Legislator Case Law & Legislation
bf7dd2aa-2f78-4733-8232-5cc412a864cb AI generated

bf7dd2aa-2f78-4733-8232-5cc412a864cb · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number bf7dd2aa-2f78-4733-8232-5cc412a864cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas L             Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-505-174/2016             Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00892-2016-5             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo A.

Legislator headnote

AI generated

bf7dd2aa-2f78-4733-8232-5cc412a864cb · Klaipėdos apygardos teismas: Å . už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ 434 Eur baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimÄ 6 mėnesiams. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.ATPK 130 straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 868 Eur iki 1 158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L             Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-505-174/2016             Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00892-2016-5             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo A.

Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 301 straipsnį, 434 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 434 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Teismas n u s t a t ė: Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu A.

Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 17 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje neįsitikino, jog tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos.

Tokiais savo veiksmais A. Å . pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 114, 220 ir 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. Å . administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ nuo 868 eurų iki 1 158 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų.Institucijos nuomone, teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas.

Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl toliau nurodytų priežasčių.A. Å . 2016 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje neįsitikino, jog tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasiÅ¡alino apie įvykį nepranešęs policijai bei neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos.Teismas savo nutarime konstatavo, jog priimdamas nutarimÄ atsižvelgia į tai, kad A.

Å . padarytas teisės pažeidimas savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tus ir nesukėlė sunkių padarinių, A. Å . policijos pareigÅ«nams nesutrukdė iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybių, padaryta žala nėra didelė, pažeidėjas savo noru atlygino žalÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. Å . iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo ne piktybiÅ¡kai siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nams tiriant eismo įvykį, iÅ¡ karto nebuvo surastas vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino įvykio vietos, ir pažeidėjui iÅ¡ karto nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tai tik įrodo, kad vis dėlto buvo sutrukdyta iÅ¡ karto nustatyti eismo įvykio kaltininkÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas tik 2016-05-27, o eismo įvykis įvyko 2016-05-17, tai yra buvo praėję 10 dienų po įvykio. Tiriant eismo įvykį teko dėti pastangų, kad bÅ«tų nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Vaizdo medžiagoje aiÅ¡kiai matoma, kaip A. Å ., važiuodamas atbulas, statydamas automobilį į stovėjimo vietÄ , atsitrenkia į už galo stovėjusį automobilį, tačiau toje vietoje jo nepastato, o pastato visai kitur. Po to prieina prie sugadinto automobilio, jį apžiÅ«ri ir stoviniuoja aikÅ¡telėje, tačiau nė vieno piliečio neklausia, kieno automobilis.

Po to įeina į parduotuvę. Po kiek laiko iÅ¡eina iÅ¡ parduotuvės, vėl dairosi ir stoviniuoja aikÅ¡telėje. Tada perstato savo automobilį netoliese, už kelių automobilių nuo sugadinto automobilio „Citroen Xantia“. Kurį laikÄ sėdi automobilyje, po to vėl įeina į parduotuvę. Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad A. Å . visai neatrodė sudirgęs, o ramiai, lyg niekur nieko vaikÅ¡tinėjo po aikÅ¡telę. Išėjęs iÅ¡ parduotuvės sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo.

A. Š. nurodė, kad ėjo į parduotuvę pažiūrėti, kas yra automobilio „Citroen Xantia“ savininkas. Institucijos nuomone, A. Š. niekieno neklausė, kieno galėtų būti automobilis, nes jeigu tikrai būtų ieškojęs savininko, būtų nuėjęs prie apsaugos darbuotojo ar kito darbuotojo ir per garsiakalbį būtų buvę galima tai išsiaiškinti, tačiau nieko panašaus A. Š. nedarė.Be to, A. Š. teigė, kad išvažiavęs iš aikštelės vėliau grįžo prie sugadinto automobilio, tačiau jo neberado.

Toks A. Å . teiginys, Institucijos nuomone, turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, kadangi, pagal vaizdo įraÅ¡Ä , pats eismo įvykis įvyko ryte, o kad automobilis yra apgadintas, pastebėta apie 17 val., tai reiÅ¡kia, kad apgadintas automobilis visÄ dienÄ stovėjo toje pačioje vietoje, tai patvirtina vaizdo įraÅ¡as ir nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimas.Kelių eismo taisyklėse yra aiÅ¡kiai nurodyta, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui, jei nėra eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra padaroma tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), taigi asmuo, žinodamas, kad už šį pažeidimÄ numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams.

Todėl ir akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymÄ , tuo siekiant prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekiant per prevencinių priemonių taikymÄ užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Å velnesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas Å¡ioje administracinėje byloje prieÅ¡tarauja ATPK 1 ir 20 straipsnių nuostatoms.Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nepagrįstai buvo taikytos ATPK 301 straipsnio nuostatos, kadangi A.

Å . nesivadovavo Kelių eismo taisyklėmis ir nurodė visai ne tokias aplinkybes, susijusias su padarytu eismo įvykiu.Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Å . praÅ¡o palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas.Nors Institucija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo                    2016 m. birželio 16 d. nutarimÄ , iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, o apeliantas siekia, kad bÅ«tų pakeistas apylinkės teismo nutarimas dėl netinkamo ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo, paskiriant A.

Å . už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ 434 Eur baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimÄ 6 mėnesiams. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.ATPK 130 straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 868 Eur iki 1 158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, Tauragės rajono apylinkės teismas A. Å . individualizuodamas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skiriamÄ nuobaudÄ taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas bei skyrė Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytoji minimali baudÄ â€“ 434 Eur ir specialiosios teisės atėmimÄ trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui – 6 mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad A. Å . padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir nesukėlė sunkių padarinių, pasitraukdamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigÅ«nams iÅ¡aiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų, žala svetimam turtui padaryta nedidelė ir jis jÄ savo noru atlygino.

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas pažymėjo, jog A. Å . iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos ne piktybiÅ¡kai siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o todėl, kad netinkamai suvokė ir įvertino susidariusiÄ situacijÄ , juolab kad prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas jis aktyviais veiksmais bandė surasti apgadintos transporto priemonės savininkÄ . Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti pažeidėjui ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytoji minimali administracinę nuobaudÄ .Apygardos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje surinktų aplinkybių vertinimu.ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ .

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).Pagal sankcijÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmusį turto sugadinimÄ , padarytÄ neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

SistemiÅ¡kai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 straipsnio 1 dalies griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos (LAT nutartis Nr. 2AT-78-697/2015). IÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad po to, kai važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen Xantia“, A.

Å . patraukė savo automobilį ir iÅ¡lipo pažiÅ«rėti. Paskui nuėjo į parduotuvę pažiÅ«rėti, kas yra automobilio „Citroen Xantia“ savininkas, tačiau niekas nežinojo. Palaukė dar apie pusvalandį, kol pasirodys apgadinto automobilio savininkas, tačiau Å¡iam nepasirodžius, iÅ¡važiavo, vėliau grįžo į įvykio vietÄ , tačiau apgadinto automobilio nebematė. KitÄ dienÄ vėl grįžo į eismo įvykio vietÄ , bet automobilio savininko nerado. Taigi, kaip matyti iÅ¡ A.

Å . parodymų bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, jis iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo tik po to, kai jam nepavyko surasti apgadinto automobilio savininko. Tai, kad A. Å . ne iÅ¡ karto po to, kai atsitrenkė į automobilį „Citroen Xantia“, iÅ¡važiavo, o apžiÅ«rėjęs apgadintÄ automobilį buvo įvykio vietoje apie pusvalandį, neginčijama ir apeliaciniame skunde, o tai, kad, Institucijos nuomone, A. Å ., nuėjęs į parduotuvę, niekieno neklausė, kas galėtų bÅ«ti apgadinto automobilio savininkas, yra subjektyvi nuomonė, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys.

Kaip matyti iš A. Š. 2016-05-27 rašytinio pasiaiškinimo policijai, pastarasis iš karto prisipažino, kad 2016-05-17, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, o nesulaukęs apgadintos transporto priemonės savininko išvažiavo (b. l. 5). Tai, kad A. Š. skubiai iš eismo įvykio vietos nepasišalino, matyti ir iš teismui pateikto vaizdo įrašo.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas jis bandė surasti apgadintos transporto priemonės savininkÄ , tačiau tik nepavykus jo surasti iÅ¡važiavo. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. Å . iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos ne piktybiÅ¡kai siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o tik po to, kai nepavyko sulaukti apgadinto automobilio savininko, ir todėl, kad netinkamai suvokė ir įvertino susidariusiÄ situacijÄ .Byloje nėra duomenų, kad A.

Å . eismo įvykio metu buvo neblaivus. Pažeidėjas policijos pareigÅ«nams nesutrukdė iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimo padarymo aplinkybių, atlygino savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , praeityje A. Å . tik vienÄ kartÄ buvo baustas administracine tvarka, tačiau ne už KET pažeidimus (b. l. 24–25), charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai (b. l. 32). IÅ¡ byloje esančios Darbingumo lygio pažymos Nr. 0835565 matyti, kad A. Å . nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 33). Visos Å¡ios aplinkybės, jas vertinant kartu, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tiek pažeidimo pavojingumo pobÅ«dis bei laipsnis, tiek ir patį pažeidėjÄ charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti A.

Å . paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ (baudÄ ir papildomÄ nuobaudÄ ).Analizuojant LAT praktikÄ matyti, kad esant panaÅ¡ioms aplinkybėms kasacinis teismas atnaujintose administracinėse bylose paprastai taiko ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje Nr. 2AT-34-507/2015 nustatyta, kad 2014-04-11 16.25 val. Kaune, ties Palangos g. 18, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ automobilį „Ford Focus“, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo, atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį ir, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė.

Nors O. T ginčijo savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad O. T. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jis pripažino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir specialiųjų poreikių turinčiam šeimos nariui prižiūrėti, darbdavių apibūdinamas teigiamai, ir pareiškėjui O.

T. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ nuobaudÄ Å¡velnino, taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas, t. y. paskyrė mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali – 289 Eur baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams.Byloje Nr. 2AT-21-2014 nustatyta, kad M. D. 2013-05-29 18.05 val. vairuodamas automobilį „Mazda 323“, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi A6“ bei jį apgadino, o po to tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Priimdama sprendimÄ LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikÅ¡mis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiosios automobilis apgadintas nedaug. Tai lemia ir pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pavojingumÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas, pasitraukdamas iÅ¡ eismo įvykio, nesutrukdė policijai iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, jis nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, charakterizuojamas teigiamai.

Konstatavo, kad pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to teisėjų kolegija sutiko, kad M. D. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija kartu manė, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta minimali nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, ir M.

D. paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 3 000 Lt baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ deÅ¡imčiai mėnesių.Byloje Nr. 2AT-20-942/2016 nustatyta, kad G. R. 2014-12-22 9.30 val. Vilniuje vairuodama automobilį buvo neatidi, važiuodama atbula pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, sukėlusi eismo įvykį iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino. Nors pažeidėja ginčijo savo kaltę dėl pabėgimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad G.

R. paskirta nuobauda (868 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 metams) neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, kaltininkės asmenybės, neleidžia pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas jÄ Å¡velninti. G. R. pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai nežymÅ«s ir pasireiÅ¡kę dažų nubrozdinimu, G.

R. nebausta, nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. R. buvo paskirta minimali Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ATPK 301 straipsniu, jÄ Å¡velnino ir paskyrė 450 Eur baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.Byloje Nr. 2AT-66-2014 nustatyta, kad V. K. 2013-11-06 vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 46“ nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, todėl susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusiu automobiliu ir jį apgadino.

Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ir neiÅ¡kvietęs policijos, V. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismai, skirdami V. K. nuobaudÄ , nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, asmenybę, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimÄ ), be to, nors teismai nurodė ir reikÅ¡minga laikė tai, kad V.

K. per metus padarė pakartotinai tos pačios rūšies pažeidimÄ , tačiau iÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad veikos padarymo metu baustumas galiojo už pažeidimus dėl greičio virÅ¡ijimo, ne už eismo įvykio sukėlimÄ , taigi Å¡is teismų teiginys nėra tikslus ir teisingas motyvams dėl nuobaudos skyrimo pagrįsti. Nors V. K. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyti V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jo sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė, nustatytas automobilio įbrėžimas ir veidrodėlio apgadinimas.

V. K., padarydamas eismo įvykį, vairavo ne savo, bet darbdavio automobilį, jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi, jo pareigos – pervežti krovinius, darbdavio pažymoje nurodyta, kad, netekus vairuotojo pažymėjimo, įmonė jam negalėtų pasiÅ«lyti kito darbo, netekus darbo, tikėtina, sumokėti paskirtÄ baudÄ jam bÅ«tų sudėtinga, taigi iÅ¡ esmės bÅ«tų užkirstas kelias pasiekti nuobaudos tikslus, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad V. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 3 300 Lt dydžio bauda yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir teisės vairuoti atėmimo neskyrė.Aptartos teismų praktikos kontekste Å¡ioje nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos, padarytas važiuojant atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, atsitrenkiant į stovėjusio automobilio priekį ir, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 12–14), nežymiai apgadinant kairės pusės buferį, nesukėlė sunkesnių padarinių, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms, padaryta turtinė žala buvo atlyginta, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, pažeidėjas pats prisistatė policijos pareigūnams, byloje yra duomenų, kad po pažeidimo padarymo A.

Å . susisiekė su nukentėjusiÄ ja D. T., susitarė dėl žalos atlyginimo ir atlygino padarytÄ Å¾alÄ , pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. Å . pripažino, nėra nė karto baustas už KET pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę, taip pat į formuojamÄ LAT praktikÄ bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, A.

Š. paskirta 434 Eur bauda ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra teisinga ir proporcinga nuobauda, ji atitinka A. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose LAT formuojamai praktikai (kasacinės nutartys                                       Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-73-2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-78-697/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-21-648/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, keisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimÄ Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti nepakeistÄ Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimÄ ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė