Legislator Case Law & Legislation
bf60be83-7316-4407-b8d2-b38e44a69a3b AI generated

bf60be83-7316-4407-b8d2-b38e44a69a3b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number bf60be83-7316-4407-b8d2-b38e44a69a3b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovė ketino dalyvauti konkurse, kuriame numatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti teisę naudotis prekės ženklu, atitinkančiu konkurso sÄ lygas; Å¡alių vedamose derybose ieÅ¡kovės atstovas Ž. K. pats įvardino bÅ«simÄ susitarimÄ ketinimų protokolu, o ne bendradarbiavimo sutartimis (2015-03-23 el. laiÅ¡kas);

Legislator headnote

AI generated

bf60be83-7316-4407-b8d2-b38e44a69a3b · Lietuvos apeliacinis teismas: Viena iÅ¡ derinamų sutarties sÄ lygų - dėl sutarties nutraukimo. 2015-06-30 - 2015-07-01 vyko tolesnis Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, tartasi dėl susitikimo sutarties sÄ lygų suderinimui. Teismas pažymėjo, kad nėra Å¡alių ginčo ir dėl to, kad atsakovė paruošė 2015-07-07 ketinimų protokolÄ ir projektus sutarčių: pardavimo skatinimo paslaugų sutartį, dvi reklamos paslaugų sutartis, tiekimo sutartį, 2015-07-08 bendradarbiavimo sutartis be sÄ skaitų, įrangos panaudos sutartį, susitarimÄ dėl pilstomo alaus prekinio pateikimo kokybės. Jose nurodyta: sutarties data - 2015-06-01, sutarties objektas - baras (pavadinimas nenurodytas), esantis RodÅ«nios kelias 2, Vilnius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-706-798/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00530-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Rudzinsko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AIR PUB“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AIR PUB“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys – Utenos alus“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 448 679 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais:VÄ® Lietuvos oro uostai paskelbė VÄ® Lietuvos oro uostai patikėjimo teise valdomo ir VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialui perduoto valdyti valstybės materialiojo turto vieÅ¡Ä jį nuomos konkursÄ . Vadovaujantis konkurso sÄ lygomis buvo siÅ«loma iÅ¡nuomoti negyvenamÄ sias patalpas, esančias Keleivių terminale, adresu RodÅ«nios kelias 2, Vilnius.

Konkurso sÄ lygose buvo nurodyta, kad patalpos iÅ¡nuomojamos iÅ¡skirtinai tik registruoto lietuviÅ¡ko alaus (alaus gamintojo) prekės ženklo alaus barui/restoranui įrengti ir eksploatuoti, kuriame bus vykdoma vieÅ¡ojo maitinimo veikla, besÄ lygiÅ¡kai vadovaujantis VÄ® Lietuvos oro uostų parengtu baro koncepcijos apraÅ¡u. Vienas iÅ¡ esminių konkurso reikalavimų buvo nuo vieÅ¡ojo maitinimo paslaugų veiklos nuomojamose patalpose pradžios iki pabaigos baro/restorano pavadinime ir komunikacijos priemonėse (t.y. meniu, darbuotojų uniformų, indų, restorano interjero apipavidalinime ir pan.) privalomai naudoti įregistruotÄ lietuviÅ¡ko alaus gamintojo prekės ženklÄ , o toks prekės ženklas privalomai turi bÅ«ti įregistruotas Lietuvos valstybinio patentų biuro registre ir jam keliami patirties bei gamybos apimties reikalavimai:

„prekės ženklo vardu pavadinta pirmasis bravoras įkurtas prieÅ¡ 100 metų arba anksčiau ir 2014 m. tokio prekės ženklo vardu pavadinto bravoro gamybos apimtis siekė ne mažiau kaip 30 mln. litrų per metus“. IeÅ¡kovė nurodė, kad, ji apie bÅ«simÄ konkursÄ sužinojo iÅ¡ anksto ir todėl nuo 2015 m. kovo mėnesio vedė derybas su atsakove dėl bendradarbiavimo sÄ lygų dalyvaujant konkurse bei vykdant patalpų nuomos sutartį. Atsakovė aktyviai dalyvavo derybose ir savo elgesiu sukėlė pagrįstus ieÅ¡kovės lÅ«kesčius dėl bendradarbiavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo.

Å alys 2015 m. liepos 7 d. pasirašė ketinimų protokolÄ , kuriuo susitarė, jog ieÅ¡kovei, laimėjus konkursÄ ir pasiraÅ¡ius patalpų nuomos sutartį, Å¡alys pasiraÅ¡ys reklamos, pardavimų skatinimo, bendradarbiavimo, tiekimo ir įrangos perdavimo sutartis dėl prekių tiekimo (toliau – bendradarbiavimo sutartys), o atsakovė suteiks ieÅ¡kovei teisę naudoti prekės ženklÄ â€žÅ vyturys“ pavadinime ir reklaminių ir kitų susijusių paslaugų tiekimo. KonkursÄ laimėjo ne ieÅ¡kovė, o trečiasis asmuo UAB „Ameritek“.

IÅ¡ konkurso laimėtojo nustatymo protokolo paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė neatskleidė informacijos ieÅ¡kovei apie analogiÅ¡kus įsipareigojimus – leidimÄ naudoti prekės ženklÄ â€žÅ vyturys“ dar dviem konkurso dalyviams. Vienas jų buvo pripažintas konkurso laimėtoju. Toks atsakovės elgesys ikisutartiniuose santykiuose vertintinas kaip itin nesÄ Å¾iningas, nes a) atsakovė aktyviai dalyvavo derybose su ieÅ¡kove iÅ¡ anksto žinodama, kad neturi tikslo ir rimto ketinimo dalyvauti konkurse su ieÅ¡kove ir sudaryti bendradarbiavimo sutarties bÅ«tent su ieÅ¡kove;

b) atsakovė, derėdamasi su ieÅ¡kove, neatskleidė informacijos apie analogiÅ¡kus įsipareigojimus kitiems konkurso dalyviams, o tokia informacija ieÅ¡kovei turėjo esminės reikÅ¡mės. Jei atsakovė bÅ«tų buvusi sÄ Å¾ininga ir bÅ«tų atskleidusi ieÅ¡kovei pirmiau nurodytÄ informacijÄ , tai ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi spręsti dėl tolesnės pozicijos bendradarbiavimo sutarčių sudarymui ar ieÅ¡koti kito sÄ Å¾iningo partnerio dalyvavimui konkurse, suderinant kitas komercines sÄ lygas ir pateikiant geriausiÄ nuomos pasiÅ«lymÄ . Atsakovė, žinodama konkurso sÄ lygas, nustatančias, kad dalyvis gali pateikti tik vienÄ paraiÅ¡kÄ ir rimtus ieÅ¡kovės ketinimus dalyvauti konkurse bei sudaryti bendradarbiavimo sutartis, slapta susiderėjusi su trečiaisiais asmenimis nepasirašė su ieÅ¡kove bendradarbiavimo sutarčių ir tuo užsitikrino, jog:

a) jos atžvilgiu konkurse alaus gamintojų konkurencija bÅ«tų eliminuota ir b) bÅ«tų pateikta daugiau nei viena paraiÅ¡ka. IeÅ¡kovės įsitikinimu, toks atsakovės elgesys neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normos, konkurso sÄ lygoms ir laikoma neteisėtais atsakovės veiksmais. Atsakovės nesÄ Å¾iningumas, pasireiÅ¡kė ir tuo, kad pagal konkurso sÄ lygų 37 punktÄ pirmiausia atrenkami pasiÅ«lymai pagal kvalifikacinius reikalavimus ir tik vėliau pagal pasiÅ«lytÄ nuompinigių dydį.

IeÅ¡kovei suderinus bendradarbiavimo sutartis su atsakove dėl prekės ženklo „Švyturys“ naudojimo, tačiau atsakovei sudarius analogiÅ¡kas sutartis su kitais dviem konkurso dalyviais, tokiu bÅ«du ji tyčia eliminavo ieÅ¡kovės pranaÅ¡umÄ dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, dėl ko nebuvo pasiraÅ¡yta patalpų nuomos sutartis. Dėl atsakovės kaltės (neteisėtų veiksmų) ieÅ¡kovė nelaimėjo konkurso ir nebuvo sudaryta nuomos sutartis. IeÅ¡kovė patyrė žalÄ (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti atsakovė pagal ketinimų protokolo III dalį ir CK 6.163 straipsnio 3 dalį.

ŽalÄ (nuostolius) sudaro: 23,730 Eur tiesioginiai nuostoliai, patirti ruoÅ¡iantis konkursui (9 075 Eur iÅ¡laidos advokatei, 8 000 Eur dizainerio paslaugoms; 2 420 Eur UAB „Baltic Business Development“ ekspertams ir specialistams verslo planui paruoÅ¡ti, 4 235 Eur UAB „Lauris Furniture“ baldų projektui ir kt.) bei netiesioginė žala (nuostoliai), ieÅ¡kovei praradus galimybę gauti numatytas ir realiai tikėtinas 424 949 Eur pajamas (grynasis pelnas), paskaičiuotas UAB „Baltic Business Development“ paruoÅ¡tame verslo plane.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 624 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, valstybei 2 822,46 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad VÄ® Lietuvos oro uostai paskelbė valstybei priklausančios ir jos patikėjimo teise valdomos negyvenamosios patalpos, esančios Keleivių terminale adresu RodÅ«nios kelias 2, Vilniuje, vieÅ¡Ä jį nuomos konkursÄ .

Tikslas – įkurti alaus barÄ /restoranÄ . Pagal konkurso sÄ lygas konkurso dalyvis nuo vieÅ¡ojo maitinimo paslaugos veiklos patalpose pradžios iki pabaigos baro/restorano pavadinime ir komunikacijos priemonėse privalomai turi bÅ«ti naudojamas Lietuvos valstybinio patentų biuro registre įregistruotas lietuviÅ¡ko alaus gamintojo prekės ženklas ir jam keliami patirties bei gamybos apimties reikalavimai: „prekės ženklo vardu pavadintas pirmasis bravoras įkurtas prieÅ¡ 100 metų arba anksčiau ir 2014 m. tokio prekės ženklo vardu pavadinto bravoro gamybos apimtis siekė ne mažiau kaip 30 mln. litrų per metus“.

PasiÅ«lymų pateikimo laikas: ne anksčiau kaip 2015-07-09 10 val. ir ne vėliau kaip 2015-07-10 10 val. (b.l.8-15). Teismas pažymėjo, kad tokius kvalifikacinius reikalavimus Lietuvoje atitinka trys alaus gamintojai, tarp jų atsakovė.Teismas taip pat nustatė, kad ginčo dėl to, kad bylos Å¡alys apie bÅ«simÄ konkursÄ sužinojo iÅ¡ anksto ir kad nuo 2015 m. kovo mėnesio pradėjo susiraÅ¡inėjimÄ â€“ derybas, nėra. Teismas Å¡alių teisinius santykius kvalifikavo ikisutartiniais. Teismas akcentavo, kad nėra ginčo taip pat dėl to, kad atsakovė paruošė ir 2015-05-05 iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei sutarčių projektus, kurių sÄ lygas Å¡alys derino. 2015-05-14 pakoreguotas sutartis atsakovė persiuntė ieÅ¡kovės atstovei.

Viena iÅ¡ derinamų sutarties sÄ lygų - dėl sutarties nutraukimo. 2015-06-30 - 2015-07-01 vyko tolesnis Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, tartasi dėl susitikimo sutarties sÄ lygų suderinimui. Teismas pažymėjo, kad nėra Å¡alių ginčo ir dėl to, kad atsakovė paruošė 2015-07-07 ketinimų protokolÄ ir projektus sutarčių: pardavimo skatinimo paslaugų sutartį, dvi reklamos paslaugų sutartis, tiekimo sutartį, 2015-07-08 bendradarbiavimo sutartis be sÄ skaitų, įrangos panaudos sutartį, susitarimÄ dėl pilstomo alaus prekinio pateikimo kokybės. Jose nurodyta: sutarties data - 2015-06-01, sutarties objektas - baras (pavadinimas nenurodytas), esantis RodÅ«nios kelias 2, Vilnius.

Teismas pastebėjo, kad pateiktų reklamos paslaugų sutarčių 4-ieji punktai „Atsiskaitymo tvarka“- skirtingi. Teismas nustatė, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytas 2015-07-07 ketinimų protokolas suteikė ieÅ¡kovei teisę dalyvauti konkurse. Teismas Å¡alių atstovų susiraÅ¡inėjimo nustatė, kad Å¡alys ir toliau derino sutarties sÄ lygas: 2015-07-08 ieÅ¡kovės atstovė iÅ¡siuntė atsakovei sutartis su korekcijomis, atsakovė 2015-07-10, t. y. vokų atplėšimo dienÄ , persiuntė ieÅ¡kovei jos teisininkų pataisytas sutartis ir tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovės atstovė pranešė, kad ji akceptavo tas nuostatas, dėl kurių atsakovės teisininkė neprieÅ¡taravo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ne dėl visų sutarčių sÄ lygų buvo priimtas susitarimas iki konkurso dienos ir Å¡alys laikė tinkamu dokumentu ketinimų protokolÄ , kuriame sutarčių pasiraÅ¡ymÄ susiejo su ieÅ¡kovės konkurso laimėjimu ir nuomos sutarties pasiraÅ¡ymu. Teismas nustatė, kad atsakovė, pasiraÅ¡iusi ketinimų protokolÄ , kaip dokumentÄ , įrodantį ieÅ¡kovės atitikimÄ minimaliems kvalifikaciniams reikalavimas, sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovei dalyvauti konkurse. Teismas akcentavo, kad pagal nenuginčytas konkurso sÄ lygas, atplėšus vokus pirmiausia vertinami dalyvių finansiniai pasiÅ«lymai ir tik tada atliekamas kvalifikacinis vertinimas dalyvio, pateikusio geriausiÄ pasiÅ«lymÄ (konkurso sÄ lygų 15.2 ir 15.3, 37 punktai).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laimėtojÄ ir tuo pačiu nuomos sutarties pasiraÅ¡ymÄ nulėmė ne leidimas naudoti prekių ženklÄ , o dalyvių pasiÅ«lyta kaina (konkurso sÄ lygų 39 punktas). Pats leidimas buvo bÅ«tina sÄ lyga, kaip minimalų kvalifikacinį reikalavimÄ patvirtinantis dokumentas ir jį atitiko ketinimo protokolas. Teismas konstatavo, kad atsakovė vienodomis sÄ lygomis davusi leidimÄ visiems konkurso dalyviams naudotis jos prekės ženklu laimėjimo atveju, negalėjo lemti laimėtojo.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė davė sutikimÄ vienodomis sÄ lygomis naudotis jos ženklu visiems konkurso dalyviams, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė taip tyčia eliminavo ieÅ¡kovės UAB „AIR PUB“ pranaÅ¡umÄ dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams ir kad dėl to su ieÅ¡kove nebuvo sudaryta patalpų nuomos sutartis.Teismas nustatė:

1) ieÅ¡kovė ketino dalyvauti konkurse, kuriame numatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti teisę naudotis prekės ženklu, atitinkančiu konkurso sÄ lygas;

2) Å¡alių vedamose derybose ieÅ¡kovės atstovas Ž. K. pats įvardino bÅ«simÄ susitarimÄ ketinimų protokolu, o ne bendradarbiavimo sutartimis (2015-03-23 el. laiÅ¡kas);

3) ketinimų protokolas 2015-07-07 pasirašytas ir jis, kaip tinkamas priedas, pateiktas su ieškovės pasiūlymu;

4) nenuginčytu ketinimo protokolu susitarta pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartis ieÅ¡kovei laimėjus konkursÄ ir pasiraÅ¡ius nuomos sutartį;

5) nuo 2015-06-30 iki 07-09 ieškovės atstovas buvo išvykęs (el. laiškas);

5) bendradarbiavimo sÄ lygos buvo derinamos ir 2015-07-10, t. y. paskutinę vokų pateikimo, jų atplėšimo ir paraiÅ¡kų vertinimo dienÄ Â (konkurso sÄ lygų 21 ir 29 punktai). Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad atsakovė nenutraukė derybų ir neatsisakė pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutarčių, todėl sprendė, kad ji neatsakinga už tai, jog nebuvo pasiraÅ¡ytos bendradarbiavimo sutartys, nes Å¡ių sutarčių pasiraÅ¡ymas nepriklausė nuo atsakovės valios.

Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad neatsirado sÄ lyga, bÅ«tina bendradarbiavimo sutarčių pasiraÅ¡ymui - ieÅ¡kovė nelaimėjo konkurso ir su ja nebuvo pasiraÅ¡yta nuomos sutartis. Teismo vertinimu, Å¡alių veiksmai (atsakovės sutarčių projektų paruoÅ¡imas, Å¡alių susiraÅ¡inėjimai dėl sutarčių sÄ lygų, ketinimų protokolo pasiraÅ¡ymas ir tolesnis derėjimasis), bei tai, kad nėra ginčo, jog atsakovė visiems konkurso dalyviams davė sutikimus naudotis jos prekės ženklu vienodomis sÄ lygomis, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė vedė derybas neturėdama tikslo pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartis.

Teismo nuomone, bendradarbiavimo sutartys, įvardintos kaip reklamos, pardavimų skatinimo, bendradarbiavimo, tiekimo ir įrangos perdavimo sutartys dėl prekių tiekimo, negalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytos, nes Å¡alys tarpusavyje derėjosi ne dėl nuomos sutarties sudarymo ar prekių ženklo naudojimo ieÅ¡kovei nuomojantis patalpas, o dėl galimybės ieÅ¡kovei dalyvauti negyvenamų patalpų nuomos konkurse, kurio pagrindinė sÄ lyga turėjimas teisės naudotis prekės ženklu. Kadangi nuomos sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta tik laimėjus konkursÄ ir Å¡ių sutarčių nepasiraÅ¡ymas neužkirto ieÅ¡kovei kelio dalyvauti konkurse, nes jame ieÅ¡kovė dalyvavo su tinkamu kvalifikacijos reikalavimÄ patvirtinančiu dokumentu - atsakovės pasiraÅ¡ytu ketinimų protokolu, tai ieÅ¡kovės argumentÄ , jog atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga nepasiraÅ¡ydama bendradarbiavimo sutarčių iki konkurso pradžios dėl to, kad jas pasiraÅ¡ius nebebÅ«tų galimybės jų nutraukti, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog Å¡alys nebuvo įsipareigojusios vesti derybas iÅ¡imtinai viena su kita ir kad ji su atsakove nesiaiÅ¡kino dėl tokių derybų vedimo su kitais asmenimis, nes, kaip teigia, manė esant atsakovę sÄ Å¾ininga ir kad ji derasi sÄ Å¾iningai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal konkurso sÄ lygas nebuvo reikalavimo, jog kiekvienas dalyvis kvalifikacinį reikalavimÄ - teisę naudotis prekės ženklu, pagrįstų skirtingo prekės ženklo turėtojo leidimu. Toks reikalavimas, esant Lietuvoje tik trims alaus gamintojams, atitinkantiems konkurso sÄ lygas, teismo vertinimu, bÅ«tų dirbtinai stabdantis konkurencijÄ , nes dalyvių skaičius bÅ«tų apribotas iki trijų. Todėl byloje nustatytomis aplinkybėmis atsakovės elgesį - susitarimÄ su visais konkurso dalyviais vienodomis sÄ lygomis leisti naudotis jos prekės ženklu laimėjimo atveju, teismas vertino įprastu gamintojo siekiu plėsti gamybÄ ir nelaikė neatitinkančiu įstatymų, kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tokiose situacijose standartų bei pažeidžiančiu ieÅ¡kovės teises.IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovei susiderėjus su visais konkurso dalyviais dėl prekės ženklo naudojimo, taip užsitikrino, kad jos atžvilgiu konkurso alaus gamintojų konkurencija bÅ«tų eliminuota, teismo vertinimu Å¡iai bylai reikÅ¡mės neturi, nes bylos ginčas ne dėl konkurso rezultatų.

IeÅ¡kovės teiginys, jog dėl nesÄ Å¾iningų atsakovės veiksmų jai davus sutikimÄ trims konkurso dalyviams naudotis jos prekės ženklu, buvo apeitas vienos paraiÅ¡kos konkursui pateikimo reikalavimas (konkurso 40.1 punktas), nepaisant to, kad ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad paraiÅ¡ka dėl prekės ženklo „Švyturys“ veiklos patalpose bus teikiama iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės ir taip ji prarado pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus konkurso dalyvius, nes visi dalyvavo konkurse su „Švyturys“ ženklu, taip pat, teismo vertinimu, neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos ginčui.

Teismas nurodė, kad jau minėta, jog konkurso sÄ lygos nedraudė dalyviams naudotis tuo pačiu ženklu ir konkurso dalyvių pasirinkimas dalyvauti su tuo pačiu prekės ženklu nepaneigė ieÅ¡kovės pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus dalyvius, nes konkurso nugalėtoju iÅ¡rinktas didžiausiÄ nuomos kainÄ pasiÅ«lęs dalyvis, o leidimas naudotis prekės ženklu buvo reikalingas tik kaip dokumentas, patvirtinantis tinkamÄ Â kvalifikacijÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesÄ Å¾iningai (vedė derybas neketindama pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutarčių ir kad jos (bendradarbiavimo sutartys) nepasiraÅ¡ytos dėl atsakovės kaltės ir dėl to ieÅ¡kovė nelaimėjo konkurso ir nebuvo pasiraÅ¡yta su ja nuomos sutartis), kad atsakovė nuslėpė nuo ieÅ¡kovės informacijÄ (derybas su trečiaisiais asmenimis), turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti ir pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir sÄ Å¾iningai, pažeidė sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus (CPK 178 str.).Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad ji, ruoÅ¡damasi konkursui, turėjo tiesioginių nuostolių, nes pagal konkurso sÄ lygas privalėjo pateikti patalpų interjero įrengimo prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, privalėjo pateikti prekės ženklo naudojimo teisę įrodančius dokumentus ir dėl to per advokatę vedė derybas su atsakove.

Be to, spręsdama dėl tikslingumo dalyvauti konkurse ir prieÅ¡ pasiÅ«lydama konkrečiÄ nuomos kainÄ , ji pirmiausia turėjo pasiskaičiuojant galimÄ grynÄ jį pelnÄ . Tačiau teismas sprendė, kad dėl ieÅ¡kovės patirtų tiesioginių ar juo labiau netiesioginių nuostolių (žalos) atsakovė neatsakinga ir neturi pareigos atlyginti, nes nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CPK 6.163, 6.245, 6.246 - 6.249 straipsniai).Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 624 Eur) ir valstybei 2 822,46 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iki sprendimo priėmimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „AIR PUB“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl sÄ Å¾iningumo ikisutartiniuose santykiuosePirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl atsakovės sÄ Å¾iningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose padarė remdamasis teismo posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais, taip pat neteisingai įvertindamas pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl Å¡alių derybų objekto ir tikslo, informacijos nuslėpimo.Dėl leidimų suteikimo kitiems tiekėjams ir ieÅ¡kovės pranaÅ¡umoNors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atplėšus vokus pirmiausia buvo vertinama pasiÅ«lymo kaina ir tik vėliau tiekėjo kvalifikacija, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog kaina nulėmė konkurso laimėtojÄ .

Kaina tebuvo pirmasis vertinamasis kriterijus, siekiant nustatyti pasiÅ«lymų eilę, o vis dėl to konkurso laimėtojas pripažįstamas laimėtuoju tik tada, kai remiantis jo pateiktais dokumentais nustatoma, jog jis atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.Teismas neteisingai įvertino konkurso nuostatų reikalavimus bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė vienodomis sÄ lygomis davusi leidimÄ visiems konkurso dalyviams naudotis jos prekės ženklu laimėjimo atveju, negalėjo lemti laimėtojo.

Neatitinkant kvalifikacijos reikalavimo neįmanoma laimėti konkurso. Atsakovė, suteikusi visiems konkurso dalyviams leidimus dalyvauti konkurse naudojant jos prekės ženklÄ , tokiais savo veiksmais paÅ¡alino ieÅ¡kovės pranaÅ¡umÄ , kurio buvo pagrįstai tikimasi, susidarius Å¡alių susiraÅ¡inėjimu pagrįstÄ nuomonę, jog atsakovė derasi iÅ¡imtinai tik su ieÅ¡kove. O pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovė davė sutikimÄ vienodomis sÄ lygomis naudotis visiems konkurso dalyviams, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė taip tyčia eliminavo ieÅ¡kovės pranaÅ¡umÄ dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams ir kad dėl to su ieÅ¡kove nebuvo sudaryta patalpų nuomos sutartis.Teismas nurodė, jog negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovė savo veiksmais tyčia eliminavo apeliantės pranaÅ¡umÄ .

Toks pirmosios instancijos teismo neatitinka egzistavusios faktinės situacijos ir logikos dėsnių. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovė sudarydama analogiÅ¡kas sutartis su kitais dviem konkurso dalyviams, tyčia eliminavo ieÅ¡kovės pranaÅ¡umÄ dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams. Toks ieÅ¡kovės teiginys yra grindžiamas faktu, jog atsakovė galbÅ«t visÄ bendradarbiavimo su ieÅ¡kove sutarčių derinimo laikotarpį, lygiagrečiai derino bendradarbiavimo sutartis su kitais konkurso dalyviais.

Å is faktas nėra paneigtas jokia byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga. PrieÅ¡ingai, pati atsakovė neslepia, jog buvo bendradarbiaujama su kitais į jÄ besikreipusiais tiekėjais. Tokie atsakovės veiksmai eliminavo ieÅ¡kovės pranaÅ¡umÄ , kurio ji pagrįstai tikėjosi, ir turėjo didelę reikÅ¡mę žalos atsiradimui. Kadangi visi konkurse dalyvavę tiekėjai kvalifikacijos dokumentuose nurodė, jog bus bendradarbiaujama bÅ«tent su atsakove, tai atsakovei neveikus taip, kad ieÅ¡kovė turėtų pagrįstÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus konkurso dalyvius, tai tokie atsakovės veiksmai nulėmė ieÅ¡kovės nuostolius.

Su ieÅ¡kovės pranaÅ¡umo eliminavimu yra susijusi ir kita pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog pagal konkurso sÄ lygas nebuvo reikalavimo, kad kiekvienas dalyvis kvalifikacinį reikalavimÄ â€“ teisę naudotis prekės ženklu, pagrįstų skirtingo prekės ženklo turėtojo leidimu. Toks reikalavimas, esant Lietuvoje tik trims alaus gamintojams, atitinkantiems konkurso sÄ lygas, teismo vertinimu, bÅ«tų dirbtinai stabdantis konkurencijÄ , nes dalyvių skaičius bÅ«tų apribotas iki trijų.

Teismas nevertino aplinkybės, jog konkurse apskritai ir dalyvavo tik 3 tiekėjai, kurių vienas buvo ieÅ¡kovė, tuo tarpu kaip teismas nurodė, Lietuvoje taip pat yra 3 alaus gamintojai, kurie atitinka konkurso kvalifikacinius reikalavimus. Dėl to nesuprantama, kokiu pagrindu teismas teigia, jog atsakovei derantis bei pasiraÅ¡ant sutartis vien tik su ieÅ¡kove bÅ«tų dirbtinai apribota konkurencija. Å iame konkurse visi 3 konkurso dalyviai turėjo teisę kreiptis į skirtingus alaus gamintojus, taip užtikrinant sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ tiek tarp konkurso dalyvių, tiek tarp konkurso sÄ lygas atitinkančių alaus gamintojų.

Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog pačios atsakovės nesÄ Å¾iningi veiksmai taip pat galėtų bÅ«ti vertintini kaip dirbtinai stabdantys konkurencijÄ , kadangi derantis su visais konkurso dalyviais, buvo eliminuojama kitų Lietuvoje veikiančių alaus gamintojų galimybė dalyvauti konkurse.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog visiems konkurso dalyviams suteikė vienodas sÄ lygas, nepagrįsta. Byloje nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų pagrįsti Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , t. y. byloje nebuvo duomenų apie konkrečius, kietiems konkurso dalyviams pateiktus pasiÅ«lymu, kurie pagrįstų nurodytos aplinkybės egzistavimÄ .

Sprendime nurodoma, jog ikisutartiniai Å¡alių veiksmai bei nesant ginčo, jog atsakovė visiems konkurso dalyviams davė sutikimus naudotis jos prekės ženklu vienodomis sÄ lygomis, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė vedė derybas neturėdama tikslo pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartis. Tokia teismo iÅ¡vada taip pat padaryta, neatsižvelgiant į byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nes atsakovei nepateikus teismui jokių duomenų apie kitiems konkurso dalyviams pateiktus pasiÅ«lymus teismas negalėjo nuspręsti, jog visiems konkurso dalyviams buvo sudarytos vienodos sÄ lygos naudotis prekės ženklu.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ikisutartiniuose santykiuose nebuvo Å¡alių ginčo dėl kitiems konkurso dalyviams suteiktos teisės naudotis atsakovės prekės ženklu, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog tiek ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimai teisme, tiek visi Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ pagrindžiantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei ikisutartinių santykių metu, apskritai nebuvo žinoma apie tai, jog atsakovė yra suteikusi minėtÄ leidimÄ kitiems konkurso dalyviams.

Dėl to iÅ¡ esmės ir nekilo ginčas.Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių įrodymų, susijusių su kitiems konkurso dalyviams pateiktais atsakovės pasiÅ«lymais, negalėjo prieiti iÅ¡vados, jog visiems dalyviams buvo suteiktos vienodos sÄ lygos, o atsakovės veiksmai ikisutartiniuose santykiuose buvo sÄ Å¾iningi. Dėl derybų vedimo, neturint tikslo sudaryti sutartiesPirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų atsakovės ketinimų, o savo sprendimÄ grindė kitomis aplinkybėmis, kurios anot pirmosios instancijos teismo nulėmė sutarčių nepasiraÅ¡ymo faktÄ .

Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė, ar atsakovė turėjo tikslÄ sudaryti sutartis, ar jo neturėjo. Taip pat pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė derybų objektÄ , kas lėmė iÅ¡ esmės netinkamÄ aplinkybių vertinimÄ .Å alys vedė derybas ne dėl ketinimų protokolo, kaip nepagrįstai teigia teismas, o dėl pačių bendradarbiavimo sutarčių sudarymo ir tik dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių jos nebuvo sudarytos. Derinant sutartis ir ieÅ¡kovei siekiant užsitikrinti rimtus atsakovės ketinimus dėl bendradarbiavimo sutarčių bei dalyvavimo konkurse, ieÅ¡kovės atstovė ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , jog iki paraiÅ¡kų pateikimo dienos reikia pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartis. 2015 m. liepos 3 d.

įvyko Å¡alių atstovų susitikimas atsakovės buveinėje, kurio metu buvo susitarta, jog sutarčių galutiniai projektai bus atsiųsti dar tÄ pačiÄ dienÄ , o planuojama pasiraÅ¡yti dar kitÄ savaitę iki paraiÅ¡kų konkursui pateikimo. Visgi artėjant paraiÅ¡kų pateikimo terminui, atsakovės atstovas, motyvuodamas atsakingų asmenų atostogomis, vengė pasiraÅ¡yti pačias bendradarbiavimo sutartis, o dalyvavimui konkurse tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo pasiraÅ¡ytas ketinimų protokolas, kuris pagal teismų praktikÄ yra laikomas preliminariÄ ja sutartimi.

Atsakovė iki konkurso pabaigos neatskleidė ieÅ¡kovei informacijos, kad realiai bendradarbiavimo sutartis delsiama sudaryti dėl to, jog dėl jų sudarymo taip pat yra susiderėta su kitais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nurodė, jog neatsirado sÄ lyga, bÅ«tina bendradarbiavimo sutarčių pasiraÅ¡ymui – ieÅ¡kovė nelaimėjo konkurso ir su ja nebuvo pasiraÅ¡yta nuomos sutartis. Taip pat nurodo, jog Å¡alys derėjosi ne dėl nuomos sutarties sudarymo ar prekių ženklo naudojimo, o dėl galimybės ieÅ¡kovei dalyvauti negyvenamųjų patalpų nuomos konkurse.

Toks teismo įvertinimas neatitinka egzistavusios faktinės situacijos. Å alys derėjosi ne dėl ketinimo protokolo, o dėl bendradarbiavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo, todėl teismas klaidingai nustatė derybų bei sutarčių objektÄ . Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tai, kad Å¡alys ilgÄ laikÄ derėjosi dėl bendradarbiavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, teigia, kad bendradarbiavimo sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos dėl ieÅ¡kovės kaltės.Dėl svarbios informacijos ieÅ¡kovei neatskleidimoPirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė sÄ Å¾iningumo ikisutartiniuose santykiuose principo pažeidimo.

Akivaizdu, kad atsakovė, neatskleisdama fakto, jog tuo pačiu metu dėl bendradarbiavimo sutarties derasi ne tik su apeliante, bet ir su kitais vieÅ¡ojo konkurso dalyviais ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesÄ Å¾iningai. Atsakovė, bÅ«dama patyrusiu Å«kio subjektu, turėjo ir galėjo suprasti, kad atsakovei lygiagrečiai susiderėjus su dar dviem tiekėjais dėl dalyvavimo konkurse ir sutarčių sudarymo jiems laimėjus konkursÄ , su ieÅ¡kove sutartys nebus sudarytos, dėl ko konstatuojama, kad tokioje situacijoje atsakovės, turinčios verslo patirties, elgesys buvo nerÅ«pestingas ir neapdairus, jis neatitiko protingumo ir teisingumo principų reikalavimų.

Toks nesÄ Å¾iningas atsakovės elgesys laikomas neteisėtais veiksmais ikisutartiniuose santykiuose.Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųPirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nes ji įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas. Atsakovė ikisutartiniuose santykiuose pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai (neturėjo tikslo ir rimto ketinimo su ieÅ¡kove dalyvauti konkurse ir sudaryti bendradarbiavimo sutarčių, neatskleidė ieÅ¡kovei visos informacijos, kuri ieÅ¡kovei buvo esminė, slapta dėl bendradarbiavimo susitarė su kitais konkurso dalyviais), bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (nesirÅ«pino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalÄ ieÅ¡kovei; prieÅ¡ derybas ir derybų metu neįvertino visų savo elgesio padarinių; taip pat pažeidė oferento įsipareigojimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju, t. y. pažeidė ketinimų protokolu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ sudaryti bendradarbiavimo sutartį), todėl turi atlyginti ieÅ¡kovės patirtus 448 679 Eur dydžio nuostolius.

Atsakovės kaltė preziumuojama ir pasireiÅ¡kia tuo, kad, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas nurodytas atsakovės elgesio aplinkybes, ji nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų pasireiÅ¡kė tuo, kad dėl jų ieÅ¡kovė patyrė tiesioginius nuostolius (iÅ¡laidos advokatės, dizainerės ir kitų specialistų paslaugoms apmokėto) bei netiesioginius nuostolius – dėl atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų prarastos galimybės sudaryti patalpų nuomos sutartį piniginė vertė.Atsiliepimu apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Švyturys – Utenos alus“ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis argumentais ir iÅ¡vadomis. Papildomai pažymima, kad ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo manyti, jog leidimas naudoti prekės ženklÄ dalyvavimui vieÅ¡ajame konkurse gali bÅ«ti sudaromas iÅ¡imtinai tik su ja, nes toks iÅ¡imtinumas prieÅ¡tarauja verslo logikai. Susitarus bendradarbiauti iÅ¡imtinai tik su ieÅ¡kove, atsakovė rizikuotų, kad konkursÄ laimės kita įmonė, kuri sudarytų susitarimÄ dėl ženklo naudojimo su kitu alaus gamintoju.

Taigi atsakovė neturėjo jokio pagrindo atmesti kitų konkurso dalyvių pasiūlymus bendradarbiauti.              Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribųBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (lot. de novo).Dėl ieÅ¡kovės naujai pateiktų įrodymųIeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus.

Nors apeliantė praÅ¡ymo priimti į bylÄ Å¡ių įrodymų nepateikė, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jie pateikti kartu su apeliaciniu skundu, sprendžia Å¡ių įrodymų priėmimo klausimÄ .CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teismas priima į bylÄ nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Pažymėtina, kad byloje kilo ginčas iÅ¡ Å¡alių ikisutartinių santykių. Apeliantė teigia, kad atsakovė nebuvo sÄ Å¾ininga neatskleisdama informacijos ieÅ¡kovei apie analogiÅ¡kus įsipareigojimus – leidimÄ naudoti prekės ženklÄ â€žÅ vyturys“ dar dviem konkurso dalyviams bei tuo, kad atsakovė su ieÅ¡kove vedė derybas, nors neturėjo tikslo sudaryti bendradarbiavimo sutartis.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, t. y. ieÅ¡kovės 2015 m. spalio 27 d. užklausimas AB „Volfas Engelman“ dėl bendradarbiavimo sÄ lygų ir AB „Volfas Engelman“ 2015 m. lapkričio 28 d. atsakymas, neatitinka įrodymų sÄ sajumo reikalavimo, todėl juos atsisako priimti. Be to, pažymėtina, kad apeliantė, nors ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Å¡iuos įrodymus, tačiau ji neginčija Å¡io atsisakymo pagrįstumo.Dėl sÄ Å¾iningumo ikisutartinių santykių metu Neretai civilinių teisinių santykių dalyviai, siekdami suderinti skirtingus interesus, atlieka daugybę veiksmų, kuriuos galima pavadinti ikisutartiniais santykiais.

PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamos konkrečiÄ sutartį, Å¡alys pereina ilgesnį ar trumpesnį ikisutartinių santykių etapÄ . Jo trukmė priklauso nuo sutarties dalyko, jo svarbos, vertės ir daugelio kitų aplinkybių. Derybų proceso metu, iki tam tikros sutarties sudarymo, Å¡io proceso dalyviai gali pasiraÅ¡yti įvairius dokumentus, kuriuose fiksuojami tam tikri derybų rezultatai. Tokių dokumentų reikÅ¡mė gali bÅ«ti nevienareikÅ¡mė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai ikisutartinių santykių Å¡alys raÅ¡tu užfiksuoja tam tikrų vienaÅ¡alių ar dviÅ¡alių įsipareigojimų, vieni iÅ¡ tokių dokumentų Å¡alis teisiÅ¡kai įpareigoja, taigi, už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymÄ gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikÅ¡ti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius, Å¡alių įsipareigojimus, taigi, tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis.

Å alys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasiraÅ¡omus dokumentus: derybų ar ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasiraÅ¡yto dokumento esmę ir teisinę reikÅ¡mę bÅ«tina spręsti ne pagal Å¡io dokumento pavadinimÄ , bet pagal jo turinį, aiÅ¡kinant jį vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V.

Å . v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys 2015 m. liepos 7 d. pasirašė dokumentÄ , kurį pavadino ketinimų protokolu. Å iame ketinimų protokole nurodyta, kad ieÅ¡kovei laimėjus konkursÄ ir pasiraÅ¡ius patalpų nuomos sutartį, Å¡alys pasiraÅ¡ys „Reklamos, Pardavimo skatinimo, Bendradarbiavimo, Tiekimo ir Ä®rangos sutartis dėl prekių tiekimo“ (toliau – bendradarbiavimo sutartys), o atsakovė suteiks ieÅ¡kovei teisę naudoti prekių ženklÄ â€žÅ vyturys“ komercinėje veikloje.

Šio dokumento pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingus faktus, aktualius šalių susiformavusių santykių kvalifikavimui:

1) ieÅ¡kovės valiÄ dalyvauti VÄ® Lietuvos oro uosto paskelbtame konkurse, kuriame numatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti teisę naudotis prekės ženklu, atitinkančiu Å¡io konkurso sÄ lygas, o atsakovė įsipareigojo suteikti teisę naudotis jai priklausančiu prekės ženklu „Švyturys“, kuris ir atitinka konkurso sÄ lygas;

2) Å¡alių suderintÄ valiÄ pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartis ieÅ¡kovei laimėjus konkursÄ ir pasiraÅ¡ius patalpų nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendradarbiavimo sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos dėl to, jog ieÅ¡kovė nelaimėjo konkurso ir su ja nebuvo pasiraÅ¡yta nuomos sutartis. Dėl to teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, jog atsakovė atsakinga už bendradarbiavimo sutarčių nepasiraÅ¡ymÄ .Apeliantės teigimu, ji nelaimėjo konkurso dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo ikisutartinių santykiu metu, nes atsakovė suteikė leidimÄ naudoti prekės ženklÄ â€žÅ vyturys“ ne tik jai, bet ir dar dviem konkurso dalyviams.

Anot apeliantės, atsakovė, suteikusi visiems konkurso dalyviams leidimus dalyvauti konkurse naudojant jos prekių ženklÄ , paÅ¡alino ieÅ¡kovės pranaÅ¡umÄ . BÅ«tent tai lėmė jos pralaimėjimÄ konkurse.Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl to, kad atsakovė atsakinga už ieÅ¡kovės pralaimėjimÄ VÄ® Oro uosto paskelbtame konkurse, analizuoja, kokiomis konkurso sÄ lygomis nagrinėjamu atveju dalyvis galėjo bÅ«ti paskelbtas laimėtoju.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad byloje aktualaus konkurso (VÄ® Lietuvos oro uosto patikėjimo teise valdomo ir VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialui perduoto valdyti valstybės materialiojo turto vieÅ¡asis nuomos konkursas) laimėtojas nustatomas remiantis konkurso sÄ lygomis.

Å ių sÄ lygų 33 punkte nurodyta, kad atplėšus vokus, komisija sudaro konkurso dalyvių pasiÅ«lymo eilę, atsižvelgdama į didžiausiÄ pasiÅ«lytų nuompinigių sumÄ , 37 punkte nustatyta, kad komisija tikrina konkurso dalyvio kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sÄ lygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, 38 punkte nurodyta, kad komisijai nustačius, kad pateikti dokumentai atitinka visus kvalifikacijos reikalavimus, atitinkamas konkurso dalyvis pripažįstamas turto nuomos konkurso laimėtoju.

Atsižvelgiant į tai, darytina, kad didžiausiÄ nuomos kainÄ pasiÅ«lęs konkurso dalyvis bei atitinkantis nustatytus kvalifikacijos reikalavimus yra skelbiamas konkurso laimėtoju.Kaip minėta, vienas kvalifikacinių reikalavimų konkurso dalyviams – bÅ«ti sudariusiam sutartį dėl prekės ženklo naudojimo su vienu iÅ¡ Lietuvos alaus gamintojų, kurio alaus darykla įkurta prieÅ¡ 100 metų arba anksčiau, o 2014 m. alaus gamybos apimtys siekė ne mažiau kaip 30 mln. litrų per metus. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė, suteikdama ieÅ¡kovei teisę naudotis jai priklausančiu prekės ženklu „Švyturys“, užtikrino, kad apeliantė atitiks nurodytÄ kvalifikacinį reikalavimÄ , o apeliantė neginčijo, jog ji šį reikalavimÄ atitiko.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent pasiÅ«lyta nuomos kaina, kuriai atsakovė negalėjo daryti įtakos, lėmė konkurso laimėtojÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad konkurso laimėtojÄ lėmė pasiÅ«lyta nuomos kaina, patvirtina 2015 m. liepos 10 d. konkurso komisijos posėdžio protokolo Nr. 2K-15-23 kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovė pateikė 2 926 Eur be PVM, o UAB „Ameritek“, kuri ir buvo paskelbta konkurso laimėtoja, pateikė 6235 Eur be PVM nuompinigių pasiÅ«lymÄ .

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vieÅ¡ojo konkurso teisėtumo. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė buvo įsipareigojusi vesti derybas iÅ¡imtinai su ieÅ¡kove ir tik jai suteikti teisę naudoti prekės ženklÄ â€žÅ vyturys“ (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga suteikdama leidimÄ dar dviem konkurso dalyviams naudoti prekės ženklÄ â€žÅ vyturys“.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog leidimas naudotis prekės ženklu iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovei, dirbtinai ribotų konkurso dalyvių konkurencijÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovei derantis su visais konkurso dalyviais ir galbÅ«t nei vienam iÅ¡ jų nežinant apie tai, jog yra deramasi su kitais dalyviais, buvo eliminuojama kitų Lietuvoje veikiančių alaus gamintojų galimybė dalyvauti vieÅ¡ajame konkurse.Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pažymi, kad vieÅ¡ojo konkurso sÄ lygose nebuvo draudimo visiems dalyviams naudoti tÄ patį prekių ženklÄ .

Tai, kad konkurso dalyviai kreipėsi į atsakovę ir bÅ«tent su ja susitarė dėl prekės ženklo naudojimo, nors Lietuvoje yra dar du alaus gamintojai, kurie gali suteikti leidimus naudoti prekės ženklÄ , atitinkantį vieÅ¡ojo konkurso sÄ lygas, priklausė nuo pačių konkurso dalyvių valios ir nebuvo dirbtinai apribotas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo faktÄ , kad atsakovė visiems dalyviams davė leidimÄ naudoti prekės ženklÄ â€žÅ vyturys“, kuris užtikrino, kad visi dalyviai atitiks kvalifikacinius reikalavimus, todėl Å¡is atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams negali bÅ«ti laikomas pranaÅ¡umu prieÅ¡ kitus konkurso dalyvius dalyvaujančius konkurse ir laimėjimÄ lėmė pasiÅ«lytas nuompinigių dydis, kuris priklauso nuo pačių konkurso dalyvių.Apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga ikisutartinių santykių metu, nes vedė derybas, neturėdama tikslo sudaryti pagrindines – bendradarbiavimo – sutartis.

Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes nekonstatavo atsakovės vengimo ir delsimo sudaryti bendradarbiavimo sutartis.Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog byloje pakanka įrodymų, jog atsakovė vedė derybas neturėdama tikslo sudaryti bendradarbiavimo sutarčių. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nustatė, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). IÅ¡ apskųsto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovė tyčia vengė bei delsė pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartis, ar jos buvo nepasiraÅ¡ytos dėl to, jog nebuvo įvykdyta ketinimų protokole įvardinta sÄ lyga – ieÅ¡kovės laimėjimas vieÅ¡ajame konkurse ir patalpų nuomos sutarties pasiraÅ¡ymas, įvertino visus Å¡alių pateiktus įrodymus (tiek raÅ¡ytinius duomenis, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Å¡ių įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės bei jais patvirtinamų aplinkybių, o dėl jų tinkamumo ir patikimumo tinkamumo ginčo nekilo. Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos įvertinimu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (elektroninių laiÅ¡kų, ketinimų protokolo), atsakovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad bendradarbiavimo sutartis atsakovė pasiraÅ¡ys, jei ieÅ¡kovė bus paskelbta konkurso laimėtoja ir su bus sudaryta patalpų nuomos sutartis.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bendradarbiavimo sutartis sudaryta ne dėl atsakovės delsimo ar vengimo sudaryti bendradarbiavimo sutartis, o dėl to, jog neatsirado ketinimų protokole nustatyta sÄ lyga, kuriai esant atsakovė bÅ«tų sutikusi sudaryti su ieÅ¡kove bendradarbiavimo sutartis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis civilinių santykių dalyvių derybų tikslas – sandorio sudarymas, tačiau Å¡is tikslas dėl įvairių priežasčių pasiekiamas ne visada.

CK 6.163 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys turi teisę pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas Å¡alių susitarimas. Kasacinio teismo pasisakyta, kad CK 6.163 straipsnio 2 dalis įtvirtina vienÄ iÅ¡ sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) elementų, reiÅ¡kiantį, kad Å¡alys turi teisę ne tik laisvai nuspręsti, su kuo derėtis dėl sutarties sudarymo, bet ir nutraukti pradėtas derybas, jeigu aiÅ¡kiai matyti, kad susitarimo nebus pasiekta arba kitos Å¡alies sÄ lygos nepriimtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

D. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-69/2011; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. R., bylos Nr. 3K-3-286/2014). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bendradarbiavimo sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos dėl to, jog ieÅ¡kovė nelaimėjo konkurso ir su ja nebuvo pasiraÅ¡yta patalpų nuomos sutartis, o ne dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo ikisutartinių santykių metu.Dėl teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimoIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė sukÅ«rė pagrįstus ir teisėtus ieÅ¡kovės lÅ«kesčius, pasitikėjimÄ ir įsitikinimÄ , kad bendradarbiavimo sutartys bus sudarytos, dėl ko ieÅ¡kovė nekomunikavo su kitais alaus gamintojais, taip pat nederino su jais komercinių prekės ženklo panaudojimo sÄ lygų (kas esant alaus gamintojų konkurencijai tikėtinai bÅ«tų leidę pateikti geresnį patalpos nuomos pasiÅ«lymÄ ).

Apeliantė nurodo, kad negalėjo įtarti, jog atsakovė neturi tikslo ir rimto ketinimo dalyvauti konkurse bei sudaryti bendradarbiavimo sutartis bÅ«tent su ieÅ¡kove.Kaip minėta, bendradarbiavimo sutarčių sudarymas priklausė nuo to, ar apeliantė laimės konkursÄ ir bus pasiraÅ¡yta patalpų nuomos sutartis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad jos lÅ«kesčiai sudaryti bendradarbiavimo sutartis su atsakove net nelaimėjus konkurso ir nepasiraÅ¡ius patalpų nuomos sutartį yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovės sutarčių projektų paruoÅ¡imas, Å¡alių susiraÅ¡inėjimai dėl sutarčių sÄ lygų, ketinimų protokolo pasiraÅ¡ymas neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė vedė derybas neturėdama tikslo pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė nekomunikavo su kitais alaus gamintojais ir nederino su jais komercinių prekės ženklo panaudojimo sÄ lygų, priklausė nuo jos pačios valios.

Neatlikusi Å¡ių veiksmų, apeliantė prisiėmė su verslu susijusiÄ rizikÄ , dėl kurios atsakovės atsakomybė negalima. Tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi tik į atsakovę, yra pačios apeliantės pasirinkimas, todėl jai tenka Å¡ios rizikos prisiėmimo padariniai.Dėl svarbios informacijos neatskleidimo Apeliantė teigia, kad atsakovė privalėjo atskleisti informacijÄ , jog atitinkamos bendradarbiavimo sÄ lygos dėl dalyvavimo konkurse yra suderintos su dar dviem Å«kio subjektais ir pagrindinė sutartis nebÅ«tinai bus sudaryta su ieÅ¡kove, nes tokia informacija ieÅ¡kovei turėjo esminės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais.Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog atsakovė bÅ«tų įsipareigojusi tik vienai ieÅ¡kovei suteikti leidimÄ naudoti prekės ženklÄ â€žÅ vyturys“ dalyvavimui vieÅ¡ajame konkurse.

Be to, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė teiravosi atsakovės apie prekės ženklo leidimo suteikimÄ kitiems Å«kio subjektams, kad atsakovė bÅ«tų suteikusi tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ar pan. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesÄ Å¾iningai (vedė derybas neketindama pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutarčių ir kad jos (bendradarbiavimo sutartys) nepasiraÅ¡ytos dėl atsakovės kaltės ir dėl to ieÅ¡kovė nelaimėjo konkurso ir nebuvo pasiraÅ¡yta su ja nuomos sutartis), kad atsakovė nuslėpė nuo ieÅ¡kovės informacijÄ (derybas su trečiaisiais asmenimis), turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti ir pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir sÄ Å¾iningai, pažeidė sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus.Dėl civilinės atsakomybės ir kitų apeliacinio skundo argumentųApeliantei neįrodžius, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t.y. buvo nesÄ Å¾ininga ikisutartinių santykių metu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

Taigi laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieÅ¡kinį ir konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, dėl ko priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPalikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės UAB „AIR PUB“ bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė UAB „Švyturys – Utenos alus“, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 98, 178, 302 straipsniai).Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. rezoliucija iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo apeliantei atidėjo 2 822,46 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

Netenkinus apeliacinio skundo nurodyta suma valstybei priteisiama iÅ¡ apeliantės (CPK 84 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „AIR PUB“ (juridinio asmens kodas 303850398) 2 822,46 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus 46 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai                                                                                Antanas Rudzinskas                                                                                              Kazys Kailiūnas                                                                                                                       Alvydas Poškus