bf6625e2-e558-4f5e-b4da-4bd087092237 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-323-398/2015Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00106-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.2.3.2.3.; 1.2.3.2.5.; 1.2.3.2.6.; 2.1.7.4.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei,nuteistajam A.

A. Å . ,gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. Å . gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. Å . pripažintas kaltu pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu 18 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

A. A. Å . nuteistas už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė Å¡eimos narį ir kitÄ Å¾mogų, t.y. 2013 m. kovo 15 d. vakare, apie 23 val., sugyventinės A. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), begirtaujant su sugyventine A. R. ir M. D. , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine A. R. ir M. D. metu, buto virtuvėje tyčia sudavė mažiausiai 15 smÅ«gių kirviu ir 16 smÅ«gių kitais bukais daiktais nukentėjusiajai A.

R. į galvos sritį, kitas kÅ«no vietas ir padarė poodines kraujosruvas smakre, deÅ¡iniame pažandyje, deÅ¡iniame antakyje, nosyje – kaktoje, kairės akies vokuose – antakyje – skruoste – žande – lÅ«pų kampuose – pažandyje, pasmakrėje, odos nubrozdijimus smakre, deÅ¡iniame žande – pažandyje, lÅ«pų kairiame kampe, kaktoje, kairiame antakyje, kakle, krÅ«tinėje, nugaroje, muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje, kirstines žaizdas pakauÅ¡yje, smakre, kairiame pažandyje – kakle su kairės bendrinės miego arterijos, stuburo kaklinės dalies 6, 2 slankstelių lūžimais, kraujo iÅ¡siliejimais virÅ¡ ir po kietuoju bei minkÅ¡taisiais nugaros smegenų dangalais, kraujosruvas veido, galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kairės akies obuolyje, pakauÅ¡kaulio lūžimÄ , kraujo iÅ¡siliejimus po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po padangte, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje, kaktinėje, momeninėje, pakauÅ¡inėje skiltyse su smegenų sumuÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į skilvelius, kraujosruvas krÅ«tinės raumenyse, deÅ¡inėje dangoje, ties kremzline – kauline dalimi kairės pusės 2, vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4-5-6-7-8, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 2-3, 12, deÅ¡inėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 10 Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio, paliežuvinio kaulo, deÅ¡inės ylinės ataugos lūžimus, mažiausia 24 smÅ«gius rankomis, kojomis, medine lystele į įvairias kÅ«no vietas ir padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame peties sÄ naryje, Å¾Ä stuose, alkÅ«nių sÄ nariuose, kairiame dilbyje, plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame rieÅ¡o sÄ naryje, klubuose, juosmenyje, kryžmenyje, deÅ¡iniame sėdmenyje, Å¡launyse, kelių sÄ nariuose, deÅ¡inėje blauzdoje, kulkÅ¡nelyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdijimus deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, pirÅ¡tuose, kairės alkÅ«nės sÄ naryje, deÅ¡inėje blauzdoje ir A.

R. mirė nuo galvos, kaklo, krÅ«tinės sumuÅ¡imų ir daugybinių kirstinių žaizdų, lydimų poodinių kraujosruvų smakre, deÅ¡iniame pažandyje, deÅ¡iniame antakyje, nosyje – kaktoje, kairės akies vokuose – antakyje – skruoste – žande – lÅ«pų kampe – pažandyje, pasmakrėje, odos nubrozdijimų smakre, deÅ¡iniame žande – pažandyje, lÅ«pų kairiame kampe, kaktoje, kairiame antakyje, kakle, krÅ«tinėje, nugaroje, muÅ¡tinių žaizdų kaktoje, kirstinių žaizdų pakauÅ¡yje, smakre, kairiame pažandyje – kakle su kairės bendrinės miego arterijos, stuburo kaklinės dalies 6, 2 slankstelių lūžimais, kraujo iÅ¡siliejimais virÅ¡ ir po kietuoju bei minkÅ¡taisiais nugaros smegenų dangalais, kraujosruvų veido, galvos minkÅ¡tuose audiniuose, kairės akies obuolyje, pakauÅ¡kaulio lūžimo, kraujo iÅ¡siliejimų po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po padangte, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje, kaktinėje, momeninėje, pakauÅ¡inėje skiltyse su smegenų sumuÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į skilvelius, kraujosruvų krÅ«tinės raumenyse, deÅ¡inėje dangoje, ties kremzline – kauline dalimi kairės pusės 2, vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4-5-6-7-8, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 2-3, 12, deÅ¡inėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 10 Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio, paliežuvinio kaulo, deÅ¡inės ylinės ataugos lūžimų, besikomplikavusių iÅ¡oriniu ir vidiniu (į krÅ«tinplėvės ertmes kairėje pusėje 150 ml kraujo), galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu bei, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A.

R. buto virtuvėje, koridoriuje ir lauke prie įėjimo į (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė 21 smÅ«gį kirviu nukentėjusiajai M. D. į įvairias kÅ«no vietas ir padarė 19 kirstinių žaizdų kakle, smakre, lÅ«pose, nosyje, akių vokuose, kairiame skruoste, žande, antakyje, kaktoje, kairiame smilkinyje, ausyje, virÅ¡ugalvyje su atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio, skruostikaulio, nosies kaulų, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, momenkaulio lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyÅ¡imais, kraujo iÅ¡siliejimais virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių suardymais, kraujosruvomis, 2 pavirÅ¡ines kirstines žaizdas kairėje blauzdoje, mažiausia 12 smÅ«gių rankomis, spyrių kojomis pasėkoje padarė poodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, ausies spenelyje, krÅ«tinėje, kairėje Å¡launyje, blauzdoje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kelio sÄ naryje, blauzdoje, deÅ¡inės rankos 2-3 pirÅ¡tuose, kairės alkÅ«nės sÄ naryje su odos nubrozdijimu, rankos 4-5 pirÅ¡tuose, odos nubrozdijimus kairiame Å¾Ä ste, dilbyje, rieÅ¡o sÄ naryje, galvos sritis ir M.

D. mirė nuo daugybinių kirstinių žaizdų kakle, smakre, lūpose, nosyje, akių vokuose, kairiame skruoste, žande, antakyje, kaktoje, kairiame smilkinyje, ausyje, viršugalvyje su atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, kairio viršutinio žandikaulio, skruostikaulio, nosies kaulų, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, momenkaulio lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių suardymais, kraujosruvomis.

Tokiu bÅ«du A. A. Å . per gana trumpÄ laikÄ suduodamas nukentėjusiosioms daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir tokiais veiksmais sukeldamas A. R. ir M. D. dideles fizines kančias, tyčia itin žiauriai nužudė sugyventinę A. R. ir M. D. . Apeliaciniu skundu nuteistojo A. A. Å . gynėja praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir A. A. Å . pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 9 punktus iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistojo A. A. Å . gynėja nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo vienpusiÅ¡kai, neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, įrodymus įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, todėl padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos, viso teisminio proceso metu buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, nevertino kilusių abejonių nuteistojo naudai.

A. A. Å . dėl sugyventinės A. R. ir M. D. nužudymo nuteistas nesant byloje jokių jo kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tiesiog nenorėjo prisiimti atsakomybės ir pripažinti, kad dviejų žmonių nužudymo aplinkybės nėra atskleistos ir kaltas asmuo nenustatytas. Akivaizdu, kad praėjus tiek laiko po nusikaltimo padarymo, nustatyti tikruosius kaltininkus, padariusius šį žiaurų nusikaltimÄ , yra neįmanoma, todėl buvo nuteistas A.

A. Å . . PrieÅ¡ingu atveju kiltų didžiulis visuomenės nepasitenkinimas dėl teisėsaugos institucijų aplaidos darbo, nekompetencijos. Tuo tarpu A. A. Å . kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tik tuo, kad jo gyvenamoji vieta tapo nusikaltimo padarymo vieta ir kad prieÅ¡ nužudymus jis girtavo su aukomis tapusiomis A. R. ir M. D. . Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pareigÅ«nai netyrėjo jokių kitų versijų, nesiėmė priemonių nustatyti, ar nusikaltime dalyvavo daugiau asmenų, tiesiog pasirinko patį paprasčiausiÄ ir parankiausiÄ variantÄ â€“ apkaltinti dviguba žmogžudyste A.

A. Å . , kurį rado nusikaltimo vietoje. Apeliantė teigia, kad teismas A. A. Å . pripažino kaltu tik tariamo jo paties prisipažinimo pagrindu, kuris buvo iÅ¡gautas iÅ¡ Å¡io pirminės apklausos metu, iÅ¡ karto po įvykio, t.y. 2013-03-16, nedalyvaujant advokatui, kuomet A. A. Å . dar buvo neblaivus. Tačiau net ir Å¡ios apklausos metu A. A. Å . nurodė objektyvios tiesos neatitinkančias, abstrakčias aplinkybes bei pats save apkalbėjo. Jis parodė, kad jam vienam geriant vynÄ , nes sugyventinė buvo atsigulusi, į jų butÄ atėjo nepažįstama moteris, ar jie toliau visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus, neprisimena, nes buvo girtas.

Kada ir kokiu metu sudavė kirvuku sugyventinei ir atėjusiai moteriai, taip pat neprisimena. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, su kuo A. A. Å . girtavo įvykio dienÄ , ir kad jokios nepažįstamos moters nebuvo. Sekančios apklausos metu A. A. Å . jau nurodė kitas aplinkybes, t.y. kad neatsimena, ar pas juos kas buvo atėję, taip pat neatsimena, kada pas juos atėjo kaimynė M. D. , negali pasakyti, ar ji iÅ¡ viso buvo atėjusi, nes lankydavosi labai retai ir tik su sugyventiniu R. L. , dėl ko galėjo kilti konfliktas, nežino, apie jį nieko negali pasakyti, konflikto metu niekada nėra paėmęs į rankas kirvio, prisimena tik vienÄ momentÄ , kad virtuvėje prie dujinės viryklės guli negyva M.

D. , kuriÄ jis, paėmęs už kojų, iÅ¡vilko į laukÄ ir paliko, o vilkdamas matė, kad koridoriuje ant žemės guli sugyventinė A. R. . Tačiau tai, kad nuteistasis negalėjo iÅ¡vilkti negyvos M. D. į laukÄ , patvirtina liudytojos D. J. parodymai, kad ji girdėjo po langu M. D. tyliai Å¡aukiant jos vardÄ . Be to, specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 308/13(01) nurodyta, kad nuoplovose nuo lauko durų iÅ¡ koridoriaus į laukÄ iÅ¡orinio ir vidinio pavirÅ¡ių rastas M. D. kraujas, o tai, pasak gynėjos, rodo, kad M.

D. iÅ¡ kambario į laukÄ išėjo pati, taigi, liko nenustatyta konkreti jos nužudymo vieta. Tuo tarpu visų vėlesnių apklausų metu A. A. Å . savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, parodymų patikrinimo vietoje metu tik parodė vietÄ kambaryje ir fotelį, kur jis sėdėjo 2013-03-15, kai girtavo su A. R. ir M. D. , ir kur sėdėjo prie stalo A. R. , vietÄ virtuvėje, kur rado gulinčiÄ M. D. , kaip jis jÄ vilko už kojų į laukÄ , kur jÄ paliko, vietÄ virtuvėje, kur bÅ«davo padėti du mažesni kirvukai ir kur gulėdavo didelis kirvis. Gynėja pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamasis teismui nagrinėjant bylÄ turi visiÅ¡kÄ pasyvumo teisę, jie gali nepateikti jokių parodymų, neatsakyti į jokius su tiriamÄ jÄ byla susijusius klausimus.

PanaÅ¡i situacija yra renkant įrodymus. Kadangi teisingumo poreikis ir bÅ«tinybė sumažinti iki minimumo pavojų, kad kaltinamasis bus nuteistas remiantis jo paties parodymais, yra svarbesni už principÄ , pagal kurį teismas turi teisę gauti visus įrodymus, baudžiamosiose bylose ribojamas daiktinių įrodymų, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo įtariamojo valios. Teisingas ir sÄ Å¾iningas turi bÅ«ti visas procesas: nuo jo pradžios, kuri apima ir duomenų, reikÅ¡mingų nusikalstamai veikai tirti, rinkimÄ bei tikrinimÄ , iki galutinio teismo nuosprendžio priėmimo.

SÄ Å¾iningo proceso reikalavimų turi bÅ«ti laikomasi atliekant bet kokį proceso veiksmÄ .Nuteistojo gynėja nurodo, kad apygardos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė liudytojos D. J. parodymais, pripažindamas juos patikimais ir iÅ¡samiais, tačiau Å¡i liudytoja paties įvykio nematė, negalėjo nurodyti nusikaltimo aplinkybių, taigi, nei paneigti, nei patvirtinti A. A. Å . kaltės. Be to, visi jos parodymai buvo orientuoti į tai, kad nuneigti bet kokius įtarimus, galinčius kilti dėl M.

D. sugyventinio R. L. prisidėjimo prie Å¡io nusikaltimo padarymo. A. A. Å . teigimu, M. D. galėjo nužudyti A. R. , o pastarÄ jÄ , kerÅ¡ydamas už sugyventinės nužudymÄ â€“ R. L. . Tai, kad A. R. buvo labai pavydi ir Å«maus bei agresyvaus bÅ«do, patvirtino visi teisme apklausti aplinkiniai gyventojai. Be to, pati A. R. buvo teista bei atliko realiÄ laisvės atėmimo bausmę už sunkaus kÅ«no sužalojimo padarymÄ . Taigi, visiÅ¡kai tikėtina, kad A. R. galėjo nužudyti M. D. pavyduliaudama jai savo sugyventinio.

Byloje niekas, iÅ¡skyrus D. J. nepatvirtina, kad R. L. , palikęs M. D. toliau girtauti, vienas parėjo į savo butÄ ir, palikęs atviras duris, atsigulė. Be to, ta pati D. J. teisme tvirtino, kad M. D. viena, be R. L. , niekuomet neidavo pas A. A. Å . ir A. R. , jie visada visur buvo tik kartu, taigi, lieka neaiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent įvykio dienÄ turėję bÅ«ti kitaip. D. J. kategoriÅ¡kai tvirtino, jog ji bÅ«tų girdėjusi, jei R. L. bÅ«tų išėjęs iÅ¡ savo buto, tačiau tuo pačiu nurodė girdėjusi, kad atvyko policijos pareigÅ«nai, kad kažkas nuėjo į R.

L. butÄ , o kad po to iÅ¡ to buto kas nors iÅ¡eitų, negirdėjo. Tačiau policijai apie triukÅ¡mÄ pranešė pati D. J. , todėl nesuprantama kodėl, kaip kad ji pati teigia, atvykę policijos pareigÅ«nai pirmiausia nuėjo pas R. L. , o ne pas jÄ . Nagrinėjant bylÄ teisme, apklausus visus įvykio vietoje buvusius policijos pareigÅ«nus, nenustatyta, kad kuris iÅ¡ jų bÅ«tų buvęs pas R. L. , todėl nė vienas liudytojas nepatvirtino D. J. parodymų apie tai, kad R. L. buvo toks girtas, kad nesiorientavo aplinkoje.

Niekas nepatikrino Å¡ios liudytojos teiginių apie tai ir neapžiÅ«rėjo R. L. buto, jo drabužių, sveikatos bÅ«klės ir panaÅ¡iai. Nebuvo apžiÅ«rėta ir namo laiptinė, vedanti į antrÄ aukÅ¡tÄ , kuriame yra R. L. butas, mat pareigÅ«nų tvirtinimu, įėjimas į Å¡iÄ laiptinę yra iÅ¡ kitos namo pusės, todėl nebuvo pagrindo apžiÅ«rėti koridoriaus ir namo laiptinės. Liudytoja D. J. du kartus buvo apklausta teisme ir susidarė įspÅ«dis, kad ji akivaizdžiai dangsto R. L. , stengiasi savo parodymais jam padėti.

Beje, D. J. ir buvo tas asmuo, kuris į įvykio vietÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus įtikino, kad R. L. yra visiÅ¡kai girtas, todėl nėra reikalo pas jį eiti. Be to, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų nurodė, kad D. J. tai ateidavo į įvykio vietÄ , tai vėl nueidavo į savo butÄ , taigi, neaiÅ¡ku, kokiu tikslu minėta liudytoja vaikÅ¡tinėjo į savo butÄ bei atgal į įvykio vietÄ . VisiÅ¡kai nesuvokiama dėl kokių priežasčių nebuvo apklaustas D. J. sugyventinis V. K. , kuris įvykio dienÄ buvo savo namuose kartu su D.

J. , taigi, savo parodymais galėjo padėti nustatyti byloje tiesÄ , bet jo parodymai visiÅ¡kai nedomino policijos pareigÅ«nų, kai tuo tarpu jo sugyventinė tapo svarbiausia liudytoja Å¡ioje byloje. Liudytoja J. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pas A. R. beveik niekas neužeidavo, iÅ¡skyrus kaimynus R. L. ir M. D. , kurie ten neužsibÅ«davo. IÅ¡ dukros D. J. sužinojusi, kad nužudytos M. D. ir A. R. , ji nesuprato, dėl ko M. D. liko pas Å¡iÄ , nes visÄ laikÄ eidavo su R. L. ir nepasilikdavo viena.

Be to, pasak gynėjos, nesuprantama, kodėl D. J. , pati užrakinusi savo motinÄ J. O. pakabinama spyna iÅ¡ lauko pusės ir turėdama spynos raktÄ , neatsirakino motinos buto, o ėjo aplink jos langus, klausinėdama, ar Å¡i gyva, juolab, kad ji pati jÄ užrakino gyvÄ ir sveikÄ . Apeliantė pažymi, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog M. D. lavonas buvo rastas lauke, prie įėjimo į namÄ Nr. 47, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, su kirstinėmis-plėštinėmis žaizdomis galvoje, kakle, A.

R. lavonas buvo rastas koridoriuje prie įėjimo durų į jos butÄ , o A. R. buto virtuvėje, ant grindų rasta daug kraujo, ant krosnies ir Å¡iaurės rytiniame kampe rasti du kirviai ir medinė lystelė su raudonomis dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ . IÅ¡ karto po įvykio buvo paimti A. A. Å . drabužiai: Å¡lepetės, megztinis, kelnės, tačiau ant jų nerasta jokio kraujo, kas negali nekelti nuostabos, įvertinus tai, kad įvykio metu buvo rasta labai daug kraujo. Neįmanoma užkapoti du žmones kirviu ir visiÅ¡kai neiÅ¡sitepti krauju drabužių, avalynės (Å¡iuo konkrečiu atveju Å¡lepečių), o tuo pačiu rankų, veido ir pan.

Apklaustas policijos pareigÅ«nas S. R. , vienas iÅ¡ pirmųjų kontaktavęs su nuteistuoju, patvirtino, kad nepastebėjo ant A. A. Å . jokio kraujo, tokias pačias aplinkybes nurodė ir visi kiti apklausti policijos pareigÅ«nai. Kraujo nebuvo rasta ir lovoje, kurioje po įvykio A. A. Å . buvo atsigulęs. Tuo tarpu duomenų, kad pastarasis bÅ«tų slėpęs pėdsakus, persirengęs, nusiprausęs (ten net nėra tokių sÄ lygų) ar pan., byloje nėra. Be to, pasak apeliantės, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad A.

A. Å . , nors ir neturi sveikatos problemų, tačiau yra pagyvenusio amžiaus, įvykio metu buvo stipriai apgirtęs, todėl suduoti tiek smÅ«gių dviems žmonėms, kiek buvo nustatyta ekspertų, fiziÅ¡kai nebÅ«tų pajėgus. Akivaizdu, kad šį nusikaltimÄ padarė asmuo, fiziÅ¡kai stipresnis, nei A. A. Å . . Be to, nebuvo nustatytas nusikaltimo motyvas, kodėl pastarajam reikėjo nužudyti sugyventinę ir M. D. . Visų liudytojų teigimu A. A. Å . su A. R. nuolat konfliktuodavo, triukÅ¡maudavo, ir nuolat muÅ¡amas bÅ«davo jis, o ne A.

R. , taigi, kyla klausimas, kodėl A. A. Š. turėjo užkapoti sugyventinę, jeigu, pasak liudytojų, tai buvo eilinis barnis, jiems buvo įprasta konfliktuoti ir nė vienas tarpusavio konfliktas nesibaigdavo vieno iš jų sužalojimu. Juo labiau nesuvokiama, dėl kokių motyvų ar priežasčių A. A. Š. būtų reikėję nužudyti ir M. D. . Versija, kad sugėrovams galėjo pritrūkti alkoholio atmestina, nes įvykio vietoje buvo rasta neišgerto alkoholio. Be to, tyrimo metu net nebuvo bandoma nustatyti, kuri iš nukentėjusiųjų buvo nužudyta pirma, kodėl nė viena iš jų nesipriešino, nešaukė pagalbos ir t.t.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepakankamai įsigilino į byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl A. A. Å . kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai ir neobjektyviai.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. Å . ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. A. Å . gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. A. Å . gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam A.

A. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, A. A. Å . kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktuose, pagrįstos iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo A. A. Å . gynėjos apeliaciniame skunde. Bylos duomenimis, nuteistasis A. A. Å . bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ su savo sugyventine A.

R. nekonfliktavo. TÄ dienÄ kartu su ja, taip pat R. L. bei Å¡io sugyventine M. D. ir dar vienu asmeniu vartojo alkoholį. Kaip viskas įvyko, nežino, bet jis A. R. ir M. D. nenužudė. IÅ¡gėręs nuėjo miegoti, kiti tuo metu dar girtavo. Jis nusirengė, atsigulė į lovÄ ir užmigo. Pažadino jį jau atvykę policijos pareigÅ«nai ir tuomet jis pamatė, kas atsitiko, vedant į automobilį matė kÅ«nus. Neprisimena, kad pats bÅ«tų tempęs M. D. lavonÄ . R. L. įvykio vakarÄ negalėjo pirmas iÅ¡eiti, jis niekuomet, jei dar bÅ«davo likę alkoholio, pats neiÅ¡eidavo, visuomet A.

R. jį iÅ¡varydavo. Taip pat pastaroji nuolat peÅ¡davosi ir konfliktuodavo su M. D. . A. R. visuomet puldavo M. D. , jei Å¡i pas juos ateidavo, vydavo jÄ lauk. A. R. buvo labai pavydi, iÅ¡gėrusi keldavo konfliktus, anksčiau yra sužalojusi moterį, už tai atliko laisvės atėmimo bausmę. Dėl Å¡ių aplinkybių mano, kad M. D. galėjo nužudyti A. R. , o pastarÄ jÄ , kerÅ¡ydamas už sugyventinės nužudymÄ , galėjo nužudyti R. L. (t. 3, b.l. 122-123, 180-181, t. 4, b.l. 10-11). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos nuteistasis laikėsi ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme, tačiau toks A.

A. Å . aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo pradžioje, taip pat ir apklausiant jį teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, kuomet Å¡is, nors ir teigė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pripažino, kad kilus konfliktui galėjo buto virtuvėje buvusiu kirvuku suduoti savo sugyventinei A. R. ir kartu girtavusiai kaimynei M. D. , taip pat parodė, kad prieÅ¡ įvykį girtavo tik trise, jokių kitų asmenų nebuvo, bei kad paėmęs už kojų negyvÄ M.

D. iÅ¡vilko iÅ¡ buto virtuvės į laukÄ ir ten paliko, tuo metu A. R. jau gulėjo negyva ant žemės koridoriuje (t. 2, b.l. 10, 15-16, 20-26, 30-33). Be to, pirmiau aptarta A. A. Å . iÅ¡kelta įvykio versija, kuri akcentuojama ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, yra paneigta byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų bei apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. IÅ¡ liudytojos J. O. parodymų matyti, kad ji gyvena bute, esančiame prieÅ¡ais A. R. butÄ , kuriame pastaroji gyveno su A.

A. Å . . Ä®vykio dienÄ pas jÄ buvo atėjęs R. L. , M. D. ir V. U. , su jais gėrė alų. Apie 19 val. jie visi išėjo, o ji pati paprašė dukros D. J. , kad užrakintų jos butÄ , ir nuėjo miegoti, nieko negirdėjo, nežino, kaip viskas įvyko. Prabudo tik naktį, kai dukra pabeldė į langÄ ir pasakė, kad įvyko žmogžudystė, per langÄ matė policijos pareigÅ«nus, tačiau pati iÅ¡eiti negalėjo, nes buvo užrakinta, o pareigÅ«nai neįleido jos dukros atrakinti. Dukra jos buto duris atrakino tik ryte, išėjusi matė pilnÄ koridorių kraujo (t. 3, b.l. 97-98).

Liudytojas V. U. parodė, kad įvykio dienÄ buvo užėjęs pas J. O. , dar ten buvo R. L. ir M. D. . Kartu su jais iÅ¡gėrė alaus ir apie 17 val. išėjo, kas vyko toliau, nežino. Apie nužudymus sužinojo kitos dienos rytÄ iÅ¡ D. J. . Pastaroji pasakojo, kad buvo iÅ¡gertuvės, triukÅ¡mas, dėl to ji kvietė policijÄ , tačiau pareigÅ«nai neatvyko, po to G. J. rado kÅ«nus (t. 3, b.l. 93-94). Liudytojas R. L. parodė, kad įvykio dienÄ kartu su savo sugyventine M. D. girtavo pas J. O. , o po to – Å¡ios kaimynystėje esančiame A.

R. bute kartu su pastarÄ ja ir A. A. Å . . Kadangi buvo pakankamai iÅ¡gėręs, apie 21 val. išėjo į namus, o M. D. liko su A. A. Å . ir A. R. . IÅ¡gertuvių metu jokių konfliktų nebuvo, jam iÅ¡einant visi buvo gyvi, A. A. Å . nemiegojo. Paprastai namo eidavo kartu su M. D. , kodėl ji pasiliko šį kartÄ , nežino. Namuose jis atsigulė ir užmigo. Apie 1.30 val. jį pažadino kaimynė D. J. ir pasakė, kad M. D. nužudyta (t. 3, b.l. 119-120). Liudytoja D. J. parodė, kad įvykio dienÄ , apie 18.30 val., užėjo pas savo motinÄ J.

O. , ten buvo R. L. , M. D. ir V. U. . Visi gėrė, tačiau jau ruošėsi iÅ¡eiti. Kai apie 19 val. grįžo į motinos butÄ , Å¡i buvo viena, o kiti jau buvo kaimynystėje – A. R. bute. IÅ¡eidama ji užrakino motinos butÄ iÅ¡ lauko, nes pastaroji buvo iÅ¡gėrusi. Po to iÅ¡ A. R. buto išėjęs V. U. paprašė jos pareguliuoti televizorių, todėl ji užėjo pas A. R. , tuo metu A. R. bute buvo pastaroji, A. A. Å . ir V. U. , M. D. buvo išėjusi į parduotuvę, R. L. taip pat buvo kažkur išėjęs, jokių konfliktų tuo metu nebuvo.

Ji bandė pareguliuoti televizorių, bet nepavyko, po ko išėjo į savo butÄ , esantį to paties namo antrajame aukÅ¡te, bet įėjimas yra iÅ¡ kitos namo pusės. IÅ¡eidama dar įspėjo A. R. , kad netriukÅ¡mautų, nes ji iÅ¡kvies policijÄ . Apie 21 val. ėjo parÅ«kyti ir užėjo pas Å¡alia gyvenantį R. L. , norėjo ir jį pasikviesti, bet Å¡is buvo girtas ir su drabužiais gulėjo lovoje. Ji dar paklausė R. L. , kur M. D. , į kÄ jis atsakė, kad pas jos mamÄ , bet ji mamÄ buvo užrakinusi, todėl M.

D. pas jÄ negalėjo bÅ«ti, suprato, kad pastaroji liko pas A. R. . Apie 23 val. A. R. ir A. A. Å . bute kilo didelis triukÅ¡mas. Balsų nesigirdėjo, bet tikriausiai ten mušėsi, pagal garsus atrodė, kad kas nors kažkÄ kapotų. Trenksmas buvo labai stiprus, net jos palėpės durys drebėjo. Ji augina maÅ¾Ä vaikÄ , triukÅ¡mas trukdė miegoti, todėl paskambino į policijÄ ir pranešė apie triukÅ¡mÄ , tačiau jai pasakė, kad pareigÅ«nai atvažiuos tik paryčiui arba atsiųs pasieniečius.

Per tÄ laikÄ , kai ji apie 21 val. buvo užėjusi pas R. L. iki kilo triukÅ¡mas A. R. bute, name niekas nevaikščiojo, R. L. iÅ¡ savo buto išėjęs taip pat nebuvo, nes ji bÅ«tų tai girdėjusi. Kai ji baigė pokalbį su policija, triukÅ¡mas aptilo ir ji nuėjo miegoti, snausdama girdėjo, kad kažkas negarsiai Å¡aukia „Deima, Deima“, jai pasirodė, kad tai M. D. balsas, tačiau į laukÄ eiti pabijojo. Po to pabudo iÅ¡girdusi, kad kažkas lipa laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , tuomet pasižiÅ«rėjo per langÄ ir pamatė policijos automobilį.

Išėjusi į laukÄ pamatė gulinčiÄ M. D. , bet arčiau jos neprileido pareigÅ«nai, todėl pas mamÄ užėjusi nebuvo, tik per langÄ paklausė, ar Å¡i gyva. Jau vėliau, grįžusi iÅ¡ lauko užėjo pas R. L. ir jam pasakė, kad nužudyta M. D. . Pastarasis, iÅ¡girdęs Å¡iÄ Å¾iniÄ , negalėjo patikėti, buvo pritrenktas. Tuo metu jis buvo su tais pačiais drabužiais, kaip ir iÅ¡ vakaro, jokio kraujo ant jo drabužių nebuvo (t. 3, b.l. 94-97, 181-183). Liudytojas G. J. parodė, kad 2013 metais, naktį iÅ¡ kovo 15 d.

į 16 d., apie 00.00 val. kartu su broliu R. J. ėjo namo. Priėjęs prie savo namo, Å¡alia durų į tÄ namo dalį, kur yra A. R. butas, pamatė gulinčiÄ kaimynę, R. L. sugyventinę M. D. . Priėjęs arčiau norėjo jÄ pakelti, kad nesuÅ¡altų, tuomet suprato, kad Å¡i negyva, matėsi kraujas. Užėjęs į namo vidų pamatė dar vienÄ gulinčiÄ moterį. Įėjus į A. R. butÄ virtuvėje pamatė A. A. Å . . Pastarasis sėdėjo prie stalo ir kažkÄ burbėjo. Jokių kitų asmenų nebuvo.

Toje patalpoje vaizdas buvo kraupus, visur daug kraujo. Tuomet jis išėjo į laukÄ ir paskambino į policijÄ . PareigÅ«nas juo nepatikėjo, nes buvo iÅ¡gėręs, tuomet jis nuėjo pas netoliese gyvenantį M. B. , kuris dirbo policijoje, ir viskÄ jam papasakojo. M. B. kartu su juo ir broliu nuėjo prie namo, patikrino, ar tikrai taip yra, ir iÅ¡kvietė policijÄ . Trise laukė atvykstančių pareigÅ«nų, žiÅ«rėjo, kad A. A. Å . niekur neiÅ¡eitų. Tuo metu niekas toje vietoje nevaikščiojo.

Atvykę pareigÅ«nai juos apklausė ir jie iÅ¡siskirstė (t. 3, b.l. 121-122). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas R. J. . Jis parodė, kad 2013 m. kovo 15 d. buvo atvykęs į svečius pas savo brolį G. J. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡gerti. Nakties metu nutarė užeiti pas brolio kaimynę JulijÄ , gyvenančiÄ pirmame aukÅ¡te, pasiskolinti pinigų. Atėjęs prie durų iÅ¡girdo, kaip brolis pasakė, kad guli lavonas. Jis paÅ¡vietė su prožektoriumi, nes vos neužlipo ant gulinčios moters, kuri buvo negyva.

Pažino, kad tai brolio kaimynė, tik nežinojo jos vardo ir pavardės. Moters veidas ir galva buvo kruvini. Brolis iÅ¡ karto paskambino į policijÄ , jis pats į vidų net nėjo, laukė lauke, kol atvyko policija. Matė, kad bute, kur degė Å¡viesos, pirmyn atgal vaikÅ¡tinėjo vyriÅ¡kis, kurio jis nepažįsta. VyriÅ¡kis pradarė duris ir paprašė degtukų, tada jis pamatė priebutyje gulintį dar vienÄ pusiau nuogos moters lavonÄ . Å ios moters jis nepažinojo (t. 1, b.l. 146). Å is liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas, nes buvo iÅ¡vykęs į užsienį, todėl jo parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis (t. 3, b.l. 122).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2013 m. naktį iÅ¡ kovo 15 d. į 16 d., apie 00.30 val. į jo buto langus pasibeldė gretimame name gyvenantis G. J. ir pasakė, kad prie jo namo durų guli moters lavonas. Tuomet jis apsirengė, paėmė prožektorių ir nuėjo pažiÅ«rėti. Priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė gulinčiÄ negyvÄ M. D. . JÄ sunkiai atpažino, galvoje buvo žaizda, po galva daug kraujo. Po to G. J. pasakė, kad namo verandoje guli dar viena moteris. Pravėręs namo duris pamatė dar vienÄ gulinčiÄ moterį, atpažino kaimynę, kuri maždaug prieÅ¡ pusmetį buvo atsikrausčiusi į socialinį bÅ«stÄ .

Verandoje yra įėjimai į du butus, viename iÅ¡ jų degė Å¡viesa, pro langus matė A. A. Å . , kuris blaÅ¡kėsi, vaikščiojo pirmyn atgal. Tuomet jis iÅ¡ karto paskambino policijos komisariato budėtojui ir pasakė apie įvykį. Budėtojas jam paaiÅ¡kino, kad į įvykio vietÄ jau yra iÅ¡važiavęs patrulis, ir jiems dar nebaigus pokalbio tarnybiniu automobiliu atvyko jo kolega S. R. . Kartu su pastaruoju užėjo į butÄ , kur buvo A. A. Å . . Jokių kitų asmenų ten nebuvo (t. 3, b.l. 90-93).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Policijos registruojamų įvykių registro patvirtina, kad 2013-03-15 22.56 val. D. J. pranešė apie iÅ¡ A. R. buto sklindantį triukÅ¡mÄ , o 00.32 val. G. J. pranešė apie K. N. , prie (duomenys neskelbtini) namo rasto moters lavonÄ , gauta informacija patikrinta 2013-03-16 00.50 val., rastos dvi galimai nužudytos moterys (t. 3, b.l. 163-171). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei specialisto iÅ¡vados prie jo, taip pat teisme liudytojais apklaustų šį procesinį veiksmÄ atlikusių policijos pareigÅ«nų V.

B. , I. P. parodymų bei specialistės A. M. paaiÅ¡kinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ties Å¡iuo gyvenamuoju namu, prie betoninės aikÅ¡telės Å¡alia įėjimo durų buvo rastas M. D. lavonas su kirstinėmis žaizdomis, o ant iÅ¡betonuotos aikÅ¡telės, esančios prie pat įėjimo į namÄ durų, bei ant Å¡ių durų iÅ¡orinės pusės (0,30 m aukÅ¡tyje) ir vidinės pusės (1,08 m ir 0,60 m aukÅ¡tyje) – raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo.

Įėjus į namÄ , Å¡io namo koridoriuje (priebutyje) rastas A. R. lavonas su kirstinėmis žaizdomis, o A. R. buto virtuvėje, po atidarytomis į Å¡iÄ patalpÄ kambario durimis, taip pat ant Å¡ių durų pavirÅ¡iaus bei ant virtuvėje esančios krosnies metalinių durelių – dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , nuo dėmės, esančios po atidarytomis kambario durimis – 1,84 m ilgio galimai kraujuota vilkimo žymė, einanti link išėjimo iÅ¡ buto durų. Virtuvėje prie sienos taip pat rasta baltais dažais nudažyta lystelė, kurios vienas galas nulaužtas, ant nulaužto galo – raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , Å¡alia lystelės, už lentos, rastas kirvukas, ant kurio aÅ¡menų, penties ir koto matosi raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , ir galimai plaukų fragmentai, virtuvėje ant krosnies rastas kirvis, kurio aÅ¡menys ir pentis su raudonos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ .

ApžiÅ«rint buto ir koridoriaus (priebučio) grindis, avalynės pėdsakų nerasta. Lauke prie namo pareigÅ«nai taip pat jokių pėdsakų, vedančių iÅ¡ įvykio vietos nerado (t. 1, b.l. 4-28, t. 3, b.l. 176-181, t. 4, b.l. 5-10). Specialisto iÅ¡vada Nr. S 308/13(01) patvirtina, kad iÅ¡tyrus iÅ¡ įvykio vietos paimtus daiktus, t.y. kirvukÄ , kirvį ir medinę lystelę, ant jų buvo aptiktas žmogaus kraujas. Atlikus ant kirvuko penties aptikto žmogaus kraujo DNR tyrimÄ , gautas M. D. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe, o ant kirvio ir medinės lystelės – A.

R. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe. IÅ¡tyrus nuoplovas nuo (duomenys neskelbtini) namo įėjimo durų iÅ¡orinio ir vidinio pavirÅ¡ių buvo aptiktas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimÄ gautas M. D. profilis su 99,9999999999 % tikimybe, iÅ¡tyrus nuoplovas nuo A. R. buto kambario durų ir krosnies durelių buvo aptiktas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimÄ gautas A. R. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe (t. 1, b.l. 84-85). Be to, netrukus po įvykio, t.y. 2013-03-16 nuo 5.35 val. iki 5.50 val., buvo paimtos nuoplovos nuo abiejų A.

A. Å . plaÅ¡takų (pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, t. 1, b.l. 68), kuriose buvo rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , nuoplovose nuo A. A. Å . deÅ¡inės rankos gautas miÅ¡rus DNR profilis, iÅ¡ kurių dominuojantis sutampa su A. A. Å . DNR profiliu su 99,9999999999 % tikimybe ir su M. D. DNR profiliu su 99,9999999999 % tikimybe, o nuoplovose nuo A. A. Å . kairės rankos gautas miÅ¡rus daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris identifikavimui netinka (Specialisto iÅ¡vada Nr. S 308/13(01), t. 1, b.l. 84-85).

Specialisto išvada Nr. M38/13(01) patvirtina, kad A. R. mirtis įvyko prieš dvi-tris paras iki tyrimo pradžios (2013 m. kovo 18 d. 7.30 val.), galimai ir užduotyje nurodomu ar jam artimu laiku (2013-03-16 apie 24 val.), nuo galvos, kaklo, krūtinės sumušimų ir daugybinių kirstinių žaizdų, lydimų poodinių kraujosruvų smakre, dešiniame pažandyje, dešiniame antakyje, nosyje – kaktoje, kairės akies vokuose – antakyje – skruoste – žande – lūpų kampe – pažandyje, pasmakrėje, odos nubrozdijimų smakre, dešiniame žande – pažandyje, lūpų kairiame kampe, kaktoje, kairiame antakyje, kakle, krūtinėje, nugaroje, muštinės žaizdos kaktoje, kirstinių žaizdų pakaušyje, smakre, kairiame pažandyje – kakle su kairės bendrinės miego arterijos, stuburo kaklinės dalies 6, 2 slankstelių lūžimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais nugaros smegenų dangalais, kraujosruvų veido, galvos minkštuosiuose, kairės akies obuolyje, pakauškaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po padangte, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio smilkininėje, kaktinėje, momeninėje, pakaušinėje skiltyse su smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į skilvelius, kraujosruvų krūtinės raumenyse, dešinėje dangoje, ties kremzline – kauline dalimi kairės pusės 2, vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4-5-6-7-8, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 2-3, 12, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 10 šonkaulių, krūtinkaulio, paliežuvinio kaulo, dešinės ylinės ataugos lūžimų, besikomplikavusių išoriniu ir vidiniu (krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje 150 ml kraujo), galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu.

Kirstinės žaizdos padarytos kietu aÅ¡triu daiktu, galimai ir kirvio aÅ¡menimis 15 smÅ«gių pasekoje, veikiant tiek iÅ¡ priekio, tiek iÅ¡ užpakalio, tiek ir iÅ¡ Å¡ono nukentėjusiajai esant įvairiose padėtyse kiti iÅ¡vardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai rankomis, kojomis, aplinkos daiktais, pvz., kirvio penties dalis ir pan., mažiausiai 16 smÅ«gių ar trauminių poveikių pasekoje. Taip pat nukentėjusiosios A. R. kÅ«ne buvo rasti ir kiti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir neturėję įtakos mirčiai, t.y. poodinės kraujosruvos kairiame peties sÄ naryje, Å¾Ä stuose, alkÅ«nių sÄ nariuose, kairiame dilbyje, plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame rieÅ¡o sÄ naryje, klubuose, juosmenyje, kryžmenyje, deÅ¡iniame sėdmenyje, Å¡launyse, kelių sÄ nariuose, deÅ¡inėje blauzdoje, kulkÅ¡nelyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdijimai deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, pirÅ¡tuose, kairės alkÅ«nės sÄ naryje, deÅ¡inėje blauzdoje, kurie padaryti kietais bukais daiktais, galimai rankomis, jų pirÅ¡tais, kojomis, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir pan., o dvi „U“ formos poodinės kraujosruvos kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje – kietu buku pailgu daiktu, neatmetama ir tyrimui pateikta lystele, mažiausiai apie 24 smÅ«gių ar trauminių poveikių pasekoje, galimai panaÅ¡iu laiku kaip ir pirmiau aptarti mirtį sukėlę sužalojimai (t. 1, b.l. 43-57).

Specialisto išvada Nr. M39-13(10) patvirtina, kad M. D. mirtis įvyko prieš dvi-tris paras iki tyrimo pradžios (2013 m. kovo 18 d. 11.30 val.), galimai ir užduotyje nurodomu ar jam artimu laiku (2013-03-16 apie 24 val.) nuo daugybinių kirstinių žaizdų kakle, smakre, lūpose, nosyje, akių vokuose, kairiame skruoste, žande, antakyje, kaktoje, kairiame smilkinyje, ausyje, viršugalvyje su atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, kairio viršutinio žandikaulio, skruostikaulio, nosies kaulų, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, momenkaulio lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių suardymais, kraujosruvomis, kurie padaryti kietu aštriu daiktu, pvz., kirvio ašmenimis, 19 smūgių pasekoje.

Taip pat nukentėjusiosios M. D. kÅ«ne rasti kiti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir neturėję įtakos mirčiai, t. y. poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste, ausies spenelyje, krÅ«tinėje, kairėje Å¡launyje, blauzdoje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kelio sÄ naryje, blauzdoje, deÅ¡inės rankos 2-3 pirÅ¡tuose, kairės alkÅ«nės sÄ naryje su odos nubrozdijimu, rankos 4-5 pirÅ¡tuose, odos nubrozdijimai kairiame žaste, dilbyje, rieÅ¡o sÄ naryje; padaryti tikėtina tuo pat ar artimu metu, kaip ir sužalojimai, sukėlę mirtį, kietais bukais daiktais, galimai rankomis, kojomis, aplinkos daiktais, pagrindu ar pan., mažiausiai 12 smÅ«gių ar trauminių poveikių pasekoje, taip pat dvi pavirÅ¡inės kirstinės žaizdos kairėje blauzdoje, padarytos dviem smÅ«giais kietu aÅ¡triu daiktu, galimai ir kirvio aÅ¡menimis, greitai iki mirties, mirimo metu (t. 1, b.l. 61-67).

Taigi, aptarti vienas kitÄ papildantys faktiniai duomenys patvirtina, kad 2013 m. kovo 15 d. J. O. bute vyko iÅ¡gertuvės, kuriose dalyvavo Å¡io buto Å¡eimininkė, R. L. , jo sugyventinė M. D. ir V. U. . Vėliau, maždaug nuo 19 val. R. L. , M. D. ir V. U. iÅ¡gertuves tęsė J. O. kaimynystėje esančiame A. R. bute kartu su pastarÄ ja ir jos sugyventiniu nuteistuoju A. A. Å . . Apie 21 val. A. R. bute liko girtauti tik pastaroji, M. D. ir A. A. Å . , apie 23 val. Å¡iame bute kilo didelis triukÅ¡mas, girdėjosi trenksmai, kapojimo garsai, apie kÄ liudytoja D.

J. telefonu informavo policijÄ , o apie 00.30 val. liudytojai G. J. ir R. J. lauke, ties įėjimo į namÄ , kuriame buvo A. R. butas, durimis aptiko M. D. lavonÄ su daugybinėmis kirstinėmis žaizdomis galvos, kaklo srityje, taip pat kairėje blauzdoje bei sumuÅ¡imais įvairiose kÅ«no vietose, o Å¡io namo koridoriuje – A. R. lavonÄ su daugybinėmis kirstinėmis žaizdomis galvos, kaklo srityje bei sumuÅ¡imais įvairiose kÅ«no vietose, ir po savo butÄ vaikÅ¡tinėjantį A. A. Å . , apie kÄ informavo policijos pareigÅ«nus, taip pat netoliese gyvenantį policijos pareigÅ«nÄ M.

B. , kuris nedelsiant nuėjęs į įvykio vietÄ taip pat pamatė po savo butÄ besiblaÅ¡kantį nuteistÄ jį A. A. Å . , o tai iÅ¡ esmės paneigia nuteistojo A. A. Å . aiÅ¡kinimÄ , kad dar iki M. D. ir A. R. nužudymo jis, palikęs pastarÄ sias girtauti su M. D. sugyventiniu R. L. , nuėjo miegoti ir kaip viskas įvyko nežino, nes buvo prižadintas tik jau po įvykio atvykusių policijos pareigÅ«nų. IÅ¡ pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų taip pat matyti, kad mirtini sužalojimai nukentėjusiosioms A.

R. ir M. D. buvo padaryti iÅ¡ esmės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t.y. A. R. buto virtuvėje, kur po įvykio atvykę policijos pareigÅ«nai rado kraujo dėmių ant virtuvės grindų bei A. R. kraujo ant į virtuvę vedančių kambario durų ir virtuvėje esančios krosnies durelių, taip pat namo, kuriame buvo A. R. butas, koridoriuje, kur ant įėjimo į namÄ durų vidinės ir iÅ¡orinės pusės rasta M. D. kraujo, bei lauke prie įėjimo į namÄ , kur rasta kraujo bei pačios M.

D. lavonas, abi nukentėjusiosios buvo nužudytos iÅ¡ esmės tokiu pačiu bÅ«du – suduodant daugybinius smÅ«gius kirviu, kitais bukais daiktais, rankomis ir kojomis, nusikaltimo padarymo įrankiai – medinė lystelė ir kirvis, sutepti A. R. krauju, bei kirvis, suteptas M. D. krauju, rasti A. R. bute, kuriame jokių kitų asmenų, iÅ¡skyrus A. A. Å . nebuvo, taip pat nebuvo aptikta jokių pėdsakų, vedančių iÅ¡ įvykio vietos, taigi, patvirtinančių kokio nors kito asmens dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, tuo tarpu ant A.

A. Å . deÅ¡inės rankos buvo aptikti jo paties bei nukentėjusiosios M. D. kraujo pėdsakai, ant kairės rankos – daugiau ne dviejų asmenų kraujo pėdsakai, kurie netinka identifikavimui, o tai kaip tik ir patvirtina apygardos teismo iÅ¡vadÄ , kad A. R. ir M. D. buvo nužudytos vieno asmens ir tai padarė ne kas kitas, o nuteistasis A. A. Å . , ir tuo pačiu paneigia pastarojo aiÅ¡kinimÄ , kad jis įvykio metu jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, bei gynėjos apeliacinio skundo argumentÄ , kad A.

A. Š. su byloje nagrinėjamu įvykiu sieja tik tai, kad jo gyvenamoji vieta tapo nusikaltimo padarymo vieta ir kad prieš nužudymus jis girtavo su aukomis tapusiomis A. R. ir M. D. . Nuteistojo A. A. Š. gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad ant A. A. Š. drabužių ir šlepečių, kurie buvo paimti iš karto po įvykio, o taip pat lovoje, kurioje šis miegojo, nebuvo rasta jokių kraujo pėdsakų. Apeliantė teisi, teigdama, kad neįmanoma užkapoti du žmones kirviu ir visiškai neišsitepti krauju darbužių, avalynės, o tuo pačiu rankų, veido ir pan.

BÅ«tent dėl to svarbi yra jau pirmiau paminėta byloje nustatyta aplinkybė, kad ant A. A. Å . deÅ¡inės rankos buvo aptikti jo paties bei nukentėjusiosios M. D. kraujo pėdsakai, o ant kairės rankos – daugiau ne dviejų asmenų kraujo pėdsakai, kas patvirtina tiek nuteistojo kontaktÄ su nukentėjusiomis įvykio metu, tiek ir tai, kad pastarasis įvykio metu taip pat patyrė sužalojimus, kas, įvertinus byloje nustatytÄ nukentėjusiųjų sužalojimo mechanizmÄ , yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka.

Be to, kaip jau minėta, policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėję įvykio vietÄ , neaptiko jokių pėdsakų, vedančių iÅ¡ įvykio vietos, nors kaip matyti iÅ¡ liudytojo V. B. parodymų, taip pat fotolentelės prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, Å¡alia namo, kuriame įvykio įvykis, dar buvo ir nemažai sniego, ant kurio nepastebėti krauju iÅ¡teptos avalynės pėdsakų vargu ar įmanoma. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje nepavyko nustatyti, kokiais konkrečiai drabužiais A.

A. Š. vilkėjo nusikalstamos veikos padarymo metu. Nors kaip matyti iš 2013-03-16 reikalaujamų daiktų pateikimo ir 2013-06-19 šių daiktų apžiūros protokolų, nuteistasis A. A. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams kaip drabužius ir avalynę, kuriuos dėvėjo įvykio metu, pateikė rudos spalvos megztinį, pilkos spalvos langeliais kelnes bei melsvos spalvos gumines šlepetes, kuriuos apžiūrėję pareigūnai kraujo pėdsakų neaptiko (t. 1, b.l. 70, 71-76), tačiau teisiamojo posėdžio metu, apžiūrėjęs fotolentelę prie minėtų drabužių apžiūros protokolo, kurioje užfiksuoti minėtas rudos spalvos megztinis ir pilkos spalvos langeliais kelnės, nuteistasis A.

A. Å . nurodė, kad iÅ¡gertuvių metu jis vilkėjo kitus drabužius, tai buvo megztukas, striukė ir džinsinės kelnės (t. 3, b.l. 180-181), ir tik vėliau ėmė teigti, kad iÅ¡gertuvių metu vilkėjo bÅ«tent tuos drabužius, kurie buvo paimti ir apžiÅ«rėti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 10-11). Be to, kaip jau minėta, nukentėjusioji A. R. buvo sužalota savo buto virtuvėje, tačiau pastarosios kÅ«nas buvo iÅ¡vilktas į namo koridorių, kÄ patvirtina kraujuota vilkimo žymė, vedanti link išėjimo iÅ¡ buto durų, o M.

D. krauju suteptas kirvis rastas prie virtuvės sienos už lentos, kas rodo tam tikras A. A. Å . pastangas atsikratyti įkalčiais, paslėpti nusikaltimo įrankius. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, taip pat jau minėtÄ aplinkybę, kad iÅ¡tyrus nuoplovas nuo A. A. Å . rankų, buvo aptikti jo paties bei nukentėjusiųjų kraujo pėdsakai, tuo tarpu į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams jokių akivaizdžių kraujo pėdsakų ant pastarojo drabužių, avalynės ir kÅ«no nebuvo, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

A. Å . po nusikaltimo padarymo galėjo persirengti, kÄ iÅ¡ esmės teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad jis po iÅ¡gertuvių nusirengė, o kai atsikėlė, apsirengė kitais drabužiais, ir iÅ¡sivalyti (tam pastarasis turėjo pakankamai laiko, nes liudytojai G. J. ir R. J. , M. B. į įvykio vietÄ atėjo praėjus daugiau kaip valandai laiko po įvykio, o policijos pareigÅ«nai – dar vėliau), o policijos pareigÅ«nai A. A. Å . įvykio metu dėvėtų drabužių bei avalynės galėjo nerasti, nes, kaip matyti iÅ¡ liudytojo V.

B. parodymų bei specialistės A. M. paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu, taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų, A. R. bute buvo didžiulė netvarka, visur mėtėsi rÅ«bai, kurie nebuvo iÅ¡samiau iÅ¡tirti, tik apžiÅ«rėti vizualiai, be to, namo koridoriuje, kuriame buvo įėjimas į A. R. bei A. A. Å . ir liudytojos J. O. butus, buvo patalpa, panaÅ¡i į sandėliukÄ , tačiau ji policijos pareigÅ«nų apskritai nebuvo apžiÅ«rėta. Jau minėta, kad į įvykio vietÄ atėję liudytojai matė nuteistÄ jį A.

A. Å . vaikÅ¡tanti po butÄ , taip pat sėdintį prie stalo, bet ne miegantį, kaip kad pastarasis teigė teisiamojo posėdžio metu, taigi, ta aplinkybė, kad jokio kraujo nebuvo rasta ant kurios nors iÅ¡ bute buvusios lovos, nėra reikÅ¡minga nustatant įvykio aplinkybes. Gynėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad kraujo pėdsakai ant įėjimo namo durų, kaip ir liudytojos D. J. parodymai, jog ji naktį girdėjusi lauke M. D. kviečiant jÄ vardu, rodo, jog M. D. iÅ¡ namo išėjo pati ir galėjo bÅ«ti nužudyta kitoje vietoje.

Byloje nustatyta, kad M. D. kraujo buvo ant įėjimo į namÄ durų vidinės ir iÅ¡orinės pusės, be to, jis buvo aptiktas 0,30 m, 0,60 m ir 1,08 m aukÅ¡tyje, kas kaip tik ir patvirtina, kad pastaroji buvo žalojama tiek namo koridoriuje, tiek lauke, kur ir buvo aptiktas jos lavonas su akivaizdžiomis smurto žymėmis. Nuteistojo A. A. Å . gynėja, ginčydama apygardos teismo nustatytas įvykio aplinkybes, teigia, kad nuteistojo A. A. Å . pirminiai parodymai buvo gauti neteisėtu bÅ«du, nes pastarasis pirmosios apklausos metu buvo neblaivus, be to, apklaustas nedalyvaujant gynėjui, o liudytojos D.

J. parodymai yra nepatikimi, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad Å¡ie apeliaciniame skunde nurodyti duomenys nėra vieninteliai ar lemiami sprendžiant A. A. Å . kaltės nužudžius A. R. ir M. D. klausimÄ . Kaip jau minėta, pastarojo nusikalstamus veiksmus patvirtina visa eilė byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų ir apygardos teismo nuosprendyje, taip pat Å¡ioje teisėjų kolegijos nutartyje pirmiau aptartų vienas kitÄ papildančių kitų faktinių duomenų, kuriuos teismas vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ .

Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirminiai A. A. Š. parodymai, užfiksuoti 2013-06-16 įtariamojo apklausos protokole, buvo gauti neteisėtu būdu. Kaip matyti iš paties A. A. Š. , taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymų, nuteistasis iki įvykio girtavo, 2013-03-16 04.07 val. patikrinus jį alkotesteriu buvo nustatytos 1,97 promilės alkoholio (t. 2, b.l. 4). Kita vertus, A. A. Š. įtariamuoju buvo apklaustas 2013-03-16 d. nuo 13.35 val. iki 14.00 val., taigi, praėjus daugiau kaip devynioms valandoms nuo blaivumo testo atlikimo.

Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Å¡ioje apklausoje dalyvavo A. A. Å . gynėja, tačiau nei pats A. A. Å . , nei jo gynėja jokių pastabų dėl įtariamojo bÅ«klės nepareiÅ¡kė (t. 2, b.l. 8, 10). Pažymėtina ir tai, kad netrukus po Å¡ios apklausos, t.y. 2013-03-19 nuo 14.30 val. iki 15.35 val., vyko teismo posėdis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo A. A. Å . , ir kaip matyti iÅ¡ Å¡io teismo posėdžio protokolo, jokių abejonių dėl A. A. Å . bÅ«klės nekilo ir šį klausimÄ nagrinėjusiam teismui (t. 2, b.l. 30-33).

Nors nuteistojo A. A. Å . gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojos D. J. parodymai apie tai, jog R. L. dar gerokai prieÅ¡ tai, kai A. A. Å . bute kilo didžiulis triukÅ¡mas ir buvo girdėti kapojimo garsai, taigi, iki nukentėjusiųjų A. R. ir M. D. nužudymo, grįžo į savo namus ir ten girtas atsigulė miegoti bei niekur nebuvo išėjęs, yra nepatikimi, tačiau tokį teiginį iÅ¡ esmės grindžia tik savo subjektyvia nuomone, neva, apklausiant Å¡iÄ liudytojÄ teisiamojo posėdžio metu susidarė įspÅ«dis, kad pastaroji dangsto R.

L. , ir nenurodo jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojÄ D. J. su kaimynystėje gyvenančiu R. L. sietų giminystės ar kokie nors ypatingi draugystės ryÅ¡iai, dėl kurių pastaroji bÅ«tų suinteresuota duoti melagingus, šį liudytojÄ teisinančius parodymus, ir tuo pačiu nepagrįstai apkaltinti A. A. Å . labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Byloje tokių duomenų taip pat nėra. Be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Å¡i liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ karto po įvykio ir vėliau, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė nuoseklius parodymus, kurie atitiko kitus faktinius bylos duomenis, įskaitant liudytojo R.

L. parodymus, kad iÅ¡gėręs pakankamai alkoholio jis apie 21 val. išėjo iÅ¡ A. R. buto ir nuėjo į savo namus, kur užmigo ir miegojo, kol jo nepažadino D. J. , praneÅ¡usi apie M. D. nužudymÄ , liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų V. B. bei I. P. parodymus, kad R. L. iÅ¡ karto po įvykio vietoje nebuvo apklaustas, nes buvo girtas ir miegojo, o taip pat ir paties nuteistojo A. A. Å . parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet pastarasis patvirtino, jog prieÅ¡ įvykį girtavo tik trise, t.y. su nukentėjusiomis A.

R. ir M. D. , ir jokių paÅ¡alinių asmenų A. R. bute nebuvo (t. 2, b.l. 30-33). Apeliantė taip pat nurodo, kad liudytoja D. J. į įvykio vietÄ atvykusius pareigÅ«nus įtikino, kad R. L. girtas miega, todėl nėra jokio reikalo pas jį eiti, tačiau toks gynėjos teiginys prieÅ¡tarauja liudytojos I. P. parodymams, kad vienas iÅ¡ pareigÅ«nų buvo nuėjęs pas R. L. , tačiau pastarasis, kaip ir keli kiti tame name gyvenę asmenys, negalėjo atsikelti. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti įvykio vietoje buvę pareigÅ«nai negalėjo prisiminti, kuris konkrečiai iÅ¡ jų ėjo pas A.

R. kaimynystėje gyvenančius asmenis, o taip pat ir pas R. L. , tačiau vien Å¡i aplinkybė, įvertinus ir tai, kad apklausa vyko praėjus beveik pusantrų metų nuo įvykio, nepaneigia, jog tai buvo padaryta, juolab, kad ir liudytoja D. J. patvirtino, jog tuo metu, kai į įvykio vietÄ jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, dar bÅ«dama namuose ji girdėjo kažkÄ lipant laiptais į viršų ir einant į R. L. butÄ . Gynėja apeliaciniame skunde iÅ¡sako abejones dėl to, kodėl pareigÅ«nai ėjo bÅ«tent pas R.

L. , o ne pas policijai apie triukÅ¡mÄ praneÅ¡usiÄ D. J. , tačiau, kaip matyti iÅ¡ jau minėtos liudytojos I. P. parodymų, policijos pareigÅ«nas, ieÅ¡kodamas įvykio liudininkų, ėjo į visus Å¡io namo butus, be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dar iki policijos pareigÅ«nams atvykstant į įvykio vietÄ buvo aiÅ¡ku, kad viena iÅ¡ žuvusiųjų yra M. D. , gyvenanti kartu su R. L. , taigi, logiÅ¡ka, kad policijos pareigÅ«nas pirmiausiai galėjo eiti į žuvusios namus. Apeliantė taip pat nurodo, kad vienas iÅ¡ pareigÅ«nų teisme parodė, jog D.

J. tai ateidavo į įvykio vietÄ , tai vėl nueidavo į savo butÄ , taigi, lieka neaiÅ¡ku, kokiu tikslu pastaroji vaikÅ¡tinėjo į savo butÄ . Tačiau tokių policijos pareigÅ«nų parodymų, kaip kad nurodo gynėja, teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja D. J. įvykio metu augino mažametį vaikÄ , o jos sugyventinis V. K. tuo metu miegojo, taigi, nieko nuostabaus, jei pastaroji ir bÅ«tų kartas nuo karto ėjusi į savo namus pažiÅ«rėti, ar viskas tvarkoje, ypač įvertinus nustatytas aplinkybes, kad prie namo ir name, kuriame ji gyveno, buvo rasti dviejų moterų lavonai.

Tas pats pasakytina ir apie gynėjos apeliacinio skundo argumentÄ , kad D. J. , pati iÅ¡ vakaro užrakinusi savo motinÄ J. O. pakabinama spyna iÅ¡ lauko pusės ir turėdamas spynos raktÄ , neatsirakino motinos buto, o ėjo prie jos lango ir klausė, ar Å¡i gyva, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, įėjimas į D. J. motinos J. O. butÄ buvo tame pačiame koridoriuje, kaip ir A. R. , taigi, akivaizdu, kad pareigÅ«nams atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , minėta liudytoja patekti į motinos butÄ tiesiog neturėjo galimybės. Gynėja apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimÄ , kodėl Å¡ioje byloje nebuvo apklaustas liudytojos D.

J. sugyventinis V. K. , tačiau, kaip matyti iÅ¡ minėtos liudytojos parodymų, pastarasis įvykio naktį miegojo, taigi, jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių negalėjo nurodyti. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantė nuteistÄ jį A. A. Å . gynė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi, turėjo galimybę reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl, jos nuomone, svarbių byloje liudytojų apklausos, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme praÅ¡ymo apklausti liudytoju D.

J. sugyventinį V. K. , nepareiškė. Atmetamas kaip nepagrįstas gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad A. A. Š. fiziškai negalėjo įvykdyti inkriminuojamo nusikaltimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. Š. , nors ir būdamas 65 metų amžiaus bei apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau sveikas vyras, nebūtų fiziškai pajėgus suduoti smūgius kirviu, kitais daiktais, taip pat rankomis ir kojomis, juolab, kad nužudytos buvo dvi moterys, taigi, fiziškai silpnesnės už jį, o be to, dar ir apsvaigusios nuo alkoholio (A.

R. lavono kraujyje rasta 1,88, o Å¡lapime – 2,97 promilės etilo alkoholio (t. 1, b.l. 43-57), M. D. lavono kraujyje rasta 2,36, o Å¡lapime – 3,88 promilės etilo alkoholio (t. 1, b.l. 61-67), be to, nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias smurtavo ne tik suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis, bet nusikaltimo padarymui panaudojo ir kirvius, taigi, aktyviai pasiprieÅ¡inti Å¡iam nukentėjusiosios iÅ¡ esmės neturėjo jokios galimybės. Be to, pažymėtina, kad apeliantė, teigdama, jog A. A. Å . fiziÅ¡kai negalėjo suduoti tiek daug smÅ«gių dviems žmonėms, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitam skundo teiginiui, kad nukentėjusiÄ jÄ M.

D. , kuriai, kaip nustatyta, buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai kirviu, taip pat rankomis ir kojomis, galėjo nužudyti A. A. Å . sugyventinė A. R. , kuri buvo labai pavydi, Å«maus ir agresyvaus bÅ«do, be to, teista už sunkaus kÅ«no sužalojimo padarymÄ . IÅ¡ tiesų, byloje liudytojais apklausti A. R. kaimynai J. O. , D. J. , R. L. , V. U. apibÅ«dino pastarÄ jÄ kaip konfliktiÅ¡kÄ , agresyvaus bÅ«do, labai pavydžiÄ , kas rodo, jog nukentėjusioji iÅ¡gertuvių metu galėjo sukelti konfliktÄ , tapusį byloje nagrinėjamo nusikaltimo priežastimi.

Kita vertus, kaip jau minėta, ne tik nuteistasis A. A. Å . , bet ir nukentėjusioji A. R. įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, be to, buvo 69 metų amžiaus, taigi, penkeriais metais vyresnė už nuteistÄ jį, sirgo Å¡irdies iÅ¡emine liga, o tai, kaip ir pirmiau aptarti byloje surinkti faktiniai duomenys, iÅ¡ esmės paneigia nuteistojo A. A. Å . bei jo gynėjos nurodomos įvykių eigos galimybę. Å iuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina ne tik nukentėjusiosios A.

R. , bet ir paties A. A. Å . polinkį smurtauti – pastarasis 2008 m. kovo 4 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinį sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , be to, ir pats ikiteisminio tyrimo metu patvirtino konfliktų su sugyventine metu Å¡ios atžvilgiu naudojęs fizinį smurtÄ (t. 2, b.l. 15-16), o tai atitinka liudytojų R. L. bei V. U. parodymus apie ne kartÄ matytus sužalojimus A. R. veide. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

A. Å . tarpusavio konflikto su sugyventine A. R. ir M. D. metu tyčia sudavė ne mažiau 15 smÅ«gių kirviu ir 16 smÅ«gių kitais bukais daiktais nukentėjusiajai A. R. į galvos, kaklo sritis, kitas kÅ«no vietas, taip pat mažiausia 24 smÅ«gius rankomis, kojomis, medine lystele į įvairias kÅ«no vietas, bei, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia sudavė 21 smÅ«gį kirviu nukentėjusiajai M. D. į galvos, kaklo sritis, kojÄ , taip pat ne mažiau 12 smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiosioms specialisto iÅ¡vadomis konstatuotus sužalojimus, nuo kurių Å¡ios įvykio vietoje mirė.

Nuteistojo A. A. Å . gynėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuolatiniai iki Å¡io įvykio vykę A. R. ir A. A. Å . tarpusavio konfliktai baigdavosi be rimtesnių sužalojimų, Å¡ių teismo iÅ¡vadų, esant pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų visetui, niekaip nepaneigia. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo A. A. Å . nusikalstamus veiksmus teismas teisingai kvalifikavo kaip tyčinį itin žiaurų Å¡eimos nario ir kito žmogaus nužudymÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus.

Faktiniais bylos duomenimis, įskaitant paties A. A. Å . parodymus, nustatyta, kad pastarasis apie vienerius metus gyveno su nukentėjusiÄ ja A. R. , kartu su Å¡ia vedė bendrÄ Å«kį, taigi, faktiÅ¡kai buvo vienos Å¡eimos nariai. Kaip jau minėta, įvykio metu A. R. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, įskaitant 15 kirstinių žaizdų pakauÅ¡yje, smakre, kairiame pažandyje – kakle su kairės bendrinės miego arterijos, stuburo kaklinės dalies 6, 2 slankstelių lūžimais, kraujo iÅ¡siliejimais virÅ¡ ir po kietuoju ir minkÅ¡taisiais nugaros, smegenų dangalais, kurie padaryti suduodant ne mažiau kaip 15 smÅ«gių kirviu bei 16 smÅ«gių kitais bukais daiktais į galvÄ , kaklÄ ir kitas kÅ«no vietas bei 24 smÅ«gius rankomis, kojomis, medine lystele į įvairias kÅ«no vietas.

M. D. įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, įskaitant 19 kirstinių žaizdų kakle, smakre, lÅ«pose, nosyje, akių vokuose, kairiame skruoste, žande, antakyje, kaktoje, kairiame smilkinyje, ausyje, virÅ¡ugalvyje su atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, skruostikaulio, nosies kaulų, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, momenkaulio lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyÅ¡imais, kraujo iÅ¡siliejimais virÅ¡ ir po kietuoju bei minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių suardymais, kraujosruvomis, smÅ«gių daugybines kirstines žaizdas galvos srityje, kurie padaryti suduodant ne mažiau kaip 19 smÅ«gių kirviu į galvos, kaklo sritis bei 2 smÅ«gius į kairę blauzdÄ , taip pat ne mažiau kaip 12 smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusiosios Å¡io įvykio metu patyrė didelį fizinį skausmÄ ir kančias, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 38/13(10), A. R. mirtis įvyko tik praėjus kuriam tai laiko tarpui – keliolikai-keliasdeÅ¡imt minučių po sužalojimų, sukėlusių mirtį, padarymo, be to, kai kurie iÅ¡ sužalojimų nukentėjusiajai A. R. (odos nubrozdijimai deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, pirÅ¡tuose, poodinės kraujosruvos kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame rieÅ¡o sÄ naryje) ir M.

D. (poodinės kraujosruvos rankų pirÅ¡tų nugariniuose pavirÅ¡iuose, odos nubruzdijimai kairiame rieÅ¡o sÄ naryje, dilbyje) galėjo gautis Å¡ioms dengiantis nuo smÅ«gių, poveikių, ginantis. Nekyla abejonių ir dėl to, kad nuteistasis A. A. Å . , kuris, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio asmens blaivumo testo bei specialisto iÅ¡vados Nr. 90TPK-100/2013, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje (t. 2, b.l. 4, 128-129), suduodamas už save silpnesnėms moterims daugybę smÅ«gių, taip pat ir kirviu į galvos, kaklo sritis, suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ ir norėjo taip veikti.

Nuteistojo A. A. Å . gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ viso proceso metu buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, toks apeliantės teiginys iÅ¡ esmės yra susijęs tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog apygardos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo kaltinamasis ar jo gynėja, negali bÅ«ti vertinama kaip patvirtinanti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja ar subjektyviÄ ja prasme, apeliantė nenurodė, teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje ne visais atvejais buvo atliktas kokybiÅ¡kai ir pilnai, tačiau, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , pagrįstai konstatavo, kad nustatyti ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai, kaip ir gynybos Å¡iuo pagrindu iÅ¡keltos abejonės A.

A. Å . kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ niekaip nepaneigia, nes byloje atliktų procesinių veiksmų metu surinkti duomenys buvo pakankami iÅ¡vadoms dėl A. A. Å . kaltės tyčia itin žiauriai nužudžius A. R. ir M. D. padaryti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. A. Å . taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. A. Å . , Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta, ko iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistojo gynėja.

A. A. Å . padarė nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punkte, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Apygardos teismas, skirdamas A. A. Å . bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis tiesiogine tyčia itin žiauriai, suduodamas daugybinius smÅ«gius, nužudė dvi moteris, viena iÅ¡ kurių buvo jo sugyventinė, nusikaltimo padarymui panaudojo įrankį – kirvį, nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat teismas įvertino A. A. Å . asmenybę – baustas administracine tvarka, praeityje teistas už tyčinį sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , šį nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už minėto nusikaltimo padarymÄ , be to, praėjus vos kelioms savaitėms nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos termino pabaigos, kas šį nuteistÄ jį neigiamai charakterizuoja, rodo jo padidintÄ pavojingumÄ visuomenei, polinkį daryti smurtines nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. A. Š. paskirta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo A. A. Å . gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                 Valdimaras Bavėjanas Regina Gaudutienė             Â