2024-12-10 Nr. AB-17928-3-61-3-04433-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2782-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04433-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Azerbaidžano Respublikos piliečio E. D. (E. D.) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. (E. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mobitra“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Azerbaidžano Respublikos pilietis E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 24S178042, kuriuo panaikintas jam (pareiškėjui) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, t. y. panaikinti Departamento Sprendimą.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas šį prašymą grindžia tuo, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo nesustabdo; apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas tik teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Departamentas 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimus grąžinti pareiškėją ir jo šeimos narius (sutuoktinę ir mažametį sūnų (Azerbaidžano Respublikos piliečius) į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo savanoriškai išvykti į užsieniečio valstybę (Azerbaidžaną) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2025 m. sausio 1 d.). Pareiškėjo teigimu, teismui, priėmus galutinį sprendimą šioje byloje, jis (pareiškėjas) su savo šeima jau bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas kilmės valstybėje neturi jokio turto ir gyvenamosios vietos. Pareiškėją su Lietuva sieja stiprūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai – Lietuvoje gyvena ir dirba pareiškėjo sutuoktinė, nepilnametis sūnus ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) lanko darželį, todėl būtina užtikrinti mažamečio vaiko interesus į saugią aplinką ir teisę į šeimą. Pareiškėjas turi Lietuvoje nekilnojamojo (butą) ir kilnojamojo (transporto priemonę) turto, Lietuvos Respublika yra pareiškėjo socialinių ir ekonominių interesų centras. Pareiškėjas pažymi, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo jis (pareiškėjas) negali toliau dirbti, todėl jis netenka pajamų ir taip yra daroma žala ne tik įmonei, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius jis yra, bei ir pačiam pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo Azerbaidžano Respublikos piliečio E. D. (E. D.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento 2024 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 24S178042 panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) galiojimą iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas prašo taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgdamas į tai, kad pagal pasikeitusį reguliavimą skundo pateikimas teismui Sprendimo vykdymo nesustabdo; kad Departamentas 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimus grąžinti pareiškėją ir jo šeimos narius į užsienio valstybę (Azerbaidžano Respubliką); kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja stiprūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai (pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, jis nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena Lietuvoje Leidimo pagrindu, jis ir jo sutuoktinė dirba Lietuvoje registruotoje įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Mobitra“, pareiškėjo mažametis sūnus lanko darželį, pareiškėjas yra išlaikęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, pareiškėjas nuosavybės teise Lietuvoje yra įgijęs nekilnojamąjį turtą (butą), Lietuvoje gyvena pareiškėjo artimi giminaičiai (broliai, dukterėčios, sūnėnai), kitų giminaičių kilmės valstybėje pareiškėjas neturi).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2024 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 24S178042 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nurodyta, kad pareiškėjas Leidimą turi grąžinti Departamento teritoriniam skyriui.

Pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) nuostatas, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo ir išsiuntus jį į kilmės valstybę (Azerbaidžano Respubliką), tikėtina, jog būtų padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala, nes jis nebegalės tęsti veiklos Lietuvoje (dirbti įmonėje UAB „Mobitra“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas), nukentės Lietuvos Respublikoje gyvenančių jo šeimos narių (Azerbaidžano Respublikos piliečių – sutuoktinės ir nepilnamečio sūnaus, Lietuvos Respublikoje gyvenančių leidimų pagrindais) interesai, kilmės valstybėje jis neturi jokio turto ir gyvenamosios vietos, visas pareiškėjo turtas yra registruotas Lietuvos Respublikoje.

Kaip minėta, pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui Departamento 2024 m. gruodžio 2 d. priimtus sprendimus, kuriais nuspręsta grąžinti pareiškėją ir jo šeimos narius į užsienio valstybę, t. y. Departamentas įpareigojo pareiškėją ir jo šeimos narius savanoriškai išvykti į Azerbaidžano Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2025 m. sausio 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento priimto sprendimo grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti grąžintas arba išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimo grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos), gali būti padaryta pareiškėjui neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų uždrausta grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla apeliacine tvarka ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina sustabdyti viso Sprendimo galiojimą, t. y. leisti pareiškėjui ir toliau dirbti Lietuvoje Leidimo pagrindu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024). Aplinkybė, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika turi tam tikrų ekonominių ryšių (verslą) ir / ar gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, taip pat savaime nėra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo (neleidus pareiškėjui toliau dirbti Leidimo pagrindu) jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į tai, kad byla jau nagrinėjama apeliacine tvarka, reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimo grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla apeliacine tvarka ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas – taikymas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą, todėl yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria uždraudžiama Departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla apeliacine tvarka ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalie 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Azerbaidžano Respublikos piliečio E. D. (E. D.) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti iš dalies.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją E. D. (E. D.) iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla apeliacine tvarka ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė