bf7dfbea-a938-4d28-b8ea-25210857fa16 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-969-1138/2022 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01213-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 23 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėjas Vaidas Kazlauskas, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. G., suinteresuotam asmeniui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja D. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ir kad pareiÅ¡kėja D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos tėvo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . 1.1.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) N. B. testamento nepaliko. N. B. palikimÄ sudarė dalis jai tenkančio Å¡io turto – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po motinos N. B. mirties, jos palikimÄ priėmė sutuoktinis, pareiÅ¡kėjos tėvas J. B., pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Jis liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktine N. B. iki jos mirties. Toliau naudojosi visais likusiais baldais, namų apyvokos daiktais, mokėjo reikiamus mokesčius. Ä® notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ J. B. nesikreipė. Kaip matyti iÅ¡ notaro praneÅ¡imo dėl paveldėjimo bylos, į notaro biurÄ po N. B. mirties kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir paveldėjo N. B. turtÄ , kurį sudarė 1,00 Lt (0,29 Eur), skolų padengimui.

Kito turto paveldėta nebuvo. 1.2. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. testamento nepaliko. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiÅ¡kėja D. G. ir jos brolis R. B. yra vieninteliai pirmos eilės įpėdiniai. Jų sesuo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) J. B. palikimÄ sudaro – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iÅ¡ notaro 2020 m. kovo 3 d. praneÅ¡imo dėl J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. PareiÅ¡kėjos brolis R. B. 2001 m. birželio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 5 punktÄ buvo nuteistas 17 metų laisvės atėmimo bausme. 2003 m. spalio 17 d. nutartimi jo padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir jam buvo paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

IÅ¡ laisvės atėmimo vietos R. B. buvo paleistas 2018 m. balandžio 14 d. Tokiu bÅ«du, laisvės atėmimo vietose jis buvau įkalintas nuo 2000 metų pabaigos (kardomoji priemonė – suėmimas) iki 2018 m. balandžio 13 d. Laisvės atėmimo vietoje R. B. buvo ir jų tėvo J. B. mirties momentu, ir dar keletÄ metų po jo mirties. Tėvo J. B. mirties momentu pareiÅ¡kėja D. G. jau gyveno atskirai. Po tėvo mirties namas, esantis (duomenys neskelbtini), liko negyvenamas. Pasitarusi su įkalinimo vietoje esančiu broliu R.

B., nusprendė, kad likusiu tėvų gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais rÅ«pinsis pareiÅ¡kėja D. G., t. y. palikimÄ atsiradusį po tėvo J. B. mirties priims faktiniu turto valdymu. Pati grįžti gyventi į tėvų namÄ pareiÅ¡kėja neketino. Kad namas neliktų negyvenamas, žiemÄ neÅ¡ildomas ir nepradėtų nykti, pareiÅ¡kėja leido jame apsigyventi Å¡eimai. Per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jame gyveno kelios Å¡eimos. RaÅ¡ytinių nuomos sutarčių su namo gyventojais nesudarinėjo. Kur Å¡iuo metu yra Å¡ie žmonės, pareiÅ¡kėjai nėra žinoma. 1.3.

Aukščiau nurodytos aplinkybės laidžia teigti, kad po N. B. mirties palikimÄ priėmė J. B., pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , o po J. B. mirties jo palikimÄ priėmė D. G., pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Priimdamas savo sutuoktinės N. B. palikimÄ faktiniu valdymu J. B., o pareiÅ¡kėja D. G. priimdama savo tėvo J. B. palikimÄ faktiniu valdymu, savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimÄ jie priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjų turto savininkais.

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę.

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkinti, bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VÄ® „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaudama valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, kreipėsi į notarų biurÄ dėl J. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei dar nėra iÅ¡duotas. Taigi VÄ® „Turto bankas“ yra pradėjusi, bet dar nebaigusi palikėjo palikimo perėjimo valstybei procedÅ«ros. VÄ® „Turto bankas“ nuomone, pareiÅ¡kėja turėtų pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus jos pareiÅ¡kime nurodytiems praÅ¡ymams pagrįsti, tik tada galima bus spręsti apie jų pagrįstumÄ .

3. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. Patvirtino, kad po jo ir sesers D. G. motinos N. B. mirties visu likusiu turtu naudojosi ir rÅ«pinosi, t. y. palikimÄ priėmė jų tėvas J. B., o po jo mirties likusiu turtu rÅ«pinosi, t. y. palikimÄ priėmė jo sesuo D. G..

4. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja D. G. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad prižiÅ«rėjo tėvus, palaidojo, sutvarkė kapus. Tėvas po mamos mirties liko gyventi name, mama buvo pradėjusi remontuoti, tačiau tvartas sudegęs. Tėvas į notarų biurÄ nesikreipė, vartojo alkoholį. Dar turėjo seserį V. B., kuri yra mirusi, vaikų neturėjo. Tėvas mokėjo mokesčius, name yra elektra ir vandentiekis. Po tėvo mirties pasitarusi su broliu įleido į namÄ Å¾mones, kad Å¡ie prižiÅ«rėtų namÄ , tačiau pavardžių nežino. Po tėvo mirties pasiėmė dujų balionÄ , kurį naudoja. Å iuo metu name niekas negyvena.

5. Suinteresuotas asmuo R. B. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad visÄ gyvenimÄ praleido įkalinimo įstaigoje, su tėvais ryÅ¡ių nepalaikė. Sesuo buvo įleidusi į tėvų namÄ gyventi kitus asmenis. Tėvas mirė namuose, sesuo atvykusi į kaimÄ rado tėvÄ mirusį. Tėvai dar turėjo dukterį V. B., kitų vaikų neturėjo. Name Å¡iuo metu niekas negyvena, todėl nieko mokėti nereikia. AplinkÄ Å¡iuo metu aptvarko kaimynai. Po tėvo mirties liko buitinė technika, ji liko name, žmonės kaip buvo įleisti, taip ir liko.

6. Suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas 7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , rÅ«pintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiÅ¡kai turtÄ valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ;

įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiÅ¡kinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

9. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei jos paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos mama N. B., o (duomenys neskelbtini) mirė mamos sutuoktinis bei pareiÅ¡kėjos tėvas J. B.. IÅ¡ Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 3 d. praneÅ¡imo matyti, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusios N. B. turto paveldėjimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI). 2020 m. rugsėjo 3 d. VMI raÅ¡te dėl informacijos suteikimo nurodė, jog VMI 2013 m. sausio 28 d. paveldėjo N. B. turtÄ , kurį sudarė 1,00 Lt (0,29 Eur) Å¡ios piniginės lėšos 2013 m. kovo 20 d. buvo pervestos į uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ sÄ skaitÄ , skolų padengimui.

Tuo pačiu VMI pažymėjo, kad kito turto paveldėta nebuvo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniÅ«nijos duomenimis, iki savo mirties N. B. gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį su savo sutuoktiniu J. B. jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). J. B. po savo sutuoktinės mirties liko gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojosi visu turtu, likusiu po sutuoktinės mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenimis J.

B. vardu yra registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), registravimo pagrindas – 1996 m. gegužės 15 d. pirkimo-paravimo sutartis Nr. ASR-2434. Santuoka tarp pareiškėjos tėvų sudaryta (duomenys neskelbtini), aptariamas turtas buvo įgytas jų santuokos metu. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. B. yra N. B. ir J. B. vaikai. Bylos duomenys be kita ko patvirtina, kad kita pareiškėjų tėvų dukra V. B. mirė (duomenys neskelbtini).

10. PareiÅ¡kėja patvirtino, kad J. B. tiek mamai esant gyvai, tiek po jos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), prižiÅ«rėjo turimÄ turtÄ , juo rÅ«pinosi kaip savu, mokėjo mokesčius, tai yra palikimÄ priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti likusį turtÄ . Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad N. B. palikimo priėmimas pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

11. Å iuo atveju, byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys neginčijo, jog N. B. palikimÄ priėmė, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis kaip savu, jos sutuoktinis J. B., pretenzijų Å¡iuo klausimu neiÅ¡reiÅ¡kė.

12. Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog J. B., mirusios N. B. sutuoktinis, palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti pradėjęs faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl nustatytinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Pareiškėja taip pat patvirtino, kad nors ji gyveno atskirai ((duomenys neskelbtini)), po tėvo J. B. mirties rūpinosi paliktu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėja, gyvenamasis namas liko negyvenamas, kad namas nenyktų, ji leido ten apsigyventi šeimai, kuriuo duomenų dabar negali nurodyti. Tam neprieštaravo pareiškėjos brolis R. B., kuris tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę ir negalėjo palikimo priimti pradėdamas faktiškai jį valdyti bei likusiu po tėvo mirties turtu paliko rūpintis pareiškėjai D.

G.. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad J. B. palikimo priėmimas pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 3 d. praneÅ¡ime nurodyta, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1-ojo notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. P. G. registro pažymÄ apie asmens duomenis, J. B. mirė bÅ«damas naÅ¡liu, dukra V.

B. mirė (duomenys neskelbtini), daugiau vaikų be pareiškėjos ir R. B. neturėjo.

14. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog kreipėsi į notarų biurÄ dėl J. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei dar nėra iÅ¡duotas. VÄ® „Turto bankas“ nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog yra pradėjusi J. B. palikimo perėjimo valstybei procedÅ«rÄ , kada Å¡i procedÅ«ra buvo pradėta, bylos nagrinėjime nedalyvavo. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, tai, jog suinteresuotas asmuo R.

B. patvirtino pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, taip pat byloje esantys duomenys, kad jis mirus tėvams R. B. atliko laisvės atėmimo bausmę, sudaro pagrindÄ spręsti, jog labiau tikėtina, jog D. G. po tėvo J. B. mirties rÅ«pinosi paliktu turtu, siekė, kad namas nebÅ«tų apleistas, pasiėmė naudojimui po tėvo mirties likusį dujų balionÄ , tokiais veiksmais palikimÄ priėmė. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Tai reiÅ¡kia, kad įrodinėjimas skiriasi nuo įrodinėjimo baudžiamajame procese ir teismas sprendimÄ gali priimti spręsdamas, kad vieni ar kiti įvykiai yra labiau tikėtini.

15. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog D. G., mirusio J. B. duktė, palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti pradėjusi faktiÅ¡kai jo turtÄ valdyti, todėl nustatytinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas pažymi, kad sprendžiant prieÅ¡ingai, tiek pareiÅ¡kėjai, tiek suinteresuotam asmeniui R. B. patvirtinus, jog pareiÅ¡kėja laidojo alkoholiu piktnaudžiavusį tėvÄ , turtui perėjus valstybei, nebÅ«tų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

16. Abiejų byloje praÅ¡omų nustatyti juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu. Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas