bf7daed0-4512-4e95-918f-86b787d0bd35 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-189-669/2022 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01030-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.6. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 14 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėjas Vaidas GasiÅ«nas, sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus atstovei E. R., suinteresuotiems asmenims N. G., M. G., suinteresuoto asmens M. G. atstovui advokatui Kęstučiui KaniÅ¡auskui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Vilmai Å lyžienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims N. G., M.

G. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama pripažinti M. G. neveiksniu nurodytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad M. G. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Atsisakius vartoti priskirtus vaistus, jo psichinė sveikata nuolat blogėjo.

Kadangi jis savimi pasirÅ«pinti negalėjo, dirbdavo pavienius darbus negalėdamas iÅ¡laikyti darbo vietos, po santuokos nutraukimo jį prižiÅ«rėjo ir iÅ¡laikė motina N. G.. M. G. nesupranta savo veiksmų. GaunamÄ neįgalumo pensijÄ iÅ¡leidžia iÅ¡ karto, nesuvokia, kad reikia mokėti už komunalines paslaugas, ir kad reikia skaičiuoti, kad pinigų pakaktų iki kitos pensijos. Asmuo yra prisiėmęs kreditų, nemoka už komunalines paslaugas, jis meta lauk maisto produktus, laužo daiktus, yra įtarus, jam atrodo kad jo smegenyse yra „čipas“, kuris persijunginėja, ir klausosi jo minčių, jis girdi balsus, garsiai juokiasi ir Å¡nibždasi su savo balsais.

Motinos teigimu, sÅ«nus yra pavojingas – grasina nužudyti motinÄ , jei ji dar kartÄ iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . M. G. 2020-01-31 yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (iki 2043-05-14, iki senatvės pensijos sukakties dienos), neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (slaugos) poreikis. M. G. iÅ¡ dalies savarankiÅ¡kai naudodamasis pagalba geba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus - asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, savitvarkos įgÅ«džių srityje, kitose srityse M.

G. savimi pasirūpinti negeba. M. G. turi psichikos sutrikimų, nesiorientuoja aplinkoje, negali savimi pasirūpinti, nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Nors Plungės socialinių paslaugų centro parengtoje Išvadoje nurodyta, jog M. G. iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje bei savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau, prokuroro nuomone, esant aukščiau nurodytiems duomenims bei argumentams dėl M.

G. psichinės sveikatos būklės, jis šiose srityse pripažintinas neveiksniu – asmuo negeba tinkamai disponuoti net smulkiomis piniginėmis lėšomis, taip pat jis nesitvarko buityje ir neprižiūri gyvenamosios vietos aplinkos. M. G. dėl savo psichikos sutrikimų negali įgyvendinti savo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių, negali savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, atlikti finansinių operacijų, sudaryti sandorių, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra.

M. G. psichinė negalia apriboja jam galimybę dalyvauti socialiniame gyvenime, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, todėl bÅ«tina ginti jo interesus, kad jis nepadarytų žalos sau ir aplinkiniams. Suinteresuoto asmens M. G. atstovas advokatas Kęstutis KaniÅ¡auskas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu sutiko ir prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad M. G. psichinė bÅ«klė sunki, jo sutrikimai nepasitaisę, jo psichinė sveikata tik blogėja, todėl tenkinus pareiÅ¡kimÄ bÅ«tų sudaryta bei užtikrinta tolimesnė galimybė tinkamai ir deramai apsaugoti neveiksniu pripažinto M.

G. teises. M. G. bÅ«tina intensyvi priežiÅ«ra ir patikima globa. IÅ¡vadÄ byloje teikiantis Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje pareiÅ¡kimÄ prašė tenkinti ir pripažinti M. G. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad M. G. dėl diagnozuotos paranoidinės Å¡izofrenijos nustatytas 65 proc. netektas darbingumas ir neterminuotai nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis.

M. G. nuolat reikalinga kito asmens pagalba, nes jis dėl psichikos sutrikimų, dėl socialinių įgÅ«džių stokos, nepastovios emocinės bÅ«klės, neprognozuojamo elgesio nebegali savarankiÅ¡kai gyventi ir spręsti savo kasdienės veiklos problemų. IÅ¡vados pateikimo metu M. G. buvo po stacionaraus gydymosi (duomenys neskelbtini), kur buvo iÅ¡vežtas policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Apsilankymo metu M. G. bendravo, savo negaliÄ ir pagalbos poreikį suprato, tačiau vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendęs vaistų reguliariai nebevartoja, dėl ko pablogėja jo psichinė bÅ«klė.

M. G. ilgainiui vaistų visai atsisako, nesugeba kontroliuoti savo veiksmų, pagalbos nepraÅ¡o ir jos nepriima. Kritinių situacijų metu savęs kritiÅ¡kai nevertina ir sau padėti negali, tampa prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs visų asmenų, taip pat ir mamos, atžvilgiu. Mama N. G. nuolat rÅ«pinasi savo sÅ«numi, jam nupirko butÄ , tačiau M. G. jo iÅ¡laikyti nesugebėjo. Lizingu įsigydavo brangių pirkinių už kuriuos mokėdavo mama N. G.. M. G. savarankiÅ¡kai bandė įsidarbinti keliose darbovietėse, tačiau darbo vietos iÅ¡laikyti negebėjo, neiÅ¡laikė net ir mažos kvalifikacijos reikalaujančios – kiemsargio, darbo vietos.

N. G. asmeninės savybės leidžia jai rÅ«pintis kitu asmeniu, kitų asmenų norinčių bei galinčių globoti M. G. – nėra. PareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros atstovė E. R. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ patikslino ir prašė pripažinti M. G. neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, iÅ¡skyrus dvejose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgÅ«džių srityje ir teisinių santykių su vieÅ¡ojo administravimo subjektais srityje, kuriose M.

G. prašė pripažinti ribotai veiksniu. Nurodė, kad įvertinus pareiÅ¡kėjos N. G. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, Socialinių paslaugų centro iÅ¡vadÄ , medicininių įstaigų duomenis, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti M. G. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi M. G. nesuvokia savo ligos, negali valdyti savo veiksmų ir nesuvokia jų pasekmių. Epizodais, kai M. G. negali suprasti savo veiksmų ir savęs valdyti yra kviečiama policija.

Pabrėžė, jog nesutinka su byloje atliktu psichiatrinės ekspertizės aktu. Diagnozė M. G. nustatyta prieš 20 metų. Liga, nors ir gydoma, slopinama vaistais, ji progresuoja ir yra įsisenėjusi. M. G. ligos paūmėjimų nesuvokia ir į ligoninę vežamas policijos pagalba, jis nesuvokia, poreikio gydytis, jis gali tapti agresyvus ir nevaldyti savo veiksmų. 2017 m. N. G. atlikta onkologinė operacija ir tais pačiai metai M. G. smurtavo prieš N. G., dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

M. G. yra išreiškęs grasinimų mamai, jeigu ji veš M. G. gydytis.Byloje neturėtų būti remiamasi vien eksperto išvada, o remtis įrodymų visuma, ligos poveikiu asmeniui, asmens gebėjimu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valyti. Šiuo atveju asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu remianti medicininiu kriterijumi. M. G. serga psichine liga, jis girdi balsus, kurie jam diktuoja kaip reikia elgtis. Nors asmuo gerai suvokia gaunamas pajamas, jas žino, tačiau gaunamų pajamų valdyti negeba, išlaidų nevaldo ir negali tinkamai sudaryti net ir smulkių buitinių sandorių, nemoka už komunalines paslaugas, neįsigyja maisto.

Taip pat asmuo negeba tinkamai įvertinti daiktų būtinumo. M. G. nesuvokia savo veiksmų esmės, nesuvokia savo ligos paūmėjimų, kaip pats nurodė ne visada geria jam paskirtus vaistus, todėl vyksta ligos paūmėjimas. Nesugeba pasirūpinti savo sveikata, buitimi, todėl jam reikalinga pagalba. Asmuo taip pat turėtų būti pripažintas neveiksniu darbo teisnių santykiu; šeimos santykių srityje, pilietinių santykių srityje. Asmenį būtų galima pripažinti ribotai veiksniu savitvarkos įgūdžių srityje, kadangi gebėtų mamos padedamas pasirūpinti savimi, aplinka, taip pat teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje, ir su rūpintojo pagalba kreiptųsi į tam tikras institucijas.

M. G. nesuokia realaus gyvenimo, aplinkos. Jis grasina mamai, kad už muÅ¡, jeigu jį veÅ¡ į ligoninę. PraÅ¡o nurodytose srityse nustatyti M. G. globÄ ir globėja paskirti mamÄ N. G., o kitose srityse nustatyti rÅ«pybÄ , rÅ«pintoja paskiriant N. G.. JÄ paskirti ir M. G. turto administratore. Suinteresuotas asmuo M. G. su pareiÅ¡kimu sutiko iÅ¡ dalies. Teismo posėdžio metu nurodė, kad turi nustatytÄ nedarbingumo lygį, bet nežino kokį. Jis daug kartų gydytas dėl psichikos ligų, jam diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija.

Liga pasireiÅ¡kė prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų. Jis girdi balsus, kurie yra ne jo, jie trukdo jam gyventi. Dėl jų, buvo nuėjęs į policijÄ , sakė, kad girdi balsus ir prašė pradėti tyrimÄ . Kartais bÅ«na jo ligos paÅ«mėjimai, kurių nesuvokia ir elgiasi spontaniÅ¡kai, agresyviai. Dėl jo agresyvaus elgesio, ligos paÅ«mėjimo metu, mama kviečia greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Dėl diagnozuotos ligos jam priraÅ¡yti vaistai, kuriuos vartoti jam primena mama, padeda juos nusipirkti, tačiau geriau jaučiasi be vaistų.

Niekur nedirba, gauna nedarbingumo pensijÄ . Yra įgijęs suvirintojo specialybę, anksčiau buvo įstojęs į VGTU, tačiau nesimokė. Du metus dirbo (duomenys neskelbtini) Norvegijoje, vėliau dirbo ir Plungėje, o Å¡iuo metu nedirba. Norėtų susirasti (duomenys neskelbtini) darbo ir mano, kad dirbti sugebėtų. Taip pat nurodė, jog turėjo Å¡eimÄ , o Å¡iuo metu su žmona yra iÅ¡siskyręs, turi 11 m. vaikÄ . Su vaiku retai bendrauja, kadangi vaikas Å¡iuo metu su juo nesikalba, tačiau bendrauja su vaiko mama.

Moka vaikui alimentus po 70 Eur per mėnesį, kartais nuperka vaikui dovanų, rÅ«bų. Å iuo metu jis gauna paÅ¡alpÄ : dvi iÅ¡mokas (duomenys neskelbtini). Juos valdo pats. Sugeba pats apsipirkti, pasirÅ«pinti maisto produktais, supranta daiktų vertę. (duomenys neskelbtini) banke turi sÄ skaitÄ . Jam labai padeda mama, tačiau mamos pagalbos tvarkantis su pinigais jam nereikia, nes tai geba daryti ir pats, galėtų sumokėti ir jam tenkančiÄ bÅ«stui teikiamų komunalinių paslaugų dalį. Å iuo metu komunalinius moka bei maistÄ perka mama iÅ¡ gaunamos pensijos, o jis taupo mamos laidotuvėms, kadangi mama serga vėžiu.

Nurodė, kad kartÄ neapgalvotai buvo pasiėmęs vartojimo kreditÄ ir dabar dėl to gailisi. KreditÄ Ä—mė norėdamas vykti dirbti į užsienį, tačiau pinigus iÅ¡leido ir Å¡iuo metu pats gražinÄ pasiimtÄ kreditÄ dalimis. Jis norėtų pats disponuoti gaunamais pinigais savarankiÅ¡kai, todėl prašė, kad bÅ«tų pripažintas (paliktas) veiksniu. Suinteresuoto asmens M. G. atstovas advokatas Kęstutis KaniÅ¡auskas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos prognozuojamos grėsmės yra tik numatomos.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadoje paraÅ¡yta, kad M. G. iÅ¡ dalies negali suprasti ir valdyti savo veiksmų turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityje, jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Sutinka, kad M. G. bÅ«tų pripažintas ribotai veiksniu turtinių santykių srityje. IÅ¡ bylos matyti, kad M. G. gali prisižiÅ«rėti save, iÅ¡laikyti vaikÄ , juo rÅ«pintis, tvarkytis, todėl asmeninių neturtinių santykių srityse M. G. turėtų bÅ«ti paliktas veiksniu, kaip numatyta psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadoje.

Suinteresuotas asmuo N. G. su pareiÅ¡kimu sutiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad M. G. gimė (duomenys neskelbtini). Vidurinę mokyklÄ baigė labai gerais pažymiais, įstojo į Klaipėdos fakultetus, bet pasimokė tik 3 mėnesius ir grįžo namo. Vėliau M. draugas jai parašė, kad jos sÅ«nus M. yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurioje jis gulėjo 3 metus prasidėjus dideliems priepuoliams. Po to, dar kelis metus vartojo vaistus. Kol sÅ«nus vykdė gydytojos nurodymus viskas buvo gerai, tačiau po ligos epizodų pasikeitė sÅ«naus charakteris, jis tapo Å¡iurkÅ¡tesnis, abejingesnis, nebebuvo žmogiÅ¡kumo.

Kadangi ji dirbo užsienyje, kartu užsienyje apie du metus dirbo ir sÅ«nus, o 2008 m. per krizę jį atleido. 2010 m. sÅ«nus vėl iÅ¡vyko į NorvegijÄ , bet grįžo neradęs darbo. Å iuo metu nedirba jau 5 metus. M. turėjo žmonÄ su kuria buvo apie du metus, susilaukė vaiko. Ji visada sÅ«nui padėjo kaip galėjo, jį iÅ¡laikė, buvo nupirkusi vieno kambario butÄ . Tačiau sÅ«nus su žmona iÅ¡siskyrė, nes nebeiÅ¡laikė Å¡eimos, taip pat nesugebėjo iÅ¡laikyti jam nupirkto buto, prisiėmė smulkių kreditų, lizingų įvairiems nereikalingiems brangiems daiktams: fotoaparatui už 1500 Eur, namų apsaugai, tačiau kreditų nemokėjo, todėl ji turėjo kreditus grÄ Å¾inti, o bÅ«stÄ parduoti. 2008 m. lizingu M. nusipirko naujÄ automobilį iÅ¡ salono, tačiau ir už automobilį turėjo sumokėti ji.

Jai iÅ¡vykus į NorvegijÄ , sÅ«nus pardavė beveik visus bute buvusius baldus, o ji grįžo jau į beveik tuščiÄ butÄ . Per 20 m. jo liga laibai pablogėjo ir dabar jis nėra adekvatus, nors ir moka gražiai kalbėti. Jis visada neigė, kad serga psichine liga ir, kad jam reikia gydytis. Po gydytojų vizitų jis vėl nesutinka vartoti vaistų, nesutinka gultis į ligoninę, o jam nesutikus, ji jo negali vežti gydyti, negali priversti gerti vaistų, iÅ¡vežti gydytis į psichiatrinę ligoninę.

Kai sÅ«nus nevartoja jam paskirtų vaistų ji sÅ«naus bijo, o jeigu bÅ«tu paskirta sÅ«naus globėja, galėtų sÅ«naus ligÄ kontroliuoti. Kai geria vaistus sÅ«nus viskÄ supranta, yra sÄ moningas, o kai nesigydo, negeria vaistų, bÅ«klė pablogėja. SÅ«nus pyksta, jei ji veža sÅ«nų gydytis, tada jis grasina, kad jÄ užmuÅ¡, jeigu vėl jį veÅ¡ gydytis. SÅ«nus yra sunkus ligonis ir jam bÅ«tinai reikia kito asmens globos, jis nesuvokia ligos paÅ«mėjimų. Dėl savo gyvybės buvo iÅ¡sigandus kelis kartus.

Kai kyla grėsmė j skambina policijai ir veža sÅ«nų gydyti. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Mano, kad M. G. turi bÅ«ti pripažintas neveiksniu visose prokuratÅ«ros nurodytose srityse. M. G. požiÅ«ris į jo sveikatos bÅ«kle keičiasi kasdien, jo požiÅ«riu jis niekur nedirba, todėl ir sveikata blogėti negali. Dėl asmens pripažinimo neveiksniu asmeninių neturinių santykių srityse, palieka spręsti teismui.

Teismas k o n s t a t u o j a: pareiškimas tenkintinas iš dalies. Byloje sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksniu klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodo, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – tai procedÅ«ra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimÄ , pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iÅ¡ esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iÅ¡ kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du bÅ«tini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti tam tikroje srityje.

Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismÄ , vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra bÅ«tinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iÅ¡ esmės gali bÅ«ti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, bÅ«ti ekonomiÅ¡kai savarankiÅ¡kam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimÄ , vienodai svarbÅ«s yra abu veiksnumo vertinimo– medicininis ir teisinis– kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumÄ . Psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui bÅ«tina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų bÅ«ti nustatomas, įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų bÅ«ti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiÅ¡kai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio vienas iÅ¡ objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugÄ teisminiuose procesuose, svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negaliÄ , pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis Å¡io asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbÅ«s bei pakankami, ir Å¡is jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatÄ bei interesus (mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).

PareiÅ¡kėja, 2022-03-01 vykusio teismo posėdžio metu patikslinusi savo reikalavimÄ bylos nagrinėjimo metu, praÅ¡o pripažinti M. G. neveiksniu iÅ¡ esmės visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, iÅ¡skyrus asmeninių neturtinių santykių sritis: savitvarkos įgÅ«džių sritį ir teisinių santykių su vieÅ¡ojo administravimo subjektais sritį, kuriose pareiÅ¡kėja praÅ¡o M. G. pripažinti ribotai veiksniu. Kaip aplinkybes, rodančias fizinio asmens psichikos sutrikimÄ , dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nurodė M.

G. diagnozuotÄ psichinę ligÄ â€“ paranoidinę Å¡izofrenijÄ , taip pat M. G. elgesį, negebėjimÄ naudotis gaunamais pinigais, vaistų nevartojimu ir agresyvių elgesiu ligos paÅ«mėjimo metu. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti M. G. neveiksniu, Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi M. G. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2021 m. sausio 14 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M.

G. serga paranoidine šizofrenija. Ekspertizės metu nustatyta, kad M. G. orientuotas laike, vietoje ir savyje, į klausimus atsako prasmingai. Geba suteikti duomenis apie pagrindinius savo gyvenimo įvykius, supranta perkeltinę prasmę. Žino, kad serga šizofrenija ir kad jam reikia vartoti vaistus. Sutinka, kad ligos paūmėjimų metu elgėsi neapgalvotai, prisiėmė paskolų negalvodamas kaip jas reikės atiduoti. M. G. į pateiktus klausimus modeliuojant situacijas tam tikrose srityse atsakė prasmingai.

Teigia, kad ligos paÅ«mėjimų metu jis negalvojantis kÄ daro, elgiasi spontaniÅ¡kai, pats mano, kad paimtos paskolos buvo neapgalvotos ir dabar, kai jo psichikos bÅ«sena stabilesnė norėtų, kad jis vienas savarankiÅ¡kai finansinių operacijų atlikti negalėtų, gerai bÅ«tų, kad bÅ«tų rÅ«pintojas. Kritika savo bÅ«senai formali. Ekspertizės metu padarytos iÅ¡vados, jog M. G. nuo 2002 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir specialÅ«s poreikiai.

Dėl mÄ stymo sutrikimų, nesant pilnos kritikos susirgimo ir gydymosi atžvilgiu pasireiÅ¡kia lėtinio psichikos sutrikimo paÅ«mėjimai. Dėl emocijų, valios ir mÄ stymo sutrikimų M. G. iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir iÅ¡ dalies negali jų valdyti turtinių santykių srityse. Asmeninių neturtinių santykių srityse jis gali suprasti ir gali valdyti savo veiksmus. Teismo psichiatro eksperto D. T. ir teismo psichologo eksperto M. R. iÅ¡vada motyvuota, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė nesutiko su teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, motyvuojant tuo, jog M. G. nesuvokia savo ligos, negali valdyti savo veiksmų ir nesuvokia jų pasekmių. Ligos paūmėjimų metu, epizodais, kai M. G. negali suprasti savo veiksmų ir savęs valdyti, M. G. tampa agresyvus, grasina jį prižiūrinčiai motinai N. G., nesutinka gydytis, todėl priverstinai vežamas gydytis kviečiant policijos pareigūnus. Taip pat pažymėjo, kad liga M.

G. diagnozuota prieÅ¡ 20 metų, todėl per tiek laiko ji progresavo, įsisenėjo. Ekspertizės metu buvo atliktas tiriamojo psichologinis vertinimas, vertinant pažintines funkcijas bei mÄ stymo ypatumus, taip pat vertinama ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis apie M. G. ligos eigÄ . PareiÅ¡kėja, teigdama, kad M. G. negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti remiasi M. G. ligos paÅ«mėjimo epizodais, kurių metu M. G. nevaldo savo veiksmų, tampa agresyvus, nevartoja jam priskirtų vaistų.

M. G. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jam diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija. Patikslino, kad jis girdi balsus, kurie yra ne jo ir Å¡ie trukdo jam gyventi. Jam iÅ¡raÅ¡yti vaistai, tačiau teigė, kad geriau jaučiasi jų nevartodamas. Pripažino, kad ligos paÅ«mėjimo nesuvokia, jų metu elgiasi agresyviai ir jį prižiÅ«rinti mama N. G. kviečia greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , policijos pareigÅ«nus. M. G. Å¡iuo metu prižiÅ«rinti mama N. G. nurodė, kad M. G. suvokia daiktų, pinigų vertę, tačiau juos leidžia neapgalvotai ir nesugeba jų paskirstysi tinkamai, tenkinant bÅ«tinuosius poreikius.

M. G. taip pat neneigė priėmęs netinkamus finansinius sprendimus, pripažino neapgalvotai pasiėmęs vartojimo kreditÄ , kurį Å¡iuo metu grÄ Å¾ina. PareiÅ¡kėja, teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl M. G. pripažinimo neveiksniu, iÅ¡ esmės rėmėsi faktu apie diagnozuotÄ ligÄ , epizodiniais ligos paÅ«mėjimais. Tačiau vien to, kad asmuo serga psichine liga neveiksnumo pripažinimui nepakanka. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ turėjimas savaime nereiÅ¡kia teisinio veiksnumo neturėjimo.

Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiÅ¡kia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimÄ tuo apsektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu globos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymÄ , pripažįstant jį neveiksniu. Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimÄ , M. G. dalyvavo teismo posėdyje ir davė nuoseklius paaiÅ¡kinimus į jam pateiktus klausimus. M. G. teismo posėdžio metu, pokalbio eigoje pakankamai aiÅ¡kiai ir orientuotai kalbėjo bei elgėsi, tai rodo M.

G. gebėjimÄ sutelkti dėmesį, orientuotis aplinkoje, prasmingai atsakyti į pateiktus klausimus. Apie M. G. gebėjimÄ orientuotis nesudėtingose buitinėse situacijose patvirtino ir teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo mama N. G.. Patikslino, kad M. G. elgiasi ir reaguoja adekvačiai tol, kol vartoja vaistus. Tai, kad M. G. teisingai orientuojasi laike, vietoje, savyje, geba suteikti duomenis apie pagrindinius savo gyvenimo įvykius, nustatyta ir teismo psichiatrinės ekspertizės metu. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimÄ , Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ â€žDėl iÅ¡vados pateikimo“, kurioje nurodė, kad M.

G. adekvačių ryÅ¡ių su visuomene be mamos pagalbos nepalaiko, savarankiÅ¡kai spręsti socialinių problemų nesugeba, yra visiÅ¡kai priklausomas nuo kitų asmenų, todėl pritaria pareiÅ¡kimui M. G. pripažinti neveiksniu turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad M. G. susitikimo metu buvo po stacionaraus gydymosi VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų Psichiatrijos departamente, todėl jo sveikatos bÅ«klė dėl vaistų vartojimo buvo stabili. M. G. bendravo, negaliÄ ir pagalbos poreikį, vaistų vartojimÄ suprato, tačiau vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendęs vaistų reguliariai nebevartoja ir sveikatos bÅ«klė pablogėja.

Ilgainiui vaistų visais atsiako ir nesugeba kontroliuoti savo veiksmų, pagalbos nepraÅ¡o ir jos nepriima. Kritinių situacijų metu savęs kritiÅ¡kai nevertina ir padėti sau negali, tampa agresyvus aplinkinių atžvilgiu. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. G. reikalinga mamos pagalba, tačiau klausimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu asmeninių neturinių santykių srityse, paliko spręsti teismui.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimus svarbu įvertinti sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus iÅ¡saugojimo principÄ , pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar juos valdyti, kuris be to, gali kisti.

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t.y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuoti, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad M. G. dėl psichinės ligos negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad jis visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

EŽTT jurisprudencija teikia pagrindÄ prieiti iÅ¡vadÄ , kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimÄ EŽTT laiko kraÅ¡tutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikÅ¡mę ir juos valdyti. Todėl, pagal EŽTT praktikoje suformuluotÄ nuostatÄ , asmens veiksnumo ribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, naudojama iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai iÅ¡analizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumÄ , paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali.

Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Jeigu teismas, remdamasis išsamia eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose ar tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu (ribotai veiksniu) tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas.

Neveiksniu ir globos reikalingu iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Asmens teisė į sveikatos apsaugÄ ir sveikÄ aplinkÄ užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rÅ«pintis žmonių sveikata.

Psichikos sveikata – natÅ«rali žmogaus asmenybės bÅ«sena, kuri turi bÅ«ti saugoma arba grÄ Å¾inama sutrikimų bei ligų atvejais (Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 1 straipsnio 14 punktas). Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų bÅ«ti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiÅ¡kinimais.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens M. G. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, M. G. pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksniu tose srityse, kuriose gali bÅ«ti labiausiai pažeidžiami jo interesai ir kuriose jis nesupranta ar iÅ¡ dalies nesupranta savo veiksmų reikÅ¡mės ir negali valdyti. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens M. G. fizinę ir psichikos bÅ«klę, bet ir į jo amžių, elgsenÄ Å¡iuo metu, jo gebėjimus, taip pat į keliamÄ grėsmę sau, taip pat, atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės aktÄ bei į pateiktus duomenis apie M.

G. sveikatos bÅ«klę, pareiÅ¡kėjos atstovės ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus apie asmens norÄ ir galimybę pasirÅ«pinti savimi, pačio M. G. ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, kad M. G. dėl psichikos ligos su kito asmens pagalba geba iÅ¡ dalies savimi pasirÅ«pinti: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), kadangi jis iÅ¡ dalies suvokia savo poreikius ir iÅ¡ dalies geba priimti savarankiÅ¡kus sprendimus, įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes, susijusias su maisto produktų įsigijimu, maitinimu, kitomis asmeninėmis smulkiomis iÅ¡laidomis, tačiau jam reikalinga pagalba pajamų planavime ir iÅ¡laidų paskirstyme, tvarkyme.

Taip pat jis su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius kitose turtinių santykių srityse: paveldėjimo teisinių santykių bei dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityse. Darytina pagrįsta išvada, kad M. G. su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena ir pan.), kadangi asmens higiena jis rūpinasi, pats ir gali iš dalies rūpintis gyvenamo būsto priežiūra, tačiau tai daryti geba su kito asmens pagalba.

Taip pat jis tik su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), kadangi jis geba kreiptis pas gydytojus, supranta vaistų vartojimo būtinybę, tačiau tik su kito asmens pagalba, kadangi paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, apie vaistų vartojimo būtinybę jam primena prižiūrinti mama, ligos paūmėjimo metu kritiškai savo būklės nevertina, priešinasi gydymui, todėl yra pagrindas riboti M.

G. veiksnumÄ sveikatos priežiÅ«ros srityje. M. G. taip pat su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius socialinių santykių srityje (kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.), teisinių santykių su vieÅ¡ojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiÅ¡kimais, praÅ¡ymais į vieÅ¡ojo administravimo subjektus), gebėjimas naudotis vieÅ¡ojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan., su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo teises/pareigas Å¡eimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti), kadangi byloje nustatyta, kad M.

G. turi 11 m. sÅ«nų prie kurio iÅ¡laikymo prisideda, tačiau iÅ¡laidas ne visada paskirsto tinkamai, su sÅ«numi bendrauja nereguliariai, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje srityje savo poreikius geba įgyvendinti iÅ¡ dalies su kito asmens pagalba. Byloje esančiais duomenimis taip pat sprendžiama, kad M. G. su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, kad egzistuoja pakankamas juridinis ir medicininis pagrindas pripažinti M.

G. ribotai veiksniu šiose, aukščiau išdėstytose srityse. Laikytina, kad M. G. taip pat yra aktualios tokios sritys kaip kilnojamojo - nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kadangi M. G. bet kada gali ketinti sudaryti sandorius, kurie gali prieštarauti jo interesams, be to M.

G. turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos, kaip pats pripažįsta, prisiėmė neapgalvotai ir dėl to gailisi. N. G. taip pat patvirtino, kad M. G. ne kartÄ lizingo bÅ«du įsigijo daiktų, kurie faktiÅ¡kai jam nereikalingi. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iose gyvenimo srityse M. G. visiÅ¡kai negeba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų, todėl Å¡iose srityse jis pripažintinas neveiksniu. M. G. visiÅ¡kai negeba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų, turtinių santykių srityse: asmens gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių srityje, kadangi įvertintina, jog teisė dalyvauti rinkimuose apskritai negali bÅ«ti įgyvendinama per atstovÄ (globėjÄ , rÅ«pintojÄ ), todėl Å¡iose srityse M.

G. pripažintinas neveiksniu Dėl globos (rÅ«pybos) nustatymo ir globėjo (rÅ«pintojo) paskyrimo. CPK 505 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimÄ pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu Å¡is asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rÅ«pybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti Å¡iam asmeniui globÄ ar rÅ«pybÄ ir paskirti globėjÄ ar rÅ«pintojÄ toje srityje. CPK 468 straipsnio 4 dalyje ir 473 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiami ir globos (rÅ«pybos) nustatymo ar globėjo (rÅ«pintojo) Å¡iam asmeniui paskyrimo klausimai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. G. yra suinteresuoto asmens M. G. mama. M. G. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas 65 proc. netektas darbingumas ir neterminuotai pirmojo lygio nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. PareiÅ¡kėja praÅ¡o M. G. globėja (rÅ«pintoja) paskirti motinÄ N. G., kuri sutinka bÅ«ti sÅ«naus globėja (rÅ«pintoja) ir jo turto administratore. CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, teismas paskiria to turto administratorių.

Nustatyta, kad M. G. teisės aktų nustatyta tvarka paskirta ir mokama šalpos neįgalumo pensija. Esant nurodytoms aplinkybėms, M. G. pripažinus ribotai veiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); paveldėjimo teisinių santykių srityse, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt), bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių santykių ( kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.);

Å¡eimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ - auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius ir pan.); teisinių santykių su vieÅ¡ojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiÅ¡kimais, praÅ¡ymais į vieÅ¡ojo administravimo subjektus), gebėjimas naudotis vieÅ¡ojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.; srityse, ir pripažinus neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; bei asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus srityse;

M. G. nustatytina globa (rÅ«pyba) (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis). CPK 507 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad skiriant globėjÄ ar rÅ«pintojÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rÅ«pintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rÅ«pyba, taip pat, jeigu galima, į globos ar rÅ«pybos reikalingo asmens pageidavimus. N. G.. sutinka bÅ«ti M. G. globėja (rÅ«pintoja); suinteresuotas asmuo M. G. neprieÅ¡tarauja, kad jo motina bÅ«tų paskirta jo globėja (rÅ«pintoja); institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius siÅ«lo tam tikrose srityse neveiksniu ir(ar) ribotai veiksnia pripažinto M.

G. globėja (rÅ«pintoja) skirti jo motinÄ N. G., kuri yra sveika, neteista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į tai, kad N. G. ir Å¡iuo metu rÅ«pinasi savo sÅ«numi M. G., kuris neprieÅ¡tarauja, kad jo globėja (rÅ«pintoja) taptų jo motina, neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažintino M. G. globėja turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; bei asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus srityse, ir rÅ«pintoja turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); paveldėjimo teisinių santykių, dalyvavimo Å«kinėje komercinėje veikloje srityse; bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgÅ«džių (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.); sveikatos priežiÅ«ros (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių santykių ( kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.);

Å¡eimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ - auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius ir pan.); teisinių santykių su vieÅ¡ojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiÅ¡kimais, praÅ¡ymais į vieÅ¡ojo administravimo subjektus), gebėjimas naudotis vieÅ¡ojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.

N. G. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad neveiksnaus tam tikrose srityse ir ribotai veiksnaus tam tikrose srityse asmens globėjas ir rÅ«pintojas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus bÅ«tinus sandorius, o rÅ«pintojas duoda sutikimÄ ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio Å¡is negali sudaryti savarankiÅ¡kai, taip pat globėjas (rÅ«pintojas) privalo:

1) atstovauti globotinį kaip atstovas pagal įstatymÄ ir ginti neveiksnaus asmens teises bei interesus be specialaus pavedimo;

2) padėti ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugoti jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje;

3) informuoti globos ir rÅ«pybos institucijÄ apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , jeigu iÅ¡nyksta aplinkybės dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismÄ dėl globos panaikinimo;

3) neveiksnaus ir ribotai veiksnaus asmens turtÄ ir jo duodamas pajamas naudoti iÅ¡imtinai neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesais;

4) gauti iÅ¡ankstinį teismo leidimÄ sandoriams, kurių vertė didesnė negu 1500 Eu, sudaryti;

5) gauti iÅ¡ankstinį teismo leidimÄ visais atvejais, jeigu globėjas (rÅ«pintojas) nori parduoti, dovanoti ar kitokiu bÅ«du perleisti globotinio (rÅ«pintinio) nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, jį iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitÄ sandorį, jeigu dėl Å¡io sandorio globotinio (rÅ«pintinio) turtas sumažėtų ar bÅ«tų perleistos ar suvaržytos globotinio (rÅ«pintinio) daiktinės teisės. Globėjas (rÅ«pintojas) turi teises ir pareigas, nustatytas CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniuose.

N. G. taip pat iÅ¡aiÅ¡kintina, kad savo, kaip rÅ«pintojo pareigas jis turi vykdyti iÅ¡imtinai sÅ«naus M. G. interesais. CPK 496 straipsnio nustatyta tvarka sprendimas dalyje dėl globos ir rÅ«pybos nustatymo ir globėjo (rÅ«pintojo) paskyrimo vykdytinas skubiai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 468, 473, 508 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu Å¡iose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1. turtinių santykių srityse: 1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), 1.2. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 1.3. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2. asmeninių neturtinių santykių srityse: 2.1. savitvarkos įgÅ«džių sritis (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.); 2.2. sveikatos priežiÅ«ros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2.3. socialinių santykių srityje ( kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.); 2.4. Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ - auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius ir pan.); 2.6. teisinių santykių su vieÅ¡ojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiÅ¡kimais, praÅ¡ymais į vieÅ¡ojo administravimo subjektus), gebėjimas naudotis vieÅ¡ojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.

Pripažinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1. turtinių santykių srityse: 1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

2. asmeninių neturtinių santykių srityse:2.1. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 2.2. pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Nustatyti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintam ribotai veiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; socialinių santykių;

Å¡eimos santykių; darbo teisinių santykių sritis; teisinių santykių su vieÅ¡ojo administravimo subjektais srityse, rÅ«pybÄ . Nustatyti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintam neveiksniu asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; asmens gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių srityse, globÄ .

Paskirti N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažinto M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, globėja (rÅ«pintoja). Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus pareiÅ¡kimÄ atmesti. SprendimÄ dalyje dėl globos ir rÅ«pybos nustatymo ir globėjo (rÅ«pintojo) paskyrimo vykdyti skubiai. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus. Teisėjas Vaidas Gasiūnas