2018-05-30 Nr. AB-10732-3-65-3-00366-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1280-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-00366-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.2; 7.6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2016 m. liepos 4 d. raštą Nr. (4.71) R3-28506 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2016 m. liepos 27 d. raštą Nr. (11.1)I-4454; 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių mokėti pareiškėjui priklausančias nedarbo socialinio draudimo išmokas nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. po 119,94 Eur per mėnesį, o nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. po 110,97 Eur per mėnesį bei sumokėti nepriemokas, susidarysiančias iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), jei nebus galimybės išnagrinėti bylą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VSDFV Utenos skyriaus ir VSDF valdybos raštai yra neteisėti jo, neįgalaus asmens, atžvilgiu, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) ir Lietuvos ratifikuotas tarptautines chartijas. Jam mokėjo ne pilną nedarbo išmoką, o tik dalį. Visos neįgaliojo pensijos lėšos yra skiriamos vaistams, gydymui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.

3. Atsakovai VSDFV Utenos skyrius ir VSDF valdyba atsiliepimais prašė pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

4. Atsakovai, atsiliepimuose pasisakydami dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, iš esmės rėmėsi analogiškais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką paskyrė ir išmokėdavo teisėtai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir NSDĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintais Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei remdamiesi Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir darbo birža) teikiamais ir Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei kitų registrų duomenimis.

Darbo biržos pateiktais duomenimis pareiškėjas teritorinėje darbo biržoje registravosi 2016 m. gegužės 2 d. ir jam 2016 m. gegužės 2 d. buvo suteiktas bedarbio statusas. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. NI_SP1-2464 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ pareiškėjui paskyrė 119,94 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 110,97 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d.

Kaip numatyta NSDĮ 6 straipsnio 1 dalyje, nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui buvo paskirta ir mokama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 3-iasis poskyris 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. PE_SP10-4684 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo M. K.“ pareiškėjui nuo 2015 m. birželio 1 d. paskyrė 84,54 Eur dydžio per mėnesį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją.

Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. apskaičiuota 85,12 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka ir už tą patį laikotarpį apskaičiuota 63,35 Eur netekto darbingumo pensija. VSDFV Utenos skyrius, remdamasis NSDĮ 15 straipsniu, pagrįstai pareiškėjui už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijančias netekto darbingumo pensiją – 21,77 Eur (85,12 Eur - 63,35 Eur), už birželio mėn. – 30,68 Eur (119,94 Eur - 89,26 Eur).

Todėl nėra pagrindo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus ir VSDF valdybos priimtų sprendimų bei įpareigoti VSDFV Utenos skyrių mokėti nedarbo išmoką kitaip, nei nustatyta įstatyme. VSDF valdyba papildomai nurodė, jog ji nagrinėjamoje byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi skundžiamą sprendimą priėmė VSDFV Utenos skyrius, o ne VSDF valdyba, kuri tėra tik išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Nurodė, jog net ir nustačius, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, visus veiksmus, susijusius su pareiškėjo negautos nedarbo socialinio draudimo išmokos dalies išmokėjimu, turėtų atlikti VSDFV Utenos skyrius.

II. 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu (b. l. 56–61) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl netekto darbingumo pensiją gaunančiam bedarbiui mokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio. Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas yra NSDĮ ir Nuostatai. VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas jam priskirtą nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo funkciją, yra įsakmiai įpareigotas laikytis NSDĮ 15 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių socialinio nedarbo draudimo išmokos mokėjimą kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis.

7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius, remdamasis NSDĮ 15 straipsniu, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijančias netekto darbingumo pensiją – 21,77 Eur (85,12 Eur – 63,35 Eur), o už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. išmokėjo 30,68 Eur (119,94 Eur – 89,26 Eur ).

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo dėl paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir netekto darbingumo pensijos dydžio nekelia, jis ginčija VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, taikant NSDĮ 15 straipsnį ir per nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpį išmokant jam tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijančias gaunamos netekto darbingumo pensijos sumą.

9. Teismas, nurodydamas, kad nėra pagrindo abejoti NSDĮ 15 straipsnio atitiktimi konstitucijai, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsniu ir atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (skelbta 2013-02-12, „Valstybės Žinios“, 2013, Nr. 16 -790), kuriame, be kita ko, konstatavo, kad NSDĮ 15 straipsnis (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštarauja Konstitucijai. Be to, atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad NSDĮ 15 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, buvo paneigta asmens teisė į socialinę paramą nedarbo atveju.

10. Teismas darė išvadą, jog ginčijamas VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 4 d. sprendimas Nr.(4.71) R3-28506, tiek ir šio atsakovo veiksmai, išmokant pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmokas už laikotarpius nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d., buvo teisėti. Teismas taip pat sprendė, kad VSDF valdybos 2016 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (11.1)I-4454 priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl minėto VSDFV Utenos skyriaus sprendimo ir veiksmų išmokant paskirtą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Jis yra pagrįstas faktiniais duomenimis apie pareiškėjo gaunamas netekto darbingumo pensiją ir nedarbo socialinio draudimo išmoką bei tinkamu NSDĮ 15 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimu.

III. 11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 64–66), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti bei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytinos teisės akto nuostatos, t. y. NSDĮ 15 straipsnio, konstitucingumo.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, socialiai nejautrus, nepakankamai motyvuotas reikalavimo dalyje dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

13. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nedaro skirtumo tarp netekto darbingumo skirtingų trijų lygių ir su tuo susijusios netekto darbingumo pensijos dydžio bei dalinio darbo laiko ribojimo arba visiško darbo draudimo, todėl mažiausio lygio netekto darbingumo pensija gaunantiems asmenims neribojamas darbo laikas, o tai reiškia, kad visos pensijos lėšos yra skirtos vaistams, gydymui ir specialiesiems poreikiams tenkinti, o ne maistui pirkti ir susimokėti už butą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad du kartus teismui nurodė papildomas aplinkybes, kad iš jo netekto darbingumo pensijos antstolė daro išskaitymus, todėl gauna tik pusę jos. Šią aplinkybę patvirtina pirmosios instancijos teismui elektoriniu paštu siųstas 2017 m. sausio 10 d. prašymas. Išskaitų darymo faktą patvirtina VSDF valdybos su apeliaciniu skundu teikiama pažyma. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 738 straipsnio nuostata, kuri, pareiškėjo vertinimu, turi aukštesnę teisinę galią, nei NSDĮ 15 straipsnio nuostata, antstoliui negalima daryti išskaitymų iš nedarbo socialinio draudimo išmokos bei, jei būtų išmokėta visa nedarbo socialinio draudimo išmoka (neišmokant tais mėnesiais netekto darbingumo pensijos), antstolis nebūtų galėjęs išskaičiuoti iš jos ir jis būtų gavęs į rankas 119,94 Eur, vėlesniais trims mėnesiais 110,97 Eur. Tačiau taikant NSDĮ 15 straipsnį, birželį jam išmokėta 30,68 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka ir 44,63 Eur netekto darbingumo pensija (pusę sumos nuo 89,26 Eur išskaitė antstolių kontora). Tokiu būdu kas mėnesį prarasdavo po 44,63 Eur, o kreiptis į savivaldybę dėl socialinės pašalpos neturėjo teisės, nes buvo vedęs, skyrybos trūko metus laiko. Šių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų teismas nevertino ir ginčijamame sprendime dėl jų nepasisakė.

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo objektu šioje byloje esantis jo, kaip neįgaliojo, gaunančio mažiausio dydžio netekto darbingumo pensiją, atžvilgiu priimti raštai yra neteisingi, pažeidžiantis Europos socialinės chartijos 13 straipsnį, Konstitucijos 52 straipsnį, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1, 5, 28 straipsnius.

16. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgiant į Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų apraše nustatytus tris neįgalumo lygius ir atitinkamai tris netekto darbingumo pensijos dydžius, į netekto darbingumo pinigų skyrimo tikslą bei vadovaujantis Europos socialinės chartijos 13 straipsniu, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1, 5, 28 straipsniais, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl NDSĮ 15 straipsnio atitikties Konstitucijai.

17. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais.

18. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą, nesutikdamas su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl NDSĮ 15 straipsnio atitikties Konstitucijai, atkreipia dėmesį, jog dėl nurodytos teisės akto nuostatos konstitucingumo yra išsamiai pasisakęs Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 7 d. nutarime. Atsakovas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimuose pateikė išaiškinimus ir dėl Konstitucijos 52 straipsnio, kuriame nustatyti pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai, taikymo. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nurodytas teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo pripažintas atitinkančiu Konstituciją, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai, vadovaujantis NSDĮ 15 straipsniu, pareiškėjui buvo mokama tik nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijanti netekto darbingumo pensiją.

19. Atsakovas VSDF valdyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais.

20. Atsakovas VSDF valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas, prieš pradėdamas nagrinėti bylą, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir netenkino jo prašymo pakeisti VSDF valdybos procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens, todėl prašymą dėl procesinės padėties pakeitimo reiškia apeliacinio proceso metu.

21. Atsakovas VSDF valdyba, nesutikdamas su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl NDSĮ 15 straipsnio atitikties Konstitucijai, akcentuoja, jog dėl nurodyto straipsnio atitikties Konstitucijai yra pasisakyta Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarime. Kadangi Konstitucinis Teismas šiuo klausimu jau yra pateikęs išaiškinimus, teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to paties teisinio reguliavimo konstitucingumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. liepos 4 d. rašto Nr.( 4.71) R3-28506 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. liepos 27 d. rašto Nr. (11.1)I-4454 teisėtumas ir pagristumas.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia, kad būtų patenkintas jo teiktas reikalavimas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai svarių argumentų, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, ar jo pateiktas skundas turėtų būti vertinamas iš naujo.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Tuo tarpu apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

26. Pareiškėjas Teismo prašo panaikinti Fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (4.71) R3-28506 ir Fondo valdybos 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (11.1) I-4454 bei įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių mokėti jam visą nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. – po 119,94 Eur, nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. – po 110,97 Eur per mėnesį.

27. NSDĮ 15 straipsnis nustato, kad asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, iš nedarbo socialinio draudimo lėšų mokama tik nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar pašalpų sumą.

28. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 3-iasis poskyris 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. PE_SP10-4684 pareiškėjui paskyrė 84,54 Eur dydžio per mėnesį netekto darbingumo pensiją nuo 2015 m. birželio 1 d. Nuo 2016 m. sausio mėn. M. K. mokama 89,26 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensija. Bedarbio statusas pareiškėjui buvo suteiktas 2016 m. gegužės 2 d. Fondo valdybos Utenos skyrius 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. NI_SP1-2464 paskyrė (pirmus tris mėnesius – po 119,94 Eur, o 4–6 mėnesiais po 110,97 Eur per mėnesį dydžio) nedarbo išmoką. Taigi, įvertinus bylos esančius duomenis ir teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Fondo valdybos Utenos skyrius, remdamasis Įstatymo 15 straipsniu, pagrįstai M. K. moka tik nedarbo išmokos dalį, viršijančią netekto darbingumo pensiją. Todėl už 2016 m. gegužės mėn. 10–31 dienas pareiškėjui buvo išmokėta 21,77 Eur (85,12 Eur – 63,35 Eur), už birželio mėn. – 30,68 Eur (119,94 Eur - 89,26 Eur) nedarbo išmoka.

29. Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas dėl nurodytos teisės akto nuostatos konstitucingumo yra išsamiai pasisakęs Konstitucinis Teismas, kuris 2013 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame, Konstitucinis teismas konstatavo, kad NSDĮ 15 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad NSDĮ 15 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, buvo paneigta asmens teisė į socialinę paramą nedarbo atveju. Todėl esant Konstitucinio teismo išaiškinimui, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą atmetamas.

30. Įvertinus byloje esančius duomenis ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir situacijos vertinimu.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog antstolis išskaičiuoja dalį jo gaunamos pašalpos, teisėjų kolegija nepasisakys, kadangi tai nėra priskirtina administracinių teismų kompetencijai, skundus dėl antstolių veiksmų ar neveikimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

32. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė