2019-06-17 Nr. AB-13139-3-63-3-01228-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1197-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01228-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. periodiškai Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Nurodė, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, nebuvo galimybės kameras išvėdinti atidarius langus, todėl buvo drėgna, jį nuolat kankino kosulys ir dusulys, tindavo galūnės. Kameros buvo kritinės būklės: nuo sienų luposi dažai, krito tinkas nuo lubų, grindimis vaikščiojo pelės, buvo utėlių, blusų, lovos buvo surūdijusios, nebuvo tualeto reikmenų spintelės, nebuvo įrengtų budinčio pareigūno iškvietimo mygtukų. Teigė, jog netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, gamtinius reikalus tekdavo atlikti kitų asmenų, esančių kameroje, akivaizdoje, todėl būdavo priverstas kentėti ir laukti, kol jie užmigs.

3. Pažymėjo, jog dėl tokių žiaurių, nežmoniškų, antisanitarinių, žeminančių ir nepriimtinų laikymo sąlygų buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jam buvo padaryta moralinė žala, kuri pasireiškė pablogėjusia sveikata, apetito praradimu, miego sutrikimu, emocine depresija, dirglumu, dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu. Teigė, jog šie pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniškoms, žeminančioms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

4. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv. m, kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m. Nurodė, jog atsižvelgiant į asmenų laikymo Areštinėje specifiką, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra stabilus. Teigė, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų jam sutriko sveikata. Pažymėjo, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

6. Nurodė, jog Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 19 d., 2015 m. birželio 17 d., 2015 m. liepos 24 d., 2015 m. gruodžio 16 d., pažeidimų dėl kamerų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, nenustatė. Šiluminės aplinkos tyrimo protokoluose pažymėta, kad matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigė, jog Areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami nustatyta tvarka. Akcentavo, kad graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai atliekami periodiškai, iki 2015 m. kovo 18 d. paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė „Rudagys“, o nuo 2015 m. kovo 19 d. – uždaroji akcinė bendrovė „DEZINFA“.

7. Pažymėjo, kad metalines lovas Areštinė įsigijo 2006 metais, jos pastatytos šildomose patalpose, todėl jų susidėvėjimo neįtakoja lauko sąlygos. Nurodė, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120–130 cm aukščio pertvara, sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 kv. m. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, jog kamerų sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė veidrodis. Nurodė, jog kamerose yra įrengtos individualios spintelės, kabliukai drabužiams, 2012–2013 metais kamerose buvo atliktas remontas. Teigė, jog teisės normos nenumato, kad kamerose būtų įrengtas mygtukas areštinės pareigūnui iškviesti. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą neturtinę žalą, tuo tarpu nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, priežastinio ryšio, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 112 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

10. Teismas nustatė, kad Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2017 m. spalio 17 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. Iš minėto pranešimo matyti, kad nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. kovo 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,59 kv. m (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto); kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. gegužės 26 d., nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 15 d.

– kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,22 kv. m; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 18 d., nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. liepos 21 d. – kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,59 kv. m, 2015 m. liepos 19 d. pareiškėjas buvo vienas; kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. – kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,48 kv. m, nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d.

– kartu su trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,61 kv. m; kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv. m, 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas buvo vienas, laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,44 kv. m, laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 7 d., nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. spalio 13 d., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d.

– su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,32 kv. m, nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 11 d. – su dar keturiais asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,66 kv. m; kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, 2015 m. lapkričio 10 d. – su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,48 kv. m; kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m, nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. – su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,9 kv. m; nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d.

– kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,59 kv. m.

11. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 55 paras, iš kurių 28 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punkte nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimo.

12. Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015) nuostatos.

13. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 nurodyta, jog 2015 m. kovo 25 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 5, Nr. 8 nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 5, Nr. 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius valomas cheminėje valykloje, patalynė išskalbta, tačiau minkšto inventoriaus (čiužinių, pagalvių, antklodžių) cheminis valymas sąskaitoje nepažymėtas, patalynė ir čiužiniai dezinfekuoti.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-54 nurodyta, jog atlikus patikrinimus kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 8 už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis). Pažymėta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 8 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka NH 37:2009 24 punkto reikalavimus, minkštasis inventorius (čiužiniai) valomas cheminėje valykloje.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. AK-59 nurodyta, jog 2015 m. gegužės 12 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 8 nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio, išdaužtas orlaidės stiklas (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis). Nustatyta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, kamerose Nr. 2, Nr. 5 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka reikalavimus, areštinėje laikomi asmenys aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-74 nurodyta, jog 2015 m. birželio 10 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 8 nustatyta, kad langai į skaidraus stiklo nepakeisti, dirbtinis apšvietimas neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimo, kameroje Nr. 8 langai nesandarūs, ant sienų paviršių matosi pelėsis. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. AK-100 nurodyta, jog 2015 m. liepos 16 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 8 nustatyta, kad langai į skaidraus stiklo nepakeisti, dirbtinės apšvietos neatitikimų nenustatyta, kameroje Nr. 8 pažeidimas pašalintas – atlikti pelėsio naikinimo darbai.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte Nr. AK-181 nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 4 d. atlikus patikrinimą kameroje Nr. 2 nustatyta, kad santykinė oro drėgmė, oro temperatūra neatitinka reikalavimų, kameroje Nr. 2 esantys langai nepritaikyti patalpų vėdinimui (HN 134:2015 17 punkto neatitiktis).

14. Nustatyta, kad 2012 m. kovo 22 d. sudaryta privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo paslaugų vykdymo sutartis Nr. 85-4-ST2-10 su uždarąja akcine bendrove „Rudagys“. Pagal 2015 m. kovo 19 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. KL-P-2015/39/85-ST2-49 graužikų ir kitų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė „DEZINFA“. Iš byloje pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų matyti, kad kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai buvo atlikti 2015 m. gegužės 15 d., 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d., 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 27 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. sausio 26 d.

15. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgdamas į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu nebuvo užtikrinta ir jis galėjo patirti nepatogumus.

16. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pasitvirtino tik dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų, kurie nors ir galėjo pareiškėjui sukelti tam tikrus nepatogumus, tačiau negalėjo nulemti tų pasekmių, apie kurias skunde nurodė pareiškėjas. Pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais, prilyginamais Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog buvimo Areštinėje laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Areštinės administraciją su pretenzijomis dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų.

17. Įvertinęs, kad pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo, teismas darė išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus), todėl priteisė pareiškėjui 112 Eur neturtinę žalą.

III. 18. Pareiškėjas E. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir pareiškėjui priteisti 3000 Eur.

19. Pareikėjo teigimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad Tauragės AVPK šiurkščiai pažeidė teisės aktus, neužtikrino kalinimo sąlygų, nesilaikė higienos normų reikalavimų. Dėl tokių laikymo sąlygų pareiškėjas jautė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus emocinį sukrėtimą, depresiją.

20. Pareiškėjas vertina, kad nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės į tinkamą kalinimą bei pažeista Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27 straipsnis, Konvencijos 3 straipsnis.

21. Atsakovas Tauragės AVPK nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo vertinimu dėl netinkamų policijos pareigūnų veiksmų. Pažymi, kad teismo sprendime nebuvo nustatyta, kad Tauragės AVPK darbuotojai elgėsi neteisėtai, siekdami pakenkti pareiškėjui ar kitaip sudaryti jam netinkamas sąlygas dėl kurių E. E. pasireiškė sveikatos sutrikimai ar kiti negalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas E. E. sieja su netinkamomis laikymo sąlygomis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 28 paras pareiškėjas buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių 80 punkto reikalavimų ir buvo mažesnis nei 5 kv. m, ir nusprendė, jog pareiškėjui priteistina 112 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Areštinės kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų bei, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą.

25. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu bei nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Tauragės AVPK šiurkščiai pažeidė teisės normas ir neužtikrino kalinimo sąlygų dėl ko pareiškėjas patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, depresiją, pažeminimą bei prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur.

26. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Tauragės AVPK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateiktame skunde jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą siejo su tuo, kad Tauragės AVPK areštinės kameros buvo perpildytos ir neatitiko higienos normų reikalavimų.

28. Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (2009 m. kovo 10 įsakymo Nr. 5-V-177 redakcija) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

29. Iš byloje pateikto Tauragės AVPK atsiliepimo bei Tauragės AVPK 2017 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8774 matyti, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas tam tikrais laikotarpiais nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. liepos 21 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 4 (plotas 12,60 kv. m) ir Nr. 5 (plotas 11,86 kv. m), 2015 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 8 (plotas 14,73 kv. m), nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 4 (plotas 12,60 kv. m), kuriose buvo laikomas vienas arba dar su vienu asmeniu, todėl vertintina, kad nebuvo pažeista teisė į vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

30. Areštinės kameroje Nr. 5 pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. (3 dienas) kartu su dviem asmenimis, nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d. (3 dienas) kartu su trimis asmenimis; kameroje Nr. 8 buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. (8 dienas) kartu su dviem asmenimis, nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 7 d. (2 dienas) kartu su 3 asmenimis, nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 11 d. (4 dienas) kartu su keturiais asmenimis, nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (2 dienas) kartu su trimis asmenimis, nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. (2 dienas) kartu su trimis asmenimis, nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. (5 dienas) kartu su dviem asmenimis; kameroje Nr. 5, 2015 m. lapkričio 10 d. (1 diena) pareiškėjas buvo laikomas kartu su dviem asmenimis; kameroje Nr. 2 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. (7 dienas) kartu su dviem asmenimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad 37 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį 5 kv. m gyvenamojo ploto dydį Areštinėje. Akcentuotina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 11 d. (7 paras) pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Tauragės AVPK nesilaikė higienos normų reikalavimų, tačiau jų nedetalizuoja ir neteikia įrodymų kokie konkretūs pažeidimai lėmė pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, taip pat pareiškėjas nenurodo, su kokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, vertinant Areštinės kamerų atitikimą higienos normų reikalavimams, pareiškėjas nesutinka.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34, 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-54, 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. AK-59, 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-74, 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. AK-100, 2015 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte AK-181 pateiktus duomenis, nustatė, kad atliekant patikrinimus kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 8 buvo nustatyti HN 37:2009, HN 134:2015 pažeidimai (dėl kamerų apšvietimo, neskaidraus stiklo langų ir patalpų vėdinimo, ant sienų esančio pelėsio, išdaužto orlaidės stiklo, santykinės oro drėgmės ir temperatūros). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kamerose nustatytus pažeidimus, teisėjų kolegija dėl paminėtų aplinkybių papildomai nepasisako.

33. Be to, įvertinusi byloje esančius uždarosios akcinės bendrovės „DEZINFA“ Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašus (b. l. 60–67), kuriuose nėra nurodoma, kad graužikai ar nariuotakojai būtų buvę pastebėti, tuo tarpu kontrolės ir naikinimo darbai vyko reguliariai, teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias išvadas.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl privatumo užtikrinimo naudotis sanitariniu mazgu pažymi, jog pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p).

35. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

36. Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018). Šiuo aspektu taip pat pažymima, jog saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

37. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kartu su kitais asmenimis Areštinės kamerose buvo laikomas 78 paras, išskyrus 2015 m. liepos 19 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d., kuomet kameroje buvo laikomas vienas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudotis sanitariniu mazgu, todėl CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus.

38. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013). Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią E. Ž. Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjui iš viso 37 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kameroje bei 78 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu), į pareiškėjo nurodytus nepatogumus, patirtus dėl privatumo neužtikrinimo, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 112 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 500 Eur.

41. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir pareiškėjui E. E. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė