bf719281-c90f-477d-8daf-e2f94050b9cc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2422-1097/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16329-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Latvelė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „ItaliÅ¡ka kepykla“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

T. ir M. K. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BMB „ItaliÅ¡ka kepykla“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams M. T. ir M. K. dėl juridinio asmens valdymo organų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 27 000 Eur žalos atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo M. K. asmeniÅ¡kai 2 450 Eur žalos atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti, ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų turto areÅ¡tÄ 27 000 Eur sumai, areÅ¡tuojant atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kove, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovų turtines teises bei nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovams, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat uždraudžiant tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitÄ turtÄ 27 000 Eur sumai; pavesti turtÄ surasti ir apraÅ¡yti ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui.

Grįsdama praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas, nes atsakovai, bendrovei esant nemokiai, siekė ne atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, o iÅ¡simokėti sau pinigines sumas iÅ¡ bendrovės kasos. Grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ieÅ¡kovė grindė nurodydama, kad atsakovai bendrovės atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, nes pasiėmė sau esminę ieÅ¡kovės pinigų dalį, kuri galėjo bÅ«ti sumokėta ieÅ¡kovės kreditoriams; atliko kitus nesÄ Å¾iningus veiksmus, kuriais tenkino savo poreikius ir interesus.

IeÅ¡kovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes iÅ¡ ieÅ¡kinio faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovai atlieka sÄ moningus veiksmus, kad bÅ«tų nuslepiamas turtas jų naudai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – 27 000 Eur sumai areÅ¡tavo atsakovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtÄ valdyti ir juo naudotis; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovų turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sÄ skaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis; iÅ¡ areÅ¡tuoto turto atsakovams leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove, taip pat leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant antstolio nustatyto dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.

4. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys prima facie (liet. preliminariai, iÅ¡ pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nes ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė jo faktinį pagrindÄ , pateikė ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Teismas nenustatė pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasirinkusi neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ .

5. Teismas sprendė, kad yra grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. (bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo), ieÅ¡kovei vadovavo atsakovas M. K. ir nurodytu laikotarpiu iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos atsakovui buvo iÅ¡mokėta 13 000 Eur, o atsakovei M. T. – 14 000 Eur.

Ieškovės teigimu, civilinės (paslaugų) sutartys, kurių pagrindu atsakovams iš bendrijos kasos buvo išmokėtos nurodytos piniginės lėšos, savo esme nebuvo vykdomos ir jokios paslaugos pagal jas bendrovei nebuvo suteiktos, todėl atsakovai pinigines lėšas iš bendrijos kasos sau išsimokėjo nepagrįstai; mokėjimai buvo atlikti bendrovei esant nemokiai. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas M. K. nereagavo į ieškovės nemokumo administratoriaus prašymus ir neperdavė bendrovei priklausančio automobilio.

Spręsdamas dėl bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas įvertinto ir tai, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 27 000 Eur suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele ir reikÅ¡minga.

6. Teismas nurodė, kad turto areÅ¡tas apima draudimÄ areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas uždrausti atsakovams perduoti pinigines lėšas ar kitÄ turtÄ tretiesiems asmenims laikytinas pertekliniu.

7. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant į Å¡alių interesų užtikrinimo proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), todėl pirmiausiai areÅ¡tuotinas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, uždraudžiant juo disponuoti, paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis; nesant nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, ar esant jo nepakankamai, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tuotinos turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat piniginės lėšos, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ir/ar atsiskaitomosiose sÄ skaitose kredito įstaigose, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuojamų lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Atskiruoju skundu atsakovas M. K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus už atskirÄ jį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismas rėmėsi deklaratyviais ir neįrodytais ieÅ¡kovės teiginiais, kad sumos atsakovui iÅ¡mokėtos nepagrįstai, kad atsakovas netinkamai vykdė paslaugų sutartį.

Nurodyti pinigai atsakovui buvo perduoti pagrįstai, nes atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo ieÅ¡kovės direktorius ir pinigai buvo iÅ¡mokėti pagal civilinę sutartį kaip atlyginimas už direktoriaus pareigų atlikimÄ . Atsakovas, kaip bendrijos direktorius, ėmėsi visų nuo jo priklausiusių priemonių, kad bendrija veiktų sėkmingai, ieÅ¡kovės nuostolingumui įtakos turėjo Covid-19 pandemija ir dėl jos nustatyti bendrijos veiklos apribojimai. IeÅ¡kovės teiginys, kad atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei priklausančio automobilio, nepagrįstas, nes automobilis buvo perduotas tretiesiems asmenims dar esant gyvam buvusiam direktoriui, o atsakovas ėmėsi veiksmų, kad automobilis bÅ«tų perduotas ieÅ¡kovės nemokumo administratoriui.

IeÅ¡kinio pateikimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovė remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kas nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. 8.2. Teismo nutartis nemotyvuota. Teismas nenurodė argumentų, kuriais remdamasis konstatavo, jog teismo sprendimas bus palankus ieÅ¡kovei; nepagrindė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos. Teismo nutartyje nurodyti motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, neatsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo, pateiktų įrodymų pakankamumo. 8.3.

Teismas nepagrįstai sprendė dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų iÅ¡ esmės apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas bÅ«tų ėmęsis nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo ar turtui sumažinti. 8.4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo atsakovo turtines teises.

Atsakovui ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas tik dėl 13 000 Eur, tuo tarpu atsakovo turtinės teisės ribojamos dvigubai didesne suma; pritaikytu atsakovo turto areÅ¡tu buvo apribotas disponavimas banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, dėl ko atsakovas net neturėjo galimybės asmeniÅ¡kai sumokėti žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ . Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui yra daroma žala, kenkiama jo reputacijai, Å¡eimos interesams.

9. IeÅ¡kovė BMB „ItaliÅ¡ka kepykla“ atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. IeÅ¡kovės teigimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nesudaro, nes: 9.1. IeÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, nes nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui yra akivaizdžiai negalimas ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«das. Atsakovo argumentai, kad jis, kaip bendrijos direktorius, ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, jog bendrija veiktų sėkmingai, ir kad veiklos nuostolingumui įtakos turėjo Covid-19 pandemija, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. 9.2.

Atsakovas neįrodė savo geros finansinės padėties, todėl nepaneigė prielaidos, kad galimai ieÅ¡kovei priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Pareiga nurodyti turimÄ turtÄ bei savo gerÄ finansinę padėtį nagrinėjamu atveju kyla atsakovui, o ne ieÅ¡kovei. Atsakovas, siekdamas įrodyti, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui gerÄ turtinę atsakovo padėtį patvirtinančius įrodymus (Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-860-569/2016).

Atsakovas tokių duomenų nepateikė.

10. Atsakovė M. T. atsiliepime nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kinys nevertintinas kaip tikėtinai pagrįstas, nes grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie neįrodo, kad atsakovai savo veiksmais sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei. Bendrijos su atsakovais sudarytos civilinės (paslaugų) teikimo sutartys buvo teisėtos, galiojančios ir Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, ieÅ¡kovė nenurodė. IeÅ¡kovė nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad lėšos pagal Å¡ias sutartis buvo iÅ¡mokėtos nesant tam teisėto pagrindo. Duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal nurodytas sutartis, ieÅ¡kovė taip pat nepateikė. 10.2. Nėra realios grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas arba neįmanomas.

Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai turi ketinimų turimÄ turtÄ perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis).

Akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad atsakovams pagal teisėtai sudarytas ir galiojančias sutartis buvo iÅ¡mokėtos piniginės lėšos, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai yra nesÄ Å¾iningi bei gali paslėpti ar perleisti savo turtÄ kitiems asmenims. 10.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiÅ¡kos. Atsakovams buvo palikta teisė disponuoti 700 Eur suma, kuri nėra pakankama patenkinti bÅ«tinuosius poreikius ir vykdant įsipareigojimus, pavyzdžiui, sumokėti mokesčius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kiniui užtikrinti.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones esant Å¡ioms sÄ lygoms: 1) jų taikymo praÅ¡antis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ; 2) nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos. Å ios dvi aplinkybės – ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022).

14. Atsakovas, ginčydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentuoja nebuvus nurodytų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti bÅ«tinų sÄ lygų, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl skundžiamos teismo nutarties motyvų (ne)nurodymo 15. CPK 291 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus raÅ¡ytinės teismo nutarties turiniui, 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad nutartyje turi bÅ«ti nurodomi: klausimas, kuriuo priimama nutartis; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadas; įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad motyvų (sutrumpintų motyvų) teismo sprendime (nutartyje) nenurodymas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 338 straipsnis).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimÄ , yra nurodęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neiÅ¡sami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo bÅ«ti neteisinga iÅ¡spręsta byla, ir kai pats negali iÅ¡taisyti Å¡io pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ turi naikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013).

17. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, esminiai nagrinėtini klausimai yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų (ne)buvimas, t. y. nustatymas, ar ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas, ir, jeigu nustatoma, kad pirma sÄ lyga tenkinama, ar egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakė abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų (ne)buvimo aspektu, nurodė, kokiais motyvais grindžiamas vienos ir kitos sÄ lygos buvimo konstatavimas. Be to, teismas, remdamasis Å¡alių interesų pusiausvyros užtikrinimo, proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl atsakovų turto areÅ¡to, nustatė areÅ¡tuotino turto eilę, kuo mažiau galinčiÄ Ä¯takoti atsakovų kasdienį gyvenimÄ .

Aplinkybė, kad atsakovas su nurodytais teismo argumentais nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo nutartį esant nemotyvuota.

18. Atsižvelgiant į nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakė į esminius klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ir argumentavo procesinį sprendimÄ tokias priemones pritaikyti. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovais, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai sudarytų absoliutų jos negaliojimo pagrindÄ . Dėl tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo 19. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad pagal prima facie doktrinÄ atliekamo ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2020 m. kovo 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-335-881/2020).

Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, teismas ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės nenagrinėja, ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų netiria ir nevertina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Sprendžiant, ar ieÅ¡kinys tikėtinai (preliminariai) pagrįstas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020; 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-1120/2022).

Teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d nutartį civilinėje byloje Nr. e2-789-370/2022; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

20. Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad atsakovų argumentai, kuriais jie iÅ¡ esmės ginčija ieÅ¡kinio reikalavimus, nėra vertintini sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo, buvimo. Tai, ar pinigai, dėl kurių iÅ¡mokėjimo atsakovams kyla ginčas, buvo iÅ¡mokėti pagrįstai bei teisėtai; ar atsakovas turėjo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovės bankroto administratorei automobilį, ir jei taip – ar atsakovas tokiÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai, yra aplinkybės, sudarančios bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykÄ .

Tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, padarius iÅ¡vadas, yra ar nėra byloje nustatytos faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės, bei kvalifikavus ginčo teisinius santykius, bus atsakyta, ar ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės yra įrodytos ir ar ieÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti, ar, prieÅ¡ingai, jie yra paneigti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumas iÅ¡ esmės nėra vertinamas, o, kaip minėta, vertinamas tik tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas, sietinas su ieÅ¡kinio turinio ir formos tinkamumu, pasirinktų teisių gynybos bÅ«dų galimumu.

21. Atsižvelgiant į nurodytÄ , įvertinęs pateikto ieÅ¡kinio turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas, nes: ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovų žalos atlyginimÄ ; pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė jo faktinį pagrindÄ â€“ ieÅ¡kinys grindžiamas atsakovų, kaip bendrijos narių ir buvusių vadovų, galimai neteisėtais veiksmais nepagrįstai iÅ¡mokant sau pinigines sumas iÅ¡ bendrijos sÄ skaitos, neperduodant ieÅ¡kovės nemokumo administratoriui bendrijai priklausančio automobilio; pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (e. b. 1 t. l. 15-84); ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas atitinka suformuluoto ieÅ¡kinio dalyko įrodinėjimo dalykÄ ; ieÅ¡kinio dalykas – priteisti žalÄ (nuostolius), kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das, nėra neleistinas ar neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktas).

Atskirojo skundo argumentai, kuriais nesutinkama su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės ir neigiamos ieÅ¡kinio pagrindu esančios aplinkybes, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Dėl grėsmės galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui 22. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmė, kad praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

23. Ä®statyme nėra įtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡as, tačiau ar taikyti, ir kokia apimtimi, laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi bÅ«ti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, yra suformuoti ir teismų praktikoje, kurioje pažymėta, kad kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡mingi duomenys, leidžiantys įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-790/2018).

24. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi aiÅ¡kinimo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien Å¡i aplinkybė absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. IeÅ¡kinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iÅ¡ daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-790/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).

TikėtinÄ grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį su tikslu taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ .

Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikÅ¡to jam ieÅ¡kinio sumos reikÅ¡mingumÄ , bet įvertinti jo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

25. Taigi, tam, kad bÅ«tų galima taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti įrodytas atsakovo nesÄ Å¾iningumas. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo veiksmai, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti nustatytas jo nesÄ Å¾iningumas, sudaro pagrindÄ spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja bÅ«tinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad asmens nesÄ Å¾iningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris praÅ¡o tokių priemonių imtis prieÅ¡ kitÄ asmenį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018; 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022, ir kt.).

Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; kt.).

26. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukÅ«rimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iÅ¡ Å¡io turto ar Å¡io turto sÄ skaita bÅ«tų galima iÅ¡ karto atsiskaityti su kreditoriumi, prieÅ¡ingai, Å¡is procesinis institutas skirtas užkardyti nesÄ Å¾iningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; kt.), todėl jų taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iÅ¡kiltų dėl Å¡ių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; ir kt.).

27. Apibendrinant nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad bylose dėl piniginių sumų priteisimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sÄ lygos – grėsmės galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui, egzistavimo:

1) tai, jog ieÅ¡kinio suma atsakovo atžvilgiu vertintina kaip didelė, savaime tikėtinos grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimo, nesuponuoja; didelė ieÅ¡kinio suma vertintina kaip vienas iÅ¡ kriterijų laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti, o tikėtinÄ grėsmę, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ , patvirtinti gali duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo;

2) laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto, taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti;

3) pareiga pateikti duomenis, t. y. įrodyti nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias tikėtinÄ teismo sprendimo nevykdymo ir/ar neįvykdomumo grėsmę, tenka jų taikymo praÅ¡ančiam asmeniui.

28. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip aktualios Lietuvos teismų praktikos neatitinkantis ieÅ¡kovės atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teiginys, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovams teko pareiga nurodyti turimÄ turtÄ bei savo gerÄ finansinę padėtį, taip pagrindžiant, kad atsakovai turės pakankamai lėšų sumokėti galimai ieÅ¡kovei palankiu teismo sprendimu tenkinant ieÅ¡kinį priteistinÄ sumÄ . Toks ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas, be kita ko, prieÅ¡tarautų ir nuostatai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukÅ«rimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iÅ¡ Å¡io turto ar Å¡io turto sÄ skaita bÅ«tų galima iÅ¡ karto atsiskaityti su kreditoriumi, bet, prieÅ¡ingai, Å¡is procesinis institutas skirtas užkardyti nesÄ Å¾iningus asmens veiksmus.

29. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, rėmėsi didele ieÅ¡kinio suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys. Minėta, kad Å¡is argumentas savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti, jei nenustatyta iÅ¡imtinės situacijos ar pagrindo spręsti dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi faktine aplinkybe, kad atsakovams buvo iÅ¡mokėti pinigai, bei ieÅ¡kovės teiginiais, jog civilinės (paslaugų) sutartys, kurių pagrindu atsakovams iÅ¡ bendrijos kasos buvo iÅ¡mokėtos nurodytos piniginės lėšos, savo esme nebuvo vykdomos ir jokios paslaugos pagal jas bendrovei nebuvo suteiktos, todėl atsakovai pinigines lėšas iÅ¡ bendrijos kasos sau iÅ¡simokėjo nepagrįstai, jog mokėjimai buvo atlikti bendrovei esant nemokiai, jog atsakovas nereagavo į ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus praÅ¡ymus ir neperdavė bendrovei priklausančio automobilio.

Tačiau, atsižvelgiant į aptartas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas ir teismų praktikoje atskleidžiamÄ jų turinį, konstatuotina, jog teismas nepagrįstai pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti pripažino ieÅ¡kinio esmę sudarančius ieÅ¡kovės teiginius. Tai, kad atsakovai savo veiksmais galimai pažeidė ieÅ¡kovės teises, yra pagrindas kreiptis į teismÄ ir savo teises ginti teismine tvarka, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieÅ¡kovei palankų teismo procesinį sprendimÄ , tokio sprendimo vykdymas (Å¡iuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011).

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra grėsmė dėl galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, nes, pirma, nurodytos aplinkybės Å¡ioje bylos stadijoje nėra nustatytos; antra, nenustačius, jog atsakovai gali veikti nesÄ Å¾iningai ir siekti iÅ¡vengti galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, pablogindami savo turtinę padėtį taip, jog galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl to pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog grėsmė galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui kiltų bÅ«tent todėl, kad nebuvo pritaikytos praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės.

30. IÅ¡ ieÅ¡kinio ir jo priedų turinio matyti, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, susijusiomis su ieÅ¡kinio esme, tačiau nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai turi ketinimų turimÄ turtÄ perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdami sukliudyti galimai Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės naudai bÅ«simo priimto teismo sprendimo vykdymui. Tokių atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį iÅ¡vengti teismo sprendimo realaus įvykdymo patvirtinančių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai konstatavo esant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinas sÄ lygas. Bylos medžiaga nėra pakankama patvirtinti grėsmei, jog, nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , nėra pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

Dėl procesinės bylos baigties 31. Kiti atskirajame skunde ir/ar atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ nevertintina kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

32. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik nustačius abi jų taikymo sÄ lygas – tikėtinÄ (preliminarų) ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir grėsmę galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to, ieÅ¡kovei neįrodžius bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirÄ jį skundÄ tenkinti, skundžiamÄ nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į Å¡alies, laimėjusios bylÄ , teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ užtikrinimÄ (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji Å¡alis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, yra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų subjektinių reikalavimų iÅ¡sprendimo rezultatas. Dėl to visų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims ir atlyginimo (ne)priteisimo klausimas spręstinas iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės.

34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „ItaliÅ¡ka kepykla“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Latvelė