bf68b1fb-e20f-4c10-ac4e-fa56edc2657b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                        Civilinė byla Nr. e2A-636-123/2015Teisėjas Vaclovas Paulikas                                   Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09744-2014-2                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                          35.1; 44.2; 44.5.2.8; 38; 73.2.5.5; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Irma Čuchraj, kolegijos teisėjos Erika MisiÅ«nienė, Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės DNSB „Vaizdas“ ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, trečiasis asmuo I.

I., n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 1 066,09 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad                  2012-01-12 Klaipėdoje, Danės g., prie prekybos centro „Gulbė“, automobiliui „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ruože, kuris nepažymėtas įspėjamuoju ženklu „Nelygus kelias“, įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę, kuri buvo pilna vandens, buvo apgadintas priekinis deÅ¡inysis ratlankis.

Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovė dėl automobilio sugadinimo iÅ¡mokėjo 1 072,10 Eur ir 86,89 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokas. Danės gatvė, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti keliÄ ir organizuoti saugų eismÄ nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybė.Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Argumentavo, jog trÅ«ksta įrodymų apie transporto priemonių vertintojo, atlikusio automobilio „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimÄ po įvykio, nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ ir kvalifikacijÄ , kaip tai nurodyta LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 5 p. IeÅ¡kovės pateiktas transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas neatitinka Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 23 p. nustatytų kriterijų. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad vairuotojos 2012-01-12 įvykio metu vairavimo stažas buvo ne mažesnis kaip 2 metai.

Nurodė mananti, kad buvo užfiksuoti ne automobilio apgadinimai, bet visi automobilio gedimai, atsiradę dėl apie 5 metus trunkančios automobilio eksploatacijos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1 066,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2015-01-19, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“.

Teismas nustatė, jog 2012-01-12 įvykusio eismo įvykio metu Fabrikų skersgatvyje, ties Danės g. 45 namu, Klaipėdos m., prie prekybos centro „Gulbė“, į duobę įvažiavo automobilis „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. R. P.. A. R. P. 2012-01-12 paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad Å¡alia įvažiavimo į PC „Gulbė“ kiemÄ pajuto stiprų smÅ«gį deÅ¡inį ratÄ , kelyje duobių nesimatė. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2012-01-14 nutarimu administracinės bylos teisenÄ A.

R. P. nutraukė. 2012-01-13 automobilis apžiūrėtas autoservise UAB „Silberauto“ ir nustatyta, kad apgadinta: priekinėje automobilio dalyje, dešinėje pusėje – metalinė svirtis, priekinėje automobilio dalyje, dešinėje pusėje – apatinis presuojamas šarnyras, priekinėje automobilio dalyje, dešinėje pusėje – amortizatorius, priekinėje ir galinėje automobilio dalyse, dešinėje pusėje – lengvojo lydinio ratlankiai, priekinėje automobilio dalyje, kairėje pusėje – lengvojo lydinio ratlankis.

Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nustatytos keičiamos dalys – Å¡arnyras, svirtis, amortizatorius, lengvojo lydinio ratlankiai, ratlankis, bekamerinis ventilis, svarelis. Aktu prie žalos bylos Nr. 1235861 buvo nustatyta, kad nuostolio suma sudaro 1 158,97 Eur, besÄ lyginė (procentinė) iÅ¡skaita sudaro 86,87 Eur, draudimo iÅ¡mokos suma – 1 072,10 Eur. 2012-02-10 UAB „Silberauto“ iÅ¡mokėta 1 072,10 Eur draudimo iÅ¡moka. 2013-02-07 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pretenzijÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 1 066,09 Eur (iÅ¡skaičiavus dėl nusidėvėjimo 92,89 Eur) žalos atlyginimo regreso teise.

Teismas nustatęs, jog žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, ir tai patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės vyresniojo patrulio D. M. 2012-01-12 tarnybinis praneÅ¡imas dėl eismo įvykio, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-01-4 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad duobė, buvusi kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiÅ«ros (CPK 178, 185 str.), todėl kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.

Teismas vadovavosi ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kino Kelių įstatymo 2 str. 3 d., 4 str. 3 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 p., 12.1 p. nuostatas ir remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, jog ginčo kelio priežiÅ«ra įstatymu yra priskirta atsakovei (kelio valdymas nebuvo perduotas kitam subjektui), todėl atsakovei įstatymo pagrindu kyla prievolė atsakyti už žalÄ , atsiradusiÄ dėl kelio trÅ«kumo.

Vairuotoja važiavo saugiu, leistinu greičiu lyjant stipriam lietui. Duobė, atsižvelgiant į transporto priemonės sugadinimus, buvo tikrai didelė, ji nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, kÄ turėjo atlikti atsakovė, ir dėl to buvo apgadintas automobilis. Atsakovė jokių Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovės argumentus dėl automobilį vairavusio asmens neatsargumo ir neatidumo vertino kaip pagrįstus tik prielaidomis. Pažymėjo, jog policija tirdama eismo įvykį nustatė, kad vairuotoja savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, vairuojant automobilį nebuvo techninės galimybės sustoti ar kitaip apvažiuoti kelio duobės, nes duobė buvo visiÅ¡kai apsemta vandens ir pavojinga vieta nebuvo paženklinta, todėl dėl eismo įvykio kilimo vairuotojos kaltės nėra.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonės vairuotoja eismo įvykio metu buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali bÅ«ti duobė, todėl eismo įvykio iÅ¡vengti negalėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės argumentus, jog žala kilo iÅ¡ dalies ir dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų, atmetė (CPK 178 str.). Motyvavo, jog eismo įvykio metu padarytos žalos dydis turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d.

Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) nuostatomis. Rėmėsi Taisyklių 13 p., 15 p. nuostatomis ir įvertinęs, jog ginčo atveju žala nustatyta, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės įgalioto atstovo suraÅ¡ytÄ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolÄ , sugadinto automobilio fotonuotraukas, transporto priemonės remonto pasiÅ«lymÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė žalos dydį nustatė vadovaudamasi anksčiau minėtais teisės aktais tinkamai, jos pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina padarytos žalos dydį, yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti.

Motyvavo, jog iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovei atsirado atgręžtinio reikalavimo teisė į asmenį, neįvykdžiusį pareigos tinkamai vykdyti kelio konstrukcijų priežiÅ«rÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino ir iÅ¡ atsakovės priteisė ginčo 1 066,09 Eur nuostolių atlyginimÄ (CK 6.280 str., 6.1015 str.).Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Argumentuoja, jog:- teismas nepagrįstai motyvavo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė tinkamai prižiÅ«rėjo keliÄ .

Ä®rodinėti, jog kelias buvo neprižiÅ«rimas, tenka teigiančiajai – ieÅ¡kovei, juo labiau kad atsakovei apie kelio trÅ«kumas ne tik nebuvo praneÅ¡ta (vairuotojos ir policijos pareiga), bet netgi ne atsakovė paÅ¡alino galimus trÅ«kumus – darbuotojams patikrinus, trÅ«kumų nenustatyta;- byloje trÅ«ksta įrodymų apie transporto priemonės vertintojo, atlikusio automobilio vertinimÄ po įvykio, nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ ir kvalifikacijÄ , kaip tai nurodyta LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka) 5 p. IeÅ¡kovės pateiktas transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas neatitinka Tvarkos 23 p. nustatytų kriterijų;- abejoja, ar tikrai autoįvykio metu buvo apgadinti beveik visi automobilio ratai, nes su                  2013-02-07 Lietuvos draudimo raÅ¡tu Nr. R0001337454 pateikiamos priekinio kairio ir galinio deÅ¡inio rato nuotraukos, o 2012-01-13 UAB „Silberauto“ pažymoje nurodomi jau abu priekiniai ratai, ieÅ¡kinyje atitinkamų nuotraukų nebėra;- vairuotoja turėjo įvertinti aplinkybes, sulėtinti greitį ir sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas (Kelių eismo taisyklių 127 p.).

Byloje nėra duomenų, jog iÅ¡ karto po įvykio atvykę kelių policijos pareigÅ«nai patikrino vairuotojos blaivumÄ (Kelių eismo taisyklių 14 p.). Policijos 2012-01-12 tarnybiniame praneÅ¡ime konstatuota, jog prilytos duobės gerai matomos. Nustačius, jog vairuotojas nebuvo pakankamai atidus bei rÅ«pestingas, jis turi prisiimti dalį atsakomybės už kilusiÄ Å¾alÄ : „Darytina iÅ¡vada, jog žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio M. S. kaltės, kadangi didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rÅ«pestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliÅ«ties, Å¡iuo atveju duobės. Tai lemia, jog patirta žala turi bÅ«ti dalinama perpus, t.y. po 50 procentų, automobilį vairavusiam M.

S. ir Kauno miesto savivaldybei“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012);- teismas nesilaikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo, nes ignoravo esminius faktus, nukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl įrodinėjimo pareigos (įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia; įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014); - draudimo iÅ¡moka sumokėta pagal 2012-01-13 praÅ¡ymÄ , kuriame vairuotoja aiÅ¡kiai nurodė save kaip įvykio kaltininkę (vairuotoja pripažino savo kaltę).

IeÅ¡kovė, nenustačiusi kaltininkės – vairuotojos tyčios ar kitų iÅ¡mokos nemokėjimo pagrindų, įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2011-04-04 draudimo liudijimo Nr. 94695979 sÄ lygas, tuo patvirtindama, kad sutinka su nurodyta kaltininke ir realiai netenka regreso teisės, nes kaltininkė ir draudėja sutampa. IeÅ¡kovės siekį prisiteisti iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, kaip antros kaltininkės, vertina kaip siekį nepagrįstai praturtėti (CK 6.242 str.).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė su skundu nesutinka.

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nepateiktas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas ir netaikytos Lietuvos Respublikos susiekimo ir finansų ministrų 2000-04-22 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos nuostatos. Å i tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik iÅ¡orinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimÄ ir už jį moka.

Turto vertinimÄ atlieka ieÅ¡kovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1265/2013). A. R. P. vairuotojo pažymėjimas patvirtina, jog ji turi didesnį kaip 30 metų vairavimo staÅ¾Ä . Nepagrįstais vertina apeliantės teiginius, jog vairuotoja galimai vairavo neblaivi, nes policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , tokių aplinkybių nenustatė. Jei policijos pareigÅ«nams bÅ«tų kilę įtarimų dėl vairuotojos bÅ«klės, jie privaloma tvarka bÅ«tų patikrinę jos blaivumÄ .

Apeliantės teiginius, jog faktiniai rato disko apgadinimai buvo labiau estetiniai, galėjo susidaryti dėl 5 metus trunkančios automobilio eksploatacijos, taip pat vertina kaip nepagrįstus. Ginčo žalos dydis įrodytas žalų vertintojo paaiÅ¡kinimais, nuotraukomis, automobilio remontÄ atlikusios autorizuotos „Mersedes Benz“ atstovės Lietuvoje UAB „Silberauto“ suraÅ¡ytu Transporto priemonės apžiÅ«ros aktu. Apeliantės argumentÄ dėl galimai abipusės kaltės (vairuotojo didelio neatsargumo) vertina kaip nepagrįstÄ , nes policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ bei tyrę įvykio aplinkybes, nustatė, jog vairuotoja vairavo automobilį saugiu, leistinu greičiu, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti tiesioginio smÅ«gio į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, kuri buvo apsemta vandens. 2012-01-13 draudėjos praÅ¡yme grafoje „kaltininkas“ nurodyti vairuotojos duomenys nepatvirtina jos kaltės, nes eismo įvykio kaltininkÄ nustato policijos pareigÅ«nai.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas vadovaudamasis CK 6.266 str. 1 d. priteisė iÅ¡ atsakovės – kelių savininkės ir valdytojos – draudikui turtinės žalos atlyginimÄ , kuriÄ draudikas patyrė iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui (draudėjui), patyrusiam žalÄ atsakovės prižiÅ«rimame kelyje, teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, 2012-01-14 eismo įvykio administracinės bylos                          Nr. 07-12-6582112 medžiagos nustatyta, jog 2012-01-12 įvykusio eismo įvykio metu ties įvažiavimu į parduotuvę „Gulbė“, esančiÄ Danės g. 45, Klaipėdoje, į duobę, pilnÄ vandens, įvažiavo A.

P. priklausantis automobilis, vairuojamas A. R. P.. Vairuotoja, vairuodama automobilį saugiu, leistinu greičiu, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti tiesioginio smÅ«gio į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę. Vairuotojos veiksmuose nenustačius veikos prieÅ¡ingumo teisei, administracinė teisena jai nepradėta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Minėto kelio atkarpoje kelio ženklo Nr. 120 „Nelygus kelias“ nėra. A. P. priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (transporto priemonių draudimo liudijimas, serija LD Nr. 94595979). Ä® bylÄ pateiktas 2012-01-13 A. P. praÅ¡ymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , 2012-01-13 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, įmonės UAB „Silberauto“ Klaipėdos padalinio iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, aktas prie žalos bylos Nr. 1235861, iÅ¡ kurių matyti, kad eismo įvykio metu sugadinta automobilio „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje automobilio dalyje deÅ¡inėje pusėje – metalinė svirtis, apatinis presuojamasis Å¡arnyras, amortizatorius, priekinėje ir galinėje automobilio dalyse, deÅ¡inėje pusėje – lengvojo lydinio ratlankiai, priekinėje automobilio dalyje kairėje pusėje – lengvojo lydinio ratlankis ir keičiamos dalys: Å¡arnyras, svirtis, amortizatorius, lengvojo lydinio ratlankiai, ratlankis, ventilis bekamerinis, svarelis. Aktas prie žalos bylos Nr. 1235861 patvirtina, jog nuostolio suma sudaro 1 158,97 Eur (4 001,75 Lt), besÄ lyginė (procentinė) iÅ¡skaita sudaro 86,87 Eur (300 Lt), draudimo iÅ¡mokos suma – 1 072,10 Eur (3 701,75 Lt). 2012-02-10 UAB „Silberauto“ iÅ¡mokėta 1 072,10 Eur draudimo iÅ¡moka.CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str. 1 d.

įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu ypač atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Apeliantė iÅ¡ esmės ginčija teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi skundžiamo sprendimo priėmimo faktinius ir teisinius aspektus, mano, jog pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.CPK 197 str. 2 d. nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2005). Policijos pareigÅ«nų eismo įvykio tyrimo medžiagoje yra ne tik transporto priemonės vairuotojos A. R. P. paaiÅ¡kinimai (be kita ko, nurodė, jog lyjant stipriam lietui nematė duobių kelyje, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį ratÄ , iÅ¡kvietė pareigÅ«nus), tačiau ir policijos pareigÅ«no D.

M., dalyvavusio iÅ¡ karto po praneÅ¡imo policijai apie įvykį, sudaryta įvykio vietos schema (aiÅ¡kiai pažymėtos trys duobės kelio važiuojamojoje dalyje), tarnybinis praneÅ¡imas (pareigÅ«no nurodyta, jog duobės prilytos, bet gerai matomos, apgadintas deÅ¡inysis automobilio ratlankis), duobių ir ginčo eismo įvykio vietos fotonuotraukos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias įrodymais rėmėsi, juos vertino ir padarė teisingas iÅ¡vadas, jog transporto priemonės vairuotoja eismo įvykio metu buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali bÅ«ti duobė, todėl eismo įvykio iÅ¡vengti negalėjo, jog ieÅ¡kovė padarytos žalos dydį nustatė tinkamai, kadangi ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti, jog atliktų automobilio darbų kaina visiÅ¡kai atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus.Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilį vairavusi A.

R. P. bÅ«tų virÅ¡ijusi leistinÄ greitį, bÅ«tų buvusi neatsargi, neatidi, atsižvelgiant į važiavimo, meteorologines ir kt. sÄ lygas ir (ar) aplinkybes. Policijos tyrimo medžiagoje yra pateikti ne tik vairuotojos A. R. P. paaiÅ¡kinimai, bet ir minėtas Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, sudaryta įvykio vietos schema, darytos duobių bei įvykio vietos nuotraukos, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog vairuotoja pripažino savo kaltę dėl ginčo įvykio, jog ji turėjo įvertinti aplinkybes, sulėtinti greitį ir sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas nesilaikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo, nes ignoravo esminius faktus, jog nukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl įrodinėjimo pareigos.Nepagrįstais vertintini apeliantės teiginiai, jog ginčo atveju iÅ¡ esmės norėta suremontuoti (pasinaudoti) ne vien dėl ginčo įvykio metu patirtus automobilio sugadinimus, bet ir senesnius, t. y. dėl automobilio eksploatacijos turėtus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės pateiktame remonto pasiÅ«lyme nurodyti bÅ«tini remonto darbai ir remontuojamos / keičiamos detalės yra analogiÅ¡ki transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokole nurodytiems. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog UAB „Silberauto“ suremontuoti ne tik įvykio metu padaryti automobiliui sugadinimai, bet ir su įvykiu nesusiję ar dėl automobilio eksploatacijos anksčiau turėti apgadinimai ir pan. (CPK 178 str., 185 str.).   CK 6.270 str. 1 d. normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalÄ reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigÄ â€“ žalÄ patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktÄ bei dydį ir žalos bei statinio trÅ«kumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trÅ«kumų lemtÄ Å¾alÄ , privalo įrodyti buvus CK 6.270 str. 1 d. nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bei laikėsi Å¡alims tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. Be to, Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.270 str. 1 d. nuostatas ir pripažinti, kad žalai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, atsakovė nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo atleisti statinio savininkÄ (valdytojÄ ) nuo prievolės atlyginti žalÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Apeliantės nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-438-2757-12 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra vienodos, kadangi administracinis teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog „žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio M. S. kaltės, kadangi didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rÅ«pestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliÅ«ties, Å¡iuo atveju duobės. Tai lemia, jog patirta žala turi bÅ«ti dalinama perpus, t.y. po 50 procentų, automobilį vairavusiam M.

S. ir Kauno miesto savivaldybei“, rėmėsi ir vertino aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko gegužės 12 d., po 10 val. ryto, Å¡viesiu paros metu, esant geroms meteorologinėms sÄ lygoms, o ginčo atveju bÅ«tent gerų meteorologinių sÄ lygų nebuvo, nes įvykio metu, tikėtina, stipriai lijo. Taigi akivaizdu, jog Å¡iuo konkrečiu atveju vairuotojai, važiuojančiai miesto teritorijoje, nevirÅ¡ijant greičio numatyti, jog bala (-os) yra tokio dydžio ir (ar) gylio, jog įvažiavimas į jÄ (jas) yra tiek pavojingas, jog sugadins automobilio ratÄ , ratlankį ir (ar) kitas pakabos detales ir pan., nebuvo jokio pagrindo.

Be to, numatyti, jog kelyje yra ginčo duobė (-ės), vairuotoja ir neturėjo galimybės, nes minėta, jog kelio ženklų, įspėjančių apie duobes ir (ar) kitus pavojus kelyje, nebuvo pastatyta.Apeliantės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka (LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka) nustatant ginčo transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ nebuvo privaloma, nes Å¡iuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sÄ lygos.

Apeliantės nurodyta tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik iÅ¡orinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimÄ ir už jį moka. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimÄ draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms.

Å ios teisės aiÅ¡kinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013, ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1314/2014.IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė.Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                      Irma Čuchraj                                                                               Kolegijos teisėjos                                         Erika MisiÅ«nienė                                         Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė                                                    Â