bf5fc63e-2b94-47e6-8728-67b34aa6ecb4 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-8068-446/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00395-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 9 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Kristinai Urbelienei,  dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.

S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas              n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad jo mama D. S. po savo sutuoktinio, jo tėvo, J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas vienintelis sutuoktinių D.

S. ir J. S. vaikas. Gyvendami santuokoje jo tėvai įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nors pareiÅ¡kėjo tėvai faktiÅ¡kai gyveno atskira, mama - bute, tėvas liko gyventi iÅ¡ savo tėvų paveldėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nors namas jau buvo parduotas kitam asmeniui. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas D. S. vardu, ji dėl mirusio sutuoktinio turto – dalies buto – paveldėjimo nesikreipė, iki savo mirties gyveno tame bute, mokėjo mokesčius, tokiu bÅ«du jį iÅ¡laikė, naudojosi visu bendrai sutuoktinių užgyventu turtu, buvusiu bute.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat vertybinius popierius (iÅ¡skyrus akcijas). Iki 2018 m. birželio 13 d. valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo J. S. palikimo perėjimÄ valstybei, dėl Ž.

S. praÅ¡omo juridinio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Ä®monė nėra gavusi parneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo J. S. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimÄ valdyti, neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjo Ž.

S. pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas. IÅ¡ pateiktų santuokos sudarymo įraÅ¡o, gimimo ir mirties liudijimų matyti, kad J. S. ir D. S. susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka nebuvo nutraukta, pareiÅ¡kėjas Ž. S. yra J. S. ir D. S. sÅ«nus, J. S. mirė (duomenys neskelbtini), D. S. – 2018 m. gegužės 6 d. Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas D.

S. vardu, įgytas 2004 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. santuokos metu. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro liudijimas ir Testamentų registro 2018-05-09 iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad įstatyminis įpėdinis ir palikėjÄ J. S. pergyvenusi sutuoktinė D. S. į notarÄ dėl palikėjo J. S. turto paveldėjimo ar nuosavybės liudijimo į sutuoktiniui priklausančiÄ santuokinio turto dalį iÅ¡davimo nesikreipė. PareiÅ¡kėjo teigimu, po jo tėvo J. S. mirties tėvui priklausiusį ir abiejų tėvų bendrai užgyventÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdė jo mama D.

S.. Teisme apklaustas liudytojas P. S., mirusiojo J. S. brolis, patvirtino, kad J. S. ir D. S. buvo įsigiję butÄ , esatį (duomenys neskelbtini), iki savo mirties tame bute gyveno, juo naudojosi D. S.. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.87 straipsnis).

J. S. ir D. S. santuokos metu įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigÄ mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių nėra. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad po J. S. mirties nei įstatyminis įpėdinis, nei jį pergyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti palikėjo turto iki Å¡iol nesikreipė.Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas.

D. S. – mirusio J. S. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visÄ palikimÄ (CK 5.13 straipsnis.). Duomenų, kad D. S. bÅ«tų atsisakiusi sutuoktinio palikimo ar pirmos eilės įpėdinis – sÅ«nus – pretenduotų į palikėjo J. S. palikimÄ , nėra. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo mama D.

S. po savo sutuoktinio, pareiÅ¡kėjo tėvo J. S. mirties priėmė jo palikimÄ aktyviais veiksmais – gyvendama bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį bÅ«stÄ prižiÅ«rėdama, mokėdama mokesčius, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkė ir palikimÄ priimdama faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PalikėjÄ J. S. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais iÅ¡reikÅ¡tai valiai niekas neprieÅ¡taravo, įstatyminis įpėdinis – sÅ«nus Ž.

S. – dėl tėvo turto paveldėjimo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po J. S. mirties jo palikimÄ priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė D. S.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiÅ¡kėjas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, tačiau valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl jos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad po J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                            Vilma Raščiuvienė Â