bf613eb5-2e3a-41ec-be80-79b76c8d4964 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-5316-808/2020 Proceso Nr. 2-68-3-00693-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21.; 3.2.6.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų Lietuvos Respublikos vardu 2020 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. L., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. L. (A. L.) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Dorvesa“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Dorvesa“ (toliau – atsakovė) 164,41 Eur avanso likutį, 1330,00 Eur žalos atlyginimÄ už nekokybiÅ¡kai atliktus darbus, 518,84 Eur už sugadintas medžiagas, 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 72,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad Å¡alys 2019 m. gegužės 9 d. sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė darbus atliko nekokybiÅ¡kai, jie neatitiko keliamų reikalavimų ir nustatytų terminų. Atsakovė nepaÅ¡alino darbų trÅ«kumų, todėl 2019 m. spalio 2 d. buvo kreiptÄ si į jÄ dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovei 2019 m.lapkričio 4 d. buvo iÅ¡siųsta pretenzija. Atsakovė nereagavo į pateiktÄ pretenzijÄ ir skolos nesumokėjo. Dėl atsakovė veiksmų buvo patirta neturtinė žala (400,00 Eur), patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė įtampa, pablogėjo santykiai tarp Å¡eimos narių, nebuvo galima planuoti įsikėlimo į butÄ terminų.

Atsakovei ieÅ¡kinys su priedais ir teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas A. L. iÅ¡ esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti priimant sprendimÄ už akių. Atsakovė, kuri apie paskirtÄ teismo posėdį buvo informuota tinkamai, į jį neatvyko ir iki posėdžio pradžios nepateikė praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ .

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, priimant sprendimÄ už akių. Proceso įstatymas numato, kad į teismo posėdį neatvykus atsakovui, kuriam buvo tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ ir iÅ¡ jo negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, teismas, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, gali priimti sprendimÄ už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ , iki teismo posėdžio pradžios raÅ¡ytinių praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikta.

Todėl teismas konstatuoja, kad CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų kliūčių priimti sprendimÄ už akių nėra, toks sprendimas dėl ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų reikalavimų priimtinas. Sprendimas už akių priimtinas dėl visų ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, nes apie juos atsakovė buvo tinkamai informuota. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ ir iÅ¡dėsto sutrumpintus motyvus (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡alys 2019 m. gegužės 9 d. sudarė Rangos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė atlieka statybos darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Darbų sÄ matoje (Sutarties priedas Nr.

1) nurodyta bendra darbų kaina - 7682,00 Eur be PVM. Å alys susitarė (Sutarties 7 punktas), kad už atliktus darbus arba dalį atliktų darbų pagal sÄ matÄ , ieÅ¡kovas sumoka atsakovei, kai Å¡alys pasiraÅ¡o Darbų atlikimo aktÄ . 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta, kad darbų ir medžiagų vertė - 5500,00 Eur, o ieÅ¡kovas sumokėjo 500,00 Eur daugiau. IeÅ¡kovas, pastebėjęs darbų trÅ«kumus, 2019 m. spalio 2 d. informavo atsakovę dėl Sutarties nutraukimo ir darbų trÅ«kumų iÅ¡taisymo, tačiau atsakovė darbų trÅ«kumų nepaÅ¡alino.

Atsakovei neiÅ¡taisius nurodytų esminių darbų trÅ«kumų per ieÅ¡kovo nustatytus terminus, ieÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovę pateikdamas PretenzijÄ dėl 2013,84 Eur (518,84 Eur už medžiagas, likusi suma už darbus) skolos sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnis).

Dėl skolos Ä®statymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o netinkamai jas įvykdęs - privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, t.y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl sutartinės civilinės atsakomybės, privalu nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, taip pat kaltę). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai yra aiškinami kaip asmens elgesio neatitiktis teisei, t.y. ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, apimant ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ . Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). SÄ Å¾iningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai vykdė Sutartinius įsipareigojimus bei iÅ¡taisė ieÅ¡kovo nurodytus darbų trÅ«kumus (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo patirta žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Taigi, pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, 6.38 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteisiama 1848,84 Eur dydžio žala. Dėl avanso CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta.

Kadangi atsakovė nesuteikė ieÅ¡kovui prekės (statybos darbų), už kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 164,41 Eur avansÄ , laikytina, kad atsakovė lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo be pagrindo, todėl jas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; kt.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytÄ teisninį reglamentavoimÄ ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 164,41 Eur skolÄ laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Dėl neturtinės žalos Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydis sprendžiamas aiÅ¡kinantis ir vertinant individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgiant įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Fiziniam asmeniui neturtinė (moralinė) žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis, yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 400,00 Eur neturtinės žalos, kuriÄ jis iÅ¡ esmės argumentuoja dėl atsakovės netinkamo veikimo patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine įtampa, depresija, pablogėjusiais santykiais Å¡eimoje, nes planuotu laiku nebuvo galimybės įsikelti į butÄ ir jo Å¡eimai teko priverstinai gyventi vieno kambario bute.

Atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, iÅ¡analizavęs byloje esančių duomenų visumÄ ir įvertinęs ieÅ¡kovo argumentus dėl neturtinės žalos atsiradimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu atveju yra pagrindas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tik iÅ¡ dalies, t.y. priteisiant ieÅ¡kovui 50,00 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 72,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovo reikalavimas yra patenkintas iš dalies, todėl patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 61,56 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,98 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur) iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina 8,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis) Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Dorvesa“, į.k. 304497983, ieÅ¡kovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1848,84 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 84 ct) žalos, 164,41 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 41 ct) skolos, 50,00 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinės žalos, 61,56 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 56 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Dorvesa“, į.k. 304497983, į valstybės biudžetÄ 8,98 Eur (aÅ¡tuonis eurus 98 ct) iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas iÅ¡laidas, teismui (raÅ¡tinei) bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovas per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė