2018-01-08 Nr. AB-598-3-63-3-00923-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-861-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00923-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „K. G. prekybos įmonė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Artva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas individuali įmonė „K. G. prekybos įmonė“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) skundu (I t., b. l. 5–14) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. liepos 24 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.7)-LV 10-293 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Skundžiamu sprendimu patvirtintas Departamento Palangos miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Teigė, kad Patikrinimo akte nurodyta atlikto patikrinimo išvada: už be leidimo išgautą mineralinio vandens kiekį pareiškėjui paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma 456 433 Lt. Paaiškino, kad priimant Skundžiamą sprendimą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo bei Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių nuostatų, kurios nustato pareigą priimant tokį sprendimą atsižvelgti į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto, be to, nenurodytos motyvuotos priežastys, kodėl nebuvo atsižvelgta į rašytines pastabas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas manė, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde plačiau išdėstytais argumentais paaiškino, jog Agentūros vyriausioji specialistė patikrinimo metu neteisingai nustatė ir kvalifikavo, kad mineralinio vandens gręžinio savininkas, t. y. pareiškėjas, iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio neteisėtai išgavo mineralinio vandens išteklius neturėdamas leidimo mineralinio vandens gavybai.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 53–58) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas teigė, kad Įmonė žemės gelmių tyrimo (mineralinio vandens išteklių žvalgybos) metu, t. y. ir 2013 metais (tikrinamas laikotarpis), mineralinio vandens išteklius galėjo naudoti tik žemės gelmių geologinio tyrimo tikslais, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad tyrimo tikslais išgautas vanduo buvo naudojamas komercinėje veikloje. Paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos vandenys“ 2013 metais į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus iš Įmonės priėmė 3 078 m3 mineralinio vandens nuotekų. Be to, 2014 m. sausio 24 d. atlikto patikrinimo metu Įmonės viešbučių tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie viešbučiuose SPA procedūroms naudojamą mineralinį vandenį ir jų kainas, tačiau 2014 m. vasario 22 d. skelbiama informacija jau pakeista. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose už 2013 metus teiktas SPA paslaugas, naudojant mineralinį vandenį, gautų pajamų sumos sutampa su tinklalapyje skelbtomis paslaugų kainomis. Teigė, kad mineralinis vanduo iš gręžinio yra pajungtas į vandentiekio ir nuotekų šalinimo vidaus tinklus – mineralinio vandens poreikių tenkinimui SPA vandens procedūroms. Pažymėjo, kad mineralinio vandens gavybos be leidimo ir naudojimo ūkinėje veikloje faktas yra nustatytas ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (14)-LT5-5 AM 105666. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio nuostatas skaičiuotinas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–2) nurodė, kad sprendimą dėl šio skundo prašo priimti teismo nuožiūra. Lietuvos geologijos tarnyba paaiškino, kad atlikusi tyrimus UAB „Artva“ 2014 m. rugpjūčio mėn. pateikė hidrogeologinę ataskaitą apie Įmonės gręžinio požeminio mineralinio vandens eksploatacinių išteklių įvertinimą. Tarnyba, išnagrinėjusi ataskaitoje pateiktus tyrimų duomenis, aprobavo gręžinio požeminio mineralinio vandens išteklius. Aprobavus išteklius, žvalgybinis gręžinys tapo gavybos gręžiniu. Nurodė, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Teigė, kad, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, gręžinio požeminio mineralinio vandens išteklius galima naudoti tik turint Tarnybos išduotą leidimą ir sudarius su ja išteklių naudojimo sutartį.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. liepos 24 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.7)-LV 10-293, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtu.

6. Teismas nustatė, kad Skundžiamu sprendimu patvirtintas Agentūros vyriausiosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės S. P. 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18 (I t., b. l. 20–23) ir nurodyta, kad šiuo sprendimu patvirtinta 456 433 Lt suma, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos.

7. Teismas nustatė, kad Skundžiamame sprendime nurodyta, jog Patikrinimo aktu nustatyta, kad 2011 m. birželio 13 d. IĮ „K. G. prekybos įmonė“ (į/k (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra įsirengusi 522 m gylio žvalgybinį mineralinio vandens gręžinį (toliau – ir Gręžinys). Gręžinys įrengtas UAB „Artva“ (į/k (duomenys neskelbtini)) pagal 2010 m. vasario 3 d. Įmonės savininko K. G. patvirtintą techninę užduotį Šventosios-Upninkų (D2-3 šv-uv) vandeningo komplekso mineralinio vandens išteklių žvalgybai.

Gręžinį įrengusi įmonė turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2004 m. rugsėjo 29 d. išduotą leidimą Nr. 57 tirti žemės gelmes. Gręžinys Žemės gelmių registre įregistruotas 2011 m. liepos 11 d. Gręžinio identifikavimo Nr. 47543, žemės gelmių tyrimo identifikavimo Nr. 2400-2010. Gręžinio paso vandeningu sluoksniu hidrogeocheminėse charakteristikose užfiksuota bendra mineralizacija (ištirpusiu druskų koncentracija) – 3 883 mg/l rodo, jog Gręžiniu išgaunamas požeminis vanduo yra mineralinis vanduo.

Paaiškinama, kad vadovaujantis 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 417 patvirtinto Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos LAND 4-99 (toliau – ir LAND 4-99) 11, 12, 14, punktų nuostatomis paraiška gręžiniams, skirtiems geriamajam vandeniui bei vandens šiluminei energijai vartoti, pateikiama savivaldybės padaliniui, kuris priima sprendimą dėl gręžinio techninio projekto rengimo, ketinantys įsirengti gręžinį fiziniai ar juridiniai asmenys turi užpildyti ir pateikti savivaldybei paraiška dėl vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo.

Gręžinio projektas, neatsižvelgiant į gylį ir vandens reikmes, rengiamas visiems gręžiniams (tiek apsirūpinant vandeniu individualiai, tiek skirtu viešajam vandens tiekimui). Paraiška dėl vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Savivaldybė) nėra pateikta. Įmonė 2011 m. spalio 21 d. kreipėsi i Palangos miesto savivaldybės merą, prašydama teikti Palangos miesto savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo projektą dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumento rengimo esamam mineralinio vandens gręžiniui, 2011 m. gruodžio 1 d.

Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-229 „Dėl pritarimo mineralinio vandens gręžinio sanitarinių apsaugos zonų specialiojo plano rengimui“ nusprendė pritarti mineralinio vandens gręžinio, kurio identifikavimo Nr. 47543, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, sanitarinių apsaugos zonų specialiojo plano rengimui. Sprendime Įmonė numatyta planavimo organizatore. Gręžinio sanitarinės apsaugos zonos nėra patvirtintos. Registruojant Gręžinį Žemės gelmių registre nustatyta tyrimo (žvalgybos darbų) pabaigos ir išteklių aprobavimo data – 2011 m. gruodžio 1 d. 2011 m. gruodžio 7 d. išteklių aprobavimo terminas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2014 m. sausio 14 d. tyrimo pabaigos terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 30 d. 2008 m. techniniame projekte „SPA viešbučio (duomenys neskelbtini) antro korpuso nauja statyba (duomenys neskelbtini), Palangoje“ mineralinio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai nėra numatyti.

Mineralinis vanduo iš Gręžinio yra pajungtas į SPA viešbučio (duomenys neskelbtini) antro korpuso vandentiekio ir nuotekų šalinimo vidaus tinklus – mineralinio vandens poreikių tenkinimui SPA vandens procedūroms. Mineralinio vandens nuotekų tvarkymui Įmonė 2013 m. kovo 5 d. su UAB „Palangos vandenys“ sudarė Buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį SR Nr.0571. Mineralinio vandens nuotekos apskaitomos pagal plombuoto vandens skaitiklio Nr. 11253769 rodmenis. UAB „Palangos vandenys“ 2013 m. į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus iš Įmonės priėmė 3 078 m3 mineralinio vandens nuotekų.

Pagal UAB „Palangos vandenys“ Įmonei pateiktas PVM sąskaitas faktūras (Serija VN Nr. 60718, Nr. 61529, Nr. 6212L, Nr. 62847, Nr. 63710, Nr. 64530, Nr. 65204, Nr. 66263, Nr. 66958, Nr. 67791) už mineralinio vandens nuotekų, susidariusių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, tvarkymą, nustatyta, kad 2013 m. I ketv. išleista 2 456 m3, 2013 m. II ketv. – 142 m3, 2013 m. III ketv. – 149 m3, 2013 m. IV ketv. – 331 m3 mineralinio vandens nuotekų. Viešbučio (duomenys neskelbtini), viešbučio (duomenys neskelbtini) tinklalapyje skelbiama informacija apie viešbučiuose SPA procedūroms naudojamą mineralinį vandenį, o viešbučio (duomenys neskelbtini) tinklalapyje „Grožio ir medicininių paslaugų kainoraštyje paskelbtos SPA procedūrų, naudojant mineralinį vandenį, kainos. 2014 m. balandžio 22 d. viešbučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinklalapyje skelbiama jau pakeista informacija.

Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose: 2013 m. gruodžio 7 d. parduotų prekių savikainos nurašymo operacija Nr. 15/1033149, 2013 m. gruodžio 22 d. parduotų prekių savikainos nurašymo operacija Nr. 15/1034335, 2013 m. gruodžio 30 d. parduotų prekių savikainos nurašymo operacija Nr. 15/1036019, 2013 m. gruodžio 31 d. parduotų prekių savikainos nurašymo operacija Nr. 15/1036020 už 2013 metus teiktas SPA paslaugas, naudojant mineralinį vandenį, t. y. (duomenys neskelbtini), gautų pajamų sumos sutampa su viešbučio (duomenys neskelbtini) tinklalapyje „Grožio ir medicininių paslaugų kainoraštis“ skelbtomis paslaugų kainomis.

8. Teismas nustatė, kad Skundžiamame sprendime paaiškinama, jog Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta žemės gelmių geologinio tyrimo samprata: „geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes yra laikomi žemės gelmių tyrimais“, 3 straipsnio 14 dalyje – žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas, kuris reiškia:

„veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes“. K. G. prekybos įmonė žemės gelmių tyrimo (mineralinio vandens išteklių žvalgybos) metu mineralinio vandens išteklius naudoti gali tik žemės gelmių geologinio tyrimo tikslais. Neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens gavybai, kaip tai yra reikalaujama Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, tačiau 2013 metais iš mineralinio vandens žvalgybos gręžinio Nr. 47543 išgavus 3 078 m3 (2013 m.

I ketv. – 2 456 m3, 2013 m. II ketv. – 142 m3, 2013 m. III ketv. – 149 m3, 2013 m. IV ketv. – 331 m3) nustatyta tvarka neištirtų ir Lietuvos geologijos tarnybos neaprobuotų mineralinio vandens išteklių, kaip tai reikalaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 10 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.417 patvirtinto normatyvinio dokumento „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka LAND 4-99“ 321 punkte, kurie pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra mokesčio objektas, tai vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio nuostatomis skaičiuotinas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį.

Už be leidimo išgautą mineralinio vandens kiekį paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma 456 433 Lt.

9. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 30 d. K. G. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 pateikė rašytines pastabas (I t., b. l. 136–138). Pastabose teigiama, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės iš esmės buvo paremtos mineralinio vandens išleidimo į miesto centralizuotus buitinių nuotekų tinklus faktais. Inspektorė S. P. supainiojo iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio naudojamą mineralinį vandenį su iš eksploatuojamo mineralinio vandens gręžinio išgaunamo mineralinio vandens ištekliais.

Taip galėjo atsitikti dėl to, kad inspektorė nereikalavo žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininko paaiškinimų, nereikalavo Lietuvos geologijos tarnybos paaiškinimų, tačiau rėmėsi rašytine medžiaga, kurią gavo iš trečiųjų asmenų, todėl inspektorė visą patikrinimo rezultatą įvertino pagal mineralinio vandens skaitiklio rodmenų duomenis ir UAB „Palangos vandenys“ pateiktą informaciją apie mineralinio vandens nuotekų aptarnavimo paslaugos apmokestinimą. K. G. nurodė, kad jo įmonė, būdama žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininke, negali ir neturi teisės turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, kadangi nėra pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai, nėra aprobuoti gręžinio tyrimo rezultatai, todėl įmonė jokių teisės aktų nuostatų pažeisti negalėjo.

K. G. pažymėjo, kad žemės gelmių tyrimo terminas šiam mineraliniam gręžiniui yra nustatytas iki 2014 m. gruodžio 30 d., todėl patikrinimo metu konstatuoti tai, kad yra vykdoma mineralinio vandens išteklių gavyba, inspektorė neturėjo jokio pagrindo. Mineralinis vanduo į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus yra išleidžiamas vykdant mineralinio vandens gręžinio žvalgybos ir (ar) tyrimo darbus, kurių ataskaita bus pateikta Lietuvos geologijos tarnybai, užbaigus gręžinio žvalgybą. Nurodė, kad jis parodė patalpas, procedūrų kabinetus, paaiškino ir pademonstravo procedūrų vandens vonių veikimą, paaiškino, kad į procedūrų kabinetus konkrečiai kiekvienam įrengimui atskirai atvesti ir gėlo, ir mineralinio vandens tinklai.

K. G. tvirtino, kad patikrinimo akto teiginys, jog mineralinis vanduo iš gręžinio „pajungtas“ į vandentiekio tinklus, neatitinka tikrovės, toks sprendimas neįmanomas. K. G. konstatavo, jog žvalgybos gręžinio mineralinio vandens pumpavimo, gręžskylės valymo darbai pagal jo įmonės patvirtintą techninę užduotį, kaip tai numatyta Žemės gelmių įstatymo 8 straipsnio 1 punkte, atliekami nuo 2011 m. birželio 30 d. Kiekvienos dienos mineralinio vandens išpumpuojamas kiekis fiksuojamas Mineralinio vandens apskaitos žiniaraščiuose, kurie bus pateikti Lietuvos geologijos tarnybai su visa hidrogeologine ataskaita išteklių aprobavimui.

Mineralinio vandens komercinėje ūkinėje veikloje nenaudojo. K. G. teigimu, inspektorė S. P. Patikrinimo akte nurodyto teiginio, kad SPA paslaugos buvo teikiamos naudojant mineralinį vandenį, jokiais įrodymais nepagrindė.

10. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog jis priimtas įvertinus Patikrinimo aktą, Įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus.

11. Teismas pažymėjo, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalis numato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi privalo būti nustatytas tikslus apmokestinamo gręžinio vandens kiekis.

12. Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalis nustato, kad Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – ir žemės gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais. Žemės gelmių tyrimų rūšys: tiesioginis – tyrimas, kurio metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti); nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nedarant tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms, nustatomos konkrečių žemės gelmių objektų fizinės savybės ar sudėtis (geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis tyrimas ir kiti); netiesioginis – pirminių duomenų apie žemės gelmes apibendrinimai ir kiti tyrimai, kurių metu nedaroma tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms (1–3 punktai).

13. Teismas nustatė, kad iki Gręžinio vandens aprobavimo Lietuvos geologijos tarnyboje Gręžinys buvo laikomas žvalgomuoju, t. y. jį buvo galima naudoti žvalgomojo tyrimo tikslais. Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos 2014 m. sausio 14 d. raštu Nr. (7)-1.7-163, Žemės gelmių registre Gręžinys buvo įregistruotas kaip įrengtas žvalgomųjų tyrimų tikslais iki 2014 m. gruodžio 30 d. (I t., b. l. 94).

14. Teismas pažymėjo, kad remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. B1-817 patvirtinto Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo 6.2.5 punktu, minimalus mėginių skaičius ir tyrimų trukmė nustatomi, atsižvelgiant į konkrečias požeminio vandens telkinio formavimosi sąlygas ir numatomą paimti iš jo vandens kiekį. Šio aprašo 6.2.5.2 punktas nustato, kad hidroinjekcinių ir hidrochemiškai nevienalyčių daugiasluoksnių požeminio vandens telkinių požeminio vandens savybės turi būti ištirtos ne mažiau kaip 30 kartų per ne trumpesnį kaip 90 dienų laikotarpį, vykdant numatomo paimti vandens kiekio išpumpavimus.

15. Teismas nustatė, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2014 m. birželio 4 d. raštu Nr. (5)-1.7-1778 „Dėl neplaninio patikrinimo UAB „Artva“ atlikimo“ (I t., b. l. 140) nurodė, kad įvertinusi informaciją apie atliekamus žemės gelmių tyrimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, šią informaciją patikrino ir konstatavo, kad visi atlikti ir dar atliekami darbai buvo ir yra vykdomi pagal žemės gelmių tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. UAB „Artva“ vykdė teisės aktų ir taisyklių jiems nustatytus reikalavimus atliekant tyrimo darbus (tiek įrengiant žvalgybos gręžinį, tiek vykdant kitus su tyrimu susijusius darbus). Be kita ko, paaiškino, kad Gręžinys Nr. 47543 – žvalgybinis, buvo gręžiamas pagal tyrimo vykdytojo UAB „Artva“ parengtą ir tyrimo užsakovo (Įmonės) patvirtintą techninę užduotį. Gręžinio įrengimo tikslas – surasti mineralinio vandens išteklius ir nustatyti jo kiekio ir kokybės parametrus. Nurodė, kad Tarnyba 2010 m. kovo 10 d. įregistravo žemės gelmių geologinį tyrimą Nr. 2400-2010 (forma R-1) ir suteikė numerį numatytam įrengti gręžiniui Nr. 47543. Taip pat paaiškino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. B1-817 patvirtinto Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo 6.2.5.2 punktas nustato, kad hidroinjekcinių ir hidrochemiškai nevienalyčių daugiasluoksnių požeminio vandens telkinių požeminio vandens savybės turi būti ištirtos ne mažiau kaip 30 kartų per ne trumpesnį kaip 90 dienų laikotarpį, vykdant numatomo paimti vandens kiekio išpumpavimus. Nurodė, kad tyrimo laikotarpio trukmės teisės aktai nereglamentuoja. Atsižvelgiant į ilgametę analogiškų mineralinio vandens žvalgybos darbų patirtį, darytina išvada, kad tyrimo užduočiai įvykdyti gali tekti išpumpuoti nuo 3 000 iki 4 000 m3 mineralinio vandens, kuris negali būti naudojamas komercinėje veikloje.

16. Teismas nustatė, kad tyrimą vykdžiusios UAB „Artva“ 2014 m. vasario 20 d. rašte Nr. 138 „Dėl žvalgymo darbų sudėties ir išteklių naudojimo“, kuris buvo pateiktas į prijungtą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-12-588/14 (prijungtos Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-12-588/14 I t., b. l. 67–69) konstatuota, kad „Žvalgybos gręžiniu Nr. 47543 „atidengtas“ hidrochemiškai nevienalytis daugiasluoksnis mineralinio vandens telkinys, kurio vandens savybės turi būti tiriamos ilgalaikiais pumpavimais. <...> įrengus nefiltrinius gręžinius, turi būti atliekami ilgalaikiai jų išpumpavimai dideliu debitu, kurie skirti šių gręžinių darbinės dalies išvalymui ir formavimui. 2011 m. įrengus gręžinį Nr. 47543, atlikti jo ilgalaikį išpumpavimą nebuvo galimybių, nes, nepriklausomai nuo to, kur siurbiamas mineralinis vanduo bebūtų išleidžiamas, būtų pažeista gamtinė aplinka arba nuotekų tinklų ir miesto valymo įrenginių darbas. <...> Tyrimo užsakovui rekomenduota žvalgybos gręžinio pumpavimus atlikti imituojant būsimą gręžinio eksploatavimo režimą, t. y. vykdyti eksploatacinę žvalgybą. <...> Tokiu būdu, atliekant gręžinio Nr. 47543 gręžskylės valymo darbus bent 1–2 kartus per savaitę, nuo 2011 m. birželio iki 2013 m. gruodžio, turėjo būti išsiurbta apie 3 400 m3 požeminio vandens. Pagal natūralaus mineralinio vandens pripažinimo tvarkos aprašo 6.2.5.2 punkto reikalavimus atliekant hidrochemiškai nevienalyčio telkinio privalomų požeminio vandens savybių stebėjimų laikotarpiu, turėtų būti išpumpuota apie 13 000 m3 požeminio vandens“.

17. Teismas pažymėjo, kad Departamentas ir pats pripažino, jog Patikrinimo aktu neteisingai nustatytas išgauto mineralinio vandens kiekis, t. y. 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. (2)-LV4-301 „Dėl 2014-07-24 sprendimo Nr. (11.7)-LV 10-293“ (IV t., b. l. 28) nurodė, kad įvertinus UAB „Palangos vandenys“ 2013 m. kovo 5 d. vandens skaitiklio patikrinimo ir plombavimo aktą su užfiksuotais skaitiklio rodmenimis 2 421 m3, be leidimo išgautas mineralinio vandens kiekis 2013 m. I ketv. būtų 35 m3, o per visus 2013 metus – 657 m3. Be to, Gręžinio Nr. 47543 vandens siurbimo 2011 m. rugsėjo mėn.–2014 m. vasario mėn. duomenimis Įmonė deklaravo išgaunamą Gręžinio vandenį (II t., b. l. 52–61; III t., b. l. 157–166; taip pat Žemės gelmių tyrimo Nr. 2400-2010 Hidrogeologinės ataskaitos Priedas Nr. 3). Remiantis Žemės gelmių tyrimo Nr. 2400-2010 Hidrogeologinės ataskaitos duomenimis, vanduo iš gręžinio buvo išgaunamas tyrimo tikslais ir patikrinimui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2013 metais.

18. Teismas sprendė, kad iš Skundžiamo sprendimo turinio visiškai neaišku, koks kiekis 2013 metais galėjo būti išgautas ir panaudotas tyrimo tikslais ir koks kiekis – komerciniais tikslais. Skundžiamu sprendimu tiesiog pripažinta, kad visas 2013 metais išgautas mineralinio vandens kiekis buvo sunaudotas komerciniais tikslais, tačiau nepaneigta aplinkybė, jog dalis ar visas šis kiekis galėjo būti išgautas ir panaudotas tyrimo tikslais.

19. Teismas pažymėjo, kad išvada, jog Gręžinio vanduo buvo naudojamas Įmonės komercinėje veikloje, be kita ko, yra grindžiama tuo, kad mineralinis vanduo iš Gręžinio yra pajungtas į SPA viešbučio (duomenys neskelbtini) antro korpuso vandentiekio ir nuotekų šalinimo vidaus tinklus. Šiam teiginiui pagrįsti pateiktas Patikrinimo akto priedas Nr. 10 (I t., b. l. 95–99) (toliau – ir Priedas Nr. 10).

20. Teismas pažymėjo, kad analizuojant Priedą Nr. 10 matyti, jog tai yra gėlo vandens tinklai. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog 2008 m. techniniame projekte „SPA viešbučio (duomenys neskelbtini) antro korpuso nauja statyba (duomenys neskelbtini), Palangoje mineralinio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai nėra numatyti. Be to, Priede Nr. 10 yra nurodytas ir vandens nuvedimas į „Gaisro gesinimo sistemą“. Kad tai yra gėlo vandens tinklų schema, patvirtina ir į bylą pateiktas antstolio G. K. 2015 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/15/F-14 (III t., b. l. 123–133), kuriame nurodyta, kad pastato šiaurinės pusės (nuotrauka Nr. 1) techninėje patalpoje įrengti: gėlo vandens įvadas, vandens skaitiklis Nr. 10185020 (nuotrauka Nr. 2), taip pat patalpoje R-25 (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rūsio plano 2011 m. gegužės 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis) įrengtas vandens įvado apskaitos mazgas, gaisro gesinimo sistema, elektrinė sklendė su vandens siurbliu (nuotrauka Nr. 3), gėlo vandens įvado mazgas (nuotraukos Nr. 2, Nr. 4), o pastato pietinės pusės techninėje patalpoje yra įrengtas mineralinio vandens įvadas (nuotrauka Nr. 5), mineralinio vandens skaitiklis Nr. 10185005 (nuotrauka Nr. 6), patalpoje R-2 (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rūsio plano 2011 m. gegužės 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis). Taigi teiginys, jog mineralinis vanduo iš Gręžinio yra pajungtas į SPA viešbučio (duomenys neskelbtini) antro korpuso vandentiekio tinklus, nepagrįstas.

21. Gręžinio vandens panaudojimą komercinėje veikloje atsakovas grindė ir pačio pareiškėjo internetiniame puslapyje nurodyta reklaminio pobūdžio informacija apie mineralinio vandens naudojimą (I t., b. l 124–128, 129). Pareiškėjas nurodo, kad ši informacija buvo paskelbta ne 2013 metais, o jau 2014 m. sausio mėn. pabaigoje, t. y. jau pasibaigus mokestiniam laikotarpiui už kurį buvo atliekamas patikrinimas. Pareiškėjas paaiškino, kad Gręžinio vandens panaudojimas komercinėje veikloje buvo pareiškėjo siekiamybė, todėl, pirmiausiai, ir buvo įrengtas Gręžinys. Kadangi iki aprobuojant Gręžinio vandenį to negalima buvo daryti, todėl vietoje Gręžinio vandens buvo naudojamas gėlas vanduo su įvairiomis pridėtinėmis mineralinėmis druskomis (II t., b. l. 221). Tokiu būdu buvo palaipsniui formuojamas klientų ratas, kad, kai jau bus galima naudoti Gręžinio vandenį, šiai paslaugai būtų paklausa. Nurodo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (III t., b. l. 123–133) užfiksuota ir tai, jog visos pareiškėjo SPA veikloje naudojamos vonios turi po 4 vandens įvadus, t. y. po 2 šilto ir šalto, atitinkamai gėlam vandeniui ir Gręžinio vandeniui. Pareiškėjas paaiškino, kad planavo Gręžinio vandenį aprobuoti dar iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau faktiškai tai buvo padaryta, kaip jau minėta, 2014 m. rugpjūčio 13 d. Atidėjus Gręžinio vandens aprobavimo terminą iki 2014 m. pabaigos, buvo pašalinta ir internete skelbta informacija iki faktinio Gręžinio vandens aprobavimo.

22. Teismas padarė išvadą, kad Skundžiamu sprendimu šie pareiškėjo paaiškinimai nepaneigti, todėl atitinkamų SPA paslaugų pardavimas ir reklamavimas šiuo atveju dar neįrodo, kad jos suteiktos naudojant Gręžinio vandenį ir kad tai buvo daroma 2013 metais.

23. Teismas pažymėjo, kad Agentūros 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-1 pagrindu 2014 m. vasario 11 d. K. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014 m. vasario 26 d. nutarimu jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 57 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad, 2014 m. sausio 24 d. atlikus K. G. prekybos įmonėje neplaninį patikrinimą, buvo nustatyta, jog K. G. prekybos įmonė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo žemės gelmių išteklių (mineralinio vandens) gavybai iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. 47543, įrengto (duomenys neskelbtini), Palangoje, išgavo ir ūkinėje komercinėje veikloje panaudojo 3 078 m3 neištirtų ir neaprobuotų žemės gelmių išteklių – mineralinio vandens. K. G., būdamas įmonės savininku, neužtikrino, kad žemės gelmių ištekliai – mineralinis vanduo – būtų išgaunami turint Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą išteklių gavybai (prijungtos Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-12-588/14 I t., b. l. 59–60). Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-12-588/2014 K. G. skundo netenkino ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-335-174/2015 paliko Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo netenkino.

24. Teismas pažymėjo, kad ATPK 57 straipsnio 1 dalis numato, kad vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, arba be nustatyta tvarka išduotų paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti sąlygų, kai pagal teisės aktus tokios sąlygos yra reikalingos, – užtraukia baudą piliečiams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylos ir šios bylos įrodinėjimo dalykas skiriasi – administracinio teisės pažeidimo bylos įrodinėjimo dalykas buvo pats Gręžinio neteisėto naudojimo faktas, tuo tarpu aplinkybė, koks kiekis vandens buvo išgautas, net neturėjo esminės reikšmės, o šios bylos įrodinėjimo dalykas yra vandens naudojimo faktas ir konkretus bei tikslus jo skaitinis kiekis, kadangi kiekvienas vandens m3 yra apmokestinamas. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje Nr. 2ATP-330/2015 (III t., b. l. 70–72) konstatavo, jog nagrinėjamu atveju K. G. inkriminuoto pažeidimo kvalifikacijai išgauto vandens kiekis apskritai neturi lemiamos reikšmės, akcentavimas galimai netinkamai priskaičiuoto išgauto vandens kiekio nesudaro pagrindo spręsti apie padarytus esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

25. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Departamento argumentas, jog mineralinio vandens gavybos be leidimo ir naudojimo ūkinėje veikloje faktas yra nustatytas ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(14)-LT5-5 AM 105666, todėl nereikia įrodinėti šio fakto, atmestinas, nes šioje byloje, skirtingai nei administracinio teisės pažeidimo byloje, reikia įrodyti išgauto ir panaudoto ne tyrimo tikslais mineralinio vandens kiekį.

26. Remdamasis nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.).

III. 27. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pareiškėjo skundą atmesti, pakeisti Skundžiamą sprendimo dalį, sumažinant paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą mineralinį vandenį 2013 metais.

28. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Departamentas, nepažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 20 įsakymo Nr. D1-692 „Dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formos patvirtinimo“, įvertino pateiktas rašytines pastabas ir apie tai pažymėjo Skundžiamame sprendime.

29. Atsakovas pažymi, kad mineralinio vandens išteklių gavybos faktas nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos, dirbusios SPA centre, negalėjo paneigti, kad procedūroms naudotas mineralinis vanduo, kadangi jos nenustatinėjo, koks vanduo teka iš krano. Teismas, pasisakydamas dėl patikrinimo akto priedo Nr. 10, neatsižvelgė į tai, kad ši schema yra iš 2008 m. parengto techninio projekto, o pareiškėjo pateiktas G. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra atliktas 2015 metais, todėl negalima teigti, kad inžinierinių tinklų įrengimo situacija per šį pakankamai ilgą laikotarpį nepasikeitė. Taip pat teismas, vertindamas patikrinimo akto 10 priedą, nepasisakė dėl kartu su juo pateiktų fotonuotraukų. 2008 metų techniniame projekte mineralinio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai nebuvo numatyti, kadangi gręžinys įrengtas ir įregistruotas 2011 metais. Todėl įmonė 2011 metais įsirengusi mineralinio vandens gręžinį, įrengė ir šio vandens tiekimui bei nuotekų šalinimui reikalingus vamzdynus. Negalima paneigti, kad vamzdynai mineralinio vandens tiekimui į SPA centrą buvo įrengti iki viešbučio statybos užbaigimo, t. y. iki 2013 m. kovo 4 d. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2013 m. kovo 5 d. sudaryta sutartis su UAB „Palangos vandenys“ dėl mineralinio vandens nuotekų tvarkymo.

30. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Palangos vandenys“ Departamentui pateikė oficialią informaciją apie 2013 metais priimtą į nuotekų tinklus mineralinio vandens buitinių nuotekų kiekį – 3 078 m3, pagrįstus griežtos atskaitomybės dokumentais – sąskaitomis faktūromis.

31. Atsakovas pažymėjo, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 punktas numato mokesčio didesniu tarifu taikymą ne tik už nedeklaruotą, deklaruotą mažesnį, bet ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-335-174/2015 konstatavo, kad žemės gelmių tyrimo terminas mineralinio vandens žvalgybos gręžiniui buvo nustatytas iki 2014 m. gruodžio 30 d. ir pažeidimo fiksavimo metu – 2014 m. sausio 24 d. – nebuvo pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai bei įmonei nebuvo išduotas leidimas mineralinio vandens išteklių gavybai. Todėl padaryta pagrįsta išvada, kad įmonė neteisėtai, t. y. neturėdama leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, galimai išgavo ir ūkinėje veikloje panaudojo 3 078 m3 mineralinio vandens išteklių.

32. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus UAB „Palangos vandenys“ 2013 m. kovo 5 d. vandens skaitiklio patikrinimo ir plombavimo aktą su užfiksuotais skaitiklio rodmenimis 2 421 m3, be leidimo išgauto mineralinio vandens kiekis 2013 m. I ketvirtį būtų 35 m3, o per visus 2013 metus – 657 m3. Tokiu atveju mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą mineralinį vandenį 2013 metais būtų: už I ketvirtį 5 186 Lt už 35 m3 sunaudoto mineralinio vandens; už II ketvirtį 21 210 Lt už 142 m3 sunaudoto mineralinio vandens; už III ketvirtį 22 078 Lt už 149 m3 sunaudoto mineralinio vandens; už IV ketvirtį 49 225 Lt už 331 m3 sunaudoto mineralinio vandens.

33. Pareiškėjas individuali įmonė :K. G. prekybos įmonė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo šio skundo netenkinti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad Įmonei reiškiami kaltinimai yra nepagrįsti, pirmiausiai, faktiniu požiūriu – pažymi, kad teismo posėdžio metu paties atsakovo atstovės pripažino, jog patikrinimas buvo atliktas net neapsilankius tariamo pažeidimo vietoje ir neatliekant jokių tiriamųjų veiksmų (neapžiūrėjus, ar mineralinis vanduo 2013 metais apskritai galėjo būti naudojamas SPA įrenginiuose, ar baseinai buvo pripildyti būtent mineraliniu vandeniu, kas būtų leidę neabejotinai patvirtinti inkriminuojamus kaltinimus), tačiau vietoje to informacija buvo renkama tik internete arba teikiant užklausas pareiškėjui. Atsakovas iškreipia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kadangi savo reiškiamus kaltinimus apie esą padarytus teisės pažeidimus ir toliau grindžia tikėtinumo kategorijomis, bet ne neabejotinai įrodytomis aplinkybėmis; tuo tarpu pareiškėją siekta apmokestinti ne įprasto dydžio mokesčiu už gamtos išteklių naudojimą, o net 10 kartų didesniu tarifu, kas savo esme reiškia mokestinės sankcijos taikymą, t. y. pareiškėjo nubaudimą už tariamai neteisėtą veiką.

34. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Gręžinio vandens naudojimo ūkinėje komercinėje veikloje faktas yra konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-335-174/2015 (toliau – ir ATP Byla), todėl esą šia aplinkybe turėjo būti vadovaujamasi ir šioje byloje. ATP Bylos ir šios bylos įrodinėjimo dalykas visiškai skyrėsi. ATP Byloje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne pareiškėjas, o visiškai kitas, savarankiškas fizinis asmuo K. G.. Tačiau, nors K. G. yra pareiškėjo savininkas, jis nėra pareiškėjo teisėtas atstovas.

35. Atsakovo surinkti įrodymai yra nepakankami, neišsamūs ir nepatikimi. Pareiškėjo esą padarytas teisės pažeidimas buvo įrodinėjamas trejomis įrodymų grupėmis: Patikrinimo akto Priedu Nr. 10, t. y. inžinerinių vandens tinklų schema; UAB „Palangos vandenys“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už mineralinio vandens nuotekas; Internete skelbta reklaminio pobūdžio informacija apie pareiškėjo teiktas SPA paslaugas. Tačiau nei vienas iš šių įrodymų savo sąsajumu su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis bei patikimumu nėra pakankami mokestinei atsakomybei taikyti.

36. Apeliantas visiškai be pagrindo kritikuoja teismą, jog sprendime pasisakydamas dėl Patikrinimo akto Priedo Nr. 10, teismas esą neįvertino, kad šis dokumentas sudarytas dar 2008 m. Pažymėtina, kad šiuo dokumentu, kaip esą įrodančiu Gręžinio vandens naudojimą pareiškėjo SPA veikloje, rėmėsi pats atsakovas, todėl visiškai neaišku, kodėl jo neturėjo vertinti ir teismas.

37. Apelianto pateikiamos pozicijos nenuoseklumą ir nepagrįstumą parodo ir apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, esą į bylą pateiktas antstolio G. K. 2015 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/15/F-14 nepaneigia, kad galėjo pasikeisti inžinerinių tinklų įrengimo situacija. Pareiškėjo SPA pastate šiuo metu yra įrengtos dvi visiškai savarankiškos sistemos, ką ir konstatavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole: pastato šiaurinės pusės techninėje patalpoje įrengti gėlo vandens įvadas, vandens skaitiklis Nr. 10185020, taip pat patalpoje R-25 (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rūsio plano 2011 m. gegužės 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis) įrengtas vandens įvado apskaitos mazgas, gaisro gesinimo sistema, elektrinė sklendė su vandens siurbliu, gėlo vandens įvado mazgas; pastato pietinės pusės techninėje patalpoje R-2 (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rūsio plano 2011 m. gegužės 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis) yra įrengtas mineralinio vandens įvadas, mineralinio vandens skaitiklis Nr. 10185005. Savo ruožtu Patikrinimo aktas ir sprendimas buvo grindžiamas išskirtinai tik šiaurinės pastato dalies inžineriniais planais. Todėl ir iš Priedo Nr. 10 akivaizdžiai matyti, kad tai yra gėlo vandens tinklai. Tai reiškia, kad atsakovas objektyviai negalėjo įrodyti Gręžinio vandens tariamo naudojimo pareiškėjo ūkinėje komercinėje veikloje remdamasis gėlo vandens sistemos brėžiniais.

38. Apeliacinio skundo teiginį, kad sprendimas dėl konkretaus apmokestinamo vandens kiekio yra paremtas buhalteriniais UAB „Palangos vandenys“ dokumentais, todėl jis esą yra teisėtas, paneigia paties apelianto teismo proceso metu pasikeitusi pozicija, kada jis jau pats prašo pakeisti sprendimą, pripažįstant, kad skaičiavimai buvo atlikti nepagrįstai. UAB „Palangos vandenys“ PVM sąskaitos faktūros už nuotekas neįrodo Gręžinio vandens naudojimo ūkinėje komercinėje veikloje fakto, kadangi byloje nebuvo paneigta aplinkybė, jog Gręžinio vanduo buvo tiriamas, todėl vanduo buvo išleidžiamas būtent geologinio tyrimo tikslais. Pareiškėjo į bylą pateikti buhalteriniai dokumentai, taip pat SPA įrangos tūrių aprašymai parodo, kad visose SPA procedūrose, kuriose, atsakovo teigimu, buvo naudotas Gręžinio vanduo, 2013 metais buvo sunaudota iš viso 82,7 m3 vandens (nevertinant, koks tai vanduo, Gręžinio ar gėlas). Todėl teoriškai, net įrodžius, kad visose SPA procedūrose 2013 metais buvo naudotas Gręžinio vanduo, galėtų būti apmokestintas tik 82,7 m3 mineralinio vandens kiekis, bet ne 657 m3, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, ar 801 m3, kaip nurodė pats pareiškėjas, remdamasis Gręžinio vandens skaitiklio parodymais, kurie kartu yra Žemės gelmių tyrimo Nr. 2400-2010 Hidrogeologinės ataskaitos sudėtinė dalis, šios ataskaitos Priedas Nr. 3. Todėl ir šie įrodymai neįrodo Gręžinio vandens naudojimo ūkinėje komercinėje veikloje fakto, taigi ir neįrodo mokesčio taikymo pagrįstumo.

39. Šios bylos kontekste atsakovas veikia kaip mokesčio administratorius. Dėl šios priežasties būtent jis privalo neabejotinais, patikimais ir objektyviais įrodymais pagrįsti mokesčio taikymo pagrindus – tiek faktinius, tiek ir teisinius. Tačiau šios pareigos atsakovas tinkamai neįgyvendino. Byloje nėra objektyvių įrodymų ir aiškiai išdėstytų argumentų, leidžiančių ne daryti spekuliatyvias prielaidas, o konstatuoti aiškų ir neabejotiną faktą, jog pareiškėjas iš Gręžinio išgautą vandenį naudojo savo ūkinėje komercinėje veikloje. Atsakovas nepagrįstai ir nekorektiškai teigia, jog pats pareiškėjas sutiko, kad jo veikloje buvo naudojamas Gręžinio vanduo. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad nors jis savo procesinę poziciją išdėstė alternatyviai, tačiau buvo aiškiai suformuluota pirminė ir pagrindinė pozicija, kad „Gręžinio vanduo komercinėje veikloje nebuvo naudojamas, o atsakovas patikimais ir siekiamos taikyti mokestinės atsakomybės mastui adekvačiais įrodymais neįrodė naudojimo fakto“.

40. Pareiškėjas viso proceso metu bandė paaiškinti, kad Gręžinys buvo naudojamas išskirtinai tik žvalgomojo geologinio tyrimo tikslais. Tuo tarpu atsakovas, nors šios aplinkybės nepaneigė, ją akivaizdžiai ignoravo. Pareiškėjas visuomet ir sistemingai, kiekvieną dieną deklaravo ir deklaravo visą jo išgaunamą Gręžinio vandens kiekį. Leidimo išgauti gamtos išteklius pareiškėjas neprivalėjo turėti, kadangi Gręžinys buvo naudojamas išskirtinai geologinio tyrimo tikslais. Pareiškėjo 2015 m. gruodžio 7 d. rašytinių paaiškinimų 1 dalyje išsamiai paaiškintos tyrimo vykdymo aplinkybės, taip pat nurodyti jo metu teisėtai ir leistinai išgauti Gręžinio vandens kiekiai. Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos savo 2014 m. birželio 4 d. rašte Nr. (5)-1.7-1778, adresuotame pačiam atsakovui, nenurodė jokių vykdyto tyrimo pažeidimų. Rašte pažymėta, kad „Atsižvelgiant į ilgametę analogiškų mineralinio vandens žvalgybos darbų patirtį, darytina išvada, kad tyrimo užduočiai įvykdyti gali tekti išpumpuoti nuo 3 000 iki 4 000 m3 mineralinio vandens“. Šie mineralinio vandens kiekiai nebuvo viršyti, taip pat nebuvo padaryta jokių kitų tyrimo pažeidimų, todėl Gręžinio vanduo buvo 2014 m. rugpjūčio 13 d. aprobuotas kaip mineralinis ir Lietuvos geologijos tarnyba 2015 m. spalio 15 d. išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius.

41. Apeliacinis skundas negali būti tenkintas dar ir dėl to, kad jame pareikštas reikalavimas yra procesiniu ir logikos požiūriais ydingas. Apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą sprendimą pakeisti – pareiškėjo skundą atmesti, o paties atsakovo sprendimą pakeisti. Tačiau, panaikinus teismo sprendimą ir atmetus pareiškėjo skundą, tai reikštų, kad atsakovo sprendimas liktų galioti. Tuo tarpu pats atsakovas prašo minėtą sprendimą pakeisti, tokiu būdu pripažindamas sprendimo nepagrįstumą.

42. Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 43. Pareiškėjas IĮ „K. G. prekybos įmonė“ yra žemės sklypo ir jame esančių statinių (viešbučio), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkas. Pareiškėjas šiame sklype yra įsirengęs mineralinio vandens gręžinį. Gręžinį įrengusi įmonė – UAB „Artva“, turėjo Lietuvos geologijos tarnybos 2004 m. rugsėjo 29 d. išduotą leidimą Nr. 57 tirti žemės gelmes.

44. Lietuvos geologijos tarnyba 2014 m. sausio 3 d. raštu informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad, remiantis viešojoje erdvėje skelbiama informacija, viešbutis (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtai (neturėdamas leidimo) naudoja mineralinį vandenį iš gręžinio. 2014 m. sausio 10 d. Departamento Palangos miesto agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos geologijos tarnybos 2014 m. sausio 3 d. raštą, pavedė vyresniajai valstybinei aplinkos apsaugos inspektorei S. P. atlikti neplaninį K. G. prekybos įmonės patikrinimą.

45. 2014 m. sausio 24 d. Departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė S. P., patikrinusi K. G. prekybos įmonę, surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad įmonei už be leidimo išgautą mineralinio vandens kiekį paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma 456 433 Lt pagal Mokesčio už valstybinius išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Akte konstatuota, kad mokestis paskaičiuotas remiantis UAB „Palangos vandenys“ pateiktais duomenimis (2013 metų sutartis su pareiškėju, pažyma apie iš įmonės priimtas 3 078 m3 mineralinio vandens nuotekas). Akte taip pat konstatuota, kad yra pažeista ATPK 57 straipsnio 1 dalis.

46. 2014 m. vasario 26 d. Departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė S. P. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo K. G. paskirta nuobauda pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį už jo įmonei 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus. 2014 m. vasario 26 d. nutarimas Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartimi paliktas nepakeistas, teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 2 d.

47. 2014 m. kovo 17 d. Departamento sprendimu nuspręsta pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą, sprendimas priimtas atsižvelgus į įmonės rašytines pastabas, siekiant įvertinti išdėstytas aplinkybes.

48. 2014 m. birželio 2 d. Departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė S. P., patikrinusi K. G. prekybos įmonę, surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad Įmonei už be leidimo išgautą mineralinio vandens kiekį paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma 456 433 Lt pagal Mokesčio už valstybinius išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Akte konstatuota, kad mokestis paskaičiuotas remiantis UAB „Palangos vandenys“ pateiktais duomenimis ir kitais dokumentais (2013 metų sutartis su pareiškėju, pažyma apie iš įmonės priimtas 3 078 m3 mineralinio vandens nuotekas).

49. 2014 m. liepos 24 d. Departamento sprendimu nuspręsta patvirtinti 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo aktą, kuris yra skundžiamas nagrinėjamoje byloje.

50. Gręžinio vanduo buvo 2014 m. rugpjūčio 13 d. aprobuotas kaip mineralinis ir Lietuvos geologijos tarnyba 2015 m. spalio 15 d. išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius.

VI. 51. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

52. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Mokesčio už valstybinius išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi. Mokesčio už valstybinius išteklius įstatymo 6 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1818 redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

53. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2008 m. spalio 6 įstatymo Nr. X-1743 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

54. Skundžiamas sprendimas priimtas atlikus pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal Viešojo administravimo įstatymo (2010 m. birželio 22 d. įstatymas Nr. XI-934) 361 straipsnį (Ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų (toliau – priežiūrą atliekantys subjektai) veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių.).

55. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (VAĮ 364 straipsnio 11 d., 12 d. 1 p.).

56. Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnyje yra nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūros principai. Šiame straipsnyje įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Šiame straipsnyje įtvirtintas metodinės pagalbos teikimo principas. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų.

57. Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnis nustato reikalavimą dėl leidimo tirti žemės gelmes turėjimo. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, nustatanti teisę naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nustato ir reikalavimą turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarytą su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

VII. 58. Minėta, kad pareiškėjas IĮ „K. G. prekybos įmonė“ yra žemės sklypo ir jame esančių statinių (viešbučio), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkas. 2011 metais, pareiškėjo užsakymu, UAB „Artva“ išgręžė minėtame sklype Gręžinį. Gręžinio vanduo buvo 2014 m. rugpjūčio 13 d. aprobuotas kaip mineralinis ir Lietuvos geologijos tarnyba 2015 m. spalio 15 d. išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius.

59. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas leidime tirti žemės gelmes nustatyta tvarka ir sąlygomis atliko žemės gelmių tyrimo veiklą, būtent naudojo mineralinio vandens gręžinį žvalgomojo geologinio tyrimo tikslais. Pareiškėjas deklaravo išgaunamą mineralinio vandens kiekį. Byloje yra pateikti duomenys apie išgautą mineralinį vandenį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. vasario mėn., taigi, duomenys, apimantys ir ginčo laikotarpį – 2013 metus.

60. Byloje kilo ginčas dėl to, kad, atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas, neturėdamas pagal teisės aktus privalomo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (mineralinį vandenį), naudojo šiuos išteklius. Pirmosios instancijos teismas pripažino šią atsakovo išvadą nepagrįsta įrodymais, todėl panaikino skundžiamą sprendimą.

61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kartu su skundžiamu sprendimu pateikti dokumentai nepatvirtina administraciniame sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas 2013 metais naudojo žemės gelmių išteklius (mineralinį vandenį), o ne tik tyrė šį vandenį.

62. Atsakovas vienu iš esminių dokumentų nurodo kartu su skundžiamu sprendimu pateiktą vandens įvado principinę schemą (1 lapas) bei kartu su juo pateiktas nuotraukas. Pirmiausiai, pažymėtina, kad nėra aišku, kokio dokumento sudėtine dalimi yra vandens įvado principinė schema. Šio dokumento turinys bei kartu su juo esančios nuotraukos (be jokių paaiškinimų) nepatvirtina nei mineralinio vandens iš Gręžinio pajungimo, nei naudojimo fakto. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos dokumentus kartu su pareiškėjo pateiktais dokumentais, antstolio G. K. 2015 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pagrįstai sprendė, kad atsakovo teiginys (kurį turėjo patvirtinti minėti dokumentai), jog mineralinis vanduo iš Gręžinio yra pajungtas į SPA viešbučio (duomenys neskelbtini) antro korpuso vandentiekio tinklus, nepagrįstas.

63. Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, nesurinko įrodymų, turinčių užtikrinti sprendimo teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu.

64. Išvadą, jog atsakovo sprendimas yra nepagrįstas įrodymais ir neteisėtas, iš esmės patvirtina pareiškėjo nuosekliai teikti į bylą argumentai, jog mineralinis vanduo buvo naudojamas tik tyrimo tikslais.

65. Lietuvos geologijos tarnyba 2010 m. kovo 10 d. įregistravo Žemės gelmių registre teritorijos, esančios Klaipėdos apskr., Palangos miesto sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), geologinius tyrimus (žvalgyba), tyrimo vykdytojas UAB „Artva“, numatomas įrengti vienas gręžinys Nr. 47543, kurio pavadinimas 2400-2010 Šventosios-Upininkų (D3-2 šv-up) vandeningo komplekso mineralinio vandens išteklių žvalgyba. 2011 m. gegužę buvo išgręžtas nefiltrinis gręžinys Nr. 47543.

66. Tyrimo vykdytojo UAB „Artva“ pateikti dokumentai ir paaiškinimai patvirtina, kad tyrimų vykdytojas sumontavo produktyvaus sluoksnio tyrimui reikalingą vandens siurbimo įrangą ir 2011 m. birželio mėn. perdavė tyrimo užsakovui (IĮ „K. G. prekybos įmonė“), kuris organizavo reguliarių gręžinio išpumpavimų mažais kiekiais vykdymą. UAB „Artva“ tvirtinimu, tai nors ir lėtesnis, tačiau aplinkai draugiškesnis nefiltrinių gręžinių įrengimo baigiamųjų darbų būdas. Tam tikslui IĮ „K. G. prekybos įmonė“ sudarė sutartį su UAB „Palangos vandenys“ ir iš gręžinio nedideliu (apie 5 m3/d) debitu siurbiamas gręžinio vandens nuotekas leido į miesto nuotekų tinklus. Tokiu būdu gręžinio Nr. 47543 befiltrinė dalis išsivalė ir susiformavo nuo 2011 m. rugsėjo iki 2013 m. gruodžio išsiurbus 3 355 m2 požeminio vandens ir smėlingų-molingų dalelių mišinio. Išvalius gręžinį Nr. 47543, atlikti žemės gelmių tyrimo darbai: atlikti produktyvaus sluoksnio hidrodinaminiai ir hidrocheminiai tyrimai, įvertinti jo požeminio vandens ištekliai ir parengtas vandenvietės apsaugos zonos projektas, šių darbų hidrogeologinė ataskaita teikta Lietuvos geologijos tarnybai ekspertiniam vertinimui ir išteklių aprobavimui, patvirtinta 2014 m. rugpjūčio 13 d.

67. Kaip patvirtina UAB „Artva“ pateikti dokumentai ir paaiškinimai bei pareiškėjo paaiškinimai, pareiškėjas sudarė sutartį su UAB „Palangos vandenys“ ir deklaravo iš Gręžinio siurbiamas Gręžinio vandens nuotekas, kurios buvo leidžiamos į miesto nuotekų tinklus. Taigi, apskaitomas buvo iš Gręžinio tyrimo tikslais siurbiamas vanduo, ką patvirtina minėti dokumentai, suteikiantys teisę vykdyti tyrimus, taip pat patvirtinantys laikotarpį, per kurį buvo vykdomas tyrimas. Lietuvos geologijos tarnybos išduotuose dokumentuose nėra konstatuoti jokie vykdyto tyrimo pažeidimai, o užbaigus tyrimą išduoti dokumentai, leidžiantys naudoti mineralinį vandenį.

68. Pareiškėjas akcentuoja, kad iki žemės gelmių išteklių žvalgybos pabaigos ir išteklių aprobavimo nėra aišku, kokia yra jų kokybė. Taigi, tiek teisinis reglamentavimas, nustatantis būtinumą, gavus kompetentingos institucijos dokumentus, atlikti žemės gelmių išteklių tyrimą, tiek jo įgyvendinimas, konkrečiu atveju pareiškėjo įmonės, patvirtina, kad pareiškėjas vykdė žemės gelmių išteklių tyrimą, kurio metu negalėjo naudoti šių išteklių ir nenaudojo, nes tai nebuvo įmanoma.

69. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai naudojo mineralinį vandenį ir beveik visą minėtą tyrimo tikslais išgautą ir pareiškėjo deklaruotą vandens kiekį apmokestino.

70. Pažymėtina, kad atsakovas apmokestino didesniu tarifu visą pareiškėjo tyrimo tikslais išgautą mineralinį vandenį, kurio visas kiekis buvo deklaruotas, ką pareiškėjas akcentavo nuo patikrinimo pradžios, teikdamas pastabas dėl 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akto ir visuose kituose savo teiktuose atsakovui bei teismui adresuotuose dokumentuose. Patikrinimo metu pareiškėjas taip pat teikė faktinius duomenis bei akcentavo savo rašytiniuose paaiškinimuose, jog atsakovas neteisingai vertino 2013 metų I ketvirtį deklaruoto mineralinio vandens kiekį, būtent šis kiekis buvo nurodomas remiantis skaitiklio parodymais nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2013 metų. Šią aplinkybę atsakovas pripažino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei nurodė tai savo apeliaciniame skunde ir dėl to sprendimą prašė pakeisti. Taigi, atsakovas tik nagrinėjant bylą teisme dėl jo priimto administracinio sprendimo pripažino, kad viso pareiškėjui turėtų būti priskaičiuota 97 699 Lt, o ne 456 433 Lt suma, kaip buvo paskaičiuota Skundžiamu sprendimu. Taigi, atsakovas pripažino akivaizdžią institucijos klaidą, kuri buvo padaryta priimant Skundžiamą sprendimą.

71. Atsakovo apeliacinio skundo prašymas pakeisti sprendimą negali būti patenkintas. Pažymėtina, kad administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą (ABTĮ 3 str.), teismas negali priimti administracinio sprendimo. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes nėra surinkti įrodymai, būtini tokio sprendimo priėmimui. Būtent atsakovas, atlikęs ūkio subjekto veiklos patikrinimą, neįrodė, jog ūkio subjektas pažeidė teisės aktus, t. y. neturėdamas teisės aktuose nustatyto leidimo naudojo žemės gelmių išteklius (mineralinį vandenį). Taigi, visas Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės.

72. Pareiškėjas pagrįstai akcentuoja, jog atsakovas privalėjo aiškiai įrodyti ir nustatyti be leidimo sunaudotų žemės gelmių išteklių kiekį, nes atsakovas šiuo sprendimu, kuriuo yra paskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, skaičiuojamas didesniu tarifu (10 kartų didesnis), taiko pareiškėjui sankciją, kuri pagal savo pobūdį yra labai griežta. Todėl nepagrįsti yra atsakovo motyvai, kad Skundžiamą sprendimą pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje individualios įmonės savininkui paskirta nuobauda už vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo. Asmens nubaudimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali suponuoti tik tokių privalomų pasekmių atsiradimą teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje tikrinamas administracinio akto teisėtumas, kiek šios pasekmės sutampa su administracinio sprendimo dalyku (ABTĮ 58 str.). Administracinio teisės pažeidimo byloje individualios įmonės savininkas nubaustas už vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nagrinėjamoje byloje skundžiamas administracinis sprendimas, kuriuo individualiai įmonei paskaičiuotas mokestis už konkretų kiekį sunaudotų gamtos išteklių. Todėl minėtų bylų įrodinėjimo dalykas skiriasi, o procesinio sprendimo įsiteisėjimas administracinio teisės pažeidimo byloje nesuponuoja ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumo, kurio vertinimas yra savaime platesnis dalykas, nes apima, be minėtojo (vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo) ir kitų viešojo administravimo subjekto aspektų veiklos vertinimą.

73. Minėta, kad atsakovas priėmė Skundžiamą sprendimą, atlikęs pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnį, t. y. vykdydamas ūkio subjekto veiklos priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nesilaikė ūkio subjektų veiklos priežiūros principų – minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo bei metodinės pagalbos teikimo principo. Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, nevertino ūkio subjekto teiktų dokumentų ir paaiškinimų, dėl to, priimdamas kelis administracinius aktus tuo pačiu klausimu (du kartus atlikdamas patikrinimą ir du kartus nagrinėdamas klausimą ikiteismine tvarka), kartojo savo padarytą akivaizdžią klaidą dėl faktinės padėties nustatymo. Atsakovas nebendradarbiavo su ūkio subjektu, o tik taikė griežčiausias poveikio priemones, Skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, jog nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti poveikio priemones, kurias įstatymas įtvirtina kaip ultima ratio (paskutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemones.

74. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino šį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto neteisingai taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius