bf64400a-2534-4982-8de3-386a9f9c0f4e · Å akių rajono apylinkės teismas

NuoraÅ¡asAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-10-876/2014Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00618-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 48.1. (N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I MA S 2014 m. vasario 14 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, iÅ¡nagrinėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracine tvarka per 1 metus nebausto, kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir nustatė:

R. B. buvo traukiamas administracinėnė atsakomybėn už tai, kad 2013 m. spalio 15 d. apie 17 val. medžioklės metu TÅ«biÅ¡kių kaimo ribose, kelyje GerdžiÅ«nai – Plokščiai, Å akių rajonas, R. B. įžeidžiamai kibo prie A. M. spyrė jam į kojÄ , vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir Å¡iais veiksmai padarė administracinės teisės pažeidimÄ , už kurį administracinė atsakomybė numatyta ATPK 174 str. Teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. jam paskambino Å . ir pakvietė į medžioklę.

Buvo G. ir M.. Jis atvažiavo, priėjo prie jų ir pasisveikino. Tada jį užkabino M., kuris įžeidžiančiais žodžiais, pasakė, kad gal Å¡aunam į orÄ ir skirstomės, kaip per ančių medžioklę. Tada M. jį užsipuolė. Buvo iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos ir pradėjo aiÅ¡kinti, kad jį sutvarkys, atims ginklus, pradėjo vadinti piemeniu, snargliumi. Jis tikrai nespyrė. Paskui atvažiavo Å . ir daugiau jokio konflikto nebuvo. Jie apsitarė dėl medžioklės, kur kas stos, užtruko apie valandÄ ir paskui iÅ¡važiavo namo.

Jis parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, nes M. jį jau ne pirmÄ kartÄ užkabina. Ä®vykis įvyko prieÅ¡ medžioklę, o vadovas jam dabar uždraudė medžioti. M. ir G. ant jo pyksta, už tai, kad jis neva Å¡ovė į orÄ ir taip norėjo sugadinti ančių medžioklę. Jis toje medžioklėje nedalyvavo. Tuo metu jis buvo netoli jo tėvui priklausančioje nuosavybėje ir matė, kad jie susirinko į medžioklę. Jis tada neÅ¡ovė, Å¡Å«vį girdėjo, bet nematė, kas tai padarė.

Jis pats parašė pareiÅ¡kimÄ dėl to įvykio. Jį pasikvietė pareigÅ«nas ir jam pasakė, kad suraÅ¡ytas protokolas dėl chuliganiÅ¡kų veiksmų. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodo, kad pažeidimo data 2013-10-15, buvo gautas B. pareiÅ¡kimas. Buvo atliktas įvykio aplinkybių patikslinimas. Apklausinėjant liudytojus ir iÅ¡ surinktų įrodymų matėsi administracinio teisės pažeidimo požymiai ir buvo suraÅ¡ytas B. protokolas. Buvo nurodyti liudytojai pareiÅ¡kime, iÅ¡ kurių parodymų buvo nustatyta, kad jis pats pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , konfliktÄ pradėjo pats pareiÅ¡kėjas.

BÅ«damas vieÅ¡oje vietoje spyrė M. koja, keikė necenzÅ«riniais žodžiais. PareiÅ¡kimo dėl B. veiksmų nebuvo gauta. Dėl B. veiksmų vadovavosi liudytojų parodymais. Nemano, kad tai paties pareiÅ¡kėjo parodymų davimas prieÅ¡ patį save. IÅ¡ surinktų byloje įrodymų jis surašė B. protokolÄ . Buvo remtasi liudytojų parodymais, kad B. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Liudytojai G. ir M. matė tÄ Ä¯vykį. Dėl įvykio ančių medžioklėje jie neatlikinėjo tyrimo, nes tai ne jų kompetencija.

Dėl B. praÅ¡ymo tyrimas buvo baigtas suraÅ¡ant administracinės teisės protokolÄ , kurio antras egzempliorius buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai B.. IÅ¡ visų parodymų neįžvelgė M. veiksmuose pažeidimo. Liudytojas K. dirba policijos komisariate. Liudytojas B. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis asmeniÅ¡kai įvykyje nedalyvavo, tik iÅ¡girdo iÅ¡ kitų medžiotojų per valdybos posėdį. B. nedalyvavo valdybos posėdyje, M. taip pat nedalyvavo. Valdybos nariai yra 7 – S., S., D., Å ., jis.

Apie įvykį papasakojo tas, kas dalyvavo tame įvykyje. Jie apsvarstė, nes vyrai susirenka su ginklais į medžioklę, tai gana pavojinga, tokie konfliktai. Buvo tai, kad jis yra anksčiau gavęs medžiotojų nusiskundimÄ dėl ančių medžioklės, kad B. sutrukdė Å¡audamas ir iÅ¡baidė. Visai netinkamas B. elgesys keiktis vieÅ¡oje vietoje ir kolioti už save vyresnį asmenį. Tai netoleruotina. Jie per valdybos posėdį kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį, visi nusiskundimai buvo tik B. elgesiu, o M. elgesiu niekas nesiskundė.

Nusiskundimų jau yra buvę iÅ¡ anksčiau gauta. Dėl ančių medžioklės, jie nenustatinėjo, ar tai buvo pažeidimas ar ne, ir niekur nesikreipė. Jie tik valdyboje apkalbėjo, ar etiÅ¡kai elgiasi medžiotojai, ar ne. Jie neturėjo jokio pagrindo kreiptis į policijÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad spalio 15 d. buvo medžioklė, jie susirinko, jis atvažiavo pirmas į medžioklės vietÄ . Paskui atvažiavo M. ir jie kalbėjosi, kadangi buvo Å¡alta, tai jis atsisėdo pas jį į maÅ¡inÄ . Po to atvažiavo B., priėjo ir pasisveikino.

Paskui, po kurio laiko M. pasakė, kad gal Å¡aunam į orÄ porÄ kartų, tai nereikės varyti. B. pasakė, kad nesuprato, tada M. paaiÅ¡kino apie tÄ ančių medžioklę. Tada įsiplieskė ginčas. M. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos parÅ«kyti ir matė, kaip R. tuo metu spyrė M., jis juos nuramino. R. įsikarščiavo tada, kai pasakė M. apie ančių medžioklę. R. pasakė, kad gaus M.į snukį, kai pasirodys pamplėje. R.s tai kalbėjo garsiai, o M. ramiai elgėsi. B. spyrė M., ar pataikė, ar ne nematė.

Medžioklės lape dar nebuvo tuo metu pasirašę. Jis dar sėdėjo maÅ¡inoje, kai spyrė, todėl ir nematė, ar pataikė. Jie abu buvo kairėje pusėje automobilio. Matė B. pakeltÄ kojÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. buvo medžioklė. Jis atvažiavo ir atvažiavo B., kuris priėjęs pasisveikino. Tada jis pasakė, kad gal Å¡aunam į orÄ ir medžioti nereikės. B. suprato, kad jis tai sako jam. B. įsikarščiavo, puolė jam spirti ir grasino.

Jis išlipo ir trumpai paaiškino dėl ančių medžioklės, B. labai susinervino. Pasakė, kad jam išmals snukį, dar buvo ir keiksmažodžių. Jis atsakė, kad pasidės ginklus, jeigu taip bus. B. jokių piktumų nejaučia. Jis dėl to konflikto spalio 15 d. niekur nesiskundė ir neturėjo tokio ketinimo.Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad spalio mėn. buvo organizuota medžioklė. Jis atvažiavo paskutinis ir išlipęs iš automobilio girdėjo, kaip medžioklės vadovas Š.

B. pasakė: „raminkis, čia ne vieta“. Paskui sėdo važiuoti į automobilius ir M. papasakojo, kad B. jam spyrė. Daugiau aplinkybių nežino. Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. nurodė, kad spalio 15 d. organizavo medžioklę, sukvietė vyrus ir pasakė, kad renkamsi ant kelio Gerdžiūnai –Plokščiai. Jis atvažiavo apie 18 val. ir prie jo priėjo R., pradėjo klausinėti kas, kur šovė. Tada jis jam pasakė, kad šis šovė, kai buvo ančių medžioklė.

Jis nematė, kaip spyrė, tik girdėjo, kaip R. keikėsi ir sakė, kad M. gaus į snukį. Tada pasakė M., kad „pasidėsi Å¡autuvus“. Jis liepė nusiraminti ir nesikolioti. Jis ančių medžioklėje dalyvavo. Susirinko GerdžiÅ«nuose, važiavo pro B. dirbtuves ir matė, kaip kieme buvo R.. Jie nuvažiavo prie sandėlių, sustojo, susirašė medžioklės lapus ir jiems užeinant apie tÄ balÄ iÅ¡girdo Å¡Å«vį. Antys pakilo ir nuskrido, ir medžioklė pasibaigė. Å Å«vis buvo iÅ¡ tos pusės, todėl suprato, kas B. sutrukdė medžioklę.

Jis yra bÅ«relio valdybos narys, jie svarstė tÄ Ä¯vykį valdyboje. Dauguma bÅ«relio medžiotojų kalbėjo, kad sutrukdė ančių medžioklę. R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK174 straipsnyje, padarymÄ , t. y. už nedidelį chuliganizmÄ . ATPK174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibÅ«dinamas kaip necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡ose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

IÅ¡ ATPK174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad Å¡is pažeidimas privalo bÅ«ti atliktas vieÅ¡osiose vietose ir juo turi bÅ«ti pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali bÅ«ti laikomos tik veikos, turinčios vieÅ¡Ä pobÅ«dį, tuo tarpu įvairÅ«s privataus pobÅ«džio asmenų tarpusavio konfliktai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal ATPK174 straipsnio nuostatas.

Kita vertus, iÅ¡ ATPK174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai Å¡io pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai apraÅ¡yti ATPK174 straipsnio dispozicijoje). R. B. traukiama atsakomybėn už tai, kad 2013 m. spalio 15 d. medžioklės metu įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam koja, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, ir Å¡iais veiksmai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .R. B. neigė spyręs, kiti posėdžio metu liudytoja nurodė, jog įvyko konfliktas tarp R.

B., ir A. M.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp R. B. ir A. M. susiklostė konfliktinė situacija. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. B. atvykus į medžiotojų susirinkimo vietÄ , A. M. jam papriekaiÅ¡tavo dėl jo galimų veiksmų ankstesnės medžioklės metu, dėl ko R. B. susinervino ir įvyko konfliktas tarp nurodytų asmenų. Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, jog jis priekaiÅ¡tų R. B. neturi ir dėl Å¡io asmens veiksmų nesiskundė ir neketino to daryti, tai yra jis nelaiko įvykusio konflikto tokio pavojingumo, jog bÅ«tų kilęs pavojus jam, aplinkiniams ir pan.

             Teismo posėdžio metu R. B. nurodė, o tai patvirtina ir bylos medžiaga bei liudytojo V. S. parodymai, jog bÅ«tent R. B. kreipėsi į policijos įstaiga, nes, jo nuomone, buvo pažeistos jo teisės ir jas pažeidė A. M.. Kaip nurodė liudytojas V. S. jam atlikus tyrimÄ , buvo nustatyta, kad asmuo (R. B.), kuris kreipės į policijÄ su praÅ¡ymu apginti jo teises, pats padarė administracinės teisės pažeidimÄ ir asmeniui, kuris kreipėsi, buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojas V. S. nurodė, jog jam apklausus liudytojus A. M., A. G. buvo nustatyta, kad pažeidimÄ padarė ne A. M., dėl kurio veiksmų įvertinimo buvo kreiptasi, tačiau R. B.. Tesimas laiko, jog toks aplinkybių vertinimas ir atsakomybėn patraukimas asmens, kuris pats kreipės į policijos įstaigÄ praneÅ¡damas, apie jo nuomone, padarytÄ pažeidimÄ , neatitinka pagrindinių teisės principų. Pirmiausia bÅ«tina įvertinti, ar esant tokiais situacija galima aiÅ¡kinti, jog R. B. padarė administracinio teisės pažeidimÄ ir jo veiksmuose yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis.

Kaip jau buvo nurodyta R. B. kreipėsi į teismÄ teigdamas, jog kitas asmuo, jo nuomone, padarė pažeidimÄ ir prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti nurodyto asmens veiksmų teisėtumÄ . Taigi pareigÅ«nai tirdami gautÄ skundÄ , privalėjo nustatyti pagrįstas jis, ar ne. PareigÅ«nams nustačius, jog asmens veiksmuose nėra pažeidimo požymių, turėtų procesÄ užbaigti. Tuo tarpu suraÅ¡ant protokolÄ tam asmeniui, kuris pateikė skundÄ , teismo nuomone, buvo netinkamai nustatyta pažeidimo sudėtis. Norint inkriminuoti ATPK 174 str. nurodytÄ pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti, jog asmens atlikti veiksmai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad R. B. įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam koja, vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Jeigu ir bÅ«tų nustatyta, jog R. B. atliko tuos veiksmus, dar bÅ«tina nustatyti, ar Å¡ie veiksmai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, jog tokie veiksmai buvo, tačiau tai vertino kaip dviejų vyrų konfliktÄ , pats A. M. nurodė, jog jis neturi jokių pretenzijų ir neketina niekur skųstis dėl įvykio.

Ä®vykio aplinkybės parodo, kad abiejų vyrų nusiteikimas vienas kito atžvilgiu nebuvo geranoriÅ¡kas, todėl akivaizdu, kad abiejų prieÅ¡iÅ¡kumas iÅ¡Å¡aukė konfliktÄ . Taigi Å¡iuo atveju R. B. ir A. M. pykdami viena ant kitos, galėjo iÅ¡sakyti vienas kitam įžeidžiančių žodžių. Dėl susiklosčiusios situacijos abu tik norėjo iÅ¡lieti pyktį ir nuoskaudÄ . Tuo tarpu įvykio vietoje buvę asmenys, kurie byloje buvo apklausti liudytojais nenurodė, jog buvo sutrikdyta jų rimtis.

Nors liudytojai teigė, jog pats B. keikės, kabinėjosi ir pan., tačiau nei vienas iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų nereiÅ¡kė pretenzijų ir nevertino B. veiksmų, kaip pažeidžiančių vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir trikdančių jų rimtį. Liudytojas nurodė, kad jie tarpusavyje susistumdė, tačiau neturi dėl to niekam pretenzijų. Tai leidžia manyti, kad įvyko dviejų asmenų privatus tarpusavio konfliktas, kuris neturėjo vieÅ¡umo pobÅ«džio, todėl tokie veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuoti pagal ATPK 174 str.

Taip pat teismas atsižvelgdamas į esančiÄ situacijÄ , konstatuoja, jog Å¡i situacija, kai asmeniui, kuris kreipėsi į policijos įstaigÄ dėl galimai padaryto pažeidimo nustatymo, tyrimo eigoje pačiam yra suraÅ¡omas protokolas dėl neva padaryto pažeidimo, vertintina kaip parodymų prieÅ¡ save davimas. Dėl Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio EŽTT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad, nors tai jame tiesiogiai nenurodyta, nėra abejonių, kad teisė neduoti prieÅ¡ save parodymų yra visuotinai pripažįstamas tarptautinis standartas, priskiriamas teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ reguliavimo sričiai.

Saugant asmenį nuo valdžios institucijų prievartos yra sudaromos galimybės iÅ¡vengti teisingumo klaidų ir apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio tikslus (1996 m. vasario 8 d. sprendimas byloje J. M. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (peticijos Nr. 18731/91). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad teisė tylėti ir teisė neduoti prieÅ¡ save parodymų nėra absoliučios (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieÅ¡ AustrijÄ (peticijos Nr. 38544/98); ne kiekviena tiesioginė prievarta savaime lemia pažeidimÄ ; nors Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingÄ teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės elementai negali bÅ«ti vienos nekintančios taisyklės dalykas, jie turi priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių.

Sprendžiant, ar buvo pažeista teisė neduoti parodymų prieÅ¡ save esmė, turi bÅ«ti atsižvelgiama į prievartos, naudotos siekiant gauti įrodymus, pobÅ«dį ir laipsnį, tinkamų saugiklių buvimÄ ir Å¡itaip surinktos medžiagos panaudojimÄ (2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). Å iuo atveju teismas konstatuoja, jog buvo pažeistas nurodytas konvencijos straipsnis, nes pareigÅ«nų tyrimo metu buvo peržengtos pateikto skundo ribos ir pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės panaudotos prieÅ¡ asmenį, kuris kreipėsi į policijos įstaigÄ .

Akivaizdu, kad R. B. nesikreipus į pareigÅ«nus, toks pažeidimas nebÅ«tų nustatytas ir asmuo nebÅ«tų traukiamas atsakomybėn. Tuo tarpu kreipusis į policijos įstaigÄ pagal jo paties pareiÅ¡kimÄ yra konstatuojama, jog asmuo padarė pažeidimÄ , nors dėl R. B. veiksmų nebuvo gauta nusiskundimų, praÅ¡ymų ir pan. Tai parodo, jog pareigÅ«nai tirdami pateiktÄ praÅ¡ymÄ peržengė jo ribas, o patraukdami atsakomybėn tÄ asmenį, kuris kreipėsi, suponuoja įspÅ«dį, jog asmuo yra baudžiamas už iniciatyvÄ kreiptis į policijÄ .

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog R. B. kreipdamasi į pareigÅ«nus nurodė aplinkybes, kurios buvo panaudotas prieÅ¡ jį patį, nors ir nebuvo gauta nusiskundimų dėl jo, ir tai vertintina, kaip asmens parodymų prieÅ¡ save davimas, kas administracinę teisenÄ daro negalimÄ ir byla nutrauktina. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡ioje byloje spręstinas klausimas dėl pareigÅ«no, atlikusio tyrimÄ Å¡aliÅ¡kumo. Medžioklėje, kurios metu kilo incidentas, dalyvavo A. K., kuris dirba Å akių rajono policijos komisariate.

Å is asmuo tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas liudytoju, apklausų metu nurodė, jog jam žinoma, kad R. B. konfliktavo. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, jog jis yra A. K. virÅ¡ininkas ir todėl jam buvo pavesta atlikti tyrimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ (D. v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus.

Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims <...>”. Taip pat neÅ¡aliÅ¡kumo principas reikalauja, kad procesas bÅ«tų organizuojamas taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspÅ«dis, kad vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjantis bylÄ privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-198/2009).

Nurodytuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose aiÅ¡kinamas teismų neÅ¡aliÅ¡kumo principas, tačiau suprantama, jog pagal analogijÄ Å¡ių principų reikalavimų privalo laikytis ir kitos institucijos, atliekančios tyrimus. Taigi nurodytu atveju pagrįstai kyla abejonių dėl pareigÅ«no atlikusio tyrimÄ Å¡aliÅ¡kumo. BÅ«damas policijos pareigÅ«no A. K., kuris dalyvavo medžioklėje ir nurodė aplinkybes nepalankias R. B., virÅ¡ininku, atlikęs tyrimÄ konstatavo, jog pats R. B., kuris ir kreipėsi į policijos įstaigÄ , yra padaręs administracinį teisės pažeidimÄ .

Teismas negali konstatuoti, jog V. S. turėjo asmeninį suinteresuotumÄ ar iÅ¡ankstinį nusistatymÄ (subjektyvusis kriterijus) dėl atliekamo tyrimo, tačiau bÅ«damas virÅ¡ininku byloje apklausto asmens, kuris turi asmeninį interesÄ byloje, akivaizdu, kad tai neatitinka neÅ¡aliÅ¡kumo objektyvaus kriterijaus, nes nurodomos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tyrimÄ atlikusio pareigÅ«nų neÅ¡aliÅ¡kumo. Kaip jau buvo nurodyta neÅ¡aliÅ¡kumo principas reikalauja, kad tyrimai turi bÅ«ti organizuojami taip, jog negalėtų susidaryti įspÅ«dis, kad kažkam reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas.

Tuo tarpu pagal nustatyta situacija teismui kyla pagrįstų abejonių, jog Å¡is reikalavimas buvo įgyvendintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog administracinė teisena nutrauktina, nenustačius R. B. veiksmuose ATPK 174 str. numatyto pažeidimo sudėties.              Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas  n u t a r i a :              Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 174 str. bylos teisenÄ dėl R.

B. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.              Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. NuoraÅ¡as tikras:Teisėjos paraÅ¡as. Teisėja                                                                                                                                  Judita Sungailaitė