bf7e7b5c-4e22-4dce-80a7-3ac79ba0cf13 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-468/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18890-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.2; 1.1.8.1; 2.1.15.1; 2.4.2.1; 2.4.5.1; 1.2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Pauliaus VerÅ¡ekio, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, nuteistajam E. O., jo gynėjai advokatei Loretai Paulavičienei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Vladimir Buslovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. O. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 nuosprendžio, kuriuo E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant E. O. bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu ir visÄ laisvės apribojimo laikÄ dirbti ar be pažeidimų bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

IÅ¡ E. O. nukentėjusiojo M. M. naudai priteista 43,95 eurų turtinės žalos ir 1 200 eurų neturtinės žalos, taip pat 500 eurų proceso iÅ¡laidų atlyginimui, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 30,52 eurų turtinės žalos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. O. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019-05-06, apie 20.35 val., Å¡alia automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam M.

M. vienÄ smÅ«gį į veido deÅ¡inę pusę, nuo kurio M. M. galva ir kairės rankos rieÅ¡u atsitrenkė į Å¡iukÅ¡lių konteinerių medinį karkasÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos plaukuotosios dalies, deÅ¡inės ausies, kairio rieÅ¡o odos nubrozdinimus, apatinės lÅ«pos raudonio odos ir gleivinės nubrozdinimus, deÅ¡inės akies poodinę kraujosruvÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iais savo veiksmais E. O. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu E. O. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį E. O. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmesti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį bei iÅ¡ nukentėjusiojo priteisti E. O. patirtas proceso iÅ¡laidas, o nustačius, kad E. O. yra pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 nuosprendį – paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinimo aplinkybes, jog E. O. neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam M.

M. galvos plaukuotosios dalies, deÅ¡inės ausies, kairio rieÅ¡o odos nubrozdinimus bei deÅ¡inės akies poodinės kraujosruvÄ , atleisti E. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis), o nenustačius atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sÄ lygų, sumažinti paskirtos bausmės dydį iki 3 mėnesių laisvės apribojimo, sumažinti nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydį iki 28,95 eurų ir neturtinės žalos dydį iki 200 eurų.

3. Nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi vien subjektyviais nukentėjusiojo M. M. parodymais, paremtais tik spėjimais apie jį sužalojusį asmenį. Nukentėjusysis tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo užpultas iÅ¡ nugaros ir nematė, kas jam sudavė smÅ«gį. Apelianto teigimu, nukentėjusysis galėjo suklysti arba sÄ moningai jį apkalbėti dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių, kadangi įvykio metu jis buvo Å¡alia nukentėjusiojo. Apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jo darbinės funkcijos (duomenys neskelbtini) yra susijusios su darbais prie lokomotyvų, todėl neatmetama tikimybė, kad specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti nežymÅ«s nubrozdinimai galėjo bÅ«ti nukentėjusiojo patirti darbe, dar iki įvykio.

4. Pažymi, kad viso proceso metu nukentėjusysis palaipsniui didino jam padarytų sužalojimų mastÄ , t. y. 2019-05-06 pareiÅ¡kime Vilniaus VPK nurodė, kad pajuto skausmingÄ smÅ«gį į deÅ¡inę veido sritį (lÅ«pÄ , akį, nosį), 2019-05-07 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės pajuto smÅ«gį į veido sritį ir pajuto skausmÄ deÅ¡inės akies, deÅ¡inio žandikaulio ir lÅ«pų srityse, o 2019-06-10, po ekspertizės atlikimo, papildomai nurodė, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į veido deÅ¡inę pusę, kuris kliudė jo deÅ¡inę ausį, deÅ¡inę akį ir apatinę lÅ«pÄ , nosį, nuo Å¡io smÅ«gio jis galvos kaire puse bei kaire ranka, rieÅ¡u atsitrenkė į konteinerių medinį karkasÄ , o apklausiamas teismo posėdžio metu teigė, jog nežino, iÅ¡ kur jam atsirado galvos plaukuotosios dalies nubrozdinimai.

5. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl liudytojų parodymų vertinimo jais grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pažymi, kad liudytojų D. B., A. L. ir A. M. parodymai yra iÅ¡vestiniai, kadangi liudytojai įvykio tiesiogiai nematė ir apie jo aplinkybes sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo. Apelianto manymu, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, liudytojo A. M. parodymai iÅ¡ esmės paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog 2019-05-06 20.35 val. nukentėjusysis buvo sužalotas ir kad jį sužalojo bÅ«tent E. O..

IÅ¡ liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis į įvykio vietÄ atėjo paskutinis, po nukentėjusiojo ir apelianto, prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio sutiko nukentėjusįjį, su juo pasisveikino, o apelianto nematė. Liudytojas patvirtino, kad teismo nustatytu laiku nukentėjusysis nebuvo sužalotas ir tik, kai jie antrÄ kartÄ susitiko automobilių aikÅ¡telės viduryje, nukentėjusysis atrodė aiÅ¡kiai sumuÅ¡tas. Å ie liudytojo parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymams, kuriuose M.

M. teigė gavęs smūgį iš karto, kai išmetė šiukšles, kadangi tokiu atveju liudytojas turėjo matyti patį įvykį ir nukentėjusiojo sužalojimo pasekmes.

6. Apelianto teigimu, teismo iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusįjį skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje sužalojo E. O., paneigia ir vaizdo kameros įraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis iÅ¡ visų asmenų, atėjusių iÅ¡mesti Å¡iukÅ¡les, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino paskutinis. Tokiu bÅ«du lieka nepaneigta tikimybė, kad nukentėjusysis iÅ¡metęs Å¡iukÅ¡les ir nugara traukdamasis nuo konteinerių bei narÅ¡ydamas telefone, galėjo pats užkliÅ«ti už Å¡iukÅ¡lių krÅ«vos ir susižaloti. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo atliktu specialisto iÅ¡vados vertinimu, kadangi ji nėra pakankama padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam nustatytus padarinius padarė apelianto veiksmai. Nustatyti padariniai galėjo atsirasti tiek dėl paties nukentėjusiojo veiksmų įvykio dienÄ , tiek susižalojus anksčiau.

7. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu konstatuotu nukentėjusiojo sužalojimų mastu ir pažymi, kad visi byloje apklausti liudytojai nurodė, kad pastebėjo, jog nukentėjusiajam iÅ¡ nosies, lÅ«pos bėgo kraujas, o kitų sužalojimų nematė, iÅ¡ byloje esančios nukentėjusiojo veido nuotraukos taip pat matyti, kad nukentėjusiajam tik truputį bėga kraujas ir nubrozdinta apatinė lÅ«pa. IÅ¡ VÅ¡Ä® VUL Žalgirio klinikos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiajam buvo stebimas apatinės lÅ«pos nubrozdinimas, kitų traumų nenustatyta. Tuo tarpu iÅ¡ VÅ¡Ä® RVUL, į kuriÄ nukentėjusysis atvyko nuosavu automobiliu praėjus trims valandoms po įvykio, apžiÅ«ros iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiajam papildomai buvo konstatuotos deÅ¡inės akies vokuose poodinės kraujosruvos.

8. Nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai nesprendė, ar yra pagrindas atleisti apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamieji reiÅ¡kiniai nenustatyti. Pažymi, kad tarp apelianto ir nukentėjusiojo susiklostę įtempti santykiai, Å¡ių aplinkybių neginčija nei apeliantas, nei nukentėjusysis. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

9. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai įvertino bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos ir paskirtos bausmės proporcingumo aspektu ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, kuri yra didesnė nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. Mano, kad atsižvelgiant į apelianto asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teigiamus socialinius ryÅ¡ius, taip pat įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalto atsitiktinai ir pirmÄ kartÄ , pats nukentėjusysis bendraudamas su apeliantu elgėsi įžūliai ir demonstravo neigiamÄ požiÅ«rį į jį, tai, kad sužalojimai padaryti suduodant vienÄ smÅ«gį, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus Å¡velnesnę bausmę – 3 mėnesių laisvės apribojimÄ , įpareigojant apeliantÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Tokios bausmės paskyrimas, apelianto manymu, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ ir bausmės tikslų pasiekimÄ . Apelianto teigimu, teismas taip pat turėtų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę.

10. Apelianto vertinimu, teismo nustatytas 1 200 eurų neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijų ir turėtų bÅ«ti mažinamas iki 200 eurų. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo sužalojimo pasekmes ir jų įtakÄ tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, kas yra vienas iÅ¡ svarbiausių neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu, susijusiu su nukentėjusiojo mobilaus telefono remonto iÅ¡laidomis. Nurodo, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio pretenzijų dėl sugadinto telefono nereiÅ¡kė, po smÅ«gio iÅ¡sitraukė telefonÄ ir bandė juo filmuoti, be to byloje nėra nustatyta, ar patikrai ikiteisminio tyrimo metu pateiktas telefonas yra tas pats telefonas, kurį nukentėjusysis turėjo įvykio metu.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo atstovas adv. Vladimiras Buslovičius praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog E. O. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vertino ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ bei lygino juos tarpusavyje. Byloje esantys duomenys savo turiniu nėra prieÅ¡taringi, atitinka ir papildo vienas kitÄ , todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų A. M., D. B., A. L. parodymais, specialisto iÅ¡vada nustatydamas faktines bylose aplinkybes. Pažymi, kad nukentėjusysis ir liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , o vien tai, kad nukentėjusysis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, nesudaro pagrindo atmesti jo parodymus kaip nepatikimus. Pažymi, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo susiklostę konfliktiniai santykiai savaime nereiÅ¡kia, kad nukentėjusysis yra linkęs apkalbėti nuteistÄ jį.

Atstovo vertinimu, dėl patirto smurto asmuo tam tikras aplinkybes gali nurodyti netiksliai, po laiko nurodyti papildomas aplinkybes, tačiau tokie neesminiai prieÅ¡taravimai nesudaro absoliutaus pagrindo abejoti parodymų patikimumu, ypač, kai juos patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų. Remiasi suformuota teismų praktika, pagal kuriÄ nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, vadovautis vien teisiamojo parodymais nėra tikslinga, kadangi gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti asmuo neatskleis tikrųjų veikos aplinkybių.

12. Advokatas nesutinka, kad turėtų bÅ«ti siaurinama nukentėjusiajam padarytų sužalojimų apimtis ir pažymi, kad specialisto padarytos iÅ¡vados yra tikėtino pobÅ«džio, jos buvo įvertintos visumoje su kitais byloje sutrinktais duomenimis. Atstovas taip pat nesutinka, kad nuteistasis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nurodo, kad siekiant pritaikyti BK 37 straipsnį, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kad kaltinamojo veika atitinka visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tik po to galima spręsti, ar nėra pagrindo nusikaltimÄ pripažinti mažareikÅ¡miu.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato iÅ¡aiÅ¡kinimu, veikos, kuriomis padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai, neturi bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis. Nesutinka, kad nuteistajam paskirta bausmė per griežta, nurodo, kad E. O. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis registruotas Užimtumo tarnyboje, yra charakterizuojamas teigiamai, augina mažametę dukrÄ , nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nėra iÅ¡imtinės, kurių pagrindu bÅ«tų Å¡velninama bausmė.

Pažymi, kad nėra pagrindo sumažinti priteistos turtinės žalos dydį – dėl E. O. smurtinių veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonas, abejonių, kad įskilimas atsirado įvykio metu, nėra. Nukentėjusysis pateikė kvitÄ , pagrindžiantį telefono apžiÅ«ros iÅ¡laidas. Atstovo vertinimu, nėra pagrindo mažinti ir priteistos neturtinės žalos dydį – kadangi nustatytas dydis atitinka susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo sveikatos sutrikdymų bylose.

Teismo posėdžio metu E. O. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas – apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo E. O. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

13. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. E. O. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, veika nelaikytina mažareikšme, o jam paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta.

Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į reikÅ¡mingas aplinkybes bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžiu, todėl jis yra mažintinas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo 14. Kolegija konstatuoja, jog E. O. apeliacinio skundo argumentai, jog jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties – nepagrįsti.

15. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

16. E. O. nuteistas už tai, kad jis 2019-05-06, apie 20.35 val., Å¡alia automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam M. M. vienÄ smÅ«gį į veido deÅ¡inę pusę, nuo kurio M. M. galva ir kairės rankos rieÅ¡u atsitrenkė į Å¡iukÅ¡lių konteinerių medinį karkasÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos plaukuotosios dalies, deÅ¡inės ausies, kairio rieÅ¡o odos nubrozdinimus, apatinės lÅ«pos raudonio odos ir gleivinės nubrozdinimus, deÅ¡inės akies poodinę kraujosruvÄ .

17. Nuteistasis E. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, jo nesužalojo, tokios pozicijos laikėsi ir apeliacinio proceso metu. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis galėjo suklysti dėl jam smÅ«gį sudavusio asmens arba susižaloti pats, siekdamas nepagrįstai apkaltinti E. O.. Teisėjų kolegija tokias nuteistojo keliamas įvykio versijas vertina kaip pastarojo gynybinę pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, kadangi jas paneigia objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

18. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jam sudavė nuteistasis: 2019-05-06 20.41 val. pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad prieÅ¡ 3 minutes prie konteinerių kaimynas trenkė jam per veidÄ (t. 1, b. l. 6), atvykusiems policijos pareigÅ«nams be Å¡ių aplinkybių papildomai nurodė automobilio, kuriuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nuteistasis, numerius (t. 1, b. l. 8). AnalogiÅ¡kas bylos aplinkybes nukentėjusysis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje. Taigi nėra pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu, o apelianto skunde akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiÅ¡kreipiančiais parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių.

19. Nors nukentėjusysis nenurodė, kad smÅ«gį sudavė tikrai E. O., kadangi smÅ«gio metu buvo nusisukęs, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as (t. 1, b. l. 38-42), iÅ¡ kurio matyti, kaip nuteistasis ir nukentėjusysis eina Å¡iukÅ¡lių konteinerio kryptimi skirtingose gatvės pusėse – 20.35.40 val. nukentėjusysis pasuka už namo (duomenys neskelbtini), kampo, o netrukus – 20.35.55 val. už namo kampo pasuka kaltinamasis.

Tai, kad įvykio vietoje buvo ir vienas kitÄ matė bei tarpusavyje bendravo, neneigia nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis, abu nurodo, kad tarp jų prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio įvyko žodinis konfliktas. M. M. viso proceso metu tvirtino, kad po suduoto smÅ«gio iÅ¡kart atsisuko ir pamatė stovintį E. O., apie kitus prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio tuo metu buvusius asmenis nenurodė nei nukentėjusysis, nei nuteistasis. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo siekį nuteistÄ jį apkalbėti.

Nors tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę įtempti konfliktiniai santykiai, bÅ«tent nuteistajam dėl Å¡ių santykių kildavo neigiamos pasekmės – baudos, todėl nukentėjusysis neturėjo pagrindo kerÅ¡tauti. IÅ¡skyrus pačio nuteistojo iÅ¡sakytÄ versijÄ , byloje taip pat nėra ir jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti prielaidÄ , kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, užkliuvęs už esančių nelygumų. Tai, kad danga prie pat konteinerių, kur įvyko įvykis, yra lygi, o smėlio krÅ«va yra atokiau, matyti ir iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo.

20. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas E. O., teismo vertinimu, patvirtina ir liudytojų D. B., A. L., A. M. parodymai. Nors šie parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes nei vienas liudytojas įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visi nurodyti liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, visų asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, remdamasis liudytojo A. M. parodymais, juos vertina selektyviai ir atsietai nuo visumos, t. y. akcentuoja tik aspektus, aktualius paneigiant jo kaltę, neatskirdamas, kokius parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu, o kokius – teisiamajame posėdyje. Liudytojas A. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prie šiukšlių konteinerio buvo vienas, nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo nematė, nukentėjusįjį sutiko po įvykio, matė, kad šis buvo kruvinas.

Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais ir atmeta kaip nepagrįstÄ nuteistojo skundo argumentÄ , jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovavosi prielaidomis, kadangi Å¡ie parodymai objektyvÅ«s ir atitinka bylos aplinkybes.

21. Tai, kad nukentėjusiojo sužalojimų priežastis yra nuteistojo veiksmai, pagrindžia ir specialisto iÅ¡vados turinys. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais: vienu trauminiu poveikiu į sritį, apimančiÄ deÅ¡inės ausies, deÅ¡inės akies ir apatinės lÅ«pos sritis, vienu trauminiu poveikiu į galvos plaukuotosios dalies sritį ir vienu trauminiu poveikiu į kairio rieÅ¡o sritį. Specialistas ne tik nurodė, kad visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne tik suduodant smÅ«gius kitam asmeniui į sužalotas sritis arba pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant ir kontaktuojant sužalotomis sritimis su kietu buku daiktu (daiktais), tačiau taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, labiausia tikėtina, kad deÅ¡inės ausies odos nubrozdinimas, deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko poodinė kraujosruva ir apatinės lÅ«pos odos ir gleivinės nubrozdinimai padaryti suduodant smÅ«gį kitam asmeniui, o likusieji – griÅ«nant ir kairiÄ ja kÅ«no puse kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iais (t. 1, b. l. 17-18).

Remiantis Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu, teisėjų kolegijos vertimu, galimos dvi įvykio versijos – kai nukentėjusiajam smÅ«giuojama ir jis griÅ«na atsitrenkdamas į Å¡iukÅ¡lių konteinerių karkasÄ taip sukeliant sužalojimus arba nukentėjusiojo sÄ moningi veiksmai mažiausia tris kartus griÅ«nant ir sau sukeliant sužalojimus. Atsižvelgiant į vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ nukentėjusiojo ir nuteistojo veiksmų eigÄ , pagal kuriÄ , 20.35.40 val. nukentėjusysis pasuka už namo (duomenys neskelbtini), kampo, 20.35.55 val. už namo kampo pasuka kaltinamasis, 20.36.51 val. nukentėjusysis jau matomas palikęs Å¡iukÅ¡lių konteinerių zonÄ ir stovintis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio praleido daugiausia 71 s, per šį trumpÄ laikotarpį atliko ne vienÄ veiksmÄ : iÅ¡metė Å¡iukÅ¡les (tai duodami parodymus patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis t. 1, b. l. 8, 21, 89), susiginčijo su nuteistuoju (tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis pažymėjo, kad prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio kilo žodinis konfliktas) ir nuėjo iki automobilio.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo versija, kad nukentėjusysis dar per šį laikÄ sÄ moningai krito mažiausiai tris kartus, laikytina neįtikinama.

22. Skundu nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusysis paskutinis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tai paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as bei nukentėjusiojo parodymai. Apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusysis nurodė, kad po smÅ«gio atsitraukė toliau ir nuėjo link iÅ¡važiavimo iÅ¡ aikÅ¡telės. E. O. irgi nuėjo į tÄ pusę, nukentėjusysis priėjo prie aikÅ¡telėje stovėjusio automobilio (tyrimo metu nustatyta, kad tai liudytojos A. L. vairuojamas automobilis) ir beldėsi į langÄ , kai tuo metu į jį įsėdo nuteistasis (t. 1, b. l. 30). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pasirodo 20.36.40 val., tuo tarpu nuteistais prie A. L. automobilio prieina 20.37.05 val. Taigi, remiantis Å¡iais duomenimis, nukentėjusysis pirmas paliko Å¡iukÅ¡lių konteinerių zonÄ , o nuteistasis sekė paskui.

23. Skundu nepagrįstai ginčijama dalis nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų remiantis tuo, kad jie nebuvo užfiksuoti pirminėse fotonuotraukose, pridėtose prie tarnybinio praneÅ¡imo. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ matyti, kad jau tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota ne tik, jog nukentėjusiajam buvo trenkta per veidÄ prakertant lÅ«pÄ , bet ir tai, kad nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, svaigsta galva (t. 1., b. l. 7). Tai, kad remiantis byloje pateiktu VÅ¡Ä® VUL iÅ¡raÅ¡u (t. 1, b. l. 28), kraujosruvos buvo nustatytos praėjus trims valandoms nuo įvykio, teisėjų kolegijos vertinimu, neeliminuoja tarp padaryto sužalojimo ir apelianto veiksmų esančio priežastinio ryÅ¡io.

Pažymėtina, kad kraujosruvos gali atsirasti ne tik smūgio sudavimo momentu, tačiau ir praėjus tam tikram laikui po įvykio, kadangi priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip smūgio stiprumas, individualios nukentėjusiojo kūno savybės, nukentėjusiojo vilkimi drabužiai ir pan. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas nekeistinas.

24. Nėra pagrindo abejoti ir specialisto iÅ¡vados patikimumu. Atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjos dėmesys, jog specialistas pateikdamas iÅ¡vadÄ nagrinėjamoje byloje rėmėsi ne tik tiesioginės nukentėjusiojo apžiÅ«ros metu gautais duomenimis, bet ir pateiktais gydymo įstaigų, į kurias nukentėjusysis kreipėsi iÅ¡kart po įvykio, iÅ¡raÅ¡ais. Specialistas įvertinęs pateiktÄ medžiagÄ konstatavo, kad sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-05-06. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių specialisto Å¡aliÅ¡kumÄ ar nukentėjusiojo suinteresuotumÄ nepagrįstai iÅ¡plėsti nuteistojo jo atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus ir tokiu bÅ«du jį apkalbėti, o nukentėjusiojo darbinė veikla nesant kitų duomenų neeliminuoja teismo padarytų iÅ¡vadų apie sužalojimų priežastis.

25. Taigi, nėra abejonių, kad E. O. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl konstatuotina, kad jis apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo 26. Skundu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo turėjo svarstyti, ar yra pagrindas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Tokios apelianto iÅ¡vados yra teisiÅ¡kai nepagrįstos. Teismas, nustatęs nusikalstamos veikos požymius ir pripažindamas asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neprivalo atskirai motyvuoti, kodėl ta veika laikytina pavojinga ir nepripažįstama mažareikÅ¡me.

27. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Vertinant, ar konkretus nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu atsižvelgiama į žalos dydį. BÅ«tent žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimų pavojingumÄ , t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.

Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Vis dėlto, teismų praktikoje išskiriamos tam tikri nusikaltimai, kurie paprastai negali būti pripažinti mažareikšmiais, tai – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, taip pat nusikaltimai, kuriais buvo siekiama sutrikdyti ar sutrikdyta kito asmens sveikata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, 2K-413-895/2016).

28. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra iÅ¡imtinė bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Teismas, kiekvienu atveju įvertinęs faktinę situacijÄ individualiai sprendžia, ar veika pripažintina mažareikÅ¡me. Apygardos teismo vertinimu, E. O. savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vienÄ svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatÄ , todėl nepaisant nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto ar liekamųjų reiÅ¡kinių Å¡i veika negali bÅ«ti laikoma nesukėlusia realaus pavojaus, o į veikos padarinius buvo atsižvelgta veiksmus kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusysis buvo sužalotas vieÅ¡oje vietoje, vakare, patyrė stresÄ , nedelsiant turėjo kreiptis į policijos pareigÅ«nus, sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, įvykio metu buvo sugadintas jo turtas – mobilus telefonas, striukė. Nors E. O. veiksmams didelę reikÅ¡mę turėjo tarp jo ir nukentėjusiojo susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad asmuo sÄ moningai sudavė smÅ«gį, nepaisė pavojingo tokių veiksmų pobÅ«džio ir galimų pasekmių, taip siekė pademonstruoti jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė E. O. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo galimybės. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 29. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ asmuo yra baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistajam skyrė laisvės apribojimo bausmę, artimÄ bausmės vidurkiui t. y. vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimÄ (remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė laikytina tinkama ir neturi bÅ«ti Å¡velninama. Apeliaciniu skundu nėra pateikiama naujų argumentų, kurie nebuvo įvertinti skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir paskyrė tinkamiausiÄ bausmę.

30. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtÄ bÅ«tinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikÅ¡mingus bylai kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

31. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. O. bausmę, atsižvelgė į padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , pasekmes, asmens kaltės formÄ ir rūšį, asmeninę charakteristikÄ , tai, kad nebuvo nustatytÄ asmens teisinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir paskyrė bausmės dydį, artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies numatytam vidurkiui. E. O., bÅ«damas neteistas padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , baustas administracine tvarka (b. l. 98-100), pažįstamų charakterizuojamas teigiamai, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, Å¡ios aptartos aplinkybės E. O. charakterizuoja, kaip socialiai motyvuotÄ asmenį, kuris gali pakeisti savo elgesį ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių bei kuriam tinkamiausia bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, todėl sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis, kad jam tinkamiausia bausmė – laisvės apribojimas, kurio vykdymo metu nuteistasis turės laikytis tam tikrų įpareigojimų ir taip parodyti teigiamus elgesio pokyčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta laisvės apribojimo bausmės trukmė nėra laikytina per ilga ir įvertinus nusikalstamÄ veikÄ kitų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, jog minimalaus dydžio bausmės paskyrimas keliamų tikslų nepasiektų ir bÅ«tų neefektyvus.

32. Tiek nuteistasis E. O., tiek nukentėjusysis M. M. pripažino, kad tarp jų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, kurių metu nukentėjusysis praneÅ¡davo teisėsaugos institucijoms apie neteisėtus E. O. veiksmus ir tai kėlė nuteistojo nepasitenkinimÄ . Vis dėlto, Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti laikoma sÄ lyga Å¡velninti E. O. paskirtÄ bausmę, kadangi byloje nenustatyti nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip provokuojantys ir pateisinantys smurtinius veiksmus. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 33. Skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė nukentėjusiojo atžvilgiu 1 200 eurų dydžio neturtinės žalos. Nuteistojo manymu, Å¡is dydis yra neproporcingas ir neatitinkantis padaryto sužalojimo liekamųjų reiÅ¡kinių.

34. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

35. Nukentėjusysis dėl E. O. veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ galvos plaukuotosios dalies, deÅ¡inės ausies, kairio rieÅ¡o odos nubrozdinimus, apatinės lÅ«pos raudonio odos ir gleivinės nubrozdinimus, deÅ¡inės akies poodinę kraujosruvÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų turėjo laikinÄ nedarbingumÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog E. O. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala.

36. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika nebuvo sukelti ženklÅ«s liekamieji reiÅ¡kiniai, nuteistojo prastÄ turtinę padėtį civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir sumažino atlyginamos neturtinės žalos dydį iki 1 200 eurų.

38. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vyrauja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų. Nors nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , Å¡i nėra tokia žymi, kad skirti artimÄ maksimaliai teismų praktikÄ atitinkantį dydį, todėl vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 500 eurų. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

39. Skundu apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimu ir nurodo, kad nėra aišku, ar apžiūros metu pateiktas telefonas yra tas pats, kuris buvo naudojamas įvykio metu. Su šiomis apelianto prielaidomis nesutiktina. Byloje nustatyta, kad E. O. suduoto smūgio metu nukentėjusiojo rankoje buvęs telefonas iškrito ant žemės, dėl ko įskilo ekrano kampas, taigi nustatyti pažeidimai yra tiesiogiai susiję su nuteistojo veiksmais priežastiniu ryšiu.

Nukentėjusysis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad smÅ«gio metu jo telefonas buvo nukritęs, įvardino pastebėtus defektus (t. 1, b. l. 21), parodymus atitinkantys defektai buvo nustatyti telefono apžiÅ«ros 2019-06-10 metu (t. 1, b. l. 34-36). Tai, kad nukentėjusysis nepastebėjo telefono sugadinimo ir nepateikė aparato apžiÅ«rai nedelsiant po įvykio, teismo iÅ¡vados apie tai, kad defektai yra smÅ«gio pasekmė, neÅ¡alina. Pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo užpultas vakare prie savo namų, po smÅ«gio patyrė stresÄ , turėjo susisiekti su policijos pareigÅ«nais, praneÅ¡ti apie įvykio aplinkybes, kreiptis į medicinos įstaigas dėl sužalojimų detalizavimo, todėl galėjo nepastebėti defekto.

Iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l.

36) matyti, kad telefono sugadinimai yra nedideli, sunkiai pastebimi, ypač turint omenyje įvykio aplinkybes. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti telefono techninės apžiÅ«ros iÅ¡laidas, kaip turtinę žalÄ .

40. Nukentėjusysis praÅ¡o atlyginti jam 250 Eur iÅ¡laidas, turėtas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu dalyvavo nukentėjusiojo atstovas - advokatas Vladimir Buslovič, kuris ne tik dalyvavo teismo posėdžiuose, bet ir teikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Teismui pateikta sÄ skaita ir pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys nukentėjusiojo turėtas proceso iÅ¡laidas – atstovo advokato Vladimir Buslovič paslaugoms apmokėti (t. 2). Esant Å¡ioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, jog patinkinta tik labai nedidelė apeliacinio skundo reikalavimų dalis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, nėra pagrindo abejoti atstovo nukentėjusiajai teiktų paslaugų tinkamumu, todėl turėtos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir pilna apimtimi priteistinos iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo naudai.

41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo E. O. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ E. O. nukentėjusiojo M. M. naudai priteista 1 200 Eur neturtinės žalos, pakeisti: sumažinti nukentėjusiojo M. M. naudai priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ E. O. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. M. naudai 250 Eur turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjai Daiva Kazlauskienė Jurgita Kolyčienė Paulius VerÅ¡ekys