2020-12-16 Nr. AB-24043-3-62-3-01814-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3568-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01814-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. bausmę atliko Marijampolės PN 19 būryje, kuriame buvo laikomi 24 žmonės. Prausykloje buvo tik 5 kranai, todėl tekdavo keltis ir praustis ankščiau, nes tarp nuteistųjų kildavo pykčiai. Tualete įrengta viena sėdima vieta ir dvi tupimos, taip pat 2 pisuarai, todėl tarp nuteistųjų taip pat kildavo nesutarimai dėl naudojimosi tualetu. Pareiškėjo teigimu, bendras tualeto patalpos ilgis – 3,40 m, plotis – 1,67 m, vieno tualeto plotis – 1 m, kitų dviejų po 80 cm, o ilgis – 77 cm, durų nėra. Ventiliacija bloga, neišvesta į lauką, todėl patalpoje nuolat būdavo blogas kvapas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas jautėsi pažemintas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų, todėl prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Taip pat atsakovas nurodė, kad 19 būryje yra 1 sėdimas tualetas, 2 tupiami bei 2 pisuarai, viso 5 įrenginiai. Prausykloje yra viena praustuvė su 4 kranais bei 1 atskira praustuvė su 1 kranu. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtinta aprūpinimo norma (toliau – ir Aprūpinimo norma), tokiu aprūpinimu galėjo naudotis 45 nuteistieji, todėl pareiškėjo teiginys, kad trūko sanitarinių įrenginių ir praustuvių, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Dėl patalpų atitikties higienos reikalavimams patikrinimai yra atliekami kas 2 metus arba kai gaunamas nuteistojo skundas. 2016 m. ir 2018 m. periodinių patikrinimų metu pažeidimai nebuvo nustatyti. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos stebimos ir prižiūrimos specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo ir remonto darbus. Pareiškėjas nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kompetentingą instituciją dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų. Atsakovo nuomone, visi pareiškėjo teiginiai yra niekuo neparemti, nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo M. D. skundą atmetė.

6. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktą prašymą, pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą nuo 2010 m. iki 2016 rugsėjo 2 d. pritaikė ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos bei Aprūpinimo normos nuostatomis, nustatė, kad 19 būryje vertinamuoju laikotarpiu sanitarinių įrenginių kiekis atitiko normose numatytus reikalavimus. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja bendrabučio tipo patalpų sanitarinių mazgų plotų, teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl mažų sanitarinio mazgo patalpų.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad tualetai buvo be durų, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo nuotraukos patvirtino, jog unitazai atskirti pertvaromis. Kadangi pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskira nuo gyvenamųjų patalpų, teismas sprendė, kad pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

9. Dėl patalpose esančio blogo kvapo teismas nurodė, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis 19 būrio sanitariniame mazge yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Iš pateikto 2017 m. balandžio 24 d. avarinių gedimų šalinimo ir atliktų drabų akto Nr. 14/07-1892 matyti, kad vėdinimo sistema esant poreikiui yra remontuojama. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vertinamuoju laikotarpiu atliktų patikrinimų metu higienos reikalavimų pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti patalpų patikrinimą, o skunde tik abstrakčiai nurodė, kad 19 būrio sanitariniame mazge netinkamas vėdinimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl minimos neatitikties patiriama neturtinė žala. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentų teismas nelaikė pagrindu atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

10. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas M. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su priimtu teismo sprendimu. Jo teigimu, teismas neįvertino tualeto parametrų. Pareiškėjo nuomone, jeigu jis galėtų turėti fotoaparatą ar filmavimo kamerą, pateiktų nuotraukas teismui.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo vertinimu, teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėjui kalint Marijampolės PN, nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

19. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Regionų apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip teisingai pažymėjo, pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato sanitarinio mazgo ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažų sanitarinio mazgo patalpų pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė