bf69ee0a-4bad-4aa2-b8d5-a837255f85d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a> Administracinė byla Nr. I-5631-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03417-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas S. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–5) praÅ¡ydamas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas).

2. Nurodė, kad padarytÄ Å¾alÄ sieja su neteisėtais Departamento pareigÅ«nų veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas du kartus, t. y. 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5-TE-402 ir 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 5-TE-236, dėl tų pačių priežasčių buvo atleistas iÅ¡ valstybės tarnybos. PareiÅ¡kėjo atleidimai iÅ¡ valstybės tarnybos vėliau teismų sprendimais buvo pripažinti neteisėtais. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas du kartus bet kokiais bÅ«dais siekė susidoroti su pareiÅ¡kėju, buvo tendencingai siekiama sumenkinti, apjuodinti pareiÅ¡kėjÄ dėl polinkio nusižengti bei dėl nesÄ Å¾iningumo, nepatikimumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei. PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

3. PareiÅ¡kėjas jam padarytos neturtinės žalos raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau nurodė, kad nuolatos jautė pažeminimÄ , kankino nemiga, gėrė vaistus, taip pat kankino nugaros skausmai, įtampa, ilgÄ laiko tarpÄ negalėjo dirbti valstybės tarnyboje, kelti kvalifikacijos, daryti karjeros. PraÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimÄ â€“ 20 000 Eur apskaičiavo pusės mėnesio darbo užmokestį – (duomenys neskelbtini) Eur padauginus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) mėn. (atleidimo iÅ¡ tarnybos laikotarpis).

PareiÅ¡kėjo nuomone, jis patyrė didelę skriaudÄ , pažeminimÄ , paniekinimÄ , todėl turėtų bÅ«ti atlyginta priteisiant neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo. II 1. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimo (1 t., b. l. 21–23) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. 1.1. Dėl žalos, kylančios iÅ¡ Departamento 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 5-TE-402, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. 1.2.

Dėl žalos, kylančios iÅ¡ Departamento 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 5-TE-236 nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pagrįsdamas jam padarytÄ Å¾alÄ Å¡iuo aspektu, teismui pateikė medicininių dokumentų nuoraÅ¡us, kurie apima laikotarpį nuo 1998 m. liepos 24 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. ir Å¡is laikotarpis niekaip negali bÅ«ti susietas su 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo priėmimo laikotarpiu. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ buvo įtariamuoju ir kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, kuri buvo tiriama tiek Generalinėje prokuratÅ«roje, tiek teismuose, o Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmė tik 2017 m. birželio 9 d., todėl nesuprantama, kodėl pareiÅ¡kėjas savo emocinius iÅ¡gyvenimus sieja su minėtais įsakymais dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos.

Nors, Departamento 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo teisėtumas teismuose buvo nagrinėjamas nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2017 m. vasario 27 d., tačiau pareiÅ¡kėjas per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį žalos atlyginimo klausimo nekėlė, kas reikÅ¡tų, jog pareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu žalos nebuvo patyręs. Atsakovo teigimu, Departamento 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo panaikinimas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimas, taip pat sumažintos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimas yra pakankama satisfakcija.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas, nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. A-1016-552/2017, buvo nurodęs, kad nepageidauja bÅ«ti grÄ Å¾intas į valstybės tarnybÄ ir tai tik parodo, kad tarnyba nebuvo tokia vertybė, kurios praradimas sukeltų neigiamus iÅ¡gyvenimus.

2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2019 m. gruodžio 3 d. praÅ¡yme (2 t., b. l. 65-67) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas S. L. prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: I Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Departamento 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5-TE-402 buvo atleistas iš užimamų pareigų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendime šis įsakymas panaikintas (1 t., b. l. 179-185). 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 5-TE-236 pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų, kuris taip pat panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 27 d. nutartyje (2 t. b. l. 7–15).

2. Pareiškėjas buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 24-131; 132-176). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. birželio 10 d., kaltinamasis aktas surašytas 2013 m. sausio 2 d. (1 t., b. l. 1-6), pareiškėjas išteisintas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartyje (1 t. b. l. 132–177).

3. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad dėl neteisėtų įsakymų, kuriais buvo atleistas iÅ¡ pareigų, patyrė neturtinę žalÄ . Pirmasis įsakymas Nr. 5-TE-402, iÅ¡ kurio kildinama žala, buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 21 d.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5531-1063/2017 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03417-2017-8) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos kilimÄ , o apsiribojo tik abstrakčiais, bendro pobÅ«džio teiginiais. PareiÅ¡kėjas skundo argumentais neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, o dėl dalies reikalavimo atlygini žalÄ pritaikyta ieÅ¡kinio senatis, atitinkamai pareiÅ¡kėjas neturi teisės į žalos atlyginimÄ .

5. LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1168-442/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. LVAT nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė ne Darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 250 straipsnio, o CK 6.271 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 250 straipsniu, taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnyje.

II 1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo S. L. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala atlygintina dėl 2013 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 5-TE-402 ir 2015 m. gegužės 8 d. Nr. 5-TE-236 įsakymų, kurie įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

2. Darbo kodekso (toliau – ir DK) (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 250 straipsnyje nurodyta, jog darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, konkrečiai – jo 6.250 straipsniu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1168-442/2019).

3. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę (Konstitucijos terminais – moralinę) žalÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinei atsakomybei atsirasti turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys, institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir, be kita ko, su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

4. Dėl 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5-TE-402, esÄ , padarytos žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad dėl neteisėtų įsakymų, kuriais buvo atleistas iÅ¡ pareigų, patyrė neturtinę žalÄ . Pirmasis įsakymas Nr. 5-TE-402, iÅ¡ kurio kildinama žala, buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 21 d. LVAT praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos.

Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016). Apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia siejama su įsakymo Nr. 5-TE-402 pripažinimu neteisėtu teismo sprendimu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia siejama su subjektyviu kriterijumi, t. y. pareiÅ¡kėjo sužinojimu apie įsakymo priėmimÄ , kuriuo, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės. Dėl to kas iÅ¡dėstyta, reikalavimui dėl žalos atlyginimo, žalÄ kildinant iÅ¡ įsakymo Nr. 5-TE-402, taikoma ieÅ¡kinio senatis.

PareiÅ¡kėjo sužinojimÄ apie priimtÄ Ä¯sakymÄ patvirtina 2013 m. rugpjūčio 26 lydraÅ¡tis Nr. 5-S-3299 (1 t., b. l. 177) bei pareiÅ¡kėjo 2013 m. rugsėjo 25 d. pateiktas praÅ¡ymas Nr. 5-AP-1018 (1 t., b. l. 178). BÅ«tent nuo Å¡io laikotarpio (vėliausiai nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.) pareiÅ¡kėjui tapo aiÅ¡ku, kad pažeidžiamos jo teisės, atitinkamai tuo laikotarpiu galimai galėjo kilti ir pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos neigiamos pasekmės (pažeminimo, paniekinimo jausmas, nemiga, nugaros skausmai ir pan.).

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokios konkrečiai priežastys jam sutrukdė į teismÄ kreiptis dėl žalos atlyginimo bÅ«tent tuo laikotarpiu, kada neigiamos pasekmės (pažeminimo, paniekinimo jausmas ir kt.) buvo juntamos stipriausiai (laikotarpis, po įsakymo Nr. 5-TE-402 priėmimo). SkundÄ su reikalavimu dėl žalos atlyginimo teismui padavus tik 2017 m. spalio 10 d., darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.) tokio pobÅ«džio reikalavimui pareikÅ¡ti ir nėra pagrindo Å¡io termino atnaujinti.

Taigi, pareiÅ¡kėjui kildinant neturtinę žalÄ iÅ¡ įsakymo Nr. 5-TE-402 priėmimo ir Å¡ioje dalyje taikius ieÅ¡kinio senatį, reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ dėl Å¡io įsakymo atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 5-TE-236, esÄ , padarytos žalos atlyginimo Byloje nėra ginčo dėl to, kad panaikinus 2013 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 5-TE-402 ir 2015 m. gegužės 8 d. Nr. 5-TE-236 įsakymus, buvo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai (1 t. b. l. 179-185; 2 t., b. l. 7-15), taigi pareiÅ¡kėjui kyla pareiga įrodyti žalos faktÄ bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Teismas pažymi, kad reikalavimui dėl žalos, kildinamos iÅ¡ įsakymo Nr. 5-TE-402, pritaikius ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp įsakymo Nr. 5-TE-236 bei kilusios žalos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuolat jautė pažeminimÄ ir įtampÄ , kankino nemiga, nugaros skausmai, gėrė vaistus. TÄ pagrįsdamas pareiÅ¡kėjas pateikė medicininius dokumentų iÅ¡raÅ¡us (1 t., b. l. 6-12) už laikotarpį nuo 1998 m. liepos 24 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d., iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjas skundėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjo kitų nusiskundimų, buvo suteiktas nedarbingumas, tačiau Å¡ie medicininiai iÅ¡raÅ¡ai pagrindžia sveikatos nusiskundimus dar iki įsakymo Nr. 5-TE-236, iÅ¡ kurio taip pat kildinama žala, priėmimo, todėl žalos faktas su neteisėtais veiksmais niekaip negali bÅ«ti susietas priežastiniu ryÅ¡iu.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjui nepateikus kitokių, žalÄ patvirtinančių duomenų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti neturtinę žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ įsakymo Nr. 5-TE-236.

6. Teismas pažymi, kad ilgÄ laiko tarpÄ (nuo 2009 m. iki 2017 m.) pareiÅ¡kėjas buvo įtariamasis ir kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri buvo nagrinėjama pirmoje bei apeliacinėje instancijose, todėl pritartina atsakovės atstovo iÅ¡dėstytai pozicijai, kad negalima daryti neginčytinos iÅ¡vados, kad neigiamus iÅ¡gyvenimus skunde nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas patyrė bÅ«tent dėl atsakovės atstovo priimtų įsakymų atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, o ne dėl jo atžvilgiu vykusios baudžiamosios bylos.

7. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , kilusiÄ iÅ¡ 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 5-TE-402 ir 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 5-TE-236 dėl atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos nėra pagrįstas, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos kilimÄ , o apsiribojo tik abstrakčiais, bendro pobÅ«džio teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundo argumentais neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos, o dėl dalies reikalavimo atlyginti žalÄ pritaikyta ieÅ¡kinio senatis, atitinkamai pareiÅ¡kėjas neturi teisės į žalos atlyginimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo S. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis