2021-10-06 Nr. AB-20371-3-61-3-01633-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2107-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01633-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. DIE-161 „Dėl atliktų UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninių patikrinimų pagal 2018 m. gegužės 15 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35 ir 2018 m. spalio 9 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-69“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad

2.1. ginčijamu Įsakymu pareiškėjui, kaip azartinius lošimus organizuojančiai bendrovei, už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 9 straipsnio 9 dalies pažeidimą buvo paskirta 495 900 Eur dydžio bauda, nes tariamai buvo nesilaikyta minėtoje įstatymo normoje nustatytos pareigos patikrinti kliento tapatybę ir registruoti jo operacijas. Ginčijamas pažeidimas nustatytas ir bauda paskirta už tai, kad pareiškėjas klientų atliktų lošimo operacijų registrą su klientų duomenimis pateikė Tarnybai ne pirmą pradėto pareiškėjo patikrinimo dieną, o vėliau patikrinimo eigoje ir už tai, kad pareiškėjas iš daugiau kaip 1 000 Eur vertės lošimo operacijas atliekančių klientų prieš kiekvienos tokios operacijos atlikimą neprašė iš naujo fiziškai pateikinėti asmens dokumento, nes klientas šį dokumentą jau buvo pateikęs įeidamas į lošimo namus, Bendrovės darbuotojai jau buvo pasidarę šio dokumento kopiją ir papildomai tikrino kliento tapatybę jau naudodamiesi vidinėmis elektroninėmis sistemomis. Pareiškėjo patikrinimas buvo atliktas lošimo namuose, įsikūrusiuose Savitiškio g. 61, Panevėžyje (toliau – ir Lošimo namai). Neplaninis patikrinimas buvo pradėtas 2018 m. gegužės 23 d. pagal I. D. skundą, kad ji neįleidžiama į Lošimo namus bei, kad Lošimo namuose tie patys asmenys išlošia dideles pinigų sumas.

2.2. Tik gavęs Tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktą, pareiškėjas suprato apie Tarnybos gerokai išplėstą patikrinimo apimtį ir naują jo objektą - Lošimo namuose sudarytų sandorių, kurių vertė viršija 1 000 Eur, registravimo ir tokius sandorius sudariusių asmenų tapatybės patikrinimo tinkamumą. Tik tada tapo akivaizdu, kad pareiškėjas, nežinodamas apie konkretų išplėstą patikrinimo objektą, Tarnybai net nėra pateikęs duomenų apie įregistruotus sandorius. Šie sandoriai yra registruojami elektronine forma Bendrovės tvarkomame specialiame registre, o ne Lošimo namų kasoje esančiame popierinės formos žurnale, kuriame registruojami tik kasoje laimėtojams išmokami laimėjimai, ir kuris tvarkomas mokesčių įstatymų tikslais, ir buvo pateiktas Tarnybos specialistams pirminio apsilankymo metu. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. pateikė atsiliepimą į Tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog jis nustato visų savo klientų, sudarančius lošimo priemonių keitimo sandorius, kurių vertė yra didesnė negu 1 000 Eur, tapatybę ir registruoja šiuos sandorius savo elektroniniame registre, tvarkomame pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį. Tarnybos nurodyti lošėjai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvo identifikuoti kaip R. K., V. T. ir G. L. ir jų atlikti lošimo priemonių keitimo sandoriai buvo nustatyta tvarka įregistruoti jų atlikimo metu 2018 m. gegužės 13 d. Be šių trijų asmenų, daugiau kaip 1 000 Eur vertės lošimo priemonių keitimo sandorius 2018 m. gegužės 13 d. atliko R. I., A. A. ir V. V.. Anksčiau patikrinimo eigoje Tarnyba nenurodė vykdanti patikrinimą būtent nurodytų asmenų identifikavimo ir jų sandorių registravimo klausimais bei neprašė pateikti šių sandorių elektroninio registro. Tarnyba prašė tik kasoje buvusio žurnalo apie kasoje klientams išmokamus laimėjimus, o ne prie lošimų stalų atliekamus lošimo priemonių keitimus. Pareiškėjas nurodyto elektroninio sandorių registro išrašą Tarnybai pateikė kartu su 2018 m. spalio 5 d. atsiliepimu.

2.3. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktus elektroninio registro duomenis, 2018 m. lapkričio 21 d. surašė dar vieną patikrinimo aktą Nr. PT1-77, kuriame padarė išvadą, jog Bendrovės pateikti 2018 m. gegužės 13 d. sandorių, kurių vertė viršija 1 000 Eur vertę, elektroninio registro išrašai tariamai neatitinka perduotų lošimų vaizdo įrašų, nes vaizdo įraše matomų ir elektroniniame registre užregistruotų lošimo priemonių keitimo sandorių tikslūs laikai ir sumos nesutampa. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė atsiliepimą į Tarnybos 2018 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą, kuriame paaiškino, kad nesutapimai susidarė dėl Tarnybos naudojamos kitos programinės įrangos versijos, todėl atsiranda 3 val. paklaida. Neatsižvelgdama į pareiškėjo išdėstytus argumentus, Tarnyba 2019 m. sausio 7 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-2, kuriame konstatavo, kad 2018 m. gegužės 13 d. Lošimo namuose klientams iškeitus grynuosius pinigus į žetonus, Bendrovė nepatikrino šių klientų tapatybės ir pildomame registracijos žurnale neužregistravo jų grynųjų pinigų keitimų į žetonus ir taip pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies, 9 straipsnio 11 dalies 3 ir 6 punktus.

2.4. Ginčijamu Įsakymu Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį, t. y. neįregistravo Lošimo namuose 2018 m. gegužės 13 d. atliktų grynųjų pinigų keitimo į lošimo priemones sandorių, kurių vertė viršija 1 000 Eur, ir nepatikrino tokius sandorius atlikusių asmenų tapatybės. Pareiškėjas ne tik iš karto nustatė ir patikrino ginčijamame Įsakyme minimų Lošimo namuose 2018 m. gegužės 13 d. besilankiusių lošėjų tapatybę bet ir savo elektroniniame registre nustatyta tvarka užregistravo visus tą dieną vykusius grynųjų pinigų keitimo į lošimo priemones sandorius, kurių vertė viršijo 1 000 Eur. Pareiškėjas įvykdė ir visus kitus iš PPTFPĮ 9 straipsnio kylančius reikalavimus.

2.5. Vykdydamas teisės aktų reikalavimus, Bendrovės direktorius 2017 m. spalio 15 d. patvirtino Kliento tapatybės nustatymo, atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų pildymo ir administravimo tvarką (toliau – ir Tvarka), kurios 2.5 punkte numatyta, jog nustatant kliento tapatybę klientas pateikia galiojantį pasą ar asmens tapatybės kortelę arba juos atitinkantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie yra patikrinami, nufotografuojami arba nuskenuojami ir taip užfiksuotas asmens dokumento vaizdas su asmens nuotrauka yra patalpinamas Bendrovės serveryje kliento bylutėje. Ši klientų registravimo tvarka buvo papildomai detalizuota Bendrovės direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. patvirtintoje Svečio, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybės nustatymo ir registravimo tvarkoje (toliau – ir Klientų registravimo tvarka). Iš šios tvarkos aiškiai matyti, kad be kliento identifikavimo elektroninėje sistemoje pagal jo asmens dokumento duomenis, toks klientas į Lošimo namus apskritai negali nei pateikti, nei tuo labiau atlikti kokius veiksmus, susijusius su lošimu. Registruoti klientus lošimo namuose pareiškėjas yra įdiegęs specialią kompiuterinę programą „Visitor“, kurioje yra saugoma kiekvieno apsilankiusio kliento asmens dokumento kopija ir visi šį klientą identifikuojantys asmens duomenys, reikalaujami pagal įstatymus. Pagal Tvarkos 5.3 punktą, grynųjų pinigų keitimas į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimas į grynuosius pinigus, jeigu tokio vieno ar susijusių kelių sandorių vertė viršija 1 000 Eur, minėtą keitimą atliekančio darbuotojo yra registruojamas tokių sandorių registre, nurodant kliento asmens duomenis. Toks registras pagal Tvarkos 5.3.2 punktą yra pildomas elektronine forma. Šiam tikslui pareiškėjas visuose savo lošimo namuose yra įdiegęs specialią kompiuterinę programą „Neon“. Į šią programą yra integruota programa „Visitor“ su kliento tapatybės nustatymo duomenimis. Kliento duomenis bet kuriuo metu programoje gali patikrinti Bendrovės darbuotojai. Visos klientų atliekamos lošimo operacijos lošimo namuose elektroninėje sistemoje „Neon“ yra susiejamos su kliento asmens duomenimis, gautais nustatant tapatybę ir tvarkomais „Visitor“ programoje.

2.6. Visi Bendrovės klientų bei su jais sudarytų sandorių registrai yra pildomi elektronine forma. Lošimo namuose popierine forma papildomai buvo registruojami tik kasoje klientams išmokami laimėjimai pildant specialų žurnalą, bet šis popierinės formos žurnalas Bendrovės net nebuvo laikomas žurnalu, pildomu PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais. Jis buvo naudojamas tik perduoti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie klientams kasoje išmokėtus laimėjimus. Tarnybai pateiktame elektroninio registro išraše yra užregistruoti visi 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. įvykę grynųjų pinigų ir lošimo priemonių keitimai, kurių vertė viršija 1 000 Eur, juose yra aiškiai identifikuoti ne tik tikslūs grynųjų pinigų ir lošimo priemonių keitimų laikai, bet ir keitimus atlikę klientai, iškeistos sumos, keitimo būdai ir netgi kiekvieną keitimą atlikęs darbuotojas.

2.7. Bendrovės veikloje įdiegtos klientų bei sandorių registravimo tvarkos atitikimą įstatymo reikalavimams yra pripažinusi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). Patikrinusi minėtas pareiškėjo veikloje taikomas klientų tapatybės tikrinimo ir sandorių registravimo tvarkas, FNTT 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo aktu jokių neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatė.

2.8. PPTFPĮ nenumato, kokia forma turi būti pildomas šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas sandorių registras, teisės aktai apskritai nenumato, kad jis turi būti pildomas popierine forma. Priešingai, PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies įgyvendinimo tvarką detalizuojančio Tarnybos 2017 m. gruodžio 22 d. priimto Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punktas ir FNTT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintų Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Žurnalų tvarkymo taisyklės) 3 punktas tiesiogiai numato, kad tokie registrai gali būti pildomi ir elektronine forma (nepildant popierinių žurnalų).

2.9. Tarnyba neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas registras Lošimo namuose 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. nebuvo pildomas, nes tokie įrašai nebuvo padaryti popierinės formos žurnale. Vien tik aplinkybė, kad Lošimo namų darbuotojai Tarnybos specialistams per pirmuosius 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. birželio 28 d. vykusius patikrinimus nepateikė pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį pildomo elektroninio registro išrašų už 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d., o tai padarė tik 2018 m. spalio 5 d., nepaneigia fakto, kad šie registro duomenys egzistavo ir pats registras buvo nustatyta tvarka ir laiku pildomas. Elektroninio registro išrašas nei 2018 m. gegužės 23 d., nei 2018 m. birželio 28 d. patikrinimų metu nebuvo pateiktas, nes Tarnyba jo iš pareiškėjo nereikalavo.

2.10. Tarnybai buvo pateikta Tvarka, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas registras yra pildomas tik elektronine forma, todėl Tarnyba buvo informuota, kokiu būdu pareiškėjas pildo nurodytą sandorių, viršijančių 1 000 Eur vertę, registrą. Jei Tarnybai patikrinimo metu iš tikrųjų buvo reikalingas būtent šis registras, o ne kasoje esantis žurnalas apie išmokamus laimėjimus, Tarnyba būtent šio registro duomenų ir turėjo reikalauti, o jų negavusi, papildomai užsiklausti pareiškėjo. Pačiame Lošimo namų kasoje buvusiame popierinės formos išmokamų laimėjimų žurnale buvo aiškiai nurodyta, kad jis yra skirtas registruoti tik Lošimų namų kasoje išmokamiems laimėjimams.

2.11. Tarnyba neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti pareiškėjo pateiktu 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. Lošimo namuose sudarytų daugiau kaip 1 000 Eur vertės pinigų ir lošimo priemonių keitimo sandorių elektroninio registro išrašu ir konstatuoti, kad jo duomenys neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų lošimų. Tokia Tarnybos išvada ne tik prieštarauja faktinėms aplinkybėms, bet ir yra padaryta net netyrus pateiktų esminę reikšmę turinčių duomenų. Be to, Tarnyba neidentifikavo jokių Lošimo namuose įvykusių pinigų ir lošimo priemonių keitimų, kurie realiai būtų įvykę, tačiau pateiktame elektroninio registro išraše būtų neužregistruoti.

2.12. Vienintelė Tarnybos nurodyta aplinkybė, dėl kurios buvo nesivadovauta pareiškėjo pateiktu registro išrašu buvo ta, kad lošimo priemonių keitimo tikslūs laikai vaizdo įraše neatitinka registre nurodytų laiko įrašų. Tačiau šie skirtumai atsirado dėl Tarnybos naudojamos senesnės vaizdo įrašo peržiūrėjimo programinės įrangos, todėl tarp realiai vaizdo įrašo užfiksavimo laiko ir ekrane matomo vaizdo įrašo laiko atsiranda 3 val. paklaida. Pašalinus paklaidą, visos realiai įvykusios lošimo priemonių keitimo operacijos, užfiksuotos vaizdo įraše, praktiškai identiškai atitinka pareiškėjo pateikto elektroninio registro įrašus. Tokiu atveju sutampa ne tik vaizdo įraše ir elektroniniame registre užfiksuotų pinigų ir lošimo priemonių keitimo tikslūs laikai, bet ir keistos pinigų sumos. Pareiškėjui nurodžius priežastis ir netgi pateikus įrodymus, kad šie (iš esmės vien tik pinigų ir lošimo priemonių keitimo operacijų tikslaus laiko) neatitikimai atsirado tik dėl naudojamų programinės įrangos skirtingų versijų, Tarnyba neatliko jokių veiksmų, kad ištirtų ir išsiaiškintų šią aplinkybę. Tarnyba net nepatikrino, ar naudojant kitą (naujesnę) „Intellex“ programinės įrangos versiją, minėti operacijų laiko neatitikimai vis tiek išlieka.

2.13. Tarnyba neatliko jokių tyrimo veiksmų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad didesnės negu 1 000 Eur vertės pinigų ir lošimo priemonių keitimo registras 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. Lošimo namuose buvo nepildomas, o pateiktas yra netinkamas. Vien tik faktas, kad minėto registro išrašas nebuvo pateiktas per 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. birželio 28 d. patikrinimus, o tik gavus pirmąjį Tarnybos patikrinimo aktą, yra nepakankama aplinkybė konstatuoti, kad šis registras 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. nebuvo tinkamai pildomas. Tarnyba taip pat nesiaiškino, kodėl jai iš karto nebuvo pateiktas minėtas elektroninis registras ir ar būtent jo Tarnybos tarnautojai reikalavo Bendrovės darbuotojų.

2.14. Tarnyba netinkamai aiškino PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies normą. Ji ignoravo faktą, kad pareiškėjo pateiktos 1 000 Eur vertę viršijančių pinigų ir lošimo priemonių keitimo sandorių elektroninio registro užpildymas, kiekvieną minėtą keitimo operaciją elektroninėje sistemoje susiejant su konkretaus kliento asmens duomenimis, būtent ir yra įstatymo normoje nurodytas papildomas asmens tapatybės patikrinimas ir tokio sandorio užregistravimas. Bendrovės užpildytame elektroniniame registre yra įrašyti duomenys apie kiekvieną lošimo priemonių keitimo sandorį atlikusio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą ir pilietybę. Toks klientų identifikavimas visiškai atitinka tiek PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies, tiek Aprašo 8 punkto reikalavimus.

2.15. Bendrovės naudojamoje elektroninėje sistemoje „Visitor“ kiekvienam klientui, įeinančiam į Lošimo namus, yra sukuriama atskira paskyra, kurioje yra nurodyti išsamūs šio asmens duomenys iš jo asmens dokumento. Šiuos kliento asmens duomenis su jo nuotrauka savo kompiuterio ekrane visą laiką gali matyti Bendrovės darbuotojai, registruojantys jo atliekamus pinigų ir lošimo priemonių keitimo sandorius „Neon“ sistemoje. Tokių sandorių registracija elektroniniame registre, nesusiejant tokio sandorio su „Visitor“ sistemoje jau patalpintais kliento asmens duomenimis, būtų tiesiog techniškai neįmanoma. Į pareiškėjo elektroniniam registrui pildyti naudojamą „Neon“ sistemą yra integruota „Visitor“ kompiuterinė programa, kurioje yra patalpinama kliento asmens dokumento su nuotrauka kopija. Kliento paskyros „Neon“ sistemoje sukūrimas ir atitinkamai bet kokios lošimo operacijos atlikimas ir registravimas, nesant į sistemą įvestų kliento asmens duomenų ir asmens dokumento kopijos, yra neįmanomas. Tai reiškia, kad Bendrovės darbuotojai, registruodami bet kurią į registrą perkeliamą operaciją, gali patikrinti kliento tapatybę ne tik pagal sistemoje įvestus kliento asmens duomenis su nuotrauka, bet ir pagal toje pačioje sistemoje saugomą kliento asmens dokumento kopiją.

2.16. Įsakyme teigdama, kad 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. Lošimo namuose įvykusių daugiau kaip 1 000 Eur pinigų ir lošimo priemonių keitimo sandorių atveju pareiškėjas papildomai nepatikrino klientų tapatybės, bet Tarnyba akivaizdžiai nepagrįstai sutapatina kliento tapatybės nustatymo ir papildomo tapatybės patikrinimo procedūras. PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatos reikalauja, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės patikrintų kliento tapatybę ir registruotų, kai jo sandoris viršija 1 000 Eur, o ne iš naujo atlikinėtų visą Aprašo 8 punkte numatytą tapatybės pirminio nustatymo procedūrą.

2.17. Pareiškėjas visada galėjo identifikuoti bet kurį 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. jo lošimo namuose lošusį ir didesnį negu 1 000 Eur sandorį sudariusį asmenį. Bendrovės 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme į Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymą nurodyta informacija, kad Tarnybos nurodyto asmens identifikacijai yra reikalinga ekrano nuotrauka su šiuo asmeniu, reiškia ne tai, kad pareiškėjas negali nustatyti jo lošimo namuose konkrečiu laiku lošusių asmenų tapatybės, o tik tai, kad pačios Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymas dėl informacijos buvo nekonkretus ir neaiškus.

2.18. Nesant padaryto PPTFPĮ ar kito teisės akto pažeidimo, Tarnyba neturėjo pagrindo taikyti bet kokią poveikio priemonę pareiškėjo atžvilgiu. Atitinkamai, šiuo atveju negalėjo būti taikomi ir PPTFPĮ 36 bei 40 straipsniai, o taip pat Aprašo 32.3 punktas. Iš Įsakymo akivaizdu, kad Tarnyba net nesvarstė jokios kitos poveikio priemonės galimybės, tik baudos skyrimą.

2.19. Tarnyba Įsakyme pripažino, kad dėl nustatyto tariamo pažeidimo jokie asmenys negavo jokios naudos ir jokie asmenys nepatyrė jokios žalos. Bendrovės veiksmai nesukėlė pavojaus visuomenės, lošėjų ir žaidėjų teisėms ir teisėtiems interesams bei neturėjo įtakos jų laimėjimui ar pralaimėjimui. Tarnyba, vertindama Bendrovės kaltę, nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimas padarytas tyčia. Paskirtos baudos dydis pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus. Tarnyba konstatavo, kad vieno žaidimo metu pareiškėjas atliko 42 200 pinigų keitimų į žetonus. Tariamai neregistruotų atliktų operacijų vertė yra net 10 kartų mažesnė už baudos sumą.

2.20. Baudos neproporcingumą akivaizdžiai parodo faktai, kad net 495 900 Eur bauda paskirta dėl tariamo pažeidimo neatsiradus ir net negalėjus atsirasti jokių neigiamų pasekmių, bet kokią poveikio priemonę pagal PPTFPĮ pareiškėjui skiriant pirmą kartą, nesant nustatyto jokio sistemingo Bendrovės elgesio, siekiant daryti pažeidimus, pareiškėjui bendradarbiaujant su Tarnyba ir dedant visas pastangas, kad susidariusi situacija būtų objektyviai išnagrinėta. Kitiems rinkos dalyviams už to paties PPTFPĮ 9 straipsnio pažeidimus Tarnyba skyrė įspėjimą ir terminą pažeidimams pašalinti.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime į skundą nurodyta:

4.1. Skundžiamas Įsakymas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui.

4.2. Tarnybos 2018 m. gegužės 15 d. pavedime patikrinti Nr. PT-35, kurio pagrindu buvo atliekamas Bendrovės patikrinimas, yra nurodyta lošimo organizavimo vieta bei patikrinimo objektas. Pavedimo patikrinti kopija buvo pateikta pirmojo apsilankymo Lošimo namuose metu, taip pat papildomai pridėta siunčiant raštą dėl pradėto neplaninio specialiojo patikrinimo, todėl darytina išvada, kad patikrinimo objektas Bendrovės patikrinimo metu buvo aiškus ir nedviprasmiškas bei žinomas.

4.3. Patikrinimo metu 2018 m. gegužės 23 d. pirmą kartą apsilankius Lošimo namuose, buvo paimtas Bendrovės darbuotojos R. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, registracijos žurnalas pildomas tik kasoje. R. B. savo paaiškinimu taip pat nurodė, kad jei lošėjas keis vertinius žetonus 3 kartus po 900 Eur, jo keitimas nebus registruojamas, nes Bendrovėje yra nustatyta tokia tvarka. Patikrinimo metu, R. B. pateikus paaiškinimą, kad Bendrovė galimai neregistruoja tarpusavyje susijusių operacijų, Tarnybos valstybės tarnautojams kilo įtarimas dėl netinkamai Bendrovės pildomų registrų.

4.4. Padalinio vadovė K. V. 2018 m. gegužės 23 d. priėmimo–perdavimo aktu Tarnybos valstybės tarnautojams perdavė kontrolinio klausimyno 2.3 papunktyje nurodytą klientų registracijos žurnalą popierine forma. Taip pat buvo užpildytas Tarnybos Kontrolinis klausimynas Nr. IVL-792, kurio 2.3 papunktyje pažymėta, kad klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta žurnalas buvo pateiktas patikrinimą atliekantiems valstybės tarnautojams. Tai savo parašu patvirtino Lošimo namų pamainos vadovė R. B. Tarnybos valstybės tarnautojams susipažinus su pateiktu žurnalu, bei nustačius, kad vadovaujantis Tvarkos 5.3.2 punktu registras yra pildomas elektronine forma, 2018 m. birželio 28 d. Tarnybos valstybės tarnautojai pakartotinai apsilankė Bendrovei priklausančiuose Lošimo namuose. Antrojo apsilankymo metu taip pat buvo užpildytas Tarnybos kontrolinis klausimynas Nr. IVL-1005. Šį kartą buvo pateikta ne tik popierinė, bet ir elektroninė šio registracijos žurnalo versija, apie tai pažymėta Tarnybos kontroliniame klausimyne Nr. IVL-1005. Tai savo parašu patvirtino Lošimo namų pamainos vadovė R. B.

4.5. Bendrovės direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymo 4 punktu atsakingais už Tvarkoje nurodytų registrų pildymą paskirti be kita ko ir pamainos vadovai. Lošimo namų pamainos vadovė R. B. abiejų apsilankymų metu dirbusi Lošimo namuose pagal jai nustatytas funkcijas privalėjo būti susipažinusi su privalomais Bendrovei pildyti registrais, jų paskirtimi bei Tarnybos valstybės tarnautojams teikti jų prašomus žurnalus, o Tarnybos valstybės tarnautojams neturėjo kilti jokių pagristų abejonių dėl Bendrovės teikiamos informacijos.

4.6. Pareiškėjas pateikė Grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur elektroninio registracijos žurnalo išrašą (toliau – žurnalas Nr. 1), o 2018 m. spalio 10 d. pateikė elektroninio registro apie Asmenis keičiančius grynuosius pinigus į lošimų priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimos priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta išrašą (toliau – žurnalas Nr. 2). Po patikrinimo 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 10 d. Bendrovės pateiktuose registracijos žurnaluose Nr. 1 ir Nr. 2, nurodyta, jog 2018 m. gegužės 13 d. šeši Lošimo namuose apsilankę asmenys iškeitė 62 800 Eur sumą į žetonus. Keturi iš jų keitė po 14 500 Eur, 14 550 Eur, 14 500 Eur ir 13 000 Eur. Visi grynųjų pinigų keitimai registruoti taip, jog atrodo, kad 6 klientai atliko keitimus ir lošė laiko tarpais vienas po kito. Peržiūrėjus Bendrovės pateiktus 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 10 d. žurnalus Nr. 1 ir Nr. 2, matyti, jog visi šeši lošėjai nei karto nelošė kartu. Žurnalas Nr. 2 suformuotas taip, kad tik suregistravus vieno lošėjo grynųjų pinigų keitimus, pradedami registruoti visi kito lošėjo grynųjų pinigų keitimai t. y. tik vienam lošėjui priartėjus prie 15 000 Eur ribos, pradedami registruoti kito lošėjo grynųjų pinigų keitimai. Be to, minimuose žurnaluose Nr. 1 ir Nr. 2 esanti informacija tarpusavyje nesutampa.

4.7. Nors pareiškėjas teigė, kad registravo asmenis PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka, o tai patvirtina Bendrovės pateikti Žurnalas Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau vertinant PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nustatyto reikalavimo tikslą pažymėtina, kad toks pildymas privalo būti savalaikis. Vadovaujantis teisės aktais asmens atliekamos piniginės operacijos, viršijančios 1 000 Eur, privalo būti registruojamos PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais nedelsiant ir būtent tam tikslui skirtame registre, o priežiūrą atliekančiai institucijai šis registras privalo būti teikiamas iš karto pareikalavus.

4.8. Tarnyba iki skundo gavimo negavo informacijos apie Bendrovės valdomą sistemą „Neon“. Ši informacija taip pat nebuvo pateikta ir FNTT atlikto patikinimo metu. Iš pateikto „Neon“ sistemos aprašo akivaizdu, kad ji nėra skirta registruoti asmenis PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais, jos tikslas - vidinio Bendrovės darbo organizavimo valdymas.

4.9. Vertinant PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies pažeidimo pobūdį bei Bendrovės elgesį teikiant informaciją pasibaigus neplaniniam specialiajam patikrinimui, tokią informaciją laikant tinkama PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies prasme, priežiūros institucija niekada negalėtų konstatuoti pažeidimo, kas akivaizdžiai prieštarauja PPTFPĮ tikslams.

4.10. Tiek PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje, tiek Tvarkoje aiškiai nustatyta pareiga Bendrovei papildomai patikrinti kliento tapatybę nepaisant to, kad jo tapatybė buvo nustatyta įėjimo į lošimo namus (kazino) metu. Nei PPTFPĮ nei Tvarkoje nėra numatyta galimybė naudotis pirminio tapatybės nustatymo metu gautais duomenimis, registruojant asmenį PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais. Priešingai, PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata yra speciali norma, reikalaujanti atlikti pakartotinį tapatybės patikrinimą esant įstatyme nurodytoms sąlygoms. Nors Bendrovė aiškina tapatybės nustatymo reikalavimų įgyvendinimą vadovaudamasi naudojamų sistemų „Visitor“ bei „Neon“ sistemų funkcionalumais, tačiau nei įstatymas, nei Tvarka nenumato jokių išimčių, kurios suteiktų galimybę PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies įgyvendinimui naudoti pirminio tapatybės nustatymo metu gautus duomenis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 14 d. Tarnyboje buvo gautas I. D. skundas. 2018 m. gegužės 15 d. buvo surašytas Tarnybinis pranešimas dėl gauto I. D. pranešimo Nr. IVL-724 su siūlymu atlikti Bendrovės specialųjį patikrinimą. 2018 m. gegužės 15 d. Tarnybos direktoriaus pavedimu patikrinti Nr. PT-35 buvo pavesta atlikti Lošimo namų neplaninį specialų patikrinimą, kaip Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo bei PPTFPĮ keliamų reikalavimų. 2018 m. gegužės 23 d. priėmimo–perdavimo aktu Lošimo namai perdavė Kasos operacijų žurnalo Nr. 1 gegužės mėn. kasos operacijų duomenų kopijas, Kasos knygos grynųjų pinigų, plakių skaičiavimo formos nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. kopijas, Asmenų, kasoje keičiančių grynuosius pinigus į žetonus, kurių vertė didesnė kaip 1 000 Eur, ar laimėjusių daugiau kaip 1 000 Eur registracijos žurnalo kopiją. 2018 m. gegužės 23 d.

Lošimo namų pamainos vadovė užpildė Kontrolinį klausimyną Nr. IVL-792 ir šio klausimyno 2.3. punkte pažymėjo atsakymą „taip“ prie klausimo, ar Lošimo namuose yra „Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta“ registracijos žurnalas. 2018 m. gegužės 28 d. Tarnyba raštu Nr. 2-K-757 pareikalavo, kad pareiškėjas pateiktų išsamų atsakingo asmens paaiškinimą dėl I.

D. pareiškime nurodytų aplinkybių bei tam tikrus dokumentus, susijusius su tyrimu. Pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. pateikė Tarnybos 2018 m. gegužės 28 d. raštu reikalautus duomenis. 2018 m. birželio 8 d. Tarnyba raštu Nr. 2-K-833 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti Lošimo namų stalų RP03 ir TXP04 2018 m. gegužės 13 d. vaizdo įrašus bei atsakingo asmens paaiškinimą, kodėl Tarnybai 2018 m. gegužės 23 d. apsilankius Lošimo namuose nebuvo rastas Klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai nutraukti, registracijos žurnalas. 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjas raštu Nr. 180618-1 pateikė Tarnybai reikalaujamus duomenis. 2018 m. birželio 28 d.

Tarnybos specialistų apsilankymo Lošimo namuose metu priėmimo–perdavimo aktu buvo perduota didelių laimėjimų žurnalo elektroninio varianto ir popierinio varianto kopija. 2018 m. birželio 28 d. Tarnybos specialistų apsilankymo Lošimo namuose metu pamainos vadovė R. B. užpildė Kontrolinį klausimyną Nr. IVL-10059, kurio 2.3. punkte pažymėjo atsakymą „taip“ prie klausimo, ar Lošimo namuose yra „Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta“ registracijos žurnalas.

7. 2018 m. birželio 17 d. Tarnyba surašė Patikrinimo aktą Nr. PT1-57, kuriuo konstatavo, kad 2018 m. gegužės 13 d. trims lošėjams prie lošimo stalų RP03 ir Nr. TXP04 atlikus grynųjų pinigų keitimus į vertinius žetonus už 42 200 Eur, Bendrovė papildomai nepatikrino šių klientų tapatybės ir pildomame registracijos žurnale neužregistravo jų grynųjų pinigų keitimų į vertinius žetonus ir taip pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies nuostatų reikalavimus. Pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. pateikė atsiliepimą į Tarnybos patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Bendrovė nustato visų savo klientų, sudarančių lošimo priemonių keitimo sandorius, kurių vertė yra didesnė, negu 1 000 Eur, tapatybę ir registruoja šiuos sandorius savo elektroniniame registre. Patikrinimo akte nurodyti lošėjai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 identifikuoti kaip R. K., V. T. ir G. L. ir jų atlikti lošimo priemonių keitimo sandoriai buvo nustatyta tvarka įregistruoti jų atlikimo metu 2018 m. gegužės 13 d. Be šių trijų asmenų daugiau kaip 1 000 Eur vertės lošimo priemonių keitimo sandorius tą pačią 2018 m. gegužės 13 d. atliko R. I., A. A. ir V. V.. Anksčiau patikrinimo eigoje Tarnyba nenurodė vykdanti patikrinimą būtent nurodytų asmenų identifikavimo ir jų sandorių registravimo klausimais bei neprašė pateikti šių sandorių elektroninio registro. Tarnyba prašė tik kasoje buvusio žurnalo apie kasoje klientams išmokamus laimėjimus, o ne prie lošimų stalų atliekamus lošimo priemonių keitimus. Pareiškėjas su atsiliepimu pateikė nurodyto elektroninio sandorių registro išrašą.

8. 2018 m. spalio 9 d. Tarnyba nusprendė atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą. Atlikus papildomą tyrimą, buvo surašytas 2018 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktas Nr. PT1-77, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pateikti 2018 m. gegužės 13 d. sandorių, kurių vertė viršija 1 000 Eur vertę, elektroninio registro išrašai neatitinka Tarnybai perduotų lošimų vaizdo įrašų. Bendrovė atsiliepime į patikrinimo aktą paaiškino, jog nesutapimai susidarė dėl Tarnybos naudojamos kitos programinės įrangos versijos, todėl vaizdo įraše matomoje laiko žymoje atsiranda 3 val. paklaida. Pareiškėjas akcentavo, kad popierinės formos žurnale Lošimo namuose yra registruojami tik kasoje išmokami laimėjimai, o prie lošimo stalų atliekami lošimo priemonių keitimai iš grynųjų pinigų į lošimo priemones yra registruojami tik elektroninės formos registre. Šis registras pirmojo Tarnybos apsilankymo metu buvo nepateiktas tik todėl, kad tokių duomenų iš nebuvo prašoma.

9. Tarnybos direktorius 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. DIE-2 nustatė, kad 2018 m. gegužės 13 d. Lošėjui Nr. 1 Lošimo namuose prie stalo RP03 atlikus 13 200 Eur, o prie lošimo stalo TXP04 18 000 Eur grynųjų pinigų keitimus į žetonus (viso iškeitė 31 200 Eur grynųjų pinigų į žetonus prie dviejų lošimo stalų), lošėjui Nr. 2 prie lošimo stalo RP03 atlikus 5 000 Eur grynųjų pinigų keitimą į žetonus, o lošėjui Nr. 3 prie lošimo stalo RP03 atlikus 6 000 Eur grynųjų pinigų keitimą į žetonus, Bendrovė papildomai nepatikrino šių klientų tapatybės ir pildomame registracijos žurnale neužregistravo jų grynųjų pinigų keitimų į žetonus ir nutarė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo ir neplaninio pakartotinio patikrinimų medžiagą dėl galimų PPTFPĮ pažeidimų perduoti Tarnybos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. kovo 15 d. priėmė išvadą „Dėl UAB „Olympic Casino Group Baltija“ galimų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų“ Nr. PI-143 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį ir įvertinusi nustatytus pažeidimus, Komisija pasiūlė pareiškėjui skirti 495 900 Eur baudą, o Bendrovės direktoriui S. P. surašyti administracinio nusižengimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 198 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Išvados pagrindu Tarnybos direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė už šiurkštų PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies pažeidimą paskirti pareiškėjui 495 900 Eur baudą, o Bendrovės generaliniam direktoriui S. P. surašyti administracinio nusižengimo protokolą už ANK 198 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

10. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-489-1046/2019, išnagrinėjęs Bendrovės generalinio direktoriaus S. P. administracinio pažeidimo bylą, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Tarnybos apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 28 d. nutartimi paliko galioti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą. Teismai, išnagrinėję administracinio pažeidimo bylą, nenustatė, kad Lošimo namuose buvo pažeisti PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimai, visos PPTFPĮ numatytos klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo procedūros bei klientų lošimo priemonių keitimo operacijų, viršijančių 1 000 Eur sumą, registravimas Lošimo namuose 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. buvo atliktas tinkamai.

11. Teismas pažymėjo, jog 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. Lošimų namų (kazino) registracijos žurnalo kopijos patvirtino, kad į kazino ateinantys asmenys yra registruojami tiek teisės aktų, tiek ir vidinės Tvarkos nustatyta tvarka suvedant visus reikalingus duomenis. Pagal Tvarkos 5.3 punktą grynųjų pinigų keitimas į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimas į grynuosius pinigus, jeigu tokio vieno ar susijusių kelių sandorių vertė viršija 1 000 Eur, minėtą keitimą atliekančio darbuotojo yra registruojamas tokių sandorių registre, nurodant kliento asmens duomenis, toks registras yra pildomas elektronine forma, jame nurodoma: 1. Kliento vardas, pavardė; 2. Lošimo namų adresas; 3. Asmens kodas; 4. Gimimo data; 5. Pilietybė; 6. Operacija (keitimo atlikimas, sumos įmokėjimas, laimėjimo išmokėjimas); 7. Operacijos atlikimo data ir laikas; 8. Pinigų suma valiuta (eur); 8. Keitimo būdas (grynieji pinigai keičiami į žetonus arba atvirkščiai); 9. Asmuo įvedęs operaciją (Tvarkos 5.3.2 p.). Pareiškėjas visuose lošimo namuose yra įsidiegęs specialią kompiuterinę programą „Neon“, kurios pagrindu pildomas registras, kai grynųjų pinigų keitimas į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimas į grynuosius pinigus, jeigu tokio vieno ar susijusių kelių sandorių vertė viršija 1 000 Eur.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog Tvarkoje nėra konkrečiai apibrėžtas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje numatytas papildomas kliento tapatybės patikrinimas. Kaip turi būti atliekamas šis papildomas asmens tapatybės patikrinimas nedetalizuojama nei PPTFPĮ, nei Apraše ar Žurnalų tvarkymo taisyklėse.

13. Klientų registravimui lošimo namuose pareiškėjas yra įdiegęs specialią kompiuterinę programą „Visitor“. Joje yra saugoma kiekvieno apsilankiusio kliento asmens dokumento kopija ir visi šį klientą identifikuojantys asmens duomenys. „Visitor“ programa yra tiesiogiai susieta su kiekvieną klientų operaciją registruojančia programa „Neon“. Bendrovės darbuotojai, registruojantys klientų atliekamas lošimo priemonių keitimo operacijas, turi galimybę matyti visus kliento asmens duomenis. Į bylą pateiktas „Visitor“ programos lango pavyzdys su kliento asmens duomenimis bei nuskenuota asmens dokumento kopija, patvirtino, kad Bendrovės darbuotojai neturi pagrindo kiekvieno įmokėjimo metu prašyti kliento asmens dokumento, kadangi jis yra įkeltas į sistemą. Pagal į sistemą suvestus duomenis konkretus klientas (jo paskyra sistemoje) yra priregistruojamas prie konkretaus lošimų stalo ir vėliau šiems duomenims priskiriama konkreti kliento atliekama operacija. Todėl kliento asmens dokumento po kiekvienos operacijos prašyti nebereikia, nes kliento tapatybė yra patikrinama pagal sistemoje jau įvestus kliento asmens duomenis, nuotrauką ir asmens dokumento kopiją.

14. Teisės aktams konkrečiai nenustatant, kaip turi būti atliekamas papildomas kliento tapatybės patikrinimas, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Bendrovėje galiojanti tvarka yra negera, tuo labiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nevykdo PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimo papildomai patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.

15. Tarnybos argumentus, kad patikrindamas klientų tapatybę, kaip numatyta PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje, pareiškėjas turi kiekvieną kartą iš naujo prašyti kliento pateikti asmens dokumentą, t. y. kiekvieną kartą iš naujo atlikti kliento tapatybės nustatymo procedūrą, teismas laikė nepagrįstais, nes tokiu būdu nepagrįstai sutapatinamos dvi skirtingos procedūros - kliento tapatybės nustatymas ir kliento tapatybės patikrinimas (kai kliento tapatybė jau yra nustatyta). Pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 1 ir 9 dalyse įtvirtintą reglamentavimą kliento tapatybės nustatymas ir patikrinimas nėra tapačios sąvokos.

Nėra pagrindo jau nustatytos kliento tapatybės patikrinimą prilyginti pirminiam kliento tapatybės nustatymui. PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalis, dėl kurios taikymo kilo ginčas, kalba tik apie kliento tapatybės patikrinimą ir jo registravimą sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta. Minėtoje teisės normoje nėra kalbama, kad tokiu atveju turi būti vykdomas pilnas kliento tapatybės nustatymas.

Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtino, jog pildomas elektroninis registras PPTFPĮ tikslais, t. y. registruojami klientai sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jie keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu. Į bylą pateikti duomenys apie visus Lošimo namuose nuo 2018 m. gegužės 13 d. 8.00 val. iki 2018 m. gegužės 14 d. 8.00 val.

įvykusius pinigų keitimo į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimo į pinigus sandorius, kurių suma viršija 1 000 Eur. Iš registro išrašų yra matyti, kokie asmenys atliko kiekvieną iš nurodytų operacijų, šių asmenų vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, konkrečios operacijos turinys, tikslus jos atlikimo laikas, operacijos vertė ir netgi konkretus Bendrovės darbuotojas, įvedęs kiekvieną iš operacijų į elektroninį registrą. Pareiškėjas registro duomenis buvo pateikęs Tarnybai prieš pakartotinį patikrinimą.

Tarnyba neidentifikavo jokių Lošimo namuose įvykusių pinigų ir lošimo priemonių keitimų, kurie realiai buvo įvykę, tačiau pateiktame elektroninio registro įraše būtų užregistruoti. Tokių duomenų atsakovas nenurodė ir atsiliepime į skundą. Atsakovo argumentą, kad Bendrovės pildomas registras, kurio išrašas yra pateiktas, negali būti laikomas pildomu PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies vykdymo tikslais, teismas laikė nepagrįstu ir nurodė, jog Tarnyba nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių pateikto registro trūkumus, kurie būtų pagrindu pripažinti, jog pateiktas registras nelaikytinas pildomu būtent PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies įgyvendinimo tikslais.

16. Pareiškėjas Tarnybai 2019 m. sausio 29 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo detaliai nurodęs, kaip registruojami ir į sistemą įvedami asmenys, ateinantys į lošimo namus, paaiškino, kaip yra užtikrinama, kad kliento tapatybė lošimo namams yra žinoma viso kliento vizito lošimo namuose metu bei nurodyta, kad Bendrovės darbuotojai, aptarnaujantys lošimo stalus, registruoja visus klientų atliekamus grynųjų pinigų keitimus į vertinius žetonus bei klientų statymus, nepriklausomai nuo jų vertės. Pareiškėjas nurodė, kad registruojant keitimus, Bendrovės darbuotojo, aptarnaujančio atitinkamus lošimo stalus, pateikta informacija yra siunčiama į centrinę specialiai klientų vykdomų operacijų registravimui ir stebėjimui pritaikytą elektroninę sistemą – „Neon“, kurioje yra laikomas ir grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur, registracijos žurnalas. Tarnyba pakartotinį patikrinimą pradėjo būtent gavusi iš pareiškėjo registro duomenis dėl klientų sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jie keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu. Jeigu Tarnybai patikrinimo metu trūko duomenų apie „Neon“ sistemą, jos funkcionalumą, veikimo principus ir pan., ji galėjo užklausti pareiškėjo papildomos informacijos, kreiptis į minėtą sistemą administruojančią bendrovę ir pan. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai preziumavo jam pateiktų duomenų nepatikimumą, net nebandęs aiškintis jų patikimumo.

17. Tarnybos išvadą, jog registro išrašų buvimas dar nereiškia, jog juose pateikiama informacija buvo suvesta 2018 m. gegužės 13–14 d., teismas laikė prielaida, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Tyrimo metu Tarnyba nenustatė registro duomenų vėlesnio pakeitimo požymių. Pareiškėjas pateikė „Neon“ programą kūrusios ir administruojančios bendrovės Intelligent Gaming Systems Ltd. išvadą, kuri patvirtina, kad jokie 2018 m. gegužės 13 d. duomenų pakeitimai „Neon“ sistemoje nėra padaryti. Tarnyba neturėjo pagrindo elektroninio registro duomenimis nesivadovauti. Kilus neaiškumams, Tarnyba turėjo prašyti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus duomenis dėl ginčijamo registro arba atitinkamai pati vietoje patikrinti registro funkcionalumą.

18. Vienas iš argumentų, kodėl Tarnyba atsisakė vadovautis elektorinio registro duomenimis apie 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. užregistruotus Lošimo namuose įvykusius pinigų keitimo į lošimo priemones sandorius buvo tai, kad pareiškėjo pateiktuose tų pačių lošimų vaizdo įrašuose matomas keitimo sandorių laikas ir elektroninio registro išrašuose užfiksuoti sandorių laikai nesutapo. Tačiau pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, kad vaizdo įrašuose matomas kiekvieno sandorio laikas nuo registro duomenų skiriasi lygiai 3 val. ir tokia ekrane rodomo laiko paklaida susidaro tik dėl naudojamų skirtingų vaizdo peržiūros programos „Intellex Player“ versijų. Be to, Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti lošimo vaizdo įrašas ir buvo padaryta išvada, kad vaizdo įrašų ir elektroninio registro duomenys sutampa. Byloje nekeliamas ginčas, kad 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. dienomis visi nurodyti lošėjai žaidė atskirai po vieną, t. y. nežaidė vienu metu, todėl jų atlikti lošimo priemonių keitimo sandoriai negalėjo būti registruojami kaip žaidusių tuo pačiu metu.

19. Vien ta aplinkybė, kad Tarnybai 2018 m. gegužės 23 d. pradėjus patikrinimą pareiškėjas iš karto nepateikė elektroninio lošimo priemonių keitimo sandorių, viršijančių 1 000 Eur, registro, teismo įsitikinimu, vienareikšmiškai negali pagrįsti išvados, kad Bendrovė tokio registro iš viso neturėjo. Vien tai, kad registras buvo pateiktas vėliau, negali pagrįsti išvados, kad jis buvo pildomas nesavalaikiai. Patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad registras faktiškai būtų užpildytas ne 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 14 d., o vėliau. Pareiškėjas pateikė „Neon“ sistemą administruojančios bendrovės patvirtinimą, kad jokie keitimai registro duomenyse nebuvo padaryti.

20. Patikrinimo metu Tarnybos specialistams buvo pateiktas Lošimo namuose popierine forma ir elektronine forma pildomas „Asmenų, kasoje keičiančių grynuosius pinigus į žetonus, kurių vertė didesnė kaip 1 000 Eur, ar laimėjusių daugiau kaip 1 000 Eur registracijos žurnalas“. Iš pareiškėjo atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad šiame žurnale buvo registruojami tik kasoje klientams išmokami laimėjimai, tačiau šis popierinės formos žurnalas nebuvo laikomas žurnalu, pildomu PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais, ir nebuvo skirtas registruoti prie lošimų stalų atliekamoms lošimo priemonių keitimo operacijoms. Jis buvo naudojamas tik perduoti duomenis VMI apie klientams kasoje išmokėtus laimėjimus, o ne apie grynųjų pinigų keitimus į lošimo priemones. Pagal jo funkcinę paskirtį žurnalas buvo vadinamas „Didelių laimėjimų žurnalas“. Įvertinus specialaus neplaninio patikrinimo pagrindą, asmens skundą, kad Lošimo namuose tie patys asmenys išlošia dideles pinigų sumas, taip įtariant Bendrovę pinigų plovimu, ir buvo pateiktas „Didelių laimėjimų žurnalas“, kuriame būtent ir atsispindi pinigų išmokėjimai klientams. Iš Tarnybos siųstų raštų pareiškėjui su reikalavimu pateikti informaciją nenustatyta, kad pareiškėjo būtų reikalauta pateikti visų lošimo priemonių keitimo sandorių, viršijančių 1 000 Eur, registro duomenis.

21. Aplinkybė, kad Bendrovės darbuotojos, pildydamos standartinius kontrolinius klausimynus, į jų 2.3 punkte esantį klausimą „Ar yra Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta registracijos žurnalas?“ pažymėjo atsakymą „Taip“, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad minėtas registras ir buvo perduotas Tarnybai. Taip užpildant klausimyną darbuotojos tik patvirtino, kad toks registras vedamas. „Didelių laimėjimų žurnalas“ Tarnybai buvo perduotas ne nurodyto klausimyno pagrindu, o atskiro perdavimo akto pagrindu. Perdavimo aktuose buvo aiškiai nurodyta, kad perduodamas kasoje atliekamų daugiau kaip 1 000 Eur išmokėjimo operacijų žurnalas. Perduodant šio žurnalo elektroninę kopiją, taip pat aiškiai buvo pažymėta, kad tai yra „Didelių laimėjimų žurnalo“ kopijos. Bendrovės darbuotojai jokiuose dokumentuose nepažymėjo, kad Tarnybai perduotas popierinis kasoje atliekamų didelių laimėjimų išmokėjimo registracijos žurnalas yra skirtas registruoti visas 1 000 Eur viršijančias lošimo priemonių keitimo operacijas, ar kad būtent šis popierinis žurnalas yra pildomas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies vykdymo tikslais.

22. Teismas sprendė, jog Įsakymas ir juo pareiškėjui skirta bauda yra paremti tik Tarnybos daromomis prielaidomis, o ne objektyviais nustatytais faktais, todėl panaikino Įsakymą.

III. 23. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. pagal Aprašo 25.1 punktą bendrovė privalo tvarkyti klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančia sumą kita valiuta registracijos žurnalą. Aprašo 25.1 punkte yra nustatytas pildomo žurnalo pavadinimas, kuris taip pat nurodytas ir patikrinimo metu pildytame kontroliniame klausimyne Nr. IVL-792. Tarnybos 2018 m. gegužės 15 d. pavedime patikrinti Nr. PT-35, kurio pagrindu buvo atliekamas Bendrovės patikrinimas, yra nurodyta lošimo organizavimo vieta bei patikrinimo objektas. Pavedimo patikrinti kopija buvo pateikta pirmojo apsilankymo lošimo namuose metu, taip pat papildomai pridėta siunčiant raštą dėl pradėto neplaninio specialiojo patikrinimo, todėl darytina išvada, kas patikrinimo objektas Bendrovės patikrinimo metu buvo suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai bei žinomas Bendrovei.

24.2. Patikrinimo metu 2018 m. gegužės 23 d. pirmą kartą apsilankius Lošimo namuose, buvo paimtas Bendrovės darbuotojos R. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, registracijos žurnalas pildomas tik kasoje. R. B. savo paaiškinimu taip pat nurodė, kad jei lošėjas keis vertinius žetonus 3 kartus po 900 Eur, jo keitimas nebus registruojamas, nes Bendrovėje yra nustatyta tokia tvarka. Padalinio vadovė K. V. 2018 m. gegužės 23 d. priėmimo–perdavimo aktu Tarnybos valstybės tarnautojams perdavė kontrolinio klausimyno 2.3 papunktyje nurodytą klientų registracijos žurnalą popierine forma. Taip pat buvo užpildytas Tarnybos Kontrolinis klausimynas Nr. IVL-792, kurio 2.3 papunktyje pažymėta, kad klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta žurnalas buvo pateiktas patikrinimą atliekantiems valstybės tarnautojams. Tai savo parašu patvirtino Lošimo namų pamainos vadovė R. B.. Tarnybos valstybės tarnautojams, susipažinus su pateiktu žurnalu bei nustačius, kad vadovaujantis Tvarkos 5.3.2 punktu registras yra pildomas elektronine forma, 2018 m. birželio 28 d. Tarnybos valstybės tarnautojai pakartotinai apsilankė Lošimo namuose. Antrojo apsilankymo metu taip pat buvo užpildytas Tarnybos kontrolinis klausimynas Nr. IVL-1005. Šį kartą buvo pateikta ne tik popierinė, bet ir elektroninė šio registracijos žurnalo versija, apie tai pažymėta Tarnybos kontroliniame klausimyne Nr. IVL-1005. Tai savo parašu patvirtino Lošimo namų pamainos vadovė R. B.. Atsakingais už Tvarkoje nurodytų registrų pildymą yra paskirti be kita ko ir pamainos vadovai. Taigi, darytina išvada, kad pamainos vadovė R. B. abiejų apsilankymų metu dirbusi Lošimo namuose pagal jai nustatytas funkcijas privalėjo būti susipažinusi su privalomais Bendrovei pildyti registrais, jų paskirtimi bei Tarnybos valstybės tarnautojams teikti jų prašomus žurnalus, o Tarnybos valstybės tarnautojams neturėjo kilti jokių pagristų abejonių dėl Bendrovės teikiamos informacijos.

24.3. Tarnyba yra atlikusi Bendrovės planinį patikrinimą pagal 2016 m. balandžio 5 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-29. Šio patikrinimo metu buvo patikrinti visi Bendrovei priklausę Lošimo namai bei paimti registracijos žurnalai, kurių forma yra identiška Tarnybai 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. birželio 28 d. pateiktiems žurnalams. Negana to, prie bylos medžiagos pateiktame FNTT 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte Nr. 04/11-1-23-3951-A, nurodyta, kad Bendrovės lošimo namų (kazino), esančių Savanorių pr. 170 Kaune, patikrinimas buvo atliktas 2017 m. balandžio 27 d., bei nustatyta, kad jame buvo pildomas to paties pavadinimo žurnalas, kuris visų patikrinimų metu buvo teikiamas ir Tarnybai kaip PPTFPĮ priemonė. Tarnyba iki šio Bendrovės patikrinimo nėra gavusi informacijos apie Bendrovės valdomą registrą, kurį įvardijo tiek Bendrovė, tiek liudytojai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos proceso metu, ir kuris buvo pateiktas Tarnybai atlikus patikrinimą. Ši informacija taip pat nebuvo pateikta ir FNTT. Tai, kad registras nei karto nėra teiktas jokiai valstybinei institucijai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir byloje liudytojais pakviesti Bendrovės darbuotojai, atsakingi už PPTFPĮ įgyvendinimą Bendrovėje.

24.4. Nors teismas padarė išvadą, kad Bendrovė pildė registrą, o byloje nėra pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių pateikto registro trūkumus, tačiau Tarnyba ne kartą atkreipė dėmesį, kad susipažinus su po patikrinimo pateiktu registru, akivaizdu, kad jis nėra skirtas registruoti asmenis PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais, jo tikslas – vidinio Bendrovės darbo organizavimo valdymas. Tai, kad ši sistema skirta vidiniam Bendrovės rizikos valdymui patvirtino ir liudytojas A. L., teigdamas, kad registras visada buvo naudojamas siekiant žinoti, koks yra kliento/stalo dienos rezultatas, tai patvirtina ta aplinkybė, kad į registrą asmuo yra įtraukiamas nuo pirmojo atlikto keitimo/statymo, nesvarbu, ar ši operacija viršys 1 000 Eur ribą, o Bendrovėje jis pildomas apie 13 metų, nors reikalavimas registruoti tarpusavyje susijusias pinigines operacijas įtvirtintas tik 2017 m. liepos 13 d., įsigaliojus naujai PPTFPĮ redakcijai.

24.5. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad registras buvo pateiktas tik 2018 m. spalio 5 d. t. y. praėjus beveik 5 mėn. nuo neplaninio specialiojo patikrinimo pradžios (2018 m. gegužės 15 d.). Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus akivaizdu, kad ir neatlikus savalaikio asmens registravimo PPFTPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais pildomame žurnale, peržiūrėjus vaizdo įrašą, yra galimybė identifikuoti atliekamas operacijas ir jas registruoti po tam tikro laiko.

25. Pareiškėjas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė nei PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies, nei kitų šio įstatymo nuostatų. Bendrovė tinkamai registravo visas Lošimo namuose 2018 m. gegužės 13–14 d. vykdytas pinigų keitimo į lošimo priemones ir lošimo priemonių keitimo į pinigus operacijas bei tinkamai nustatė ir patikrino jas atlikusių klientų tapatybę. Taip pat teismas tinkamai įvertino faktą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nepadarė jokio PPTFPĮ pažeidimo, jau yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Jei teismas būtų nesivadovavęs įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau nustatytomis aplinkybėmis, būtų pažeistas ne tik teismo sprendimo privalomumo principas, sprendimo res judicata galia, bet ir sudarytos sąlygos priimti prieštaringus teismų sprendimus dėl tų pačių aplinkybių. Tuo tarpu Tarnyba apeliaciniame skunde visiškai nepasisakė dėl bendrosios kompetencijos teismuose nustatytų aplinkybių.

26.2. Teismas teisingai nustatė, kad registro pildymas elektroniniu būdu atitinka tiek galiojančius teisės aktus, tiek pareiškėjo vidines tvarkas. Bendrovės vykdytas klientų atliktų lošimo priemonių keitimo į pinigus arba pinigų keitimo į lošimo priemones operacijų registravimas, pasitelkiant specialiai šiam tikslui sukurtą elektroninį registrą „Neon“ programoje, visiškai atitiko tiek galiojančius teisės aktus, tiek Bendrovės pasitvirtintas tvarkas. Su Tvarka Tarnyba buvo supažindinta ir ji Tarnybai buvo pateikta patikrinimo metu, todėl Tarnyba neturėjo jokio pagrindo visų 1 000 Eur viršijančių 2018 m. gegužės 13–14 d. Lošimo namuose atliktų lošimo priemonių ir pinigų keitimo operacijų registro duomenų ieškoti bei tikėtis rasti popierinės formos žurnale. Netgi patikrinimo metu Lošimo namų darbuotojai aiškiai nurodė, kad tai yra tik „Didelių laimėjimų registravimo žurnalas“, pildomas tik kasoje ir prie lošimų stalų atliktos operacijos į jį nėra registruojamos, o visų operacijų elektroninio registro pateikti patikrinimo metu Tarnyba pareiškėjo niekada neprašė.

26.3. Neegzistuoja nė vienas teisės aktas, kurio pareiškėjo vykdyta klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo tvarka būtų neatitikusi. Tokių neatitikimų niekada nekonstatavo ir netgi bylos nagrinėjimo metu nenurodė Tarnyba. Šiuo atveju Tarnyba nepagrįstai sutapatino kliento tapatybės pirminio nustatymo ir papildomo tapatybės patikrinimo (kai tapatybė jau nustatyta) procedūras. PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatos reikalauja, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės patikrintų kliento tapatybę ir jį registruotų kai jo sandoris viršija 1 000 Eur reiškia, o ne iš naujo atlikinėtų visą Aprašo 8 punkte numatytą tapatybės pirminio nustatymo procedūrą. Minėto reguliavimo esmė – kiekviena kliento atliekama 1 000 Eur viršijanti operacija, ją registruojant, būtų priskirta tinkamai identifikuotam klientui. Būtent tokį klientų tapatybės patikrinimą vykdė pareiškėjas, pasitelkdamas tarpusavyje susietas „Neon“ ir „Visitor“ programas. Tarnyba apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad pareiškėjas netinkamai tikrino savo klientų tapatybę, kiekvienos operacijos metu neprašydamas kiekvieną kartą vis iš naujo pateikinėti savo asmens duomenų, todėl darytina išvada, jog atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje.

26.4. Tarnybos prielaidos, kad 1 000 Eur viršijančių sandorių registras 2018 m. gegužės 13–14 d. Lošimo namuose tariamai nebuvo pildomas, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje nepateiktas joks įrodymas, kuris patvirtintų, jog elektroninis registras 2018 m. gegužės 13–14 d. nebuvo pildomas. Priešingai, registro tinkamą pildymą pagrindžia byloje surinkti ir Tarnybos niekaip nepaneigti įrodymai, liudytojų parodymai bei vaizdo įrašai.

26.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovės pildomas elektroninis registras visiškai atitinka PPTFPĮ reikalavimus. Elektroniniame registre yra įrašyti duomenys apie kiekvieną lošimo priemonių ar pinigų keitimo sandorį atlikusio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą ir pilietybę. Šie duomenys yra pateikti prie kiekvieno įrašo apie kiekvieną sandorį. Toks klientų identifikavimas visiškai atitinka tiek PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies, tiek Aprašo 8 punkto reikalavimus. Be to, toks klientų atliktų operacijų registravimas visiškai atitinka ir Tvarką. Vien tik aplinkybė, kad elektroninis registras šalia minimalių PPTFPĮ reikalaujamų duomenų talpina papildomą informaciją ir funkcijas nepaneigia fakto, kad registras atlieka visas funkcijas bei talpina visą informaciją, kuri yra reikalinga įgyvendinti PPTFPĮ reikalavimus. Tarnyba nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno pareiškėjo pildomo elektroninio registro turinio, jo funkcionalumo ar kitokio trūkumo, dėl kurio jis negalėtų būti laikomas pildomu PPTFPĮ tikslais. Tarnyba taip pat nenurodė ir kad registre trūktų kokios nors informacijos, ar kad ji būtų neteisinga.

26.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tik pareiškėjo pildomo elektroninio registro duomenų pateikimas Tarnybai ne pirminėje, o vėlesnėje patikrinimo stadijoje, nepaneigia šio registro savalaikio užpildymo fakto ir negali būti pagrindu taikyti pareiškėjui atsakomybę už tariamus PPTFPĮ pažeidimus. Teismas visiškai teisingai nustatė faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių 2018 m. gegužės 13–14 d. elektroninio registro duomenis pareiškėjas pateikė tik kartu su 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 9 d. raštais. Tarnybai perduotas vien tik laimėjimų klientams išmokėjimą fiksuojantis popierinės formos žurnalas akivaizdžiai buvo skirtas parodyti tik labai nedidelę dalį visų pareiškėjo registruojamų operacijų, Tarnyba niekada taip ir nepaprašė ar nepareikalavo pateikti viso registro su visais PPTFPĮ įgyvendinimo tikslais renkamais duomenimis. Tarnybai pateiktas Lošimo namų kasoje pildomas popierinės formos žurnalas, skirtas išimtinai tik klientams išmokėtų laimėjimų registracijai, Tarnybai nebuvo teikiamas kaip visas lošimo namuose vykusių lošimo priemonių ir pinigų keitimo operacijas turintis atspindėti žurnalas. Todėl Tarnyba neturėjo jokio pagrindo šiame žurnale tikėtis rasti Lošimo namuose prie lošimo stalų 2018 m. gegužės 13–14 d. vykdytų visų lošimo priemonių ir pinigų keitimo operacijų registracijos duomenų bei, jų neradus, taikyti sankcijas. Iš Lošimo namų pamainos vadovės R. B. rašytinio paaiškinimo yra aiškiai matyti, kad Bendrovės darbuotoja šiuos paaiškinimus teikė tik apie Lošimo namų kasoje pildomą žurnalą, kuriame registruojami asmenys, prie kasos išsikeitę žetonus į daugiau negu 1 000 Eur, o ne apie visų lošimo namuose atliekamų operacijų registravimo tvarką.

26.7. Aplinkybė, kad registras Tarnybai buvo pateiktas vėliau, negali būti pagrindu taikyti sankcijas pagal PPTFPĮ. Byloje nustačius, kad pareiškėjas pildė elektroninį 1 000 Eur viršijančių operacijų registrą pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį, nebeegzistuoja nei vienas iš nurodytų šiurkščių PPTFPĮ pažeidimų konstatavimo pagrindų. Vadinasi, net jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas minėtus elektroninio registro duomenis pateikė pavėluotai, toks duomenų pavėluotas pateikimas jokiu būdu negalėtų būti laikomas šiurkščiu įstatymo pažeidimu ir kartu negalėtų būti pagrindu skirti baudą.

26.8. Skundžiamas Įsakymas priimtas net neišsiaiškinus esminių aplinkybių, kuriomis jis turėjo būti grindžiamas. Tarnyba, konstatuodama, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 13–14 d. Lošimo namuose tariamai nepildė 1 000 Eur viršijančių lošimo priemonių ir pinigų keitimo sandorių registro, net netyrė šių sandorių elektroninio registro duomenų, kai tik jie Tarnybai buvo pateikti. Taip pat Tarnyba nors ir konstatavo, kad registras užpildytas tariamai „nesavalaikiai“, tačiau visiškai nesiaiškino ir net nebandė aiškintis, kada ir kaip jis iš tikrųjų buvo užpildytas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. DIE-161 „Dėl atliktų UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninių patikrinimų pagal 2018 m. gegužės 15 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35 ir 2018 m. spalio 9 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-69“, kuriuo pareiškėjui už šiurkštų PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies pažeidimą pareiškėjui skirta 495 900 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimus, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Įsakymą.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nustatytą reglamentavimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

35. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisėtai ir pagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-489-1046/2019 bendrosios kompetencijos teismų priimtais procesiniais sprendimais (Panevėžio apylinkės teismo 2019m. lapkričio 27d. nutarimas, Panevėžio apygardos teismo 2020m. vasario 28d. nutartis Nr. AN2-10-337/2020), kuriuose konstatuota, jog Bendrovės vadovas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies nuostatų nepažeidė, kad Lošimo namuose 2018 m. gegužės 13–14 d. vykdytos pinigų keitimo į lošimo priemones ir lošimo priemonių keitimo į pinigus operacijos buvo tinkamai registruotos bei tinkamai nustatytos ir patikrintos šias operacijas atlikusių asmenų tapatybės.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 13–14 d. tinkamai nustatė ir registravo Lošimo namų klientų tapatybę bei jų atliktas pinigų ir lošimo priemonių keitimo operacijas, kaip to reikalauja PPTFPĮ 9 straipsnio 1 ir 9 dalys.

37. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies įgyvendinimą reglamentuoja atsakovo 2017 m. gruodžio 22 d. priimtas Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2017m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės. Pagal Aprašo 25 ir 26.1 punktus, bendrovės turi pildyti Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta registracijos žurnalą. Vadovaujantis Aprašo 27 punktu, bendrovės, esant galimybei, saugo registracijos žurnalų duomenis elektroninėje laikmenoje. Žurnalų tvarkymo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad registracijos žurnalai tvarkomi elektroninėje laikmenoje arba popierine forma.

38. Nagrinėjamoje byloje pateikta Bendrovės vadovo 2017 m. spalio 15 d. patvirtinta Kliento tapatybės nustatymo, atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų pildymo ir administravimo tvarka, kurios Tvarkos 5.3 ir 5.3.2 punktai numato, kad grynųjų pinigų keitimas į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimas į grynuosius pinigus tokį keitimą atliekančio darbuotojo yra registruojamas šių sandorių registre, nurodant kliento asmens duomenis, registras yra pildomas elektronine forma, naudojant specialią kompiuterinę programą „Neon“.

39. Įvertinus Aprašo 25, 26.1 bei 27 punktų, taip pat Žurnalų tvarkymo taisyklių 3 punkto nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo vykdytas klientų atliktų lošimo priemonių keitimo į pinigus arba pinigų keitimo į lošimo priemones operacijų registravimas, pasitelkiant specialiai šiam tikslui sukurtą elektroninį registrą „Neon“ programoje, atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus.

40. PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalis (įstatymo redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 11 d.) nustatė, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.

41. Pažymėtina, kad nurodyta įstatymo norma konkrečiai nereglamentuoja, kokiu būdu bendrovės privalo papildomai patikrinti kliento tapatybę.

42. Pagal byloje pareiškėjo pateiktos Tvarkos 2.5 punktą, nustatant kliento tapatybę, klientas turi pateikti galiojantį pasą ar asmens tapatybės kortelę arba juos atitinkantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie yra patikrinami, nufotografuojami arba nuskenuojami ir taip užfiksuotas asmens dokumento vaizdas su asmens nuotrauka yra patalpinamas bendrovės serveryje kliento byloje. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, k

43. Klientų registravimui ir jų tapatybės identifikavimui Bendrovėje yra įdiegta speciali kompiuterinė programa „Visitor“, kurioje saugoma kiekvieno apsilankiusio kliento asmens dokumento kopija ir visi šį klientą identifikuojantys asmens duomenys, reikalaujami pagal įstatymus. „Visitor“ programa yra tiesiogiai susieta su „Neon“ programa bei joje pildomu klientų atliekamų operacijų registru. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti elektroninio registro išrašai, kuriuose matyti kiekvienos operacijos susiejimas su konkretaus kliento asmens duomenimis (I t., b. l. 120–123, 175–182, 244, 245).

44. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėjo naudojama klientų papildomos patikros sistema, kai „Visitor“ programoje esant patalpintai kiekvieno kliento nuotraukai, o taip pat nuskenuotam jo asmens dokumentui, kiekvieną kliento atliekamą operaciją elektroniniame registre registruojantys Lošimo namų darbuotojai kliento tapatybę gali papildomai patikrinti bei atitinkamai kiekvieną operaciją konkrečiam klientui priskirti matydami kliento asmens duomenis savo kompiuterio ekrane, yra tinkamas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos papildomai patikrinti kliento tapatybę įgyvendinimas.

45. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. gegužės 13–14 d. Lošimo namuose lošusių asmenų tapatybė buvo nustatyta ir patvirtinta jo nustatytu būdu, ką pareiškėjas pagrindžia byloje pateiktais Lošimo namus lankiusių asmenų duomenimis (I t., b. l. 175–182, 244, 245). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 13–14 d. Lošimo namuose lošusių asmenų Nr. 1, Nr. 2. Nr. 3 tapatybės papildomai nepatikrino pareiškėjo nurodytu būdu.

46. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas savo klientų tapatybę nustatė ir patikrino teisės aktų nustatyta tvarka.

47. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo pildytas registras, kurio išrašas buvo pateiktas, buvo pildomas ne PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies vykdymo tikslais. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas į bylą nėra pateikęs pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių pateikto registro trūkumus, kurie būtų pagrindu pripažinti, kad pateiktas registras nelaikytinas pildomu būtent PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies įgyvendinimo tikslais. Kita vertus atsakovo nurodomos aplinkybės, kad į registrą asmuo buvo įtraukiamas nuo pirmojo atlikto keitimo/statymo, nesvarbu, ar ši operacija viršys 1 000 Eur ribą, kad registrą pareiškėjas pildo apie 13 metų, nors reikalavimas registruoti tarpusavyje susijusias pinigines operacijas įtvirtintas tik 2017 m. liepos 13 d., nepaneigia to, jog registre buvo registruojami klientai, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jie keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu. Aplinkybė, kad registrą pareiškėjas naudojo savo vidaus administravimo tikslais, taip pat nepaneigia to, jog registras buvo pildomas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies vykdymo tikslais, nes registro pildymo tikslai – vidaus administravimo tikslu ir PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies vykdymo tikslu – vienas kitam neprieštarauja.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė vadovautis elektorinio registro duomenis apie 2018 m. gegužės 13–14 d. užregistruotus Lošimo namuose įvykusius pinigų keitimo į lošimo priemones sandorius tuo pagrindu, jog atsakovui kilo abejonių kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo atlikti registro įrašai. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas elektorinį registrą 2018 m. gegužės 13–14 d. pildė nesavalaikiai ar keitė kokius nors šio registro duomenis. Priešingai, pareiškėjo pateiktas „Neon“ programą kūrusios ir administruojančios bendrovės Intelligent Gaming Systems Ltd. išvada patvirtina, kad jokie duomenų pakeitimai „Neon“ sistemoje nėra padaryti (I t., b. 1. 241–242).

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 13–14 d. tinkamai nustatė ir registravo Lošimo namų klientų tapatybę bei jų atliktas pinigų ir lošimo priemonių keitimo operacijas, kaip to reikalauja PPTFPĮ 9 straipsnio 1 ir 9 dalys, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

51. Pareiškėjas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pateikė prašymą atlyginti 18 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

53. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

54. Pareiškėjo pateikti duomens patvirtina, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 18 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pareiškėjas grindžia sąskaita už suteiktas paslaugas, raštu apie suteiktas teisines paslaugas bei bankinio pavedimo išrašu. Kadangi už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta buvo 2021 m. sausio 11 d., šiuo atveju taikytas 2020 m. II ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. III ketvirtį sudarė 1 454,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį parengimą yra 1 891,24 Eur (1,3 x 1 454,8 Eur).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydi sumažinti iki sumos, kuri atitiktų proporcingumo ir teisingumo kriterijus, todėl pareiškėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš atsakovo priteistina 1 800 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ ir atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas