅ«ralus apÅ¡vietimas kamerose yra užtikrinamas. Teisės aktai nereglamentuoja kokiu atstumu turi bÅ«ti įrengiamos tvoros nuo kameros langų. Byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų.

Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sÄ lygas nuteistiesiems. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apÅ¡vietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad apÅ¡vietimas patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatÅ«ra, oro judėjimo greitis neatitiktų nustatytų reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog pataisos namuose yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, kuri užtikrina tinkamÄ oro temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose Å¡altuoju metų laiku. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad oro temperatÅ«ra ar oro judėjimo greitis patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams perkelti jį į kitÄ patalpÄ , ar dėl ventiliatoriaus ar Å¡ildytuvo iÅ¡davimo, o pataisos namai bÅ«tų atsisakę tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie apipelijusias sienas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Taigi, švarios, tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namų administracija aprūpina nuteistuosius valymo priemonėmis (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017-04-19 patikrinimo aktas, 1 t., b. l. 21-23). Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Tuo tarpu bylos duomenys, t. y. atliktų darbų aktai (1 t., b. l. 55-84) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731.2 papunktyje nustatyta, kad kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovės atstovas nurodo, kad prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema pataisos namuose įrengta nuo 2016 metų, tačiau nuteistieji jį laužo.

Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo argumentus dėl pagalbos mygtukų neįrengimo grindžia tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, o duomenų, apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl Å¡ių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Teismas vertina, kad pataisos namuose visÄ parÄ budint apsaugos pareigÅ«nams, esant ekstremaliai situacijai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebÅ«tų problema. PareiÅ¡kėjui deklaratyviai iÅ¡dėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iÅ¡kvietimo mygtukų neįrengimu, nenurodžius, ar bÅ«tinybė pasinaudoti Å¡ia sistema buvo iÅ¡kilusi, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl žalos fakto buvimo.

Pareiškėjo argumentai dėl veidrodžio neįrengimo 504 kambaryje atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos) nenumato veidrodžių įrengimo bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjas nurodė, jog į dušo patalpas vesdavo po 20 nuteistųjų, todėl reikėjo laukti eilėje, nespėdavo išsimaudyti, kadangi tuo metu keisdavo ir patalynę.

Teigė, jog nebuvo pertvarų tarp dušų, dalis įrangos neveikė, nebuvo duÅ¡uose kilimėlių, prieÅ¡kambario, pakankamai sieninių pakabų, duÅ¡e buvo tik vienas veidrodis, netinkama temperatÅ«ra žiemos metu. Nurodė, jog į duÅ¡o patalpas turėjo eiti per laukÄ , tualete nebuvo jokių sienelių ar pertvarų. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas neginčija aplinkybės, kad duÅ¡o patalpose pertvaros nebuvo įrengtos. Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo duÅ¡o patalpose įrengti pertvaras ar atskiras persirengimo patalpas.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).

LVAT pažymėjo, kad duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis, nes neužtikrino jam minimalaus privatumo naudojantis duÅ¡u kartÄ per savaitę laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2018-08-23 (iÅ¡ viso 56 kartai), dėl ko pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų.

AprÅ«pinimo normos numato, jog duÅ¡o patalpose turi bÅ«ti 1 duÅ¡o čiaupas (galvutė) vienam asmeniui, kilimėlis arba grotelės, sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukai vienam asmeniui), veidrodis (1 vnt.). Teisės aktai nenumato, jog duÅ¡e turi bÅ«ti prieÅ¡kambaris. Atsakovė teigia, jog duÅ¡o patalpos aprÅ«pintos teisės aktuose numatytu inventoriumi, tačiau į bylÄ tokių duomenų nepateikia. Taip pat atsakovė nenurodė, kiek vienu metu yra vedama nuteistųjų maudytis. Todėl lieka nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog duÅ¡e trÅ«ko duÅ¡o ragelių, pakabų, kilimėlių.

PareiÅ¡kėjas patvirtino, jog duÅ¡e buvo įrengtas vienas veidrodis, o tai atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Teisės aktai nenumato, koks laiko tarpas turi bÅ«ti skiriamas maudymuisi. Duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų užtikrinta teisė iÅ¡simaudyti taip pat nėra bei nėra jokių teiktų praÅ¡ymų ar skundų dėl maudymosi trukmės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami.

Higienos normų HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C. PareiÅ¡kėjas teigė, jog duÅ¡e buvo žema temperatÅ«ra, tačiau atsakovė nurodė, jog Kybartų sektoriuje yra nuolat veikianti katilinė ir reikiamÄ temperatÅ«rÄ nuolat palaiko, tačiau pažymėjo, kad nuteistieji nesilaikydami tvarkos dažnai neuždaro durų, todėl gali susidaryti temperatÅ«rų skirtumai.

Nuteistieji dažnai į perspėjimus nereaguoja. Pareiškėjas skundų dėl netinkamos temperatūros dušo patalpose bei persirengimo kambariuose neteikė. Todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais, nepagrįstais ir atmetami. Pareiškėjas teigia, jog jam buvo netinkamai organizuojamas maitinimas. Atsakovė nurodė, jog du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos.

Pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiÅ¡kas, nėra pagrindo. Minėtame žurnale, kiekvienÄ dienÄ užraÅ¡omi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, paraÅ¡oma iÅ¡vada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos bÅ«klę, kuriÄ pateikia slaugos specialistas, o maistÄ pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs iÅ¡duoti maistÄ pasiraÅ¡o. Atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo įstaigoje maitinamas pagal valgiaraÅ¡tį, o maistas atitinka fiziologines mitybos normas.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui tiekiamas maistas, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, o pareiÅ¡kėjas, pagal bylos duomenis, su raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais dėl netinkamo vartoti maisto, neatitinkančios maisto higienos reikalavimų į administracijÄ nesikreipė. Vien pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai dėl maisto kokybės, nesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi į atsakovės atstovÄ , nepatvirtina pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu aspektu nenustatyta, kad pataisos įstaigos administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Be to, pareiškėjas savo argumentus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog pasivaikščiojimo kiemeliai per maži.

Kiemelių sienos sumontuotos iÅ¡ skardos, vasarÄ skarda įkaista, todėl bÅ«na labai karÅ¡ta. Neužtikrinamas nuteistųjų buvimas 8 valandas lauke arba už kameros ribų. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga. Teismas pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir jų sienų dangos (medžiagų sudėties) ypatumų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. BVK 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Pagal BVK 79 straipsnio 5 punktÄ , paprastai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pagal BVK 80 straipsnio 5 punktÄ , lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato nuteistųjų teisės pasivaikščioti gryname ore po 8 val. per parÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde neginčija to, kad jam buvo suteikta teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore, kiek numato BVK normos. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės pataisos namai ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų, kadangi 3 paras jam neužtikrino minimalios gyvenamojo ploto normos (trÅ«ko 0,82 kv. m), visÄ ginčo laikotarpį (56 kartai) neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalus privatumo naudojantis duÅ¡u, taip pat liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl duÅ¡o patalpų nepakankamo aprÅ«pinimo inventoriumi (duÅ¡o rageliai, sieninės pakabos, kilimėliai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė baimę, nerimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , nemigÄ , depresijÄ ir pan.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas vartojo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 178, 183-200, 2 t., b. l. 1-8), todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ , dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl byloje konstatuotų pažeidimų (gyvenamojo ploto trÅ«kumo, privatumo neužtikrinimo duÅ¡o patalpose, inventoriaus trÅ«kumo) pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å iuo atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį ir jo trukmę, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo pobÅ«dį ir jo trukmę, atsižvelgus į aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , ir nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ) ar, kad atsakovės atstovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, bei atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 70 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. M. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Audrius Grauželis