bf6ad817-7b6a-4db0-8070-e29b22fc4cbb · Å iaulių apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-817-1113/2021 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00415-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4; 21.13.3 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U T A R T I S 2021 m. rugsėjo 16 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Stanelienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. A. ir jo atstovui advokatui D. N., Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. N. skundÄ dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. AM-AAD_ANR-N-1887-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – AAD) vyresniojo specialisto V. K. 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. AM-AAD_ANR-N-1887-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) G. A. nubaustas 180 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Nutarime nurodyta, jog AAD Å iaulių valdyba 2020 m. spalio 27 d. gavo praneÅ¡imÄ apie aplinkos terÅ¡imÄ buitinėmis nuotekomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini) r. 2020 m. spalio 27 d.

Å iaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nai atliko praneÅ¡ime nurodytų gatvių neplaninį patikrinimÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinėmis nuotekomis terÅ¡iama aplinka žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kanale esančiame (duomenys neskelbtini) g. ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) r. Neplaninio patikrinimo metu buvo iÅ¡kviesti Aplinkos apsaugos agentÅ«ros Aplinkos tyrimų departamento (toliau - AAA ATD) Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai, kurie paėmė iÅ¡ į gamtinę aplinkÄ patekusių ir susikaupusių privačiame žemės sklype ir kanale prie kanalizacijos Å¡ulinio buitinių nuotekų mėginius dėl nuotekose esančių terÅ¡alų kiekio nustatymo.

AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. pateiktame tyrimų rezultatų protokole Nr. P-111-2020-412/1 nurodyta, kad 2020 m. spalio 27 d. paimtuose mėginiuose atlikto laboratorinio tyrimo metu nustatyta, kad biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) yra 192±18 mg/l O2. Pagal atliktÄ laboratorinį buitinių nuotekų mėginių tyrimÄ nustatyta, kad BDS7 koncentracija virÅ¡ija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto buitinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau ir – Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas) 29 p., 2 lentelėje nurodytų į gamtinę aplinkÄ leidžiamų iÅ¡leisti nuotekų užterÅ¡tumo pagal BDS7 normÄ momentinė didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) 30/34 mg/l O2.

Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinės nuotekos į gamtinę aplinkÄ patenka iÅ¡ G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų Å¡alinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio įrengto nuotekų surinkimo Å¡ulinio. Privačių nuotekų Å¡alinimo tinklų savininkas G. A. nesiėmė jokių veiksmų ir sprendimų, kad buitinėmis nuotekomis nebÅ«tų terÅ¡iama gamtinė aplinka iÅ¡ nesandaraus nuotekų Å¡alinimo tinkluose įrengto Å¡ulinio. Tuo nuotekų Å¡alinimo tinklų savininkas G.

A. pažeidė Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto, kuriame nurodyta, kad turi bÅ«ti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinkÄ ir vanduo iÅ¡ aplinkos nepatektų į sistemÄ reikalavimus. Kadangi nėra galimybės nustatyti nuotekų tekėjimo debito, reali padaryta žala gamtinei aplinkai neskaičiuojama. 2. 2021 m. birželio 7 d. Å iaulių apylinkės teisme iÅ¡ AAD Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus gautas G.

A. atstovo advokato D. N. skundas dėl Nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Skunde nurodoma, kad pats aplinkos apsaugos pažeidimo faktas neleidžia daryti iÅ¡vados, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tinkamas subjektas. Pirmiausia, NutarimÄ priėmusi institucija nepagrįstai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas G. A. atžvilgiu iÅ¡ viso negali bÅ«ti taikomas. Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 1 punkte nurodyta, jog Å¡is reglamentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir iÅ¡leidimui siekiant apsaugoti aplinkÄ nuo tarÅ¡os.

Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 2 punktas nustato, kad Å¡io reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinkÄ arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, iÅ¡duodančioms sÄ lygas objektų, susijusių su nuotekų iÅ¡leidimu, projektavimui, iÅ¡duodančioms leidimus nuotekų iÅ¡leidimui, vertinančioms planuojamų iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų iÅ¡leidimÄ .

Skunde teigiama, kad institucija nepagrįstai neįvertino, jog G. A. nei surenka buitines nuotekas, nei jas valo, nei jas iÅ¡leidžia, nei planuoja iÅ¡leisti, nei atliko kitus veiksmus, kuriuos reguliuoja Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas. G. A., nors ir yra nuotekų Å¡alinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau jis nėra buitinių nuotekų tvarkytojas ir tokiu negali bÅ«ti pagal galiojančius įstatymus. Be to, G. A. nėra ir teršėjas, nes jis buitinių nuotekų neiÅ¡leidžia nei į Å¡iuos nuotekų Å¡alinimo tinklus, nei į gamtinę aplinkÄ .

Byloje nepagrįstai nebuvo aiÅ¡kintasi bei nustatyta, dėl kokių priežasčių buitinės nuotekos iÅ¡ viso pateko į G. A. priklausančius nuotekų Å¡alinimo tinklus, dėl ko administracinio nusižengimo byla yra iÅ¡nagrinėta aiÅ¡kiai netinkamai bei atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas. Nutarime nurodoma, kad buitinėmis nuotekomis yra terÅ¡iamas kanalas, esantis ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) r., tačiau Å¡ios valdos savininkai nebuvo apklausti, nesiaiÅ¡kinta, kodėl nuotekos patenka į gamtinę aplinkÄ .

Nuotekų Å¡alinimo tinklai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ir kol kas iÅ¡ viso negali bÅ«ti eksploatuojami, tad į juos buitinių nuotekų iÅ¡leidimas yra apskritai draudžiamas. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑104‑1119/2020 pripažino, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), atitinka vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose.

Minėtas teismas įpareigojo (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės tarybÄ , atlikus visas teritorijų planavimo procedÅ«ras, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d., įtraukti į (duomenys neskelbtini) rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros planÄ (duomenys neskelbtini) r.) gyvenamųjų namų kvartalÄ , kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis) (toliau ‑ Gyvenamųjų namų kvartalas), kaip vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijÄ .

GVTNTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, ir abonento ar vartotojo. Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, bet kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, negali sudaryti sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugu teikimo.

Taigi G. A. jokių sutarčių su gyventojais dėl nuotekų tvarkymo neturi teisės sudaryti, tokia teisė suteikta tik įmonėms, turinčioms licencijÄ . Atitinkamai gyventojai, nesudarę sutarčių su tokia įmone, neturi teisės iÅ¡leisti nuotekas į pirmiau minėtus neeksploatuojamus nuotekų Å¡alinimo tinklus. Pirmiau minėti nuotekų Å¡alinimo tinklai nėra eksploatuojami ir niekas neturi teisės jais naudotis nesudaręs sutarties su nuotekas teise tvarkyti turinčia įmone (kuri turi atitinkama licencijÄ ).

Nors G. A. su (duomenys neskelbtini) r. savivaldybe jau buvo susiderėjęs dėl nuotekų Å¡alinimo tinklų pirkimo už suderėtÄ kainÄ , Å¡i atsisakė vykdyti suderėtas sÄ lygas, dėl ko ginčas buvo sprendžiamas ir teisme. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑104‑1119/2021 atmetė (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės tarybos ir (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ dėl pirmiau minėto teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo vykdymo atidėjimo.

Kaip nurodė teismas, nuo „2018 m. rugsėjo 12 d. Gyvenamųjų namų kvartale savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 100 gyventojų ir teritorija atitiko vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos kriterijus, nustatytus įstatyme, tačiau (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracija nesiėmė jokių veiksmų dėl Specialiojo plano ar jo dalies rengimo. Dar daugiau, nustatyta, kad Gyvenamųjų namų kvartalo neįtraukus į vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijÄ nebuvo atliekamos kitos procedÅ«ros, kurias atlikus, gyventojams nuotekos bÅ«tų Å¡alinamos centralizuotai, nuotekos nebuvo Å¡alinamos, pateko į aplinkÄ ir jÄ teršė“.

Skunde teigiama, kad dėl aplinkos terÅ¡imo yra (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos kaltė ir bÅ«tent jos atsakingi pareigÅ«nai turėtų bÅ«ti traukiami atsakomybėn už įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimÄ . Nurodoma, jog Nutarime nustatyta visa eilė klaidingų aplinkybių, kas taip pat sutrukdė tinkamai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylÄ . Nutarime teigiama, kad buitinės nuotekos patenka iÅ¡ nuotekų Å¡alinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto nuotekų surinkimo Å¡ulinio, nors iÅ¡ tikrųjų tokio nuotekų surinkimo Å¡ulinio nėra.

Yra techninis Å¡ulinys, kad užsikimÅ¡us nuotekų vamzdžiui bÅ«tų prieinama iÅ¡valyti. Ir jeigu nuotekų Å¡alinimo tinklai bÅ«tų eksploatuojami, dirbtų valymo įrenginiai, buitinės nuotekos apskritai negalėtų kauptis. Gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės infrastruktÅ«ros (gatvių, lietaus nuotekynės, drenažo tinklų, vandentiekio ir buitinės nuotekynės, valymo įrenginių), unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) r. sav., pripažinimo tinkama naudoti akte bei priede prie gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės infrastruktÅ«ros (duomenys neskelbtini) rajono sav. teritorijoje, pripažinimo tinkama naudoti akto matyti, kad nuotekų Å¡alinimo tinklų statyba buvo atlikta pagal projektÄ bei konstatuota, jog gyvenamųjų kvartalo inžinerinė infrastruktÅ«ra (duomenys neskelbtini) r., tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkama naudoti.

Institucija nenustatė, jog nuotekų Å¡alinimo tinklai bÅ«tų techniÅ¡kai netvarkingi. Nutarime nenustatyta, nenurodyta bei nepagrįsta, kokių konkrečiai techninių reikalavimų neatitinka pirmiau minėti nuotekų Å¡alinimo tinklai. Ne nuotekų Å¡alinimo tinklai yra netvarkingi, o nesant tam sÄ lygų bei negalint to daryti gyventojai iÅ¡leidžia nuotekas į juos, dėl ko ir užterÅ¡iama aplinka. O taip yra todėl, kad (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracija ilgÄ laika nevykdo jai įstatymuose priskirtų pareigų, kÄ konstatavo ir teismai pirmiau nurodytuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose.

Institucijos suraÅ¡ytame protokole nurodoma, kad nuotekos iÅ¡bėga iÅ¡ Å¡ulinio surinktuvo, tačiau nenurodoma jo koordinačių. Prie skundo pateikiamas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, kad Nutarime įvardijamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. A.. Å iaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-417-282/2016 panaikino Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ .

Panaikino Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾ino G. A. administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo tirti protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai - Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Skunde teigiama, jog minimoje byloje buvo sprendžiami iÅ¡ esmės tapatÅ«s klausimai, kokie dabar keliami skundžiamame Nutarime, todėl įsiteisėjus Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. ATP-417-282/2016 AAD nebeturi teisės iÅ¡ naujo kelti tų pačių klausimų. 3. 2021 m. gegužės 31 d.

AAD Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ G. A. atstovo advokato D. N. skundÄ , kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, nes Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena neturėtų bÅ«ti nutraukiama. Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad nuotekų Å¡alinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso PareiÅ¡kėjui, nuotekų Å¡alinimo tinklai nebuvo perduoti ar iÅ¡nuomoti kitam subjektui, rÅ«pinimasis nuotekų Å¡alinimo tinklais priklauso PareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, valdydamas jam priklausanti turtÄ - nuotekų Å¡alinimo tinklus, nesirÅ«pino, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir priemonių, neužtikrino PareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančių nuotekų Å¡alinimo įrenginių sandarumo, kad iÅ¡ iÅ¡orės nuotekos ar vanduo nepatektų į jo valdomus nuotekų Å¡alinimo tinklus ir, kad nuotekos iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinkluose įrengto nesandaraus Å¡ulinio nepatektų į gamtinę aplinkÄ ir tuo buitinėmis nuotekomis nebÅ«tų terÅ¡iama gamtinė aplinka.

Atsiliepimu į skundÄ nesutinkama su skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, jog G. A. yra baudžiamas už tÄ patį pažeidimÄ . Nurodoma, jog Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nas 2016 m. gegužės 19 d. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė nutarimÄ Nr. AM‑SIAN‑61035260-16 už padarytÄ pažeidimÄ , numatytÄ Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkte, kuriame nurodoma, kad nuotekų iÅ¡leidimas į aplinkÄ gali bÅ«ti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta tvarka įteisintÄ (pvz., pripažintÄ tinkamu naudoti, iÅ¡duotas leidimas (jeigu reikalingas) nuotekų iÅ¡leidimui ar pan.) iÅ¡leistuvÄ ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų iÅ¡leidimo į aplinkÄ sÄ lygos (sÄ lygos nustatomos patvirtintame statybos projekte arba leidime).

Å ios bylos atveju PareiÅ¡kėjas baudžiamas už padarytÄ pažeidimÄ , numatytÄ Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkte, kuriame nurodyta, kad nuotekų sistemoje turi bÅ«ti užtikrintas, reikalavimus atitinkantis įrenginių sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinkÄ ir vanduo iÅ¡ aplinkos nepatektų į sistemÄ . Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas yra baudžiamas už visiÅ¡kai kitÄ padarytÄ pažeidimÄ .

4. Teismo posėdyje G. A. atstovas advokatas D. N. skundÄ palaikė jame nurodytais motyvais. Remdamasis pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vada, papildomai nurodė, kad minimi nuotekų Å¡alinimo tinklai suprojektuoti 2006 m. AB „(duomenys neskelbtini)“, statybos leidimas iÅ¡duotas 2006 m., o 2007 m. jie pripažinti tinkamais naudoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vadoje nurodo, kad nuotekų Å¡alinimo tinklų Å¡uliniai (techniniai Å¡uliniai), kurių paskirtis avarijos atveju iÅ¡valyti vamzdynus, yra sandarÅ«s. Taip pat nurodo, kad nuotekų Å¡alinimo tinklai neturi nuotekų surinkimo Å¡ulinių, jie turi techninius Å¡ulinius.

Lauko nuotekyno šulinių yra 50 vnt., šulinio viršutinis dangtis apie 1 m pločio, skirtas avarijos atveju patekti į šulinį vamzdžiams išvalyti. Dangtis neturi būti sandarus dėl šuliniuose tekant fekalijoms besikaupiančių dujų, kad nekiltų sprogimo. Jeigu būtų eksploatuojami nuotekų šalinimo tinklai, jų techniniuose šuliniuose nesikauptų nevalytos nuotekos. Nuotekų kaupimosi priežastis yra ta, kad į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo tinklus yra išleidžiamos nuotekos, susidariusios gyventojų namų ūkiuose.

Jeigu nuotekų Å¡alinimo tinklai bÅ«tų eksploatuojami, taip nuotekas tvarkant, nuotekų Å¡alinimo tinklų techniniuose Å¡uliniuose nuotekos nesikauptų bei nepatektų į aplinkÄ . Nurodė, jog teismo posėdžio metu liudytojas V. G. paaiÅ¡kino, kad G. A. turėjo modifikuoti jam priklausančius nuotekų tinklus ir atitinkamai padaryti taip, kaip nėra nurodyta projekte. Jo nuomone, akivaizdu, jog reglamentas, kuriuo remiasi AAD, nereglamentuoja kad įrengimai turi bÅ«ti sugadinami ir taip bÅ«tų iÅ¡sprendžiamas klausimas.

Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas reguliuoja veikiančius įrenginius. Jo nuomone, 2016 m. buvo sprendžiama tokia pati byla. Apygardos teismo nutartyje aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad nustatyta, jog iÅ¡ G. A. nuotekų tinklų buitinės nuotekos patenka į aplinkÄ . Tas pats paraÅ¡yta ir Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje dėl 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo panaikino AAD privalomÄ nurodymÄ , kad bÅ«tų nutraukti veiksmai, susiję su nuotekų iÅ¡leidimu į aplinkÄ .

Buvo nurodyta, kad nevertinama situacija, kad nuotekų tinklai Å¡iuo atveju neeksploatuojami, kad gyventojams buvo iÅ¡duoti leidimai su tikslu, kad nuotekos bus tvarkomos centralizuotai. Savivaldybė Å¡iuo atveju nesiima jai priklausančių veiksmų, kÄ ir įrodo 2021 m. sausio 19 d. privalomas nurodymas, kurį AAD įteikė savivaldybei.

5. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. A. skundÄ palaikė, nurodė, jog 2006 m. savivaldybės nurodymu turėjo suprojektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus. Nuotekų Å¡alinimo tinklai į jo nuosavybę pateko nuo jų pridavimo. Tais pačiais metais savivaldybė turėjo perimti visus tinklus, kadangi pagal detalųjį planÄ toje teritorijoje turi gyventi 241 gyventojas. Tačiau keitėsi merai, buvo nesutvarkyti dokumentai. Kenčia ir gyventojai, ir jis. Kai pridavinėjo tinklus, tinklai buvo iÅ¡bandyti, sandarÅ«s. Tinklai buvo ir yra tinkami eksploatuoti, atitinka visus reikalavimus.

IÅ¡ protokolo neaiÅ¡ku kokių reikalavimų neatitinka nuotekų Å¡alinimo tinklai, neatlikti jokie bandymai, ekspertizės. Savivaldybė gyventojams projektuojant namus buvo iÅ¡davusi sÄ lygas, jog jie turi prisijungti prie Å¡ių nuotekų Å¡alinimo tinklų. Gyventojai pagal įraÅ¡Ä Registrų centre prie nuotekų Å¡alinimo tinklų turi prisijungti nemokamai, tačiau jie ne tik prisijungia, bet ir leidžia nuotekas. Jis neturi galimybės techniÅ¡kai apriboti nuotekų leidimo į jam priklausančius vamzdžius.

Jam nuosavybės teise priklauso ne tik tinklai, bet ir valymo įrenginiai, kurių niekas neeksploatuoja. Nors tinklai gali veikti, valymo įrenginiai neveikia nuo 2007 m, nuo tada ir tęsiasi gamtos terÅ¡imas. VisÄ tÄ laikÄ tuose įrenginiuose buitinės nuotekos ir kaupėsi. Kuo nuotekų daugiau, tuo labiau Å¡ulinėliai kaupiasi. IÅ¡ pradžių gyventojai savo nuožiÅ«ra traukė nuotekas, tačiau techniniai Å¡ulinėliai, kurie yra kas 35 m nėra pritaikyti kasdieniam nuotekų iÅ¡traukimui, jie skirti avarijų metu pravalyti vamzdžius.

Jo nuomone, gyventojai turi prisijungti prie valymo įrenginių, tačiau nuotekas iÅ¡leisti gali tik sudarę su paslaugų tiekėjų sutartis. Prie valymo įrengimo yra siurblinė. Jei tinklai veiktų, sutekėjus visoms nuotekoms siurbliai nuotekas pakeltų į viršų ir valytų. Jeigu gyventojai bÅ«tų sudarę sutartis su paslaugų tiekėju, tai tos nuotekos bÅ«tų iÅ¡valytos ir nebÅ«tų jokių priežasčių patekti nuotekoms į aplinkÄ . Jam suraÅ¡ytas protokolas, tačiau jis, kaip fizinis asmuo, neturi galimybės tvarkyti nuotekų.

Jeigu bÅ«tų įstatymas, kuris fiziniam asmeniui leistų tvarkyti nuotekas, jis tuo užsiimtų, tačiau Å¡iuo metu jam viskas apribota. Tinklus eksploatuoti turėtų institucija, kuriai priklauso pagal įstatymÄ . Pagal GVTNTÄ® Å¡iomis paslaugomis turi užsiimti savivaldybė. Å ių metų kovo mėn. teismas yra priėmęs nutartį, kad teritorija yra vieÅ¡a, kurioje gali dirbti licencijuota bendrovė. Gyventojams per vieÅ¡Ä jį vandens tiekėjÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamas geriamas vanduo.

Nuotekas taip pat turėtų tvarkyti vieÅ¡asis tvarkytojas, tačiau su gyventojais niekas sutarčių nesudaro. 2016 m. jis kreipėsi į AAD dėl to, kad terÅ¡iama gamta, kad gyventojai nuotekas leidžia į jam priklausančius tinklus. Jam kreipiantis, jis pats buvo nubaustas. Po to jis gyventojus raÅ¡tais ragino neleisti nuotekų į neeksploatuojamus vamzdžius. Gyventojams buvo skirtos baudos, tačiau jie buvo iÅ¡teisinti, nes jie neturi kur tų nuotekų dėti. 2017 m. su savivaldybe pagal Tarybos sprendimÄ buvo susitarę, kad jie tinklus iÅ¡perka, įpareigoja Administracijos direktorių paruoÅ¡ti visÄ procedÅ«rÄ .

Administracijos direktorius viskÄ padarė, komisija vienbalsiai pritarė, tačiau savivaldybė pakeitė visÄ procedÅ«rÄ teigdama, kad nėra pinigų viskam iÅ¡pirkti. Gyventojai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami įpareigoti savivaldybę tvarkyti nuotekas. Kovo mėnesį byla laimėta, nes tai yra vieÅ¡a teritorija ir nuotekas turi tvarkyti savivaldybė, tačiau 4 mėn. niekas nieko nedaro. AAD buvo davęs nurodymÄ savivaldybei traukti nuotekas. Kurį laikÄ , t. y., 2016 m., 2018 m., savivaldybė traukė nuotekas.

Jis savivaldybei rašė raginimus. Mano, jog viskÄ padarė kas nuo jo priklauso.

6. Liudytojas T. P. apklaustas teisme nurodė, kad jam priklauso namų valda, adresu (duomenys neskelbtini) r. Prie G. A. priklausančių nuotekų tinklų jis prisijungė 2014 m. Kiek jam žinoma, Å¡ie tinklai niekada neveikė. Å iai dienai Å¡iais tinklais naudojasi apie 80 gyventojų, kurie leidžia buitines nuotekas į nenaudojamus tinklus. IÅ¡ tinklų per viršų bėga nuotekos, nes neorganizuojamas nuotekų tvarkymas. Jo nuomone, tai turėtų daryti (duomenys neskelbtini) r. savivaldybė, į kuriÄ ne kartÄ kreipėsi.

Dėl to, kad gyventojams netvarkomos nuotekos, 2019 m. buvo kreiptasi į teismÄ . Dėl tos pačios priežasties rašė į prezidentÅ«rÄ , aplinkosaugos institucijas, ministerijÄ . Tačiau niekas nepadėjo. Rezultatas tik toks, kad teismas yra pripažinęs vieÅ¡ojo vandens tiekimo teritorijÄ , t. y. savivaldybė privalo organizuoti nuotekų tvarkymÄ , sprendimas įsiteisėjęs, tačiau nuotekos vis tiek netvarkomos. Neveikia valymo įrenginiai, nuotekos nevalomos. Jo namas yra žemiausioje vietoje, todėl nuotekos nuolat teka ties jo gyvenamÄ ja namų valda, terÅ¡ia aplinkÄ .

Buvo kviečiami „(duomenys neskelbtini)“, kurie traukė nuotekas. Nuolat Å¡iomis paslaugomis nesinaudojo, nes visi gyventojai nori, kad nuotekos bÅ«tų tvarkomos. Be to, nuotekos nuolat negali bÅ«ti traukiamos, nes tam nėra pritaikyti įrengimai. IÅ¡traukus nuotekas iÅ¡ ne tam pritaikytų Å¡ulinėlių, problema nebÅ«tų iÅ¡spręsta, nes valymo įrenginiai turi veikti nuolatos. Jo manymu, nuotekų Å¡alinimo tinklai įrengti tinkamai. Kai nusipirko minimÄ sklypÄ ir projektavo namÄ , jam buvo iÅ¡duotas leidimas prisijungti prie tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) g.

AAD buvo surašęs nurodymÄ neiÅ¡leidinėti nuotekų į tinklus, tačiau jis neturi galimybės neiÅ¡leidinėti nuotekų, nes jo sklype nėra tai numatyta. Visi gyventojai yra pasijungę prie G. A. priklausančių tinklų pagal suderintus projektus. Savivaldybė 2017‑2018 m. 2-3 kartus yra traukusi nuotekas, kai gavo iÅ¡ AAD įspėjimus. Tai bÅ«davo po kokio nors jo skundo, ar tai į PrezidentÅ«rÄ , ar kanceliarijÄ , ar kt. Visiems gyventojams AAD buvo pateiktas privalomas nurodymas, tačiau teismas panaikino.

AB „(duomenys neskelbtini)“ per G. A. priklausančius tinklus tiekia geriamÄ jį vandenį, jis kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuotekų tvarkymo, tačiau jie atsakė, kad nuotekų netvarko.

7. Liudytojas V. G. apklaustas teisme nurodė, kad spalio 27 d. buvo iÅ¡ žmogaus teisių komiteto nario M. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) g. į aplinkÄ leidžiamos nuotekos. Pagal gautÄ praneÅ¡imÄ nuvyko į vietÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių. Pamatė, kad iÅ¡ pradengto Å¡ulinio, esančio (duomenys neskelbtini), į aplinkÄ teka nuotekos. IÅ¡kvietė laboratorijÄ , iÅ¡ kanalo Å¡alia patvinusio Å¡ulinio ties namų valda (duomenys neskelbtini), paėmė nuotekų mėginius, pagal kurių protokolus buvo nustatyta, kad virÅ¡ija normatyvus.

Pagal registrų duomenis, tiek valymo įrenginiai, tiek trasos priklauso G. A.. Tie Å¡uliniai nėra skirti buitinėms nuotekoms kaupti, o skirti pažiÅ«rėti, ar viskas tvarkoje. Nuotekos galėjo patekti iÅ¡ kvartalo gyventojų. Mano, kad prie Å¡ių tinklų visi kvartalo gyventojai pasijungę, iÅ¡skyrus 2 namų Å«kius, kurie turi įsirengę nuosavus valymo įrenginius. Ar minimi du namų Å«kiai su leidimais įsirengę individualius valymo įrenginius, nežino. Pagal detalų planÄ fiziniai asmenys individualiai negalėtų turėti valymo įrenginių.

Detaliajame plane nuotekų tvarkymas buvo numatytas centralizuotas. IÅ¡ viso kvartale yra 28-30 namų Å«kių. Nuotekų Å¡alinimo tinklai, kuriems priklauso jo minimas Å¡ulinys, pagal įstatymÄ neturi bÅ«ti eksploatuojami, nes jie yra privataus asmens. Privatus asmuo turėtų įsteigti juridinį asmenį, kad galėtų eksploatuoti tinklus. Iki 2014 m. galėjo eksploatuoti privatÅ«s asmenys. Po 2014 m. keitėsi GVTNTÄ®, nuo tada privatÅ«s asmenys negali eksploatuoti valymo įrenginių. Jeigu pagal įstatymÄ bÅ«tų tvarkomos nuotekos, tai per Å¡ulinio dangtį nuotekos neturėtų bėgti.

Å ulinys turi bÅ«ti uždengtas, o dangčiai sandarÅ«s, hermetizuoti. Sausio mėn. rajono savivaldybei yra duotas privalomas nurodymas spręsti klausimÄ dėl buitinių nuotekų tvarkymo Å¡itame kvartale. Kiek jam žinoma, dėl Å¡io nurodymo vyksta teisminiai ginčai. Å iuo atveju lietaus vanduo patenka į Å¡ulinius iÅ¡ aplinkos ir susimaiÅ¡o, o taip neturėtų bÅ«ti. Patenka dėl Å¡ulinių nesandarumo. Pagal projektÄ yra atskiri nuotekų ir vandens surinkimo tinklai. Tarp G. A. ir gyventojų yra sudarytos sutartys, kad gyventojai gali pasijungti prie G.

A. priklausančių tinklų. Protokolas buvo suraÅ¡ytas už nesandarius tinklus pagal Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktÄ . Protokole nurodė, kad G. A. nesiėmė jokių sprendimų ir veiksmų. Jeigu gyventojai nesudarė sutarties, su paslaugos tiekėjais, tai tinklų savininkas turėjo užaklinti, kad nuotekos nepatektų į Å¡ulinius iÅ¡ gyventojų. AAD kaip valstybės institucija nori, kad nuotekos, kurios yra gyventojų, iÅ¡ G. A. tinklų nepatektų į aplinkÄ . Jeigu į G.

A. nuosavus tinklus savavaliÅ¡kai leidžiamos nuotekos, tai tinklų savininkas turi užaklinti, kad nuotekos nepatektų į jo tinklus, kurie yra priduoti. Jeigu tinklai neveikiantys, tai jis turi padaryti su tinklais, taip, kad jais nebÅ«tų galima naudotis. Sandarumas reiÅ¡kia tai, kad nuotekos nepatektų į aplinkÄ ir į jo tinklus. Jeigu į valymo įrengimus nuotekos nepatektų, tai jos ir negalėtų iÅ¡tekėti. Nuotekos virÅ¡ Å¡ulinėlių veržiasi dėl to, kad persipildo magistralės, po to Å¡uliniai.

Nuotekos patenka iÅ¡ gyvenamojo kvartalo. Jeigu Å¡iuose tinkluose bÅ«tų veikiantys valymo mechanizmai į aplinkÄ patektų iÅ¡valytos nuotekos. (duomenys neskelbtini) yra žemiausia vieta, todėl iÅ¡ ten ir patenka nuotekos į aplinkÄ . Kiek jam žinoma, to kvartalo gyventojai dėl geriamojo vandens tiekimo yra sudarę sutartis su „(duomenys neskelbtini)“. Dėl nuotekų tvarkymo nėra sudarę sutarčių.

8. Teisme AAD atstovas V. K. pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ palaikė. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas valdydamas jam priklausantį turtÄ , nesirÅ«pino, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir priemonių, neužtikrino pareiÅ¡kėjui priklausančio nuosavybės teise nuotekų Å¡alinimo įrenginių sandarumo, kad iÅ¡ iÅ¡orės nuotekos ar vanduo nepatektų į jo valdomus nuotekų Å¡alinimo tinklus ir, kad nuotekos iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančiuose nuotekų tinkluose įrengto nesandaraus Å¡ulinio nepatektų į gamtinę aplinkÄ ir tuo buitinėmis nuotekomis neužterÅ¡tų gamtinės aplinkos.

PareiÅ¡kėjas nubaustas už pažeidimÄ , numatytÄ Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkte, kuriame nurodyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti Å¡iuos bendruosius reikalavimus - turi bÅ«ti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinkÄ ir vanduo iÅ¡ aplinkos nepatektų į sistemÄ . Pažymėjo, jog nuotekų nepatekimas į G. A. priklausančius tinklus galėtų bÅ«ti užtikrintas pneumo kameromis, kurios įkiÅ¡amos į vamzdį, pripučiamas oras, ir ta kamera užhermetizuoja patekimÄ Ä¯ valymo įrenginius.

Pneumo pompos naudojamos avariniu atveju, jos nepažeidžia įrengimų ir nereikia jokių papildomų projektų, leidimų, kad avarinės pneumo pompos bÅ«tų įstatytos. Å iuo metu nuotekų tinklai yra neveikiantys ir į juos neturėtų patekti jokios nuotekos. Jie turi bÅ«ti sandarÅ«s, kad į juos nepatektų vanduo ir nuotekos, ir iÅ¡ jų nepatektų į aplinkÄ . Nurodo, jog Å¡i byla netapati 2016 m. nagrinėtai, nes tuomet buvo priimtas nutarimas pagal Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktÄ , kuriame nurodoma, kad nuotekų iÅ¡leidimas į aplinkÄ gali bÅ«ti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta tvarka įteisintÄ (pvz., pripažintÄ tinkamu naudoti, iÅ¡duotas leidimas (jeigu reikalingas) nuotekų iÅ¡leidimui ar pan.) iÅ¡leistuvÄ ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų iÅ¡leidimo į aplinkÄ sÄ lygos, o Å¡iuo atveju traktuojamas pažeidimas pagal Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktÄ .

Teismas: k o n s t a t u o j a :

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

10. ANK 246 straipsnio 1 dalis (čia ir toliau tekste – galimo pažeidimo padarymo dienai (2020 m. spalio 27 d.) galiojusios teisės aktų redakcijos) numato atsakomybę už nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ aplinkÄ virÅ¡ijant leidime nustatytas iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų iÅ¡leidimo sÄ lygas arba nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ aplinkÄ pažeidžiant teisės aktuose nustatytas iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų ribines vertes ar kitus nuotekų iÅ¡leidimo į aplinkÄ reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas iÅ¡leisti nuotekas nereikalingas. ANK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

11. G. A. AAD Nutarimu buvo inkriminuotas Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto, kuris numato, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti Å¡iuos bendruosius reikalavimus: turi bÅ«ti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinkÄ ir vanduo iÅ¡ aplinkos nepatektų į sistemÄ , pažeidimas. Pagal Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 5.16 punktÄ nuotakynas (nuotekų surinkimo sistema) – vamzdynų ir kitų inžinerinių įrenginių ir statinių sistema nuotekoms surinkti ir transportuoti (nuotekų surinkimas mobiliosiomis cisternomis nepriskiriamas prie nuotekų surinkimo nuotakynu).

Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir iÅ¡leidimui siekiant apsaugoti aplinkÄ nuo tarÅ¡os. Å io reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinkÄ arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, iÅ¡duodančioms sÄ lygas objektų, susijusių su nuotekų iÅ¡leidimu, projektavimui, iÅ¡duodančioms leidimus nuotekų iÅ¡leidimui, vertinančioms planuojamų iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų iÅ¡leidimÄ (Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 1, 3 punktai).

12. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiškos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

13. GVTNTÄ® reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamÄ jį vandenį, tvarkant nuotekas, kad bÅ«tų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. Å io įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimÄ , nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ savivaldybės teritorijoje ir vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių institucijos.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vieÅ¡Ä jį geriamojo vandens tiekimÄ ir (arba) nuotekų (iÅ¡skyrus pavirÅ¡ines nuotekas) tvarkymÄ vykdo vieÅ¡asis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Minimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡oji sutartis gali bÅ«ti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento ar vartotojo. Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra ir ji neperduota savivaldybės ar vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali.

Taip pat įstatymas nurodo, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamÄ jį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijÄ . IÅ¡ aptartų nuostatų seka, jog vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje nuotekų tvarkymÄ privalo vykdyti vieÅ¡asis nuotekų tvarkytojas, kuriuo negali bÅ«ti fizinis asmuo.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-104-1119/2020 pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis) (toliau ir -Gyvenamųjų namų kvartalas), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose.

Å iuo sprendimu atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba įpareigota, atlikus visas teritorijų planavimo procedÅ«ras, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d., įtraukti į (duomenys neskelbtini) rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros planÄ (duomenys neskelbtini) r.) Gyvenamųjų namų kvartalÄ , kaip vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijÄ . Å iaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. kovo 3 d. sprendimas Å¡ioje dalyje paliktas nepakeistas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi minėtoje byloje atmestas atsakovių (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

15. Nagrinėjamu atveju, G. A. Nutarimu nubaustas už tai, kad AAD Å iaulių valdybai 2020 m. spalio 27 d. gavus praneÅ¡imÄ apie aplinkos terÅ¡imÄ buitinėmis nuotekomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini) r., 2020 m. spalio 27 d. Å iaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nai atliko praneÅ¡ime nurodytų gatvių neplaninį patikrinimÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinėmis nuotekomis terÅ¡iama aplinka žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kanale, esančiame (duomenys neskelbtini) g. ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) g. 28, (duomenys neskelbtini) r.

Neplaninio patikrinimo metu buvo iÅ¡kviesti AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai, kurie paėmė iÅ¡ į gamtinę aplinkÄ patekusių ir susikaupusių privačiame žemės sklype ir kanale prie kanalizacijos Å¡ulinio buitinių nuotekų mėginius dėl nuotekose esančių terÅ¡alų kiekio nustatymo. AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. pateiktame tyrimų rezultatų protokole Nr. P-111-2020-412/1 nurodyta, kad 2020 m. spalio 27 d. paimtuose mėginiuose atlikto laboratorinio tyrimo metu nustatyta, kad BDS7 yra 192±18 mg/l O2.

Pagal atliktÄ laboratorinį buitinių nuotekų mėginių tyrimÄ nustatyta, kad BDS7 koncentracija virÅ¡ija Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 29 p., 2 lentelėje nurodytų į gamtinę aplinkÄ leidžiamų iÅ¡leisti nuotekų užterÅ¡tumo pagal BDS7 normÄ momentinę didžiausiÄ leidžiamÄ koncentracijÄ (DLK) 30/34 mg/l O2. Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinės nuotekos į gamtinę aplinkÄ patenka iÅ¡ G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų Å¡alinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio įrengto nuotekų surinkimo Å¡ulinio.

Nutarime nurodyta, jog privačių nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. nesiėmė jokių veiksmų ir sprendimų, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka iš nesandaraus nuotekų šalinimo tinkluose įrengto šulinio.

16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, G. A. nuosavybės teise priklauso nuotekų šalinimo tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro lietaus šalinimo tinklai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, nuotekų valymo įrenginiai. Bylos duomenimis, G. A. jam nuosavybės teise priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais nesinaudoja, tinklai nėra eksploatuojami, tačiau (duomenys neskelbtini) k. Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai, kuriems G.

A. pardavė jam priklausiusius žemės sklypus ir leido nemokamai prisijungti prie jam priklausančių inžinerinių tinklų, kartu įpareigodamas pastaruosius sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju (bendrove, tiekiančia vartotojams geriamÄ jį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas), privačiose namų valdose susidariusias buitines nuotekas vis tik iÅ¡leidžia į Å¡iuos neeksploatuojamus nuotekų Å¡alinimo tinklus. Teismo posėdžio metu liudytojai T. P. bei V. G. nurodė, jog byloje aptariamo kvartalo gyventojai sutartis dėl geriamojo vandens teikimo yra sudarę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje duomenų, jog gyventojai bÅ«tų sudarę sutartis dėl nuotekų tvarkymo su vieÅ¡uoju nuotekų tvarkytoju, nėra.

17. Byloje nėra ginčijama, iÅ¡ kur patenka buitinės nuotekos į kanalÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) r., ir, jog iÅ¡ Å¡io kanalo paimtuose mėginiuose BDS7 koncentracija virÅ¡ija Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 29 p., 2 lentelėje nurodytų į gamtinę aplinkÄ leidžiamų iÅ¡leisti nuotekų užterÅ¡tumo DLK. Byloje iÅ¡ esmės keliamas klausimas, kas atsakingas dėl susidariusios situacijos – kai į neeksploatuojamus tinklus iÅ¡leidžiamos buitinės nuotekos nėra valomos ar kitaip nuolat tvarkomos (iÅ¡skyrus epizodinius nuotekų iÅ¡traukimo atvejus, vykdytus UAB „(duomenys neskelbtini)“), o kaupiasi G. A. priklausančiuose tinkluose, juos perpildo ir žemiausioje kvartalo vietoje, galimai susimaiÅ¡iusios su lietaus vandenimis, patenka į aplinkÄ .

18. Gyvenamųjų namų kvartalo inžinierinės infrastruktūros (gatvių, lietaus nuotekynės, drenažo, tinklų, vandentiekio ir buitinės nuotekynės, valymo įrenginių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., 2007 m. sausio 18 d. pripažinimo tinkama naudoti aktu (toliau ir – Aktas) pripažinta, jog gyvenamųjų namų kvartalo inžinierinė infrastruktūra (duomenys neskelbtini) r. yra patikrinta valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir tinkama naudoti bei atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.

Å io Akto pagrindu aptariami nuotekų Å¡alinimo tinklai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 21, 31–32, 33–34). Ä® bylÄ PareiÅ¡kėjo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuotekų Å¡alinimo tinklų Å¡uliniai (techniniai Å¡uliniai), kurių paskirtis avarijos atveju iÅ¡valyti vamzdynus, yra sandarÅ«s. Nuotekų Å¡alinimo tinklai neturi nuotekų surinkimo Å¡ulinių, jie turi techninius Å¡ulinius. Lauko nuotekynės Å¡ulinių yra 50 vnt., sumontuoti apie 35 m atstumu.

Gylis priklauso nuo teritorijos reljefo. Šulinio viršutinis dangtis apie 1 m pločio, skirtas avarijos atveju patekti į šulinį vamzdžiams išvalyti. Dangtis neturi būti sandarus dėl šuliniuose tekant fekalijoms besikaupiančių dujų, kad nekiltų sprogimo. Jeigu būtų eksploatuojami nuotekų šalinimo tinklai, jų šuliniuose (techniniuose šuliniuose) nesikauptų nevalytos nuotekos. Nuotekų kaupimosi priežastis yra ta, kad į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo tinklus yra išleidžiamos nuotekos, susidariusios gyventojų namų ūkiuose.

Jeigu nuotekų Å¡alinimo tinklai bÅ«tų eksploatuojami, taip nuotekas tvarkant, nuotekų Å¡alinimo tinklų Å¡uliniuose (techniniuose Å¡uliniuose) nuotekos nesikauptų bei nepatektų į aplinkÄ . Nuotekų patekimo į aplinkÄ priežastis - neeksploatuojami nuotekų Å¡alinimo tinklai (tai yra, kad nuotekos yra iÅ¡leidžiamos į neeksploatuojamus nuotekų Å¡alinimo tinklus) (b. l. 93-94). G. A. priklausantys nuotekų Å¡alinimo tinklai, kaip minėta Aktu yra pripažinti tinkamais naudoti, nėra eksploatuojami, tačiau dėl jų iÅ¡pirkimo iÅ¡ savininko su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe vyksta derybos (b. l. 66), teisiniai/teisminiai ginčai.

Savavališkas techninių šulinių, kurie in corpore (lot. visi) buvo Aktu pripažinti tinkamais naudoti, visiškas užsandarinimas neatitiktų projekto, pagal kurį jie buvo įrengti, bei normatyviniais statybos dokumentais tokiam nuotakynui keliamų reikalavimų bei protingumo principų, nes vis tik nuotekų šalinimo tinklai, baigus teisines procedūras, turėtų būti eksploatuojami, tam, kad Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams būti teikiamos nuotekų šalinimo viešosios paslaugos. Iš aptartų aplinkybių kyla klausimas kokių konkrečių sandarumo reikalavimų, numatytų projektuose ir normatyviniuose statybos dokumentuose, neatitinka G.

A. priklausančių nuotekų šalinimo tinklų techninis šulinys, esantis ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) r.

19. Administracinio nusižengimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ANK 609 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ . Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę nustatant asmens kaltę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

Nusižengimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

20. Kaip jau minėta anksčiau, Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktas numato, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti Å¡iuos bendruosius reikalavimus: turi bÅ«ti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinkÄ ir vanduo iÅ¡ aplinkos nepatektų į sistemÄ . Nurodytas reglamento punktas nereglamentuoja reikalavimų, susijusių su pačių nuotekų patekimu į nuotekų surinkimo sistemas. Tačiau skundo nagrinėjimo teisme metu, skundžiamÄ NutarimÄ priėmusios institucijos atstovas, siekdamas įrodyti Nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teigė, jog tinklų savininkas G.

A. turėtų užtikrinti Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų iÅ¡leidžiamų buitinių nuotekų nepatekimÄ Ä¯ jam priklausančius nuotekų Å¡alinimo tinklus. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad PareiÅ¡kėjas, nepažeisdamas nuotekų Å¡alinimo tinklų techninės bÅ«klės, tai galėtų padaryti pneumo pompų pagalba. Taip pat teismo posėdžio metu skundžiamÄ NutarimÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovas, sekant iÅ¡ to, jog teisinis reglamentavimas numato galimybę užsiimti nuotekų tvarkymo veikla tik juridiniam asmeniu, kėlė klausimÄ , kodėl PareiÅ¡kėjas neįsteigė juridinio asmens nuotekų tvarkymo veiklai jam priklausančiuose nuotekų Å¡alinimo tinkluose vykdyti.

Teismas pažymi, jog aptarti reikalavimai, kurių galimai neįvykdė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neatsispindi G. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole. G. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole neaiškiai bei nekonkrečiai suformuluotas teiginys, jog privačių nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. nesiėmė jokių veiksmų ir sprendimų, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka iš nesandaraus nuotekų šalinimo tinkluose įrengto šulinio.

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtinta, jog G. A. kreipėsi į Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentÄ dėl neteisėto nuotekų iÅ¡leidimo į aplinkÄ (b. l. 60–61), taip pat praneÅ¡imais kreipėsi ir Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojus, praÅ¡ydamas nutraukti nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ jam priklausančius neeksploatuojamus tinklus (b. l. 70‑78) bei kreipėsi į (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijÄ dėl jam priklausančių tinklų iÅ¡pirkimo (b. l. 66).

Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytÄ , taip pat į Nutarties 19 punkte nurodytas aplinkybes, sutiktina su PareiÅ¡kėjo atstovo advokato skunde nurodytu motyvu, jog administracinio nusižengimo protokole ir jo pagrindu priimtame Nutarime nenurodyta bei nepagrįsta, kokių konkrečiai techninių reikalavimų neatitinka G. A. priklausantys nuotekų Å¡alinimo tinklai bei kokių konkrečiai veiksmų ir sprendimų nesiėmė nuotekų Å¡alinimo tinklų savininkas, kad buitinėmis nuotekomis nebÅ«tų terÅ¡iama gamtinė aplinka.

IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad G. A. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neaiÅ¡kus, pažeidžiantis jo teisę į gynybÄ . Kadangi nustatyti administracinio nusižengimo protokolo trÅ«kumai yra esminiai, trukdantys bylÄ iÅ¡nagrinėti teisme ir bylÄ nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų iÅ¡taisyti, skundas tenkinamas iÅ¡ dalies - skundžiamas Nutarimas naikintinas ir grÄ Å¾intinas administracinio nusižengimo tyrimui atlikti institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .

21. Teismui pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu G. A. atstovas advokatas D. N. teigė, jog esant įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-417-282/2016, AAD nebeturi teisės iš naujo kelti tų pačių klausimų.

22. Pažymima, kad teisės principas non bis in idem reiÅ¡kia, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Å is principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, ANK 591 straipsnio 8 punkte, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje). ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigÅ«no) nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sprendžiant, ar asmuo yra antrÄ kartÄ traukiamas atsakomybėn už tÄ pačiÄ veikÄ , turi bÅ«ti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrÄ kartÄ baudžiamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį).

23. IÅ¡ LITEKO duomenų matyti, jog Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi PareiÅ¡kėjo G. A. skundas netenkintas, paliktas galioti 2016 m. gegužės 19 d. Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. K. priimtas nutarimas Nr. AM-SIAN-61035260-16. Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas - panaikinti Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimÄ Nr. AM-SIAN-61035260-16 ir grÄ Å¾inti G.

A. administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo tirti protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai – Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Atkreiptinas PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo advokato dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo byla, nagrinėta Å iaulių apylinkės teisme 2016 m. nėra tapati bylai, nagrinėjamai Å¡iuo konkrečiu atveju, kadangi anksčiau nagrinėto galimai padaryto pažeidimo laikas nesutampa su Å¡ioje byloje galimai padaryto nusižengimo laiku, be to, PareiÅ¡kėjui buvo inkriminuoti ne tie patys Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento punktai.

24. Ä® bylÄ pateiktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. atstovo advokato D. N. praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iÅ¡ AAD. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nutarimas naikintinas ir grÄ Å¾intinas administracinio nusižengimo tyrimui atlikti institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ , t. y. dėl klausimo ar pagrįstai G. A. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn nėra priimtas galutinis sprendimas, praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: G. A. atstovo advokato D. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. nutarimÄ Nr. AM-AAD_ANR-N-1887-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iÅ¡ naujo.

G. A. atstovo advokato D. N. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo palikti nenagrinėtÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per bet kuriuos Å iaulių apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėja Renata Maziliauskienė