bf5f7667-ee50-465f-8a76-bc4fe6343f12 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-434-262/2012Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01372-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija: 121.1.; 121.15; 121.18.; 121.21. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. P. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, trečiasis asmuo V. P..             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė G.

P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, kuriuo prašė pripažinti jos, kaip įstatyminės paveldėtojos, turtinę teisę pirkti ½ H. P. asmeninio žemės Å«kio žemės sklypų – 0,09 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ sklypų - 0,09 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha (duomenys neskelbtini) pirkimo.

Nurodė, kad ji yra sutuoktinio J. P. turto paveldėtoja pagal testamentÄ . Paveldimas turtas anksčiau priklausė J. P. tėvui H. P., kurio įstatyminis paveldėtojas buvo J. P.. Sutuoktinio tėvui 1994 m. buvo suteiktas asmeninio Å«kio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Už žemės sklypus H. P. sumokėjo investiciniais čekiais, t.y. įgijo turtinę teisę įsigyti nuosavybėn naudojamÄ asmeninio Å«kio žemę ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Å i turtinė teisė yra paveldima.

IeÅ¡kovė 1983 m. iÅ¡tekėjo už J. P. ir kartu apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris priklausė H. P.. Visi naudojosi H. P. priklausančia žeme – sodino vaismedžius, vaiskrÅ«mius, augino daržoves. 1999 m. ji su sutuoktiniu gavo butÄ (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡sikėlė į jį gyventi, tačiau ir toliau bendravo su tėvu, jam padėjo iki mirties. H. P. mirė 2001-03-27. Po sutuoktinio tėvo mirties, jie ir toliau naudojosi žemės sklypais. J. P. mirė 2005-09-16, tačiau ieÅ¡kovė su dukra ir toliau dirbo žemę, priklausiusiÄ H.

P.. 1994-06-16 H. P. pateikė praÅ¡ymÄ leisti nusipirkti asmeniniam Å«kiui 0,35 ha žemės. 1996 m. jam buvo nustatytas 0,35 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Už 0,09 ha žemės sklypÄ yra sumokėta, o likusį 0,26 ha H. P. turėjo teisę pirkti iÅ¡ valstybės. H. P. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pirkti teisėtai jam skirtÄ ir jo naudojamÄ asmeninio žemės Å«kio sklypÄ , sumokėdamas dalį nustatyto dydžio kainos ir taip įgydamas turtinę teisę – sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. 2007-10-26 ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl asmeninio Å«kio žemės (duomenys neskelbtini) iÅ¡pirkimo, tačiau jai buvo nurodyta, kad H.

P. naudotos žemės pirkti negali, kadangi ji nebuvo H. P. Å¡eimos narė, o bendrÄ Å«kį pagal namų Å«kio sÄ raÅ¡us kartu su H. P. vedė jo sÅ«nus V. P.. IeÅ¡kovė teigia, kad VAVA nepagrįstai atsisakė jai parduoti žemę, nes ji ir jos sutuoktinio brolis V. P. yra asmeninio Å«kio žemių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtojai pagal įstatymÄ . Atsakovė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (Å¡iuo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«ko ministerijos) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d. nustato, kad asmeninio Å«kio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam Å«kiui.

Ä®statymų leidėjas piliečių subjektinę teisę į tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte jam galėtų bÅ«ti teisėtai formuojamas asmeninio Å«kio žemės sklypas ir vėliau galėtų bÅ«ti privatizuojamas, sieja su žemės asmeniniam Å«kiui skyrimu teisės aktų nustatyta tvarka ir su Å¡ios žemės faktiniu naudojimu. Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 329 str., Å¡eimos nariu laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), taip pat vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jei jie turi bendrÄ Å«kį; giminės, iÅ¡laikytiniai ir sugyventiniai, kartu gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, gali bÅ«ti pripažinti Å¡eimos nariais.

Iki 2001-08-17 asmeninio Å«kio žemės sklypai nebuvo paveldėjimo objektu nei pagal Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d., nei pagal Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., nuostatas. H. P. mirė 2001-03-27, o pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė tik 2006-01-10. IeÅ¡kovė pagal Pagirių seniÅ«nijos seniÅ«nės 2008-01-29 pateiktus namų Å«kio sÄ raÅ¡us negyveno ir nevedė bendro Å«kio su H. P., pareiÅ¡kėja iki 2001-08-17 nepaveldėjo J. P. žemės, todėl ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas.

                      Trečiasis asmuo V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jis gyvena nuo įsikÅ«rimo. Žemės sklypas 1994 m. buvo iÅ¡pirktas jo sutuoktinės I. P. investiciniais čekiais. IeÅ¡kovė su H. P. bendro Å«kio nevedė, jo brolio Å¡eima 1985 m. gruodžio mėn. iÅ¡ tėvų buto iÅ¡sikėlė ir ten nebegyveno.         II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 148-151). Teismas nustatė, kad viena sutarties Å¡alis pirkimo santykių įforminimo metu sutarties įvykdymui sumokėjo pinigus už perkamÄ Å¾emę, tačiau sutarties įvykdymui pinigus už žemę sumokėjo ne H. P., o H. P. Å¡eimos nario V. P. sutuoktinė I. P.. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ketino sudaryti pats H.

P., o ne kiti jo Å¡eimos nariai. Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. 329 str. prie Å¡eimos narių buvo priskyręs asmenis, kurie kartu gyveno, buvo sutuoktiniai ar turėjo artimus giminystės ryÅ¡ius, taip pat ir tėvus bei vaikus. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo V. P. nuolatos gyveno kartu su tėvu, vedė bendrÄ Å«kį, jo gyvenamoji vieta nuo 1981 m. birželio 22 d. buvo (duomenys neskelbtini), t.y. kartu su H. P.. Tokiu bÅ«du trečiasis asmuo buvo H. P. Å¡eimos narys asmeninio Å«kio žemės suteikimÄ ir naudojimÄ reglamentavusių teisės aktų prasme bei jų Å¡eimai asmeniniam Å«kiui suteiktos žemės naudotoju.

IeÅ¡kovė G. P. nebuvo H. P. Å¡eimos nare, o sprendžiant apie mirusio asmeninio Å«kio naudotojo teisių ir pareigų turinį, jis turi bÅ«ti nustatomas pagal asmeninio Å«kio naudotojo mirties dienÄ galiojusio įstatymo nuostatas, nes pagal bendrÄ jį teisės principÄ civiliniai įstatymai atgaline tvarka negalioja. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė (apeliantė) G. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad fakto, jog H. P. vardu už asmeninio Å«kio žemę sumokėjo I. P., negalima traktuoti taip, tarsi I. P. bÅ«tų pati iÅ¡sipirkusi asmeninio Å«kio žemę, nes siekis iÅ¡sipirkti žemę buvo H. P., jis teikė praÅ¡ymus, dėjo pastangas gauti asmeninio Å«kio žemės. Todėl H. P. įgijo turtinę teisę įsigyti nuosavybėn naudojamÄ asmeninio Å«kio žemę ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Asmeninio Å«kio žemė H. P. buvo suteikta teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, H.

P. sumokėjo dalį įmokos už žemę. Be to, H. P. faktiÅ¡kai ir naudojosi žeme kartu su sÅ«numis ir jų Å¡eimomis. Tai reiÅ¡kia, kad po H. P. mirties asmeninio Å«kio žemę turėjo paveldėti sÅ«nÅ«s J. ir V.. Savo ruožtu, po J. P. mirties minėta žemė turėjo bÅ«ti paveldėta sutuoktinės apeliantės G. P.. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (c.b. Nr. 3K-3-317/2006), asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ pirkti teisėtai jam skirtÄ ir jo naudojamÄ asmeninio Å«kio žemės sklypÄ ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ , yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypÄ nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrÄ sias paveldėjimo teisės normas, o ne pagal specialųjį įstatymÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad nereikia vadovautis 2001 metais galiojusia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo norma, jog asmeniui mirus, pirkti iÅ¡ valstybės jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo Å¡eimos nariai (įstatymo 15 str. 6 d.). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo (toliau - Reformos įstatymas) 15 str. 6 d. redakcija, galiojusia iki 2001-08-17, asmens įpėdiniai, nebuvę jo Å¡eimos nariais - kartu negyvenę ir nevedę bendro Å«kio, neįgijo teisės gauti neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti mirusio asmens naudotÄ asmeninio Å«kio žemę.

TokiÄ teisę pagal Reformos įstatymo 15 str. 6 d. redakcijÄ , įsigaliojusiÄ po 2001-08-17 įgijo įpėdiniai, kurie įgijo teisę paveldėti iÅ¡ asmenų, mirusių po nurodytos datos, todėl ieÅ¡kovė H. P. naudotos asmeninio Å«kio žemės paveldėti negali. Byloje esančioje Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-12-17 pažymoje Nr. 247 nurodyta, jog 4,60 Lt investiciniais čekiais už asmeninio Å«kio žemę 1994-12-27 mokėjo H. P., tačiau iÅ¡ praneÅ¡imo apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos Nr. 1-4449 matyti, kad už žemę 4,60 rub. sumokėjo trečiojo asmens V.

P. sutuoktinė I. P.. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ketino sudaryti pats H. P., o ne kiti jo Å¡eimos nariai. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad iki 2001-08-17 galiojusio Reformos įstatymo 15 str. 6 d. buvo nustatyta, kad mirus asmeninio Å«kio naudotojui, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo Å¡eimos nariai. Nuo 2001-08-17 įsigaliojusi Reformos įstatymo 15 str. 6 d. pataisa, sutiekianti teisę asmeninio Å«kio žemės naudotojo įpėdiniams gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti Å¡iÄ Å¾emę, neturi grįžtamosios galios (LR CK 1.7 str. 2 d.) ir negali bÅ«ti taikoma sprendžiant šį ginÄÄ .

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė G. P. nebuvo H. P. Å¡eimos nare, byloje nustatyta, kad su tėvu H. P. gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį sÅ«nus V. P.. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino surinktų įrodymų visetÄ ir nusprendė, kad nėra juridinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės G. P., kaip įstatyminės paveldėtojos, turtinę teisę pirkti 1/2 H. P. asmeninio Å«kio žemės sklypų - 0,09 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha (duomenys neskelbtini) be sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį dėl 1/2 sklypų 0,09 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha (duomenys neskelbtini) pirkimo su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi ir atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .Trečiasis asmuo V.

P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės G. P. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, jame nurodyti motyvai ir argumentai sudaro pagrindÄ skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.IÅ¡ bylos medžiagos bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 1994 m. birželio 16 d.

H. P. kreipėsi į Vaidotų apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ , praÅ¡ydamas leisti nusipirkti asmeniniam Å«kiui ne aukciono tvarka 0,35 ha žemės (b.l. 9). 1994 m. liepos 25 d. agrarinės reformos tarnyba pažymoje nurodė, kad pil. H. P. turi teisę iÅ¡ valstybės pirkti 0,50 ha asmeninio Å«kio žemės (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta pastaba, jog perka 0,10 ha (b.l. 10). 1996 m. gegužės 22 d. pažymoje nurodoma, jog H. P. turi teisę iÅ¡ valstybės pirkti taip pat ir 0,25 ha asmeninio Å«kio žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).

Pagal 1996 m. gegužės 22 d. Vaidotų agrarinės reformos tarnybos pažymėjimÄ , H. P. 1995 m. birželio 22 d. praÅ¡ymu atsisakė nuo 0,20 ha žemės (b.l. 12). Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus 2001 m. spalio 12 d. pažymoje nurodyta, kad H. P., gyv. (duomenys neskelbtini), naudojasi 0,35 ha žemės sklypu (b.l. 13). Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus pažymoje (b.l. 101-106, 107, 108) nurodoma, jog Pagirių kadastrinėje vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtintoje teritorijoje iki 2000 m. kovo 1 d. yra parengti dokumentai, reikalingi H.

P. pirkti 0,25 ha asmeninio Å«kio žemės. Žemės pardavimo procedÅ«ra nebuvo baigta. 2008 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus raj. žemėtvarkos skyrius į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl asmeninio Å«kio žemės sklypo privatizavimo atsakė, jog pagal Pagirių seniÅ«nijos seniÅ«nės Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriui 2008 m. sausio 29 d. pateiktus namų Å«kio narių sÄ raÅ¡us, su mirusiuoju H. P. gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį sÅ«nus V.

P.. Vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. redakcija, galiojusia iki 2001 m. rugpjūčio 17 d., asmens įpėdiniai, nebuvę jo Å¡eimos nariais – kartu negyvenę ir nevedę bendro Å«kio, neįgijo teisės gauti neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti mirusio asmens naudotÄ asmeninio Å«kio žemę. TokiÄ teisę pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. redakcijÄ , įsigaliojusiÄ po 2001 m. rugpjūčio 17 d. įgijo įpėdiniai, kurie įgijo teisę paveldėti iÅ¡ asmenų, mirusių po nurodytos datos, todėl G.

P. H. P. naudotos asmeninio Å«kio žemės paveldėti negali (b.l. 25).          Po H. P. mirties 2001 m. kovo 27 d. palikimÄ priėmė ir visÄ turtÄ lygiomis dalimis paveldėjo jo sÅ«nÅ«s V. P. ir J. P., iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai (b.l. 14, 21, 23). Po J. P. mirties 2005 m. rugsėjo 16 d. palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė G. P., jai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 15-17, 18, 19, 20).              Taigi, iÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ginčas kilo dėl subjektų, turinčių teisę pirkti asmeninio Å«kio žemę mirus asmeniui, kurio vardu Å¡i žemė buvo skirta, t.y. ar apeliantė, bÅ«dama teisėta savo vyro J.

P. turto paveldėtoja, turi teisę praÅ¡yti leisti pabaigti žemės iÅ¡pirkimo procedÅ«rÄ .             LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d. nustatė, kad asmeninio Å«kio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam Å«kiui. Ä®statymų leidėjas piliečių subjektinę teisę į tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte jam galėtų bÅ«ti teisėtai formuojamas asmeninio Å«kio žemės sklypas ir vėliau privatizuojamas, sieja su žemės asmeniniam Å«kiui skyrimu teisės aktų nustatyta tvarka ir Å¡ios teisės faktiniu naudojimu.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, ar asmeninio Å«kio žemės sklypas H. P. buvo skirtas teisėtai. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. (2011-08-17 galiojusi redakcija), mirus asmeninio Å«kio naudotojui, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo Å¡eimos nariai. IÅ¡ byloje esančios Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gruodžio 17 d. pažymos Nr. 247 matyti, kad investiciniais čekiais už asmeninio Å«kio žemę 1994 m. gruodžio 27 d. 4,60 Lt mokėjo H.

P. (b.l. 7). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ketino sudaryti ne pats H. P., kuri padaryta atsižvelgiant į tai, kad sutarties įvykdymui pinigus už žemę sumokėjo ne H. P., o H. P. Å¡eimos nario V. P. sutuoktinė I. P. (b.l. 73, 74). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ketino sudaryti bÅ«tent H. P., o tai, kad I.

P. sumokėjo už H. P. 4,60 Lt neturi teisinės reikÅ¡mės, nes nėra svarbu, kas už H. P. sumokėjo 4,60 Lt sumÄ . Pažymėtina, kad bÅ«tent H. P. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ gauti asmeninio Å«kio žemės, todėl pagrindinis valios iÅ¡reiÅ¡kėjas buvo H. P.. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, kad I. P. ar kiti Å¡eimos nariai ketino sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (LR CPK 178 str.).              Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad H.

P. buvo suteiktas asmeninio Å«kio žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio Å«kio žemės pardavimo“ pagrindu, taip pat, jog H. P. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pirkti teisėtai jam skirtÄ ir jo naudojamÄ asmeninio žemės Å«kio sklypÄ ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainÄ , taip įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Tai yra turtinė teisė, paveldima ne pagal specialiojo įstatymo nuostatas, o pagal bendrÄ sias paveldėjimo teisės normas.

TokiÄ praktikÄ yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006 iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ pirkti teisėtai jam skirtÄ ir jo naudojamÄ asmeninio Å«kio žemės sklypÄ ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ , yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypÄ nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrÄ sias paveldėjimo teisės normas.

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo santykius reguliuoja ne 2001 metais galiojusi LR Žemės reformos įstatymo norma, jog asmeniui mirus, pirkti iÅ¡ valstybės jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo Å¡eimos nariai, o bendrosios paveldėjimo teisės normos. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės teises įsigyti mirusio H. P. asmeninio Å«kio žemės naudotojo žemės sklypo dalies klausimÄ , netinkamai taikė LR Žemės reformos įstatymo nuostatas, nes neatkreipė dėmesio į paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas.

             Juo labiau, kad Å¡iuo metu galiojančiose 2003-02-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 236 patvirtintose Valstybės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse 7 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad mirus asmeniui, kuris už suteiktÄ ir naudojamÄ Å¾emės sklypÄ nustatytÄ ja tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už perkamÄ Å¾emės sklypÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė teisiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡vadas, kurių pagrindu priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti ir jis yra naikinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų bylai iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apylinkės teismo sprendimÄ ir neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, priimÄ naujÄ sprendimÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (b.l. 14, 15-17, 18, 19, 24) bei byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės (apeliantės) G. P. ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai, pripažįstant jos, kaip įstatyminės paveldėtojos, turtinę teisę pirkti ½ H.

P. asmeninio žemės Å«kio žemės sklypų – 0,09 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha (duomenys neskelbtini) bei įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ sklypų - 0,09 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha (duomenys neskelbtini) pirkimo.Priėmus naujÄ teismo sprendimÄ , iÅ¡ naujo paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal LR CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.). Todėl iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos priteistina ieÅ¡kovei G. P. 528,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 1-3, 169) ir 2420,00 Lt už advokato pagalbÄ (b.l. 140), iÅ¡ viso 2948,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos į valstybės biudžetÄ priteistina 47,66 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3 p., 96 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti G. P., kaip įstatyminės paveldėtojos, turtinę teisę pirkti ½ H. P. asmeninio žemės Å«kio žemės sklypų – 0,09 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ sklypų - 0,09 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha (duomenys neskelbtini) pirkimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kovės G.

P. naudai 528,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2420,00 Lt už advokato pagalbÄ , iÅ¡ viso 2948,00 Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos į valstybės biudžetÄ 47,66 Lt (keturiasdeÅ¡imt septyni litai 66 cnt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjai                                                                                                          Ona Gasiulytė                                                                                                                     Laima Gerasičkinienė                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus