2021-04-14 Nr. AB-7986-3-65-3-00246-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-933-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00246-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo, kuriuo paskirta ekonominė sankcija, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“ (toliau – ir ŽŪB „Berčiūnai“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-17/2019“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei paskirta 1400 eurų dydžio bauda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad tam tikrais atvejais įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype gali naudoti žemės gelmių išteklius savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) ir neprivalo gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo bei neprivalo sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties. Bendrovė, gamindama žemės ūkio produkciją iš gyvulininkystės ir augalininkystės, gręžinio vandenį naudoja savo ūkio reikmėms, ūkine komercine veikla neužsiima. Žemės ūkio veikla negali būti priskiriama prie komercinės veiklos vien dėl to, kad ši veikla subsidijuojama iš europinių ir valstybinių lėšų kompensuoti negautoms pajamoms. Paaiškino, kad Bendrovė yra žemės ūkio subjektas, užsiimantis žemės ūkio veikla ir pastoviai gaunantis lengvatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2 punkte, kaip ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 punkte, yra nustatyta, kad žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) naudodamas išteklius neprivalo gauti jokių kompetentingų institucijų išduodamų leidimų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ŽŪB „Berčiūnai“, panaudodama vandenį savo ūkio veikloje, privalo turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir privalo sudaryti su šia tarnyba išteklių naudojimo sutartį, todėl Nutarimas turėtų būti panaikintas.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo pareigūnas 2019 m. gegužės 21 d. planinio patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas turi du artezinius požeminio vandens gręžinius. Iš vieno vandens gręžinio pareiškėjas išgauna vandenį ūkinei komercinei veiklai, kito gręžinio nenaudoja. Pagal pareiškėjo pateiktą paimamo vandens apskaitos žurnalą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. pareiškėjas išgavo 21 020 m3 vandens. Pareiškėjas neturi Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir nėra sudaręs su ja išteklių naudojimo sutarties. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko priimtas Nutarimas skirti pareiškėjui 1400 eurų baudą.

5. Atsakovas teigė, kad Bendrovė yra įsteigta gamybinei ir komercinei veiklai vykdyti, veiklą vykdo daugelį metų, realizuodama pieną ir galvijus, todėl neabejotinai siekė pelno, vandenį naudojo gyvulių girdymui ir technologiniams procesams. Vien tai, kad Bendrovė faktiškai negavo ar negauna pelno, nesudaro pagrindo teigti, jog ji ūkine komercine veikla neužsiima. Taip pat pabrėžė, kad Bendrovė vidutiniškai per parą išgaudavo 14,5 m3 vandens, o tai reiškia, kad Bendrovei netaikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) 13 punktas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Tvarkos 13 punktas nustato, kad leidimas naudoti klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių šiluminę energiją išduodamas be konkurso. Tuo atveju, jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis paimamo vandens apskaitos žurnalas patvirtina, jog Bendrovė nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. (1 451 para) išgavo 21 020 m3 vandens, tai yra vidutiniškai 14,5 m3 vandens per parą. Tokie duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos Taisyklių 13 punkto nuostatos.

8. Pareiškėjas tvirtino, kad Bendrovė vandenį naudoja išimtinai savo reikmėms, komercinės ūkinės veiklos nevykdo ir nurodė, kad savo reikmėms naudoti vandenį neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo leidžia Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 dalis ir Tvarkos 2 punktas, kuriuose reglamentuota, jog žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr. Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002, p. 23). Teismas nurodė, kad aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2902/20011, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-662-1121/2013 ir kt.).

Byloje esančių ŽŪB „Berčiūnai“ įstatų 2.1. punkte nurodyta, kad Bendrovės veiklos tikslas yra efektyviai ir produktyviai plėtoti šioje dalyje nurodytą žemės ūkio produkcijos gamybą ir paslaugų žemės ūkiui teikimą, bei kitą komercinę ūkinę veiklą, <...> gaminti geros kokybės žemės ūkio produkciją, rūpintis jos realizavimu, didinti Bendrovės konkurencingumą, lyginant su kitomis panašia veikla besiverčiančiomis bendrovėmis, plėsti veiklos sritis, siekiant pelno Bendrovės nariams ir pajininkams. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė užsiima žemės ūkio veikla, augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos gamyba bei realizavimu.

Taigi, teismas padarė išvadą, kad Bendrovės įstatai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ŽŪB „Berčiūnai“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir vandenį naudoja Bendrovės ūkinei – komercinei veiklai vystyti. Aplinkybė, kad Bendrovei gali būti skiriamos valstybės ar Europos Sąjungos dotacijos, jos veiklos pobūdžio nekeičia.

9. Teismas konstatavo, kad ŽŪB „Berčiūnai“, vykdanti ūkinę-komercinę veiklą ir šioje veikloje naudojanti požeminį vandenį, privalėjo nustatyta tvarka gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja požeminio vandens išteklių naudojimo sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė nevykdė teisės aktų reikalavimų ir gamtos išteklius naudojo neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo.

10. Teismas įvertino, kad Aplinkos apsaugos departamentas už aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalies pažeidimą Bendrovei Nutarimu pagrįstai paskyrė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatytą ekonominę sankciją. Skirdamas baudą Aplinkos apsaugos departamentas teisingai įvertino tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo sudarė sutartį su UAB „Geomina“ dėl gėlo požeminio vandens vandenvietės išteklių aprobavimo ir vandenvietės apsaugos zonos nustatymo, kad galėtų gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą, padėjo tyrimo metu bendradarbiaudama teikiant paaiškinimus ir reikalingus duomenis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir paskyrė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos minimumą.

11. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, kad tam tikrais atvejais įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype gali naudoti žemės gelmių išteklius savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) ir neprivalo gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo bei neprivalo sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „Žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka“. Pareiškėjas, gamindamas žemės ūkio produkciją bei gaudamas pajamas iš gyvulininkystės ir augalininkystės (neperdirbtų) produktų pardavimo, iš esmės pajamas gaudamas vien tik iš žemės ūkio veiklos (97,64 procentai visų pajamų), gręžinio vandenį naudoja savo ūkio reikmėms, taigi, ūkine komercine veikla neužsiima. Žemės ūkio veikla negali būti priskiriama prie įprastinės komercinės veiklos vien dėl to, kad ši veikla yra subsidijuojama iš europinių ir valstybinių lėšų kompensuoti negautoms pajamoms, Bendrovė yra žemės ūkio subjektas, užsiimantis žemės ūkio veikla, o tokiai veiklai taikomos lengvatos, dotacijos, taigi nelogiška būtų ją apmokestinti žemės gelmių išteklių naudojimo mokesčiu, kaip visus kitus komercinę veiklą vykdančius asmenis, kurie naudoja vandens išteklius savo komercinėje veikloje.

14. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), kuriame yra artezinis gręžinys. Šio gręžinio vandenį pareiškėjas, vykdydamas žemės ūkio veiklą, naudoja savo ūkio reikmėms, tiekia vandenį į administracinį pastatą darbuotojų reikmėms, vandeniu girdo auginamus galvijus, laisto auginamus pasėlius. Pareiškėjas iš šio gręžinio išgaunamo vandens nenaudoja kitokiai, ne žemės ūkio, komercinei veiklai (iš gręžinio išgaunamo vandens nepardavinėja), todėl atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 dalies reikalavimus (naudoja vandenį „savo ūkio reikmėms (ne pardavimui)“). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad yra nepagrįstai nubaustas už tai, jog naudoja gręžinio vandenį be leidimo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ŽŪB „Berčiūnai“, panaudodama vandenį savo ūkio veikloje, jį naudodama žemės ūkio produkcijai gaminti, vykdė komercinę veiklą, kuriai vykdyti privalu turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, todėl Aplinkos apsaugos departamento Nutarimas yra nepagrįstas, o teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, turėtų būti panaikintas.

15. Pareiškėjas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo – žemės ūkio bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla (gyvulių auginimas ir pardavimas, gyvūninės kilmės produkcijos pardavimas, augalininkystės produktų pardavimas (jų neperdirbant)) turi būti prilyginama įprastinei komercinei įmonių veiklai, kuriai vykdyti naudojami požeminio vandens ištekliai ir reikalaujama turėti už žemės gelmių išteklių priežiūrą atsakingos institucijos leidimą.

16. Pažymi, kad atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pareiškėjas mano, kad Aplinkos apsaugos departamentas, priimdamas Nutarimą ir jame konstatuodamas, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, nes vykdė ūkinę komercinę veiklą ir išgavo vandenį neturint tam teisės, tai yra, vykdė ūkinę komercinę veiklą, kuriai vykdyti reikalingas leidimas ir sutartis, neįrodė, jog pareiškėjas, panaudodamas vandenį savo ūkio veikloje, privalo turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir privalo sudaryti su šia tarnyba išteklių naudojimo sutartį.

17. Tai, kad įstatymas žemės ūkio bendrovėms, vykdančioms ūkinę veiklą ir gaunančioms pajamas iš žemės ūkio veiklos, suteikia kitokį, ypatingą, tik sąlyginai komercinį tradicine šio žodžio prasme, teisinį statusą, išskiria jas iš kitų juridinių asmenų, įrodo ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I1034 pakeitimo įstatymas (naujos redakcijos įstatymas), priimtas 2019 m. spalio 15 d. Nr. XIII 2481, įsigaliosiantis nuo 2020 m. liepos 1 d. Naujos redakcijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad „Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį“. Pareiškėjas išgauna vandens gręžinio maždaug 14,5 m3 požeminio vandens per parą, taigi, gerokai mažiau nei yra sureguliuota ir bus leidžiama išgauti be leidimo naujos redakcijos įstatymu. Atsižvelgiant ir į šias naujas įstatymo nuostatas, pareiškėjas mano, kad jam ekonominė sankcija paskirta nepagrįstai. Naujos redakcijos įstatymas taip pat rodo, kad pareiškėjas turėjo teisę naudoti požeminį vandenį be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo, nes vandenį jis naudojo savo ūkio reikmėms, vykdydamas žemės ūkio veiklą.

18. Įstatymo leidėjo valia 2019 m. spalio 15 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nuostata (naujos redakcijos įstatymo 16 str. 2 d. 2 p.), dėl kurios pareiškėjo priešinga teisei veika, už kurią jis buvo nubaustas ekonomine sankcija, nuo 2020 m. liepos 1 d. praras priešingumą teisei ir taps nebaudžiama. Kadangi teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, ekonominė sankcija nepradėta vykdyti, pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas atsakomybę panaikinantis teisės aktas ir paskirta ekonominė sankcija turi būti panaikinta.

19. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis teismų praktika, teisingai nurodė, jog Bendrovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir naudojant požeminį vandenį privalėjo gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą bei sudaryti su ja požeminio vandens išteklių naudojimo sutartį.

21. Atsakovas nurodo, kad Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymas įsigalios tik 2020 m. liepos 1 d., todėl lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią) principo taikymas galėtų būti sprendžiamas tik po šio įstatymo įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-17/2019“, kuriuo Bendrovei paskirta 1400 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas priėmė Nutarimą, kuriuo, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsniu, už pažeidimą, numatytą 124 straipsnyje, nutarė pareiškėjui ŽŪB „Berčiūnai“ paskirti 1 400 Eur baudą. Nutarime nurodyta, kad ŽŪB „Berčiūnai, išgaudama ir naudodama požeminio vandens išteklius ūkinei komercinei veiklai, neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.

24. Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

25. Pažymėtina, kad Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

26. Bendrovės įstatų 2.1 punkte įtvirtinta, kad ŽŪB „Berčiūnai“ veiklos tikslas yra efektyviai ir produktyviai plėtoti žemės ūkio produkcijos gamybą bei paslaugų žemės ūkiui tiekimą, bei kitą komercinę ūkinę veiklą, efektyviai bei ekologiškai panaudoti savo, išsinuomotus arba kitaip suteiktus žemės sklypus, gaminti geros kokybės žemės ūkio produkciją, rūpintis jos realizavimu, didinti Bendrovės konkurencingumą, lyginant su panašia veikla besiverčiančiomis bendrovėmis, plėsti veiklos sritis, siekiant pelno bendrovės nariams ir pajininkams. 2019 m. gegužės 21 d. patikrinimo akte Nr. PA37-138 nurodyta, kad Bendrovės veiklos pobūdis – mišrus žemės ūkis, auginami pieniniai galvijai, taip pat užsiima augalininkyste. Iš į bylą pateiktų duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Žemės gelmių įstatymo redakcijai, išnyko pagrindas, kuriuo skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirta bauda.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai, taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia (be kita ko, įskaitant) Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas).

28. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo reglamentavimas, švelninantis pareiškėjo padėtį, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir panaikinamas skundžiamas Nutarimas.

29. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byloje kilęs ginčas išsprendžiamas aukščiau aptartais motyvais, kiti apeliacinio skundo argumentai nebėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje ir dėl jų atskirai nėra pasisakoma.

30. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

31. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti 300 Eur už teisinių paslaugų teikimą pagal sutartį Nr. 2019/08/23/1 ir 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį (patirtas išlaidas pagrindė 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymais ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. JČ-67).

32. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį (patirtas išlaidas pagrindė 2020 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymais ir 2020 m. sausio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. JČ-12).

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

34. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2.5. Šiuo atveju aktualus 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 262,7 Eur. Šiuo atveju už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 3 409,29 Eur (1 262,7 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (322,5 Eur) už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nurodytos, todėl gali būti priteistina.

35. Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyta, jog už apeliacinį skundą taikytinas koeficientas – 1.7. Šiuo atveju aktualus 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 289 Eur. Šiuo atveju už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 2 191,3 Eur (1 289 Eur x 1,7). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (311,25 Eur) už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nurodytos, todėl gali būti priteistina.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus maksimalius dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovės (advokatės) suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteisia jo nurodytas patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-17/2019“.

Priteisti pareiškėjui žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 311,25 Eur (tris šimtus vienuolika eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė