bf77e03d-96fd-4faa-8b9b-5d45b96709bc · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3840-406/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01446-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 6-7).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad apytiksliai nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. jis Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl to nuolatos jautėsi blogai, žeminamas, kankinamas. Kamerų plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir jose buvo trys dviejų aukÅ¡tų lovos.

Dėl neÅ¡varių kamerų langų kamerose trÅ«ko Å¡viesos, o jų nuvalyti buvo neįmanoma, kadangi iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės yra grotos. Nurodė, jog gyvenamosiose patalpose Å¡ilto vandens nebuvo, pasinaudoti Å¡iltu vandeniu buvo galima tik kartÄ per savaitę 15 min. Akcentavo, kad dėl nekokybiÅ¡ko maitinimo nusilpo imuninė sistema. Gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, kas akivaizdžiai pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijÄ , kurioje numatyta, kad vienam nuteistajam turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. gyvenamojo ploto, atskaičius baldų, sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje ir vertina 10 000 Eur.Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 10-15) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Kauno tardymo izoliatoriuje su pertraukomis buvo kalinamas nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjas atskirais laiko tarpais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv. m.) normÄ .

Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Teigia, kad kamerų langų Å¡vara turi rÅ«pintis patys nuteistieji, langų rėmuose yra įdėti stiklai pasiekiami valymui iÅ¡ abiejų pusių. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktÄ tardymo izoliatoriaus kamerų patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Pagal teisinį reglamentavimÄ asmenims suteikiama galimybė pasinaudoti 10 min. duÅ¡u, esant reikalui Å¡i galimybė gali bÅ«ti pratęsta iki 5 min. ir tokia prausimosi tvarka tenkina absoliučiÄ daugumÄ nuteistųjų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skundų, praÅ¡ymų dėl maitinimo kokybės įstaiga nėra gavusi. Psichiatro iÅ¡vadoje yra pažymėta diagnozė – adaptacijos sutrikimas, kuris yra natÅ«rali žmogaus reakcija į laisvės apribojimÄ . Teigė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas tardymo izoliatoriuje laisvai galėjo naudotis teise bÅ«ti pasivaikščiojimo kieme, pasinaudoti sporto kiemeliais, biblioteka, skaitykla, kompiuterių klase ir kt., t.y. visomis priemonėmis kompensuoti kalinimo sukeltus nepatogumus.

Mano, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senatį, o likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) veiksmų, atlyginimo. Kameros kortelės ir pažymos apie R.

V. laikymo sÄ lygas Kauno TI duomenimis pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 16, 17-22).Atsakovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b.l. 14-15). Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Kauno TI, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ bei kitus reikalavimus, nurodydamas apytiksliai laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. Kaip jau minėta, byloje esantys dokumentai, t.y. kameros kortelė ir pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 16, 17-22). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į minėtos įstaigos administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo tardymo izoliatoriuje pradžios, t.y. nuo 2012 m. balandžio 3 d. (pagal kameros kortelę b.l. 16), tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. liepos 20 d. (b.l. 18). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamÄ teisę į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui bei kitus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiÅ¡kėjas tik vėliau galimai suvokė, kad jo laikymo Kauno TI sÄ lygos pažeidė jo teises, nėra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.).

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. liepos 19 d. (imtinai) taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas ir analizuotinas pareiÅ¡kėjo buvimas Kauno TI laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), Higienos normų ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kuriose dėl neÅ¡varių langų kamerose trÅ«ko Å¡viesos, o jų nuvalyti buvo neįmanoma, kadangi iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės buvo grotos. Be to, kameros neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo buvimo laikotarpiu Kauno TI kamerose buvo mažai vietos, t.y. trÅ«ko ploto.Atsižvelgus į pritaikytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, t.y. iÅ¡ atsakovo parengtos 2016 m. rugsėjo 9 d. pažymos Nr. 11-4616 apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 22), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI pradedant nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 170.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Kauno TI atsiliepime nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau pažymėjo, kad, pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi, t.y. Kauno TI neturi teisės atsisakyti priimti į jį atvežamų suimtųjų. IÅ¡ teismui pateiktos Kauno TI 2016 m. rugsėjo 9 d. pažymos Nr. 11-4616 apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI iÅ¡ viso buvo kalinamas 6 paras, iÅ¡ kurių 5,5 paras jo kalinimo sÄ lygos neatitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Jeigu pusę dienos pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitÄ pusę – netrÅ«kstant ploto, laikytina, kad tÄ dienÄ jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus, kadangi nėra aiÅ¡ku, kada tiksliai sumažėjo arba padaugėjo kamerose esančių asmenų ar pareiÅ¡kėjas atvyko / iÅ¡vyko iÅ¡ Kauno TI (patikrinimai buvo atliekami 8.00 val. ir 20.00 val.), taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui 6 paras nebuvo skiriama pakankamai ploto.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo Kauno TI metu (pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas), kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 2.52 kv. m iki 3.02 kv. m (teismas pažymi, kad iÅ¡ minėtų 6 parų, 5 paras pareiÅ¡kėjui teko 1.08 kv. m mažiau gyvenamojo ploto, 1 parÄ â€“ 0.58 kv. m mažiau, negu numatyta teisės aktuose), todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Atsakovas neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. Todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui. Å iame kontekste pažymėtina, jog Ä®sakymas Nr. V-124 nenumato, kad į Å¡io įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Pastebėtina, kad Å¡i pozicija atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06 ir kt.). Taigi, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. suimtiesiems tenkantis plotas periodiÅ¡kai buvo itin mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikru laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI nebuvo tam tikrÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Atsakovas taip pat neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeisti. IÅ¡ byloje esančių duomenų, t.y. iÅ¡ ambulatorinių priėmimų apskaitos žurnalo 2013 m. sausio 18 d.

įraÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo priimtas psichiatro, kuris nustatė diagnozę F43.29 – adaptacijos sutrikimas (b.l. 32), tačiau minėtas dokumentas nėra aktualus nagrinėjamam laikotarpiui nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. Daugiau duomenų dėl pareiÅ¡kėjo tiek fizinių, tiek psichinių sveikatos sutrikimų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos bÅ«klę, jos pablogėjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y.

R. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Teismas taip pat konstatuoja, kad nustatytas pažeidimas nebuvo tęstinis, bÅ«damas Kauno TI pareiÅ¡kėjas buvo kilnojamas į skirtingas kameras. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Skundo motyvas, jog dėl neÅ¡varių kamerų langų kamerose trÅ«ko Å¡viesos, o jų nuvalyti buvo neįmanoma, kadangi iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės yra grotos, yra nepagrįstas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad langas gali bÅ«ti atidarytas ir iÅ¡valytas (b.l. 33, 35).

Be to, pagal Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena tvarkos apraÅ¡o patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 5 ir 6 punktus, atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo patikrinimų metu turi įvardinti atsiradusius trÅ«kumus ir gedimus, taip pat palaikyti kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ , t.y. plauti grindis, sanitarinius įrengimus, vėdinti patalpas ir t.t. (b.l. 46). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipiÄ sis į Kauno TI administracijÄ su praÅ¡ymu įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ , dėl kameroje esančios tamsos.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, o Å¡iltu vandeniu pasinaudoti galėjo tik 15 minučių vienÄ kartÄ per savaitę. Teismas pažymi, kad Higienos normos HN 76:2010 27 punkte nėra reglamentuota, kad kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema, todėl Å¡io punkto pažeidimas nenustatytas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte taip pat nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per retos galimybės nusiprausti po duÅ¡u (pasinaudoti Å¡iltu vandeniu) suteikimo, laikytinos nepagrįstomis.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, todėl minėtos teisės aktų normos nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, jog bÅ«damas Kauno TI negavo pilnaverčio maisto, todėl nusilpo imuninė sistema. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kadangi byloje nėra duomenų dėl nustatytų fiziologinių mitybos normų reikalavimų pažeidimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl pilnaverčio maisto negavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl maisto kokybės, kaloringumo į administracijÄ , ar į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl nusilpusio imuniteto, byloje nėra. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukÅ¡tesnės kokybės maisto produktus, juos galima įsigyti už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas. Kauno TI administracija yra nustačiusi galimų įsigyti pataisos įstaigoje maisto produktų bei bÅ«tiniausių reikmenų sÄ raÅ¡Ä (b.l. 23-31).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius, neturtinei žalai bei kaltiems veiksmams pagrįsti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo Kauno TI metu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sÄ lygų, nėra ir duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo taip, kad jis patyrė kokiÄ nors neturtinę žalÄ .CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procese yra nustatomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti skriaudÄ , byloje nėra.Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodymų konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ dėl pareiÅ¡kėjo neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kameros ploto tenkančio vienam asmeniui normos, dėl to pareiÅ¡kėjas neabejotinai galėjo patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus (stresÄ , pažeminimÄ ).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kalinimo laikotarpio, kai kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines sÄ lygas, ekonominę krizę, pragyvenimo lygį.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvoje buvo nustatyta 1000 Lt (289,62 Eur) minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinę žalÄ , neadekvatus, nesuprantamas ir nepateisinamas nei teisingumo, nei protingumo prasme. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų Kauno TI bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių duomenų bei nepateikė įrodymų, jog dėl dvasinių ir emocinių sukrėtimų, baimės, patiriamo streso bÅ«tų kreipęsis į gydytojus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo laikymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis Kauno TI trukmę ir ploto trÅ«kumÄ ginčui aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. (5 paras pareiÅ¡kėjui teko tik 2.52 kv. m kameros ploto, 1 parÄ â€“ 3.02 kv. m, viso 6 paras nebuvo skiriama pakankamai ploto), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kurių intensyvumas pagal bylos aplinkybes neiÅ¡vengiamai virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, taip pat į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Pats teisės pažeidimo pripažinimas ginčo atveju nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ . Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 35 Eur suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 35 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas