bf79ca77-2b11-4c72-bf2b-a2841d197802 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-602-464/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00279-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.6.; 3.3.4.2.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės A. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017 pagal ieÅ¡kovo V.

T. (V. T.) ieÅ¡kinį atsakovėms J. T. ir A. T. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovė A. T. 2018-06-29 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Å¡io teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 7 punktų pagrindais.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo (jos senelio) V. T. ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovėms A. T. ir J. T., paveldėjusioms jo žuvusio sÅ«naus V. T. turtÄ , ginčijo sÅ«naus 2008-04-15 ir 2008-08-01 atliktus mokėjimo pavedimus iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos į asmeninę sÅ«naus sÄ skaitÄ , kuriais Å¡is pervedė 86 886,01 Eur (300 000 Lt) sumÄ , gautÄ už parduotÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas, kad tai tėvo dovana sÅ«nui.

3. Vilniaus apygardos teismas 2017-07-10 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – dovanojimo sutartis pripažino negaliojančiomis, iÅ¡ atsakovės J. T. priteisė 14 835,58 Eur, o iÅ¡ atsakovės A. T. – 44 506,73 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-09 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018-01-29 priėmęs ieÅ¡kovo V. T. kasacinį skundÄ , 2018-05-18 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių buvo priteista atitinkamomis dalimis skola, kitÄ Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

4. Atsakovė A. T. teigia, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti, kadangi netrukus po kasacinio skundo priėmimo, t. y. 2018-02-09, šį skundÄ pateikęs ieÅ¡kovas mirė. IeÅ¡kovo mirties faktas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomas pirmiausia todėl, kad dėl vykusio ginčo Å¡alys nebendravo, antra, ieÅ¡kovui atstovavusio advokato veiksmai, kuomet jis nepranešė apie kliento mirtį, o procesas byloje buvo tęsiamas, nesudarė pagrindo atsakovei spręsti apie tokių faktinių aplinkybių, kaip ieÅ¡kovo mirtis, atsiradimÄ .

Apie ieÅ¡kovo mirtį atsakovei tapo žinoma tik 2018-05-21, kuomet ji aplankė Å¡eimos kapÄ . IeÅ¡kovo mirtis turėjo esminę reikÅ¡mę bylos nagrinėjimui, kadangi atsakovė A. T., kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė, bÅ«tų perėmusi ieÅ¡kovo teises ir pareigas bei įgyvendinusi savo pačios teises Å¡iame procese. Be to, neiÅ¡sprendus procesinio teisių perėmimo klausimo byloje nuspręsta ir dėl neįtraukto į bylÄ ieÅ¡kovo teisėmis asmens – ieÅ¡kovo V. T. įstatyminės įpėdinės A.

T. – materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. nagrinėjamu atveju egzistuoja ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Taip pat egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kadangi kasacinės bylos nagrinėjimo metu viena iš šalių – ieškovas – buvo ne tik neveiksnus, bet ir neteisnus, t. y. miręs.

5. Atsakovė pažymėjo, kad jeigu ji būtų žinojusi apie ieškovo mirtį, ji būtų perėmusi ieškovo procesines teises kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje ir, įvykus ieškovo ir vienos iš bylos atsakovių (A. T.) sutapimui, bylos dalis dėl jai nukreipto reikalavimo būtų nutraukta, be to, ji būtų pasinaudojusi teise atsisakyti ieškinio ir kitoje dalyje, kurioje reikalavimas nukreiptas jos motinai, atsakovei J. T., arba su ja sudarytų taikos sutartį.

6. Vilniaus apygardos teismas, 2018-07-09 nutartimi spręsdamas atsakovės A. T. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimÄ , ta pačia nutartimi sustabdė Å¡iÄ civilinę bylÄ iki bus iÅ¡spręstas klausimas dėl mirusio ieÅ¡kovo V. T. teisių perėmimo. Atsakovei A. T. 2018-12-04 iÅ¡davus paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , Vilniaus apygardos teismas 2018-12-17 nutartimi atnaujino civilinę bylÄ pagal A. T. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-22 nutartimi atsakovės A. T. praÅ¡ymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017, trečiÄ jį asmenį Luminor Bank AB pakeitė jo teisių perėmėju Luminor Bank AS.

8. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas V. T. mirė praėjus vos daugiau nei savaitei po kasacinės bylos pagal jo kasacinį skundÄ iÅ¡kėlimo, neturėjo jokios reikÅ¡mės 2018-05-05 nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to materialiojo teisinio reikalavimo – priteisti iÅ¡ atsakovių skolÄ , pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės neteigė bei neįrodinėjo ir pati atsakovė savo praÅ¡yme.

9. Teismas, viena vertus, sutiko, kad tuo atveju, jei aptarta faktinė aplinkybė bÅ«tų žinoma bylÄ nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, tai sudarytų pagrindÄ spręsti dėl ieÅ¡kovo V. T. pakeitimo jo teisių perėmėja, atsakove A. T.. Atsakovė, perėmusi ieÅ¡kovo procesines teises, bÅ«tų įgijusi teisę atsisakyti ieÅ¡kinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.,), sudaryti taikos sutartį su antrÄ ja atsakove J. T. (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), atsisakyti kasacinio skundo (CPK 349 str. 1 d.). Tokiu atveju byla bÅ«tų baigta priimant nutartį nutraukti bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ar nutraukiant kasacinį procesÄ (CPK 293 str. 4 p. ir 5 p., 349 str. 2 d.), jei nebÅ«tų nustatytos CPK 42 str. 2 d. nurodytos aplinkybės.

10. Kita vertus, pažymėjo ir tai, kad procesinių teisų perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 2 d.), todėl pareiÅ¡kėja gali perimti ieÅ¡kovo procesines teises ir po kasacinės bylos iÅ¡nagrinėjimo bei pasiekti atitinkamų tikslų, t. y. sudaryti taikos sutartį su atsakove. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė A. T. ir po bylos iÅ¡nagrinėjimo kasacine tvarka turi galimybę pasinaudoti iÅ¡ esmės tomis pačiomis procesinėmis teisėmis, kuriomis, jos teigimu, jai buvo užkirsta galimybė pasinaudoti laiku neiÅ¡sprendus ieÅ¡kovo procesinių teisių perėmimo klausimo.

11. Ä®vertinęs tai, kad kasacinės bylos pagal ieÅ¡kovo skundÄ iÅ¡kėlimo metu ieÅ¡kovas buvo veiksnus, teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu mirė ir neteko civilinio teisnumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.1 str., 2.2 str. 2 d.), o tuo pačiu ir veiksnumo, negali bÅ«ti prilyginama asmens neveiksnumui kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Be to, pažymėjo, kad atsakovė, nebÅ«dama neveiksnia proceso Å¡alimi, negali remtis ieÅ¡kovo neveiksnumu kaip pagrindu procesui atnaujinti.

12. Teismas taip pat pripažino, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti. Atsakovė A. T. bylÄ nagrinėjant kasacinės instancijos teisme dalyvavo atsakovės procesinėje pozicijoje. Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad, neperėmus ieÅ¡kovo procesinių teisių, ji negalėjo pasinaudoti ieÅ¡kovui suteiktomis teisėmis – dar kartÄ pažymėjo, kad ir po Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo ji turi galimybę pasinaudoti iÅ¡ esmės tomis pačiomis procesinėmis teisėmis, kuriomis, jos teigimu, jai buvo užkirsta galimybė pasinaudoti neiÅ¡sprendus ieÅ¡kovo procesinių teisių perėmimo klausimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. Atsakovė A. T. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-02-22 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – jos praÅ¡ymÄ patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. IeÅ¡kovo mirtis turėjo ypatingÄ reikÅ¡mę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytoms iÅ¡vadoms, nes Å¡is teismas arba privalėjo nutraukti bylÄ , jeigu neatsirastų nei vieno paveldėtojo, arba jÄ iÅ¡spręsti pagal paveldėtojo reikalavimus ir praÅ¡ymus.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nesustabdžius bylos nagrinėjimo iki kol paaiÅ¡kės ieÅ¡kovo teisių perėmėjai ir priėmus nutarti mirusio asmens atžvilgiu, susidarė teisiÅ¡kai ydinga situacija, iÅ¡kreipianti iki Å¡iol egzistavusiÄ teismų praktikÄ . 13.2. Teismas privalėjo vertinti ne tai, ar ieÅ¡kovo mirtis turėjo esminę reikÅ¡mę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms, o tai, ar turėjo reikÅ¡mę bylos baigčiai. Jeigu pareiÅ¡kėja, nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų žinojusi ieÅ¡kovo mirties faktÄ , pastaroji bÅ«tų buvusi pabaigta priėmus visiÅ¡kai kitokį procesinį sprendimÄ â€“ jÄ nutraukus. 13.3.

Civilinėje teisėje ir civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisę spręsti dėl asmens teisių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo) ir kurioje proceso stadijoje Å¡ias teises įgyvendintini (nagrinėjant bylÄ kasacinės instancijos teisme, vykdomajame procese ar vėliau) priklauso iÅ¡imtinai tik Å¡ių teisių savininkui, t. y. pačiai pareiÅ¡kėjai A. T., o teismai neturėtų Å¡ios teisės savintis, teikti nurodymus dėl Å¡ių teisių įgyvendinimo ir / ar jos paneigti savo sprendimais, kas iÅ¡ esmės ir buvo padaryta teismui priėmus skundžiamÄ nutartį. 13.4.

Byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet, viena vertus, pareiÅ¡kėjai savo, kaip ieÅ¡kovės, teisėmis neleista disponuoti, bet, antra vertus, jų pagrindu jai kyla neigiamos teisinės pasekmės, kurių ji niekuomet nesiekė ir dėl jų savo valios neiÅ¡reiÅ¡kė. 13.5. Atsakovė pripažįsta ir neginčija, kad Vilniaus apygardos teismo nurodytas aiÅ¡kinimas doktrinoje ir praktikoje yra labiausiai paplitęs, tačiau bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir neteisinga, jei bÅ«tų suteikta galimybė atnaujinti procesÄ tik dėl proceso metu buvusios neveiksnios Å¡alies, o dėl tos Å¡alies, kuri buvo ne tik neveiksni, tačiau proceso metu buvo neteisni (mirusi), nebÅ«tų galima pasinaudoti Å¡iuo pagrindu. 13.6.

Ä®statyme yra teisės spraga, kadangi nėra numatytas atvejis, kai subjektas yra ne tik neveiksnus, bet ir miręs. Todėl teismas neturėjo formaliai taikyti šį proceso atnaujinimo pagrindÄ , o turėjo iÅ¡spręsti situacijÄ atsižvelgiant bÅ«tent į Å¡ioje civilinėje byloje esančias aplinkybes. 13.7. Skundžiamos nutarties teiginiai, kad atsakovė ir po kasacinės bylos iÅ¡nagrinėjimo turi galimybę pasinaudoti iÅ¡ esmės tomis pačiomis procesinėmis teisėmis, yra aiÅ¡kiai nepagristi.

Teisės, kuriomis Å¡iuo metu gali pasinaudoti atsakovė, yra nei tapačios, nei iÅ¡ esmės tos pačios teisėms, kuriomis ji bÅ«tų galėjusi pasinaudoti byloje atnaujinus procesÄ pagal jos praÅ¡ymÄ ir perėmus ieÅ¡kovo procesines teises. Teismas nebÅ«tų vertinęs ir pasisakęs dėl faktinių aplinkybių, susijusių su bylos esme, nebÅ«tų patirtos vykdymo iÅ¡laidos ir kt. 13.8. PareiÅ¡kėja byloje dalyvavo kaip atsakovė pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, ir nežinodama bei negalėdama žinoti apie ieÅ¡kovo mirties faktÄ iki nutarties priėmimo, po jo mirties neiÅ¡sprendus procesinių teisių perėmimo klausimo, nebuvo įtraukta į bylÄ ieÅ¡kovės teisėmis.

Todėl ji negalėjo disponuoti jai priklausiusiomis bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu procesinėmis teisėmis, negalėjo ir vykdymo procese negalės jų įgyvendinti.

14. Atsakovė J. T. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos A. T. atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad su juo visiÅ¡kai sutinka ir palaiko jame iÅ¡dėstytus argumentus.

15. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepime į pareiÅ¡kėjos A. T. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl civilinės bylos atnaujinimo pagrindų 16. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ , kuris yra iÅ¡imtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡taisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymÄ bei tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat iÅ¡vengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 2 str.).

17. Proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinis bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad Å¡is institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ . Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedÅ«ros naudojimo ribotumÄ , kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali bÅ«ti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama iÅ¡vengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas) galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų bÅ«tinybę lemia esminio ir įtikinamo pobÅ«džio aplinkybės (2015-04-02 sprendimas byloje Solomun prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007-01-18 sprendimas byloje Kot prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 20887/03, par. 24). AukÅ¡tesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų bÅ«ti įgyvendinama, siekiant iÅ¡taisyti esminius trÅ«kumus (2008-07-31 sprendimas byloje Protsenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 13151/04, par. 26).

Taip pat naudojimasis Å¡ia aukÅ¡tesnių teismų galia turi bÅ«ti toks, kad kaip galima maksimaliau bÅ«tų nustatyta teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo (2015-06-09 sprendimas byloje DRAFT - OVA a.s. prieÅ¡ SlovakijÄ , peticijos Nr. 72493/10, par. 77). Taigi praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).

19. Vienas iÅ¡ pagrindų procesui atnaujinti yra tuomet, kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Å iuo pagrindu, be kitų pagrindų, taip pat praÅ¡oma atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017.

20. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad:

1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) jos turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

21. Apeliantės įsitikinimu, faktas, kad iÅ¡nagrinėtos bylos ieÅ¡kovas V. T., praėjus nedaug laiko po to, kai buvo priimtas jo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 sprendimas ir priimtas naujas – ieÅ¡kinys atmestas, mirė, ir kuris nebuvo / negalėjo jai bÅ«ti žinomas iki sprendimo byloje pagal kasacinį skundÄ priėmimo, turėjo esminę reikÅ¡mę bylos baigčiai. Teigia, kad tuo atveju, jei Å¡is faktas bÅ«tų paaiÅ¡kėjęs bylÄ nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, visų pirma, tai sudarytų pagrindÄ tokios bylos nagrinėjimui sustabdyti iki paaiÅ¡kės ieÅ¡kovo teisių paveldėtojas, antra, kadangi ji yra vienintelė ieÅ¡kovo įstatyminė įpėdinė, perėmusi jo teises ir pareigas, byla jos atžvilgiu bÅ«tų nutraukta esant ieÅ¡kovo ir atsakovo sutapčiai, ji bÅ«tų galėjusi pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis – atsisakyti kasacinio skundo, teikti pareiÅ¡kimÄ dėl taikos sutarties su kita atsakove J.

T. (apeliantės motina) sudarymo.

22. Kaip minėta pirmiau, proceso atnaujinimas gali bÅ«ti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama iÅ¡vengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas. Tačiau apeliantė, atnaujinus procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017, praÅ¡o panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-05-18 nutartį, priimtÄ iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ , kuria panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta ta Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių priteistos ieÅ¡kinyje nurodytos sumos. Taigi, iÅ¡ esmės apeliantė siekia to, kad liktų galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 sprendimas, kuriuo konstatuotas ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinio nepagrįstumas, o ne bylos iÅ¡nagrinėjimo pagal nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus.

23. Å iuo atveju nei teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, nei atskirÄ jį skundÄ apeliantė neįrodinėjo, kokiÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovo mirties faktas turėjo ginčo byloje nagrinėtoms aplinkybėms, susijusioms su iÅ¡ ieÅ¡kovo į jo mirusio sÅ«naus, kurio teisių paveldėtojos yra atsakovės (mirusio ieÅ¡kovo sÅ«naus žmona ir dukra), pervestų lėšų teisinio pagrindu kvalifikavimui ir nuosavybės teisių į jas pripažinimui. Pripažintina, kad apeliantės pareiÅ¡kime aiÅ¡kiai įvardijamas faktinis proceso atnaujinimo pagrindas, kad ji, tapusi ieÅ¡kovo įstatymine įpėdine, neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis proceso teisėmis, iÅ¡ dalies neatitinka suformuluoto jos praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo dalyko) – panaikinti kasacinio teismo nutartį (atitinkamai, tokiu atveju likus galioti apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, kurios rezultatas apeliantę tenkina).

Pažymėtina, kad tik atnaujinus procesÄ galima spręsti, ar praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo tenkinamas, ar jei pakeičiami ir kaip, ar priimamas naujas sprendimas (nutartis) (CPK 370 str. 1 d.). Tik tada ankstesni sprendimai (nutartys) netenka galios (CPK 371 str. 3 d.). Atnaujinus procesÄ , byla iÅ¡nagrinėjama pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles ir ribas, apibrėžtas proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 370 str. 4 d.).

24. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės nurodyta kaip naujai paaiÅ¡kėjusi jai aplinkybė (ieÅ¡kovo mirtis, neužsibaigus procesui kasacinės instancijos teisme), savaime neturėtų įtakos nei byloje esančių įrodymų kitokiam teisiniam vertinimui, nei Å¡alis siejusių santykių teisiniam kvalifikavimui, nei paneigtų kasacinio teismo iÅ¡vadÄ , kad ginčo lėšų pervedimas buvo neteisėtas. Atitinkamai, atsižvelgiant į praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo dalykÄ , tokia vien tokia faktinė aplinkybė negalėtų bÅ«ti pripažinta esmine ar sudarančiÄ prielaidas kitaip kvalifikuoti ginčo sumų pervedimÄ , ar juo labiau, kasacinio teismo nutarties panaikinimÄ , paliekant galioti ankstesnį teismo procesinį sprendimÄ . Taigi Å¡iuo aspektu skundas nėra pagrįstas.

25. Kita vertus, kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje daugelį kartų yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į Å¡io instituto taikymo tikslus, pažymint, jog Å¡is iÅ¡imtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės iÅ¡taisyti tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo bÅ«dų.

26. Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės akcentuojamÄ aplinkybę, kad, apeliantei įstojus į bylÄ taip pat ir ieÅ¡kovės procesinėje pozicijoje (kaip kasatoriaus V. T. materialiųjų teisių perėmėjai), iÅ¡nagrinėtoje byloje bÅ«tų susiklosčiusi ieÅ¡kovo ir vieno iÅ¡ atsakovų sutapties situacija, lemianti kitokias jos materialiÄ sias teises bei pareigas, nei yra dabar nustatytos, atitinkamai, ir kitokiÄ procesinę Å¡io buvusio ginčo baigtį. Å iuo aspektu sutiktina ir su apeliantės argumentais, kad ieÅ¡kovės teisėmis pasinaudoti galimybė jau prarasta ir savo teisių visa apimtimi ji jau nebegali apginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo procese apeliantei nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu materialiųjų teisių bei pareigų jau nėra galimybės modifikuoti, tÄ eliminuoja teismo sprendimo ar nutarties privalomumo (res judicata) principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

27. Priverstinio sprendimo vykdymo procese iÅ¡sprendus procesinių teisių perėmimo klausimÄ , kaip kad nurodė teismas, galėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti nebent teismo sprendimu nustatytų materialiųjų pareigų nevykdymo klausimai (taikos sutarties sudarymas, atsisakymas nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo), tačiau pats teismo sprendimas, kuriame apeliantei (ir antrajai atsakovei, jos motinai) nustatyta atitinkamo dydžio piniginė prievolė, nebÅ«tų modifikuotas.

28. Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio dalyviai yra dvi Å¡alys, iÅ¡ kurių viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigÄ (CK 6.1 str.). Prievoliniam teisiniam santykiui yra bÅ«dingos dvi Å¡alys: aktyvioji Å¡alis – kreditorius ir pasyvioji Å¡alis – skolininkas, kurias sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kreditoriaus reikalavimo teisė atitinka skolininko pareigÄ . Dėl to Å¡i teisė negalima be pareigos, pabrėžtina – kito asmens pareigos. Jei asmenų nesieja jų tarpusavio teisė ir pareiga, reiÅ¡kia, kad jie nėra prievolinio teisinio santykio dalyviai.

29. Prievolė baigiasi, kai nelieka kurio nors iš jai būtinų elementų: nelieka bent vienos iš prievolės šalių; baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Taigi nelikus šių prievolės elementų, negali išlikti ir prievolės kaip šalis siejančio teisinio santykio. CK šeštosios knygos IX skyriuje reglamentuojami prievolių pabaigos pagrindai. Vienas iš šių pagrindų – prievolės šalių sutapimas (CK 6.126 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, t. y. kai skolininkas ir kreditorius vienoje prievolėje yra tas pats asmuo.

Tai gali įvykti nelikus vienos iš prievolės šalių, be kita ko, ir mirus fiziniam asmeniui, kai skolininkui atitenka kreditoriaus teisės ir pareigos, kylančios iš tos pačios prievolės (pavyzdžiui, kai mirus kreditoriui skolininkas tampa vieninteliu jo įpėdiniu). Taigi prievolės šalių sutaptis prievolėje – dėl tam tikro juridinio fakto viename prievoliniame santykyje įvykstantis prievolės šalies pasikeitimas, kurio pagrindu skolininkas įgyja kreditoriaus reikalavimo teisę, t. y. toje pačioje prievolėje tampa ir skolininkas, ir kreditorius.

Teisė nereglamentuoja protingumo kriterijų neatitinkančių santykių, įskaitant vieno asmens prievolinių santykių su pačiu savimi, nes nėra protingai paaiÅ¡kinamo asmens intereso bÅ«ti tokių vieno asmens „santykių“ dalyviu, todėl, sutapus skolininkui ir kreditoriui viename asmenyje, kuris turi ir reikalavimo teisę, ir pareigÄ vykdyti prievolę, daroma iÅ¡vada, kad prievolinio teisinio santykio neliko. Toks įvykis CK 6.126 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas prievolės pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).

30. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė tokia ekstraordinarinė situacija, kad kreditorius (V. T.) mirė iki priimant galutinį sprendimÄ dėl jo skolininkės (apeliantės A. T.) pareigos vykdyti prievolę, tačiau jo procesinių teisių perėmimo klausimas byloje nebuvo iÅ¡spręstas ir todėl apeliantės prievolės pareiga, nors ir turėjo bÅ«ti, bet nebuvo konstatuota. Nei ieÅ¡kovo teisiniai atstovai, nei kiti asmenys nepateikė atitinkamos informacijos apie tokį reikÅ¡mingÄ Ä¯vykį kasaciniam teismui, todėl procesas toliau faktiÅ¡kai vyko be ginčo Å¡alies (ieÅ¡kovo).

Tai teikia pagrindÄ iÅ¡ esmės sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad Å¡i situacija, nors ir ne identiÅ¡ka, tačiau vis tik labai panaÅ¡i į CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ situacijÄ , kai procesas atnaujinamas, nedalyvavus bylos nagrinėjime neveiksnios Å¡alies atstovo pagal įstatymÄ . Minėtos normos aiÅ¡kinimui taikant įstatymo leidėjo ketinimų, tokio reglamentavimo tikslo, įstatymų analogijos ir protingo aiÅ¡kinimo metodus (CPK 3 str. 1, 6 d.), manytina, kad visiÅ¡kas Å¡alies eliminavimas iÅ¡ proceso ir jos nepakeitimas kitu asmeniu teisiÅ¡kai nėra įmanomas, nes nėra galimybės tęsti proceso tik su viena ginčo Å¡alimi (pavyzdžiui, atsakovais) ir priimti sprendimÄ dėl ginčo esmės. Nelikus Å¡alies, visi priimti byloje procesiniai panaikinami, o pati byla nutraukiama.

31. Pažymėtina, kad bÅ«tent tokios situacijos yra aptartos CPK 293 straipsnio 7 ir 8 punktuose (bylos nutraukimas dėl fizinio asmens mirties ar likvidavus juridinį asmenį, kai, atsižvelgiant į ginčo santykius, neleidžiamas teisių perėmimas). Å ias nuostatas aiÅ¡kindamas Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad tik esant abiems materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti kilusį Å¡alių ginÄÄ .

Todėl kai viena iÅ¡ Å¡alių (fizinis asmuo) mirÅ¡ta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali bÅ«ti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 str. 1 d. 1p.) arba nutraukti bylÄ atitinkamu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015, 2019-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019).

32. Inicijavusi Vilniaus miesto apylinkės teisme procesÄ dėl praleisto termino plikimui po senelio V. T. mirties priimti atnaujinimo (byla iÅ¡spręsta 2018-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23989-599/2018; Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO) skolininkė (apeliantė) jau po sprendimo byloje iÅ¡nagrinėjimo tapo kreditoriaus įstatyminė įpėdinė, jai 20018-12-04 buvo iÅ¡duotas pavedėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į nagrinėjamoje byloje ginčytÄ turtinę teisę. Vadinasi, pagal procesines taisykles iÅ¡sprendus procesinių teisių perėmimo klausimÄ , dėl kreditoriaus ir skolininko sutapties viename asmenyje nebÅ«tų jokio pagrindo teismo sprendimu konstatuoti apeliantės prievolės buvimÄ (jos materialiÄ sias pareigas) – Å¡ioje ginčo dalyje byla bÅ«tų nutraukta.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai ir atskirojo skundo argumentai, susiję su ieÅ¡kovės ir atsakovės teisių bei pareigų civilinės bylos procese netapatumu, su apeliantės procesinių teisių, netapus ieÅ¡kove, pažeidimu, kartu lėmusių jai nepagrįstai nustatytÄ materialiÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdyti prievolę (susiklosčiusioje situacijoje – pačiai sau), ir galinčias atsirasti dar ir kitas prievoles. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos, buvę V. T. teisiniai atstovai 2018-05-21 kreipėsi į notarę su praneÅ¡imu, praÅ¡ydami informuoti jo paveldėtojus apie turimÄ reikalavimo teisę į 21 235,50 Eur sėkmės mokestį bei įtraukti Å¡iÄ skolÄ Ä¯ jiems iÅ¡duodamus paveldėjimo dokumentus, o sėkmės mokestis siejamas su Å¡ia civiline byla, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , ir bÅ«tent tokiu jos iÅ¡nagrinėjimo rezultatu (sėkmės mokestis apskaičiuotas nuo priteistų iÅ¡ apeliantės ir atsakovės J. T. sumų).

34. Taigi, kitokia teismo pozicija, kad nesvarbu, kurioje proceso stadijoje – ar nagrinėjant bylÄ teisme, ar sprendimo vykdymo procese taikytinas procesinio teisių perėmimo institutas, numatytas CPK 48 straipsnyje, kai sÄ lygos jam taikyti akivaizdžiai buvo susiklosčiusios dar teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, stokoja pagrįstumo. Apeliantės įvardinti pagrindai – naujai paaiÅ¡kėjusi esminė aplinkybė, kad apeliantė buvo įgijusi teisę įstoti į bylÄ ir kitoje, nei atsakovės, procesinėje padėtyje, tačiau tokia procesinė teisė bei teisė dispozityviai disponuoti ir kitomis procese numatytomis teisėmis jai nepagrįstai apribota, kad jos prievolė buvo pasibaigusi kreditoriaus ir skolininko sutaptimi, nusprendimas dėl neįtraukto ieÅ¡kovo procesiniu statusu asmens materialiųjų pareigų (sutapus kreditoriui ir skolininkui prievolės pasibaigia, tačiau Å¡iuo atveju yra nuspręsta kitaip), galiausiai antrosios ginčijamo santykio Å¡alies mirtis (pasitraukimas iÅ¡ proceso) ir bylos iÅ¡nagrinėjimas nesant Å¡ios Å¡alies teisių perėmėjo, leidžia vertinti Å¡ioje konkrečioje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ kaip iÅ¡skirtinę bei konstatuoti pagrindo atnaujinti joje procesÄ buvimÄ (CPK 366 str. 1 d. 2, 7 p.).

35. Atskirajame skunde praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ Viliaus apygardos teismo 2019-01-22 nutartį ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ bei panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-421/2018, tačiau, kaip buvo pirmiau nurodyta (nutarties 23–24 p.), toks reikalavimas teisiÅ¡kai ydingas ir negalimas. Å iuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl proceso atnaujinimo, o bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės ir priimtų byloje procesinių sprendimų pakeitimas / panaikinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 370 str. 4 d., 371 str.), todėl Å¡i atskirojo skundo dalis netenkinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017. Teisėja Dalia Kačinskienė