2019-01-14 Nr. AB-1650-3-61-3-03901-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1270-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03901-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. S-1317-(25) (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą pagal pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija Sprendimu pareiškėją informavo, kad išnagrinėjusi pareiškėjos pranešimą dėl Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) V. G. ir šios savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š., nusprendė tyrimo dėl šių asmenų elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms nepradėti. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo Komisija, jog Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) V. G. vadovaujamame Klaipėdos miesto tarybos ir (duomenys neskelbtini) sekretoriate (toliau – ir Sekretoriatas) valstybės tarnautoja (D. Š.), (duomenys neskelbtini) pavedimu, vertino savo tiesioginio viršininko / (duomenys neskelbtini) bendrapartiečio M. V. veiksmus (M. V. atlieka jį vertinusio / pavaldaus darbuotojo eilinį ir neeilinį vertinimus), tuo sukeldama interesų konfliktą. Komisija nepagrįstai vadovavosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Komisijos įstatymas) 24 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Komisija atsisako nagrinėti pareiškimą, pareiškėjui nepateikus duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo (Komisija savo motyvuose nepasisakė, jog pranešimas būtų neįskaitomas, todėl darytina išvada, jog pranešimas buvo tinkamas / įskaitomas). Valstybės tarnautojui kilo pareiga kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl nusišalinimo pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, o (duomenys neskelbtini), įvertinęs motyvus, turėjo priimti arba nepriimti nusišalinimo vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi.

3. Valstybės tarnautoja, vertindama savo tiesioginį vadovą, pagal savo, kaip teisininko, pareigas negalėjo nežinoti apie teisės aktų imperatyvius reikalavimus vengti interesų konflikto (aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai), o po atlikto savo tiesioginio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) M. V. tarnybinio patikrinimo, įforminto 2016 m. sausio 7 d. išvada Nr. TNS-6, gavo finansinį paskatinimą – priedus (duomenys neskelbtini) potvarkiais už tarnybinių funkcijų atlikimą, nors už tai gauna pareiginę algą. Meras pavedė atlikti savo bendrapartiečio – (duomenys neskelbtini) M. V., tarnybinį patikrinimą sekretoriui tiesiogiai pavaldžiam valstybės tarnautojui, t. y. tos pačios partijos narys ((duomenys neskelbtini)), paveda teikti išvadą dėl bendrapartiečio ((duomenys neskelbtini) M. V.) veiksmų. Faktas dėl bendrapartiečių kelia interesų konfliktą, o vertinimą atlikęs valstybės tarnautojas galėjo priklausyti tai pačiai partijai (neatlikus tyrimo, negalima išsiaiškinti visų aplinkybių).

4. Pareiškėja teigė, kad ne tik nurodė Komisijai faktus pagal visus Komisijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje pranešimui keliamus reikalavimus, bet pateikė ir juos pagrindžiančius dokumentus, nors pagal šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, kartu su pareiškėjo pranešimu gali būti, bet neprivalomai pateikiami turimi įrodymai, dokumentai, paaiškinimai ar kita, pareiškėjo nuomone, tyrimui reikšminga informacija. Komisija Sprendime nepagrįstai vadovavosi Komisijos Įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nenurodė pareiškėjos pateiktų dokumentų trūkumo bei nepaprašė pateikti papildomų dokumentų.

5. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja laikytina asmeniu, informavusiu Komisiją apie galimus Įstatymo nuostatų pažeidimus. Komisijos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjos kreipimesi nurodytas tik V. G. ir D. Š. elgesys. Skundžiamas Sprendimas yra susijęs tik su V. G. bei D. Š. teisėmis ir niekaip neįtakoja pareiškėjos teisių ar jos teisėtų interesų. Pareiškėjai nėra suteiktos Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės funkcijos, ji taip pat nepatenka ir į asmenų, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį galinčių ginti viešąjį interesą teisme, ratą. Komisija pateikė pareiškėjai informaciją apie jos pranešimo išnagrinėjimo rezultatą, tuo pasibaigė pareiškėjos reikalavimo teisės ribos, todėl pareiškėja į teismą dėl Komisijos sprendimo kreipėsi neturėdama materialiosios reikalavimo teisės, o pareiškėjos skundas yra atmestinas.

7. Atsakovas nurodė, kad Komisija gali atlikti tyrimą tik tokiu atveju, jeigu gautame pranešime yra nurodytos pakankamai pagrįstos aplinkybės (abejonės) dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, kaip jį apibrėžia Įstatymo nuostatos, situacijos. Pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešime pateiktų aplinkybių negalima laikyti nei akivaizdžiomis, nei pakankamomis tyrimui dėl V. G. ir D. Š. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms atlikti. Nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su galimo interesų konflikto situacija, bet su tarnybinio ginčo, kilusio tarp jos ir kitų Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojų, klausimu. Komisijai nesuteikta teisė nagrinėti valstybės tarnautojų vertinimo procedūrų ir jų rezultatų, priedų bei priemokų jiems skyrimo atitikties kitų teisės aktų reikalavimams. Savivaldybės (duomenys neskelbtini) pateiktoje D. Š. išvadoje nurodoma Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje, Kolegijoje spręstinų klausimų įtraukimo į darbotvarkę procedūra. Todėl V. G. nusprendė tarnybinio patikrinimo dėl M. V. veiksmų neatlikti. Taigi Komisija, priimdama Sprendimą laikėsi pozicijos, kad D. Š. parengta išvada nesusijusi su tiesioginiu konkretaus asmens veiksmų vertinimu. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą narystės politinėse partijose įstatymų leidėjas nepriskiria prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų. Todėl galimos politinės priklausomybės ir su šiais santykiais susiję klausimai, kaip savaime nepatenkantys į Įstatyme nurodytą viešųjų ir privačių interesų konflikto sąvokos lauką, nėra Komisijos vertinimo dalykas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjos E. A. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. S-1317-(25), kuriuo nepradėtas tyrimas dėl Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) V. G. ir šios savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. elgesio atitikties Įstatymui, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama ištirti, ar (duomenys neskelbtini) V. G. pavedimas (duomenys neskelbtini) D. Š. ištirti (duomenys neskelbtini) bendrapartiečio, pačios (duomenys neskelbtini) tiesioginio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) M. V. veiksmus, už tai skiriant priemokas, nesukėlė interesų konflikto, ar Sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. nenusišalinimas nuo savo tiesioginio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) M. V. veiksmų vertinimo, už tai gaunant priemokas, nesukėlė interesų konflikto.

11. Komisija, įvertinusi pareiškėjos pranešime nurodytas aplinkybes, nusprendė nepradėti tyrimo, konstatuodama, kad neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) V. G. bei šio miesto savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. būtų asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuoti tarnybinio patikrinimo dėl savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) M. V. veiksmų, rezultatais. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, esą M. V. nepalankios tarnybinio patikrinimo išvados reikštų, kad (duomenys neskelbtini) V. G. netinkamai vadovauja šios savivaldybės tarybos sekretoriato darbui, Komisijos nuomone, yra hipotetinio (menamo) pobūdžio, todėl nėra pakankama tiesioginiam ir akivaizdžiam suinteresuotumui konstatuoti. Vertinant D. Š. tarnybinį elgesį, Komisijos nuomone, esminę reikšmę turi tai, kad ši valstybės tarnautoja yra pavaldi ne tik M. V., bet ir jo tiesioginiam vadovui – Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) V. G., kuris nagrinėjamu atveju būtent D. Š. davė tiesioginį tarnybinį pavedimą (valdingą nurodymą) įvertinti M. V. elgesį. Iš M. V. pareigybės aprašymo matyti, kad šis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas planuoja ir koordinuoja savivaldybės tarybos ir sekretoriato darbą, tačiau daro tai tik savivaldybės (duomenys neskelbtini) pavedimu (6 p.).

12. Teismas, įvertinęs Komisijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. S-1317-(25) turinį, surinktus įrodymus, sutiko su Komisijos išvada, kad pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešime pateiktų aplinkybių negalima laikyti nei akivaizdžiomis, nei pakankamomis tyrimui dėl V. G. ir D. Š. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms atlikti, nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su galimo interesų konflikto situacija, bet su tarnybinio ginčo, kilusio tarp jos ir kitų Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojų, klausimu, Komisijai nesuteikta teisė nagrinėti valstybės tarnautojų vertinimo procedūrų ir jų rezultatų, taip pat priedų bei priemokų jiems skyrimo atitikties kitų teisės aktų reikalavimams, D. Š. parengta išvada nesusijusi su tiesioginiu konkretaus asmens veiksmų vertinimu. Be to, Komisija sprendime pažymėjo, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, narystės politinėse partijose įstatymų leidėjas nepriskiria prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų, todėl galimos politinės priklausomybės ir su šiais santykiais susiję klausimai, kaip savaime nepatenkantys į Įstatyme nurodytą viešųjų ir privačių interesų konflikto sąvokos lauką, nėra Komisijos vertinimo dalykas.

13. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje situacijoje interesų konfliktas nekilo, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. neprivalėjo veikti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu būdu, t. y. nusišalinti nuo sprendimo dėl M. V. elgesio vertinimo.

14. Pareiškėja nepaaiškino, kuo ginčijamas sprendimas pats savaime tiesiogiai pažeidė jos teises ar teisėtus interesus, kaip jos teisės bei įstatymo saugomi interesai būtų apginti panaikinus ginčo sprendimą, todėl šioje byloje taip pat būtina nustatyti, ar ginčo sprendimas pareiškėjai sukelia konkrečias teisines pasekmes, taip pat, ar pareiškėja laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo.

15. Teismas, aptaręs ABTĮ 5 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nurodė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje; teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

16. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus Įstatymo reikalavimų pažeidimus, turi teisę apie tai pranešimu informuoti Komisiją, kuri atlieka tyrimą dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, priima vieną iš Komisijos įstatymo 29 straipsnyje nurodytų sprendimų, t. y. pripažinti, kad asmuo pažeidė Įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų; pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų; sustabdyti tyrimą; nutraukti tyrimą. Todėl nagrinėjamu atveju Komisija konstatavo, kad nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) V. G. bei šio miesto savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. būtų asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuoti tarnybinio patikrinimo dėl savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) M. V. veiksmų, rezultatais.

17. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neįtakoja pareiškėjos asmeninių teisių, nesukuria jai atitinkamų pareigų, taip pat netrukdo ginti savo pažeistų teisių, jeigu jos buvo pažeistos, kitais, atitinkamais teisės aktais numatytais būdais. Komisija išsamiai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo, įvertino pareiškėjos pranešime nurodytas aplinkybes, nurodė teisinius argumentus, vadovavosi Komisijos veiklą reglamentuojančio Komisijos įstatymo nuostatomis.

18. Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad ginčijamu atveju Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) V. G. bei šio miesto savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. nėra asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuoti tarnybinio patikrinimo dėl savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) M. V. veiksmų, rezultatais, pareiškėjos paaiškintos aplinkybės yra susijusios ne su galimo interesų konflikto situacija, bet su tarnybinio ginčo, kilusio tarp jos ir kitų Klaipėdos savivaldybės darbuotojų, klausimu, o Komisijai nėra suteikta teisė nagrinėti valstybės tarnautojų vertinimo procedūrų ir jų rezultatų, taip pat priedų bei priemokų jiems skyrimo atitikties kitų teisės aktų reikalavimams, todėl Įstatyme nurodytas interesų konfliktas nekilo.

19. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų, jis nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nesukuria jai atitinkamų pareigų, pagal ABTĮ nuostatas, šioje administracinėje byloje pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, taip pat išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pranešimo pagrindu, todėl pagal ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos nurodytų teisės pažeidimų bei apginti pareiškėjos teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Teismas sprendė, kad pareiškėja ginče neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi ir jos skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėja E. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

21. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė jos skundo ribas. Teismas sprendė, kad pareiškėja ginčija Sprendimą nepradėti tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) V. G. ir (duomenys neskelbtini) D. Š. interesų konflikto, tačiau pareiškėja kreipėsi tik dėl (duomenys neskelbtini) D. Š. elgesio. Tokiu būdu nagrinėjant bylą gali atrodyti, jog trūksta įrodymų, juo labiau, kai pareiškėjos skundo apimtis siauresnė ir atitinkamai siauresnis ir pateiktų dokumentų / įrodymų kiekis. Pirmosios instancijos teismas nei įspėjo, nei pasiūlė tikslinti skundą, todėl buvo klaidingai padaryta prielaida, jog tai tarnybinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas kitu būdu, ne Komisijoje. Teismas, išplėsdamas skundo apimtį, išplėtė ir pareiškėjos reikalavimus – nusprendė, jog pareiškėja savo skundu prašė ištirti priemokų skyrimo pagrįstumą, nors pareiškėja to neprašė, tai buvo tik vienas skundo motyvų.

22. Nepagrįstas Teismo motyvas, jog vertinant (duomenys neskelbtini) D. Š. elgesį, esminę reikšmę turi tai, kad ši valstybės tarnautoja yra pavaldi ne tik savo tiesioginiam vadovui M. V. (pastarojo veiksmus (duomenys neskelbtini) D. Š. ir vertino), bet ir (duomenys neskelbtini) V. G., kuris davė pavedimą (duomenys neskelbtini) D. Š. įvertinti savo tiesioginio viršininko M. V. veiksmus. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. TNS-174 nurodė, jog 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. TNS-170 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl abejotinų M. V. veiksmų, o (duomenys neskelbtini) pavedė (duomenys neskelbtini) D. Š. nagrinėti skundą ir parengti atsakymą, kuriai, kaip (duomenys neskelbtini), keliami aukštesni reikalavimai išmanyti imperatyvius Įstatymo reikalavimus, nei (duomenys neskelbtini). Šiuos papildomus dokumentus / įrodymus Komisija būtų gavusi, jeigu būtų pradėjusi tyrimą, o ne priėmusi kategorišką sprendimą.

23. Pareiškėja nurodo aplinkybes, susijusias su M. V. veiksmų įvertinimu; jos nuomone, Įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą valstybės tarnautojas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas; valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Pareiškėja neturi pareigos kažkokiu preliminariu ir akivaizdžiai neginčijamu būdu įrodyti interesų konfliktą – pateiktų pareiškėjos dokumentų / įrodymų bei paaiškinimų visiškai pakanka Komisijos tyrimui pradėti, tačiau kitas klausimas kaip baigsis tyrimas, t. y., ar išnagrinėjus dokumentus bus nuspręsta rinkti papildomus dokumentus, ar surinkus papildomus dokumentus tyrimas bus nutrauktas ar konstatuota jog nebuvo interesų konflikto ir pan. Iš pareiškėjos, kurios galimybės ribotos, iš esmės reikalaujama iki Komisijos tyrimo įrodyti interesų konfliktą, kurį Komisijai liktų tik konstatuoti. Komisija nepagrįstai daro išvadą nepradėjusi tyrimo ir motyvuoja įrodymų nepakankamumu interesų konfliktui konstatuoti.

24. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai reikalauja paaiškinti, kaip Komisijos sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Pagal Įstatymo 1 straipsnį, jis neskirtas ginti konkrečiai asmenų tiesiogiai pažeistų teisių ar teisėtų interesų, įstatymas skirtas ginti ir viešą interesą. Pareiškėjos manymu, negalima situacija, kad ji, matydama šį ir kitus interesų konfliktus institucijoje, negalėtų apie juos pranešti, nors tiesiogiai nebus pažeisti pareiškėjos teisės ar teisėti interesai. Teismas, neatsižvelgęs į Įstatymo paskirtį, sprendime pasisako apie viešą interesą užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybės tarnyboje, taigi prieštarauja sau.

25. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimu, palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Komisijai nesuteikta teisė vertinti darbo ginčo, kilusio tarp pareiškėjos ir kitų Klaipėdos savivaldybės darbuotojų. Pareiškėjos pranešime išdėstytų aplinkybių negalima laikyti nei akivaizdžiomis, nei pakankamomis tyrimui dėl V. G. ir D. Š. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms pradėti; minėti asmenys nesprendė tokių klausimų, dėl kurių jiems būtų kilusi interesų konflikto situacija. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už skundo ribų ir teigia, kad pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas hipotetiniais teiginiais ir prielaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Komisija nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiškėjos pranešimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. G. ir šios savivaldybės tarybos ir sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Komisija pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešime pateiktų aplinkybių negalima laikyti nei akivaizdžiomis, nei pakankamomis tyrimui dėl V. G. ir D. Š. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms atlikti, nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su galimo interesų konflikto situacija, bet su tarnybinio ginčo, kilusio tarp jos ir kitų Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojų, klausimu, nagrinėjamoje situacijoje interesų konfliktas nekilo, o pats skundžiamas Komisijos Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė jos skundo ribas, nes ji kreipėsi į Komisiją iš esmės tik dėl (duomenys neskelbtini) D. Š. elgesio, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja prašė ištirti priemokų pagrįstumą, pareiškėjos vertinimu, D. Š. veiksmuose buvo interesų konfliktas, o Komisija nepagrįstai atsisakė atlikti tyrimą pagal jos pranešimą, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pareiškėjos paaiškinti, kokias jos teises pažeidžia Komisijos Sprendimas, nes negalima tokia situacija, kai asmuo negali pranešti apie interesų konfliktą.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu kreipėsi į Komisiją, prašydama ištirti ar Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. G. pavedimas (duomenys neskelbtini) D. Š. ištirti (duomenys neskelbtini) bendrapartiečio, pačios (duomenys neskelbtini) tiesioginio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) M. V. veiksmus, už tai skiriant priemokas, nesukėlė interesų konflikto; ar sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. nenusišalinimas nuo savo tiesioginio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) M. V. veiksmų vertinimo, už tai gaunant priemokas, nesukėlė interesų konflikto. Pareiškėja minėtame pranešime nurodė aplinkybes apie tai, kad D. Š., atlikusi tyrimą M. V. pažeidimų nenustatė, apie D. Š. paskirtas priemokas, pateikė minėtų asmenų pareigybių aprašymus bei kitus dokumentus.

33. Komisija skundžiamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje išnagrinėjusi jos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą nusprendė nepradėti tyrimo motyvuodama tuo, kad neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) V. G. bei sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Š. būtų asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuoti tarnybinio patikrinimo dėl sekretoriato (duomenys neskelbtini) M. V. veiksmų rezultatais. Komisija pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog M. V. nepalankios tarnybinio patikrinimo išvados reikštų, kad (duomenys neskelbtini) netinkamai vadovauja savivaldybės tarybos sekretoriato darbui, Komisijos nuomone, yra hipotetinio pobūdžio, todėl nėra pakankama tiesioginiam ir akivaizdžiam asmeniniam suinteresuotumui konstatuoti, o D. Š. yra pavaldi ne tik M. V., bet ir (duomenys neskelbtini), kuris davė jai tarnybinį pavedimą įvertinti M. V. elgesį. M. V. planuoja ir koordinuoja sekretoriato darbą tik (duomenys neskelbtini) pavedimu. Komisija taip pat nurodė, kad jai nesuteikta teisė vertinti valstybės tarnautojų tarnybinio vertinimo procedūrų bei išvadų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

34. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 2 dalį privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 str. 3 d.). Interesų konfliktą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

35. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 20 straipsnis apibrėžia Komisijos tiriamų pranešimų ratą, t. y. Komisija tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Pagal Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus Komisija: tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (2 p.); tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (3 p.); atlieka parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio tyrimą Valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka (4 p.); teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties kitų teisės aktų nuostatoms tyrimą (5 p.).

36. Komisijų įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja atsisakymo nagrinėti pranešimą tvarką, t. y. Komisija ne vėliau kaip per 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos informuoja pareiškėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą, jeigu: 1) pranešimas pateiktas praėjus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytam terminui (1 d. 1 p.); 2) pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai (1 d. 2 p.); 3) pranešimas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas (1 d. 3 p.).

37. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Komisijos įstatymo 24 straipsnis nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją.

38. Įvertinus pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo turinį matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) interesų konfliktą kildina iš to, kad jis davė pavedimą atlikti patikrinimą dėl sau pavaldaus asmens, bendrapartiečio M. V. veiksmų, kuris atsakingas už savivaldybės tarybos sekretoriato darbą, o pažeidimų nustatymas, pareiškėjos nuomone, iš esmės reikštų ir paties (duomenys neskelbtini) netinkamą vadovavimą darbui. Be to, pareiškėja teikia prielaidą, kad už nenusišalinimą tyrime ir palankias išvadas D. Š. (duomenys neskelbtini) potvarkiais buvo skiriamos priemokos. Pažymėtina, kad D. Š. gavo pavedimą išnagrinėti pareiškėjos E. A. 2015 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. TNS-174 „Paaiškinimas dėl M. V. tęsiamų veiksmų“ išdėstytas aplinkybes ir teikti išvadą dėl E. A. darbo drausmės pažeidimo ir dėl M. V. veiksmų (b. l. 14). Minėtas pareiškėjos paaiškinimas buvo gautas pradėjus pačios pareiškėjos – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir (duomenys neskelbtini) galbūt padaryto darbo drausmės pažeidimo (2015 m. gruodžio 10 d. skelbiant savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkę) tyrimą. Taigi, įvertinus faktines aplinkybes matyti, kad (duomenys neskelbtini) pavedimas D. Š. atlikti tyrimą dėl M. V. veiksmų buvo inicijuotas iš esmės ne (duomenys neskelbtini) iniciatyva, o siekiant ištirti galbūt padarytą pareiškėjos darbo drausmės pažeidimą. Pareiškėjos pranešime nurodytos aplinkybės, su juo pateikti dokumentai iš esmės patvirtina būtinų procedūrų vykdant galbūt padaryto drausminio ar tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikimą, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nesudarantį pagrindo teigti, kad kilo interesų konfliktas tarp pareiškėjos pranešime nurodomų asmenų. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdama į suformuotą teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešime išdėstytos aplinkybės bei su juo pateikti dokumentai nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl galbūt kilusio interesų konflikto ir jo pagrindu pradėti tyrimą Komisijoje.

39. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė jos skundo ribas, sprendęs, jog pareiškėja ginčija Sprendimą nepradėti tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) V. G. ir (duomenys neskelbtini) D. Š. interesų konflikto, nors pareiškėja kreipėsi tik dėl (duomenys neskelbtini) D. Š. elgesio. Iš pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo Komisijai turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėja jame nurodo aplinkybes apie konkrečius (duomenys neskelbtini) pavedimus D. Š., tai, jog M. V., kurio elgesį buvo prašoma įvertinti yra (duomenys neskelbtini) bendrapartietis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, įstatymų leidėjas narystės politinėse partijose nepriskiria prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų, derinamų su visuomenės viešaisiais interesais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo prasme. Priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo asmens privataus intereso (žr. pvz., 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1014-822/2018; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės pažeidimų nepadarė, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė