2017-12-13 Nr. AB-23370-3-62-3-02314-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1612-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02314-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4, 8), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. sausio 5 d. Alytaus PN buvo kalinamas gamybinės zonos 8 būrio 1 miegamajame, kurio plotas apie 40 kv. m. Šioje patalpoje buvo laikoma iki 18 nuteistųjų, todėl buvo pažeista minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamosios patalpos ploto norma. Gyvenamojoje patalpoje trūko spintelių, kėdžių, nebuvo vietos rūbams susidėti. Be to, miegamasis buvo virš gamybinių patalpų, kuriose buvo aukštos įtampos pastotė, daug dujų balionų suvirinimo darbams ir kitų įrenginių, kurių negali būti pagal teisės aktus. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs nuolatinę psichologinę įtampą, psichologinį ir fizinį sukrėtimą, emocinę depresiją, galvos skausmus, sutriko pareiškėjo miegas. Pareiškėjas taip pat nurodė sergantis egzema, kuri dėl nurodytų kalinimo sąlygų progresavo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 20–24) prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepimą Alytaus PN grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjo skundo reikalavimams iki 2012 m. gruodžio 28 d. turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

4.2. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas – 35,10 kv. m, jame buvo įrengta 11 lovų, todėl vienam nuteistajam teko 3,2 kv. m plotas. Be to, pareiškėjo būrys yra darbo zonoje, todėl pareiškėjas visą dieną dirbo ir į miegamąjį grįždavo tik nakvoti, galėjo laisvai judėti savo lokaliniame sektoriuje, sportuoti. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos, jis dėl to galėjo kreiptis į įstaigos administraciją, tačiau šia teise nepasinaudojo.

4.3. Dujų balionai laikomi lauke esančioje jiems skirtoje vietoje ir atnešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis ir virš jų nuteistieji negyvena. Aukštos įtampos pastočių gamybinėse patalpose nėra.

4.4. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. gruodžio 12 d. surašė tikrinimo aktą Nr. PA-369, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, šiame akte nenustatyta pažeidimų. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl kalinimo sąlygų nesikreipė.

4.5. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir nenurodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti žalą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 103–107) pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (pagal pareigas), todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 5 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 1 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 35,10 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,2 kv. m gyvenamojo ploto. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

8. Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, kad Alytaus PN 8 būrio 1 miegamajame kiekvienam nuteistajam buvo skirta po lovą, spintelę ir taburetę, tai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl baldų trūkumo gyvenamojoje patalpoje atmestinos kaip nepagrįstos.

9. Remdamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis bei liudytojo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Mechaninio cecho viršininko parodymais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad elektros pastotė yra ne po gyvenamąją patalpa, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, ji yra atskirame pastate apie 50–60 m nutolusiame nuo gyvenamųjų patalpų. Į elektros pastotę nuteistieji įeiti neturi teisės, į ją gali patekti tik aukšto rango specialistai, jokio pavojaus nuteistųjų sveikatai ji negali kelti. Liudytojas patvirtino, kad po pareiškėjo gyvenamąja patalpa buvo gamybinis cechas, tačiau jame buvo vykdoma tik neintensyvi, nepavojinga gamyba. Suvirinimo darbų cechas yra ne po ginčo gyvenamąja patalpa, o nuo jos nutolęs 30–35 m. Suvirinimo darbai vykdomi naudojant nepavojingą sveikatai medžiagą – angliarūgštę, kurios balionai sprogti negali, todėl pavojaus nuteistųjų sveikatai nekilo ir negalėjo kilti. Propano balionai laikomi atskiroje patalpoje, jie naudojami labai retai (metalui pjaustyti), šie darbai atliekami ne patalpoje, o lauke.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendime atkreipė dėmesį, kad Alytaus visuomenės sveikatos centrui atlikus 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamojo, esančio virš gamybos baro, patikrinimus, higienos reikalavimų pažeidimų, susijusių su po gyvenamosiomis patalpomis veikiančiu gamybos baro veikla (oro užterštumu, netinkama ventiliacija, gamybinėmis dulkėmis ir pan.) nebuvo nustatyta. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad ne po gyvenamosiomis patalpomis atliekami suvirinimo darbai bei pataisos įstaigos teritorijoje esanti elektros pastotė būtų kėlusi pavojų pareiškėjo sveikatai, todėl konstatuoti šio pobūdžio pažeidimų nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 11. Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui tenkinti.

12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas Alytaus PN pateiktais duomenimis. Teigia, kad jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista, nes lovų miegamajame buvo daugiau, o tai reiškia, kad ir baldų bei inventoriaus patalpinimas yra neįmanomas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi duomenimis apie 8 būrio 3 miegamąjį, kuris yra kitoje pastato pusėje. Pareiškėjo teigimu, tikėtina, jog Alytaus PN administracija, siekdama išvengti atsakomybės, pertvarkė 8 būrio 1 miegamąjį, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas taip pat nurodo galintis pateikti papildomų pažeidimo faktų dėl sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo bei dviaukščių lovų sustūmimo viena šalia kitos.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 117–119) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

15. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų, 8 būrio 1 miegamajame neužtikrinant pareiškėjui minimalios ploto normos bei gyvenamųjų patalpų aprūpinimo baldais, taip pat saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, nes miegamasis buvo įrengtas virš gamybinių patalpų, kuriose buvo aukštos įtampos pastotė, daug dujų balionų suvirinimo darbams ir kitų įrenginių, kurių negali būti pagal teisės aktus.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą neturtinei žalai iki 2012 m. gruodžio 28 d. prisiteisti, tuo tarpu nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 5 d. pareiškėjui būnant Alytaus PN 8 būrio 1 miegamajame minimali asmeniui tenkanti patalpos ploto norma nebuvo pažeista, kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai taip pat esą nepasitvirtino.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog Alytaus PN pateikė duomenis, kuriais suklaidino teismą, nes pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista, patalpoje buvo daugiau lovų, o tai reiškia, kad ir Alytaus PN nurodytas baldų bei inventoriaus patalpinimas yra neįmanomas. Be to, pareiškėjo manymu, Alytaus PN administracija, siekdama išvengti atsakomybės, galėjo pertvarkyti 8 būrio 1 miegamąjį, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė galintis pateikti papildomų pažeidimo faktų dėl sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo bei dviaukščių lovų sustūmimo viena šalia kitos.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos papildomos aplinkybės dėl sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo bei dviaukščių lovų sustūmimo viena šalia kitos galėjo ir turėjo būti nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl šių aplinkybių nenurodė skunde pirmosios instancijos teismui, taigi šių tik apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais pareiškėjas, be kita ko, grindžia jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą ir jos dydį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertins ir dėl jų nepasisakys.

19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog 8 būrio 1 miegamajame minimali vienam asmeniui nustatyta gyvenamosios patalpos ploto norma pareiškėjui kalint Alytaus PN nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 5 d. nebuvo pažeista, taip pat kad šiuo laikotarpiu nebuvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais, reikalavimai. Dėl kitų skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjo nurodytų sąlygų (t. y. dėl to, kad miegamasis buvo virš gamybinių patalpų, kuriose buvo aukštos įtampos pastotė, daug dujų balionų suvirinimo darbams ir kitų įrenginių, kurių negali būti pagal teisės aktus, taip pat kad dėl šių aplinkybių suprastėjo pareiškėjo sveikata) bei šių sąlygų vertinimo pareiškėjas jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nepateikia. Tuo tarpu atsakovas apeliacinio skundo byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl 8 būrio 1 miegamojo ploto normos bei aprūpinimo baldais, pareiškėjui būnant Alytaus PN nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 5 d.

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusios redakcijos) 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m.

22. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 26, 133, 134–147) nustatyta, kad pareiškėjas 35,10 kv. m ploto Alytaus PN 8 būrio 1 miegamajame, kuriame įrengta 14 lovų, buvo laikomas 2012 m. gruodžio 29 d. – 2013 m. rugsėjo 4 d., 2013 m. rugsėjo 4 d. – 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. spalio 29 d. – 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 16 d., 2014 m. lapkričio 13 d. – 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. gruodžio 30 d. laikotarpiais.

23. Įvertinusi šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pareiškėjas Alytaus PN 8 būrio 1 miegamajame ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant jo teisės į minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą.

24. Atsakovo atstovas pateikė informaciją, kad 8 būrio 1 miegamajame, kurio plotas – 35,10 kv. m, įrengta 14 lovų, tačiau duomenų apie tai, kiek ginčo laikotarpiu šiame miegamajame buvo laikoma nuteistųjų, nepateikė. Remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013 ir kt.). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovo atstovui. Atitinkamai, atsakovo atstovui nepateikus duomenų apie 8 būrio 1 miegamajame ginčo laikotarpiu laikytų asmenų skaičių, vienam asmeniui tekęs gyvenamosios patalpos plotas skaičiuotinas atsižvelgiant į joje įrengtų lovų skaičių. Įvertinus byloje pateiktus duomenis dėl 8 būrio 1 miegamojo ploto bei jose įrengtų lovų skaičiaus, konstatuotina, jog, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta 3,1 kv. m minimalaus ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta 680 dienų (pareiškėjui teko apie 2,51 kv. m gyvenamosios patalpos ploto).

25. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08), 1978 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71) 162 p.). EŽTT ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p., 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98), 2000 m. spalio 26 d. sprendimo byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96) 92–94 p.).

26. Vertinant, ar kalinimo metu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimas, reikšminga aplinkybe administracinių teismų praktikoje laikoma tai, kokioje laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjas atlieka bausmę ir kokios galimybės jam suteiktos laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų. Pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; taip pat EŽTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Insanov prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 16133/08) 120 p., 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Živulinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34096/02), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). Kita vertus, pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 71024/13 ir 71974/13)).

27. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nukrypimai nuo 3 kv. m vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos nebuvo trumpalaikiai (pažeidimas truko 680 dienų), atsitiktiniai ir (ar) nereikšmingi (šiuo atveju pareiškėjui trūko 0,49 kv. m), todėl pareiškėjo situacija suteikia pagrindą konstatuoti, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

28. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad gyvenamojoje patalpoje trūko baldų daiktams susidėti, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintą Laivės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normą (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, be kita ko, turi būti: metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui), taburetė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.). Tuo tarpu iš byloje pateiktų duomenų apie Alytaus PN 8 būrio 1 miegamajame esantį inventorių (b. l. 41) matyti, kad šioje bendrabučio gyvenamojoje patalpoje buvo stalas, taip pat po lovą ir taburetę kiekvienam asmeniui bei po vieną spintelę dviem asmenims. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengta pakankamai baldų asmeniniams daiktams susidėti.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį (minimalaus ploto gyvenamojoje patalpoje bei netinkamo aprūpinimo baldais) ir trukmę, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju kilusi neturtinė žala akivaizdi ir laikytina pakankamai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo dvasinių ir fizinių nepatogumų bei atsakovo veiksmų.

31. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

32. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

33. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

34. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

35. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.).

36. Nors pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 5 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

37. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – priteisti pareiškėjui 5 400 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys