bf7ee3da-1fc0-4612-b930-d39403d4796b · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrTeisėja Nida Solovjovienė                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-366/2013Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00186-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                         N U T A R T I S                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2013 m. rugsėjo 16 d.                                                            Panevėžys                                  Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorei Justinai Vingilytei,nuteistajam T.

S.,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį iki 2013-12-31 pradėti dirbti ir atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, o per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. S. nuteistas už tai, kad 2012-05-02 apie 12 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini), pateikdamas savo vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. J. kaip užstatÄ už tai, kad nukentėjusysis leistų jam iÅ¡bandyti R. J. parduodamÄ motociklÄ â€ž(duomenys neskelbtini) EXC“, ir R. J. leidus iÅ¡bandyti motociklÄ , nuvažiavo Å¡iuo motociklu ir jo negrÄ Å¾ino, taip atvirai įvykdydamas R. J. priklausančio motociklo „(duomenys neskelbtini) EXC“ (6200 Lt vertės) vagystę ir padarydamas nukentėjusiajam Å¡io dydžio turtinę žalÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendį ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba jį keisti, tinkamai kvalifikuoti veikÄ , parinkti kitÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka sugrÄ Å¾inti jam vairuotojo pažymėjimÄ , nes jis byloje laikomas be jokio teisėto pagrindo.Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas dėl netinkamai vertinamų faktinių duomenų, netinkamai taikomų teisės normų.

Teigia, kad jis kaltinime nurodytu laiku – 2012-05-02 apie 12 val. motociklo „(duomenys neskelbtini) EXC“ nevairavo, o jį vairavo jo pažįstamas G., kuris jo paprašė nuvykti padėti jam apžiÅ«rėti bei iÅ¡bandyti norimÄ pirkti motociklÄ . Mano, kad nukentėjusysis arba sÄ Å¾iningai klysta, nurodydamas jį kaip asmenį vairavusį motociklÄ arba pats siekia iÅ¡vengti galimos administracinės atsakomybės už tai, kad sukėlė eismo įvykį – jį (apeliantÄ ) važiuojantį automobiliu savo automobiliu nustÅ«mė nuo kelio ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nes pamatė G., važiuojantį jo motociklu.

Minėtos aplinkybės yra nustatytos administracinėje byloje, tačiau teismas jų nevertino. IÅ¡ to akivaizdu, kad jis vienu metu negalėjo vairuoti ir automobilio, ir motociklo. Nurodo, kad jis nesuprato, jog jo pažįstamas G. jį apgaus ir pasinaudodamas jo vairuotojo pažymėjimu, pasikėsins apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ motociklÄ . Jam tokios aplinkybės nebuvo žinomos ir jis jas suprato tik tada, kai nukentėjusysis pradėjo persekioti motociklistÄ , o jį vairuojantį automobilį taranavo savo automobiliu, priversdamas nuvažiuoti nuo kelio.

Nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių R. J. teisę į motociklÄ . IÅ¡ internetinio skelbimo turinio galima suprasti, kad motociklas buvo įgytas neteisėtai. Mano, kad buvo netinkamai kvalifikuota veika. Asmuo, užvaldęs motociklÄ , neturėjo jokios galimybės juo disponuoti, nes nukentėjusysis nutraukė jo veikÄ â€“ sutrukdė bandymÄ Ä¯vairuoti motociklÄ Ä¯ autobusiukÄ , t. y. veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Be to, abejotina veikos kvalifikacija ir pagal BK 178 str. 2 d., kadangi pateikiant asmens tapatybės dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ , akivaizdu, jog buvo siekta suklaidinti nukentėjusįjį dėl vykdomo preliminaraus pirkimo – pardavimo sandorio, t. y. buvo siekiama iÅ¡ esmės nukentėjusįjį suklaidinti, o tai jau nėra vagystės požymis, o galimai sukčiavimo požymių dominavimas.

Teismui atmetus jo skundÄ dėl nedalyvavimo nusikalstamoje veikoje, praÅ¡o peržiÅ«rėti skirtos bausmės rūšį, nes jaučiasi be kaltės prisidėjęs prie kito asmens įvykdyto nusikaltimo. Mano, kad jam bÅ«tų tikslingiausia paskirti areÅ¡to bausmę, nes yra susiradęs darbÄ užsienyje, o Lietuvoje neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.           Teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.           Apeliacinis skundas atmetamas.          Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T.

S. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį bei jo padarytÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirÄ svetimo turto pagrobimÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis T. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos įpareigoja teismÄ iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, teisingai įvertinti įrodymus, pagrįsti savo iÅ¡vadas byloje iÅ¡tirtais, patikimais, neginčijamais įrodymais bei visa tai tinkamai apraÅ¡yti nuosprendyje.

BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ , palyginus jÄ su informacija, gaunama iÅ¡ kitų Å¡altinių. Vertindamas įrodymus teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos iÅ¡vados, ar jie atmetami. Ar įrodymai yra patikimi nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (BPK 20 str. 1, 4 d.).

Manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Å¡ias BPK nuostatas, kolegija neturi jokio pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis T. S., savaime nereiÅ¡kia, jog bylos aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nuteistasis T. S. savo apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teisme dėstytÄ versijÄ , kad jis nedalyvavo nusikaltime, už kurį yra nuteistas, tvirtina, kad ne jis, o jo pažįstamas G. vairavo nukentėjusiojo motociklÄ , o jis apie G. tikslus apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ (motociklÄ ) nieko nežinojo, todėl nukentėjusiajam padavė savo vairuotojo pažymėjimÄ kaip užstatÄ motociklui iÅ¡bandyti, mano, kad nukentėjusysis sÄ Å¾iningai klysta, nurodydamas jį kaip asmenį vairavusį jo motociklÄ arba pats siekia iÅ¡vengti galimos administracinės atsakomybės už tai, kad sukėlė eismo įvykį – jį (apeliantÄ ) važiuojantį automobiliu savo automobiliu nustÅ«mė nuo kelio ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Kolegija pažymi, kad ši apelianto versija apylinkės teismo pagrįstai pripažinta kaip gynybinė, nes ji paneigta teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytais bei aptartais įrodymais – nukentėjusiojo R. J., liudytojų A. M., G. B., iš dalies D. G. parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, tarnybiniu pranešimu. Nukentėjusysis R. J. viso bylos tyrimo metu nuosekliai teigė, kad nuteistasis T. S. su tuo pačiu draugu jo pardavinėjamo motociklo buvo atvažiavęs apžiūrėti du kartus.

Kai nuteistasis atvažiavo antrÄ kartÄ , paprašė jo leisti iÅ¡bandyti motociklÄ , jam kaip užstatÄ paliko savo vairuotojo pažymėjimÄ . Nukentėjusiojo teigimu, jis nuteistajam dar davė savo Å¡almÄ , po ko jis jį užsidėjęs sėdo ant motociklo ir dideliu greičiu nuvažiavo. Tuo metu nuteistojo draugas sėdo į automobilį „Rover“ ir taip pat nuvažiavo. Supratęs, kad kažkas ne taip, su savo draugu E. G. (teisme neapklaustas, nes iÅ¡vykęs į užsienį), sėdęs į automobilį „VW Passat“, ėmė vytis automobilį „Rover“, o pasivijęs bandė jį sustabdyti, tačiau jis nuvažiavo į griovį.

Tada pamatė pro Å¡alį pravažiuojantį savo motociklÄ , kurį vairavo tas pats asmuo (nuteistasis), ir ėmė jį vytis. Motociklas nusuko į Å¡alutinį keliÄ , kur stovėjo autobusiukas „Iveco“, kurio galinės durys buvo atidarytos ir padėta lenta, kad užvažiuotų motociklas. Jam privažiavus nuteistasis metė motociklÄ ir nubėgo į Å¡alikelėje esančius krÅ«mus. Ä® juos nubėgo ir autobusiuko vairuotojas. MotociklÄ parsivarė į namus, o kitÄ dienÄ krÅ«muose, į kuriuos nubėgo nuteistasis, rado savo Å¡almÄ .

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad su jo motociklu nuvažiavo bÅ«tent nuteistasis, kuris jam padavė savo vairuotojo pažymėjimÄ , nes nuotrauka Å¡iame dokumente buvo jo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis R. J. turėtų pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jį ar bÅ«tų suinteresuotas jį nepagrįstai apkaltinti, tokių duomenų nenurodo ir pats nuteistasis, todėl kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo R. J. parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes bei jį padariusį asmenį.

Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip liudytojas apklaustas A. M. parodė, kad nuteistasis su tuo pačiu asmeniu apžiÅ«rėti R. J. pardavinėjamo motociklo buvo atvažiavęs du kartus. Kai atvažiavo antrÄ kartÄ , nuteistasis paprašė leisti pavažiuoti motociklu. R. J. papraÅ¡ius nuteistasis kaip užstatÄ paliko savo vairuotojo pažymėjimÄ , užsidėjo Å¡almÄ ir sėdęs ant motociklo nuvažiavo. Tada kartu su nuteistuoju atvažiavęs asmuo sėdo į savo automobilį ir taip pat nuvažiavo.

R. J. kartu su E. G. automobiliu ėmė vytis sprunkantį automobilį. Grįžęs R. J. jam pasakė, kad nuteistasis motociklÄ norėjo įsivaryti į autobusiukÄ , o tÄ automobilį, kurį jis vijosi, nustÅ«mė nuo kelio. Kaip liudytoja apklausta tyrėja G. B. teisme parodė, kad E. G. apklausos metu jai pasakojo, jog dalyvavo R. J. motociklo pardavime. Derybos dėl motociklo pirkimo vyko du kartus. AntrÄ kartÄ atvykęs nuteistasis, kaip ir pirmÄ kartÄ , padavė R. J. savo vairuotojo pažymėjimÄ , sėdo ant motociklo ir iÅ¡važiavo, o kitas kartu su juo buvęs asmuo sėdo į savo automobilį ir taip pat iÅ¡važiavo, dėl ko jie vijosi tÄ automobilį ir jį pasivijo, o tarp automobilių įvykus kontaktui, Å¡is nuvažiavo į griovį.

Tada pamatė pro Å¡alį pravažiuojantį R. J. motociklÄ ir ėmė jį vytis, o pasiviję pamatė, kad motociklÄ vairavęs asmuo jį per pastatytas lentas varosi į autobusiukÄ . R. J. pribėgęs atėmė savo motociklÄ . MotociklÄ vairavęs bei kitas, prie autobusiuko buvęs asmuo, pabėgo. Kaip liudytojas apklaustas D. G. teisme patvirtino, kad nuteistajam T. S. buvo paskolinęs savo automobilį „Rover“, o krovininį automobilį „Iveco“ T. S. iÅ¡ jo buvo perpirkęs, bet kadangi nebuvo iki galo atsiskaitęs, automobilis buvo registruotas jo (liudytojo) vardu.

Be Å¡ių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų apylinkės teismas pagrįstai T. S. kaltės įrodymais laikė ir telefoninių pokalbių iÅ¡klotines bei tarnybinį praneÅ¡imÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad atlikus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris priklauso T. S., iÅ¡klotinės analizę nustatyta, kad su nukentėjusiuoju R. J., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-04-30 kontaktavo tris kartus, o vagystės dienÄ (2012-05-02) net 10 kartų. Nukentėjusysis R.

J. parodė, kad jam asmuo, norėjęs pirkti motociklÄ , tiek pirmÄ , tiek ir antrÄ kartÄ skambino iÅ¡ to paties telefono numerio, o po vagystės tÄ patį vakarÄ vėl skambino iÅ¡ to paties telefono numerio ir liepė jam atiduoti vairuotojo pažymėjimÄ . Taigi kolegija, įvertinusi tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir Å¡ioje nutartyje aptartus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad nukentėjusiojo R. J. motociklÄ pagrobė ne kas kitas, o bÅ«tent nuteistasis T.

S.. Kolegijos nuomone, nuteistojo T. S. kaltės dėl vagystės nepaneigia tai, kad jis administracinėje byloje nurodė save kaip asmenį, vairavusį automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po kontakto su nukentėjusiojo R. J. automobiliu nuvažiavo nuo kelio. Å ios aplinkybės prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir pirmiau aptartiems įrodymams. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, tyrimas dėl avarijos buvo pradėtas pagal nuteistojo T. S. paaiÅ¡kinimÄ , kad jam važiuojant Biržų m., (duomenys neskelbtini) g. link RokiÅ¡kio ir lenkiant kitÄ automobilį, Å¡is staiga keitė važiavimo kryptį, pasuko į kairę, lietė jo vairuojamÄ â€žRover“ automobilį, kurį sumėtė ir dėl to jis nuvažiavo nuo kelio, o jį kliudęs automobilis nesustojęs didesniu greičiu nuvažiavo link RokiÅ¡kio.

Savo tarnybiniame praneÅ¡ime policijos pareigÅ«nas nurodė, kad tiriant eismo įvykį automobilio vairuotojas T. S. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, sakė, jog jį pametė eismo įvykio metu ar po jo. Tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tÄ dienÄ nuteistasis savo vairuotojo pažymėjimÄ kaip užstatÄ už motociklo iÅ¡bandymÄ buvo padavęs nukentėjusiajam R. J., kuris tÄ vairuotojo pažymėjimÄ vėliau pateikė policijos pareigÅ«nams.

Å ios aplinkybės, t. y. kad savo vairuotojo pažymėjimÄ buvo padavęs nukentėjusiajam, teisme neneigė ir nuteistasis, tik pateikė savo versijÄ , kuri jau aptarta pirmiau. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl atvykusiems policijos pareigÅ«nams jis nenurodė, jog žino asmenį, kuris savo automobiliu nustÅ«mė nuteistojo automobilį. Tiek Å¡is faktas, tiek tai, kad nesakė jog jo vairuotojo pažymėjimas paliktas kaip užstatas rodo, jog jis siekė nuslėpti sÄ sajas su nukentėjusiuoju R.

J.. Byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam savo automobiliu pasivijus automobilį „Rover“ ir įvykus automobilių kontaktui, po ko, automobiliui „Rover“ nuvažiavus nuo kelio, nukentėjusysis R. J. buvo sustojęs ir bendravo su „Rover“ vairuotoju, t. y. asmeniu, kuris buvo atvažiavęs kartu su nuteistuoju, o tik pamatęs jam priklausantį motociklÄ , vairuojamÄ nuteistojo, jį nusivijo, bet ne link RokiÅ¡kio, o į Å¡alia esantį apvažiavimo keliÄ , kur nuteistojo laukė autobusiukas „Iveco“, kurio galinės durys buvo atidarytos ir padėta lenta, kad užvažiuotų motociklas.

Taigi kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis administracinėje byloje nurodydamas save kaip asmenį, vairavusį automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekė ne tik suklaidinti policijos pareigÅ«nus pateikdamas melagingÄ informacijÄ apie automobilį vairavusį asmenį, kÄ pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė ir apylinkės teismas, bet tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti jam gresiančios griežtesnės – baudžiamosios atsakomybės. Apeliantui kyla abejonės dėl to, ar nukentėjusysis R.

J. motociklÄ buvo įgijęs teisėtai. Tačiau kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju sprendžiamas nuteistojo, o ne nukentėjusiojo kaltės klausimas. Be to, net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusysis R. J. motociklÄ bÅ«tų įgijęs neteisėtu bÅ«du, nors tokių duomenų byloje nėra, tai jokios įtakos nuteistojo kaltės klausimui neturėtų. Nuteistasis T. S. nesutinka ir su veikos kvalifikacija, teigia, kad nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavÄ . Teismų praktikoje laikoma, kad vagystė baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ , taip įgydamas galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valiÄ . Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtÄ daiktÄ paslėpti arba iÅ¡mesti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis, sėdęs ant nukentėjusiajam priklausančio motociklo, dideliu greičiu juo iÅ¡važiavo ir negrįžo.

Tai reiÅ¡kia, kad minėtu turtu jis buvo įgijęs galimybę naudotis savo nuožiÅ«ra, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka, nukentėjusiajam jau visai kitoje vietoje pamačius pro Å¡alį važiuojantį savo motociklÄ , vairuojamÄ nuteistojo, jis jį pasivijo ir susigrÄ Å¾ino.  Nuteistasis T. S. savo skunde nurodo, kad padaryta veika turi sukčiavimo požymių, nes pateikiant jo vairuotojo pažymėjimÄ buvo siekta nukentėjusįjį suklaidinti dėl vykdomo preliminaraus pirkimo – pardavimo sandorio.

Tačiau kolegija ir su Å¡iais apelianto skundo argumentais nesutinka, nes byloje nustatyta, kad niekas kitas, o kaip tik pats nuteistasis nuvažiavo nukentėjusiojo motociklu ir jo negrÄ Å¾ino, prieÅ¡ tai nukentėjusiajam kaip užstatÄ už motociklo iÅ¡bandymÄ palikęs savo vairuotojo pažymėjimÄ , t. y. byloje jokios apgaulės, kuri yra bÅ«tina veikÄ kvalifikuojant kaip sukčiavimÄ , nenustatyta. Vienas iÅ¡ vagystę kvalifikuojančių požymių yra atviras svetimo turto pagrobimas. Å iuo atveju nuteistojo veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes jis atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ .

Taigi atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes kolegija neturi jokio pagrindo tenkinti nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ ir jį pagal BK 178 str. 2 d. iÅ¡teisinti ar jo padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti į kitÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. nesutinka ir su jam paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir praÅ¡o vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirti areÅ¡to bausmę, nes jis užsienyje turi susiradęs darbÄ , o Lietuvoje neturi pakankamai pajamų pragyvenimui. Kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T.

S. tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek ir dydžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant dvejiems metams, yra teisinga, atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 str., nuteistojo asmenybę bei padarytos veikos pavojingumÄ . Apeliantas savo skunde nenurodo jokių aplinkybių, į kurias, jo nuomone, apylinkės teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę bei atidėdamas jos vykdymÄ , neatsižvelgė ar nepagrįstai atsižvelgė, todėl teisėjų kolegija, visiÅ¡kai sutikdama su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais bausmių skyrimo motyvais, jų nebekartoja.

Tai, kad apeliantas nori iÅ¡vykti į užsienį dirbti, Å¡iuo atveju nėra pagrindas Å¡velninti jam bausmę.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :          Nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ atmesti.         Kolegijos pirmininkas                                                                 Sigitas Bagdonavičius        Teisėjai                                                                                        Evaldas Vanagas                                                                                                              Eligijus Gladutis                                                                             Vytautas NorkÅ«nas